lėktuvai

Dėl pandemijos nemažai įmonių patyrė finansinių sunkumų, ne išimtis ir aviacijos linijos. Jos didžiausią prioritetą skyrė keleivių susigrąžinimui, tačiau dėl patirtų nuostolių šiemet didės skrydžių kainos, bus užtikrintas didesnis kelionių taškų pasiekiamumas. Penktadienį įvykusios nuotolinės konferencijos metu Lietuvos oro uostų atstovas pasakojo, kad aviacija Lietuvoje pamažu atsistato, tačiau finansiniai srautai atsistatys dar negreit.

Vilniaus oro uoste baigtas 36 mln. eurų kainavęs aerodromo atnaujinimas. Po rekonstrukcijos jame turėtų daugėti plataus fiuzeliažo, vadinamųjų „wide-body“ tipo lėktuvų. Didžiausia investicijų dalis – 14,1 mln. eurų – teko šiaurinio perono rekonstrukcijai ir išplėtimui, jame įrengtos 5 papildomos stovėjimo vietos didiesiems orlaiviams, pranešė Vilniaus oro uostas. „Galėsime lengviau pritraukti naujus vežėjus bei plėsti krypčių žemėlapį.

Nerimaujama, kad komercinius lėktuvus vykdančių pilotų skaičiaus mažinimas gali kelti grėsmę saugumui lėktuve. Orlaivių pionieriams broliams Wilburui ir Orville'ui Wrightui teko mesti monetą, kad nuspręstų, kas bandys pirmą kartą skristi lėktuvu, turinčiu variklį, tačiau beveik visa šiuolaikinė aviacija remiasi bent dviem pilotais kabinoje, rašo politico.eu.

Po Europos Sąjungos sankcijų presu patekusi pagrindinė Baltarusijos oro vežėja „Belavia“ paskelbė dėl naujų ribojančių priemonių neplanuojanti keisti savo skrydžių tvarkaraščio. „Įvesti apribojimai neturės įtakos galimybei vykdyti skrydžius, kurie jau yra numatyti galiojančiame tvarkaraštyje. Valstybės, į kurias dabar vykdomi skrydžiai, „Belavia“ yra atviros, nauji apribojimai jų prieinamumui įtakos neturės, skrydžiai bus vykdomi pagal tvarkaraštį“, – teigiama aviakompanijos pranešime.

Minios migrantų – vis dar Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Nemaža dalis jų kasdien bando patekti ir į kitų šalių teritorijas. Nors iš Minsko jau ir pakilo pirmieji lėktuvai, pilni namo grįžtančių migrantų, situacija išlieka įtempta. Migrantai tikina, kad ir toliau bandys pasiekti Vakarus. Jau pasitaiko atvejų, kurie gali tapti rimtu galvos skausmu ir pačiam krizės sukelėjui Aliaksandrui Lukašenkai.

Europos Sąjungos pradėtos derybos su oro bendrovėmis ir tranzito valstybėmis dėl pastangų išspręsti krizę dėl migrantų, besirenkančių prie Baltarusijos sienos su bloko valstybėmis, pradeda duoti rezultatų, padedančių sušvelninti padėtį, penktadienį pareiškė Berlynas.

Ispanijos pareigūnai ieško grupės neteisėtų migrantų, kurie skrydžio iš Maroko į Turkija metu lėktuvą privertė nutūpti Maljorkoje, o tada iš jo pabėgo. Dėl incidento sutriko oro uosto darbas, o jame įstrigo šimtai keleivių. Ir nors dalį bėglių pavyko pagauti, mažiausiai 11-ka jų vis dar slapstosi. Oro linijų „AirArabica“ skrydžio iš Maroko į Turkiją keleiviai filmuoja, kaip grupė kartu skridusių asmenų veržiasi pro skrydžio palydovus ir skuodžia tūpimo taku.

Lenkija lapkričio 8-ąją atnaujins reguliarų oro susisiekimą su Jungtinėmis Valstijomis, nutrauktą dėl COVID-19 pandemijos, sekmadienį pranešė Lenkijos radijas. Skelbiama, jog Lenkijos oro vežėja „PLL LOT“ nuo pirmadienio kasdien skraidins iš Varšuvos į Niujorko Džono F. Kenedžio oro uostą. Be to, numatyti reguliarūs skrydžiai į Naujojo Džersio Niuarko oro uostą – šešis kartus per savaitę iš Varšuvos ir vieną kartą per savaitę iš Krokuvos.

Vilniaus oro uostui organizuojant vis daugiau skrydžių ir didėjant keleivių srautui, nuo spalio 25 d. grąžinamas 88N naktinio autobusų maršruto kursavimas. Miestiečiai ir sostinės svečiai savo kelionėms į oro uostą ir iš jo galės rinktis viešąjį transportą.   „Pandemijai pristabdžius skrydžių reisus - teko laikinai atsisakyti naktinio maršruto.

Oficialiai baigus pusantro mėnesio trukusią Palangos oro uosto rekonstrukciją, susisiekimo ministras tiki, kad artimiausiais metais jis aptarnaus daugiau keleivių nei iki pandemijos.  „Mes tikrai matome labai daug perspektyvų.

Latvijos nacionalinė oro bendrovė „Air Baltic“ nustatė lapkričio 15 dienos terminą, iki kurio jos darbuotojai turi pasiskiepyti nuo COVID-19. Oro vežėjos atstovai pažymėjo, kad šis sprendimas leis išvengti veiklos sutrikimų, nes vis daugiau šalių reikalauja įrodymų, kad orlaivių įgulos nariai yra paskiepyti.

Lietuvos oro uostai primena, kad visi keleiviai prieš kelionę laukiantys skrydžio ir po kelionės patekę į terminalą – turėtų toliau dėvėti apsaugines veido kaukes. Tokia pati tvarka galioja ir keleivių terminaluose viešintiems lankytojams, artimiesiems, kurie pasitinka keleivius, šiuo atveju išimtis dėl privalomo kaukių dėvėjimo taikoma tik jaunesniems nei šešerių metų amžiaus vaikams, rašoma pranešime spaudai.

Prieš septynis dešimtmečius pastatytas Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas neatitinka šiandienos poreikių, todėl jis turėtų būti griaunamas ir statomas naujas, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, pastato atnaujinimas būtų dukart brangesnis.  „Oro uostas neatitinka ne tik Lietuvos įvaizdžio, bet ir netenkina funkcinių poreikių, dėl to labai tikiuosi, kad rasime sveiku protu paremtus sprendimus, ką galime su juo daryti.

JAV federaliniai prokurorai rengiasi pareikšti kaltinimus buvusiam „Boeing“ pilotui bandytojui, kuris, kaip įtariama, suklaidino aviacijos reguliavimo institucijas dėl orlaivio „Boeing 737 MAX“ saugumo problemų, kurios, kaip manoma, tapo dviejų mirtinų šio modelio orlaivių katastrofų priežastimi, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Pasak leidinio, Markas Forkneris buvo pagrindinis asmuo ryšiams tarp orlaivių gamybos milžinės ir JAV federalinės aviacijos administracijos, su kur...

Mirties kilpos, suktukai ir kiti akrobatiniai lėktuvų bei sraigtasparnių triukai gniaužia kvapą Nidos gyventojams ir svečiams. Ypač šiltą, net 25 laipsnius termometruose rodantį rudens savaitgalį kurorte įvykusi aviacijos šventė sutraukė minias poilsiautojų. Kai kurie į lėktuvus pažiūrėti atėjo tiesiai iš Baltijos bangų. Prieš metus atidarytame Nidos aerodrome pilotas užkuria nedidelį lėktuvėlį. Įsitikina, kad skristi galima ir pakilimo taku šauna į padangę.

Atsistatant skrydžių srautams į Lietuvos oro uostus grįžta ir eilės prie registracijos punktų, kurių priežastis – ne tik didėjantis keleivių skaičius, bet ir nauji su COVID-19 pandemija susiję reikalavimai. Pasak Lietuvos oro uosto specialistų, jei visi keleiviai laikytųsi trijų svarbių taisyklių – laukimo laikas ir eilės būtų gerokai trumpesnės, rašoma pranešime spaudai. „Šiuo metu į Lietuvos oro uostus jau grįžo apie 60 proc. prieš pandemiją buvusių keleivių srautas.

Palangos oro uoste pirmadienį pradedami tris mėnesius truksiantys rekonstrukcijos darbai. Tikimasi, kad atnaujinus infrastruktūrą, per metus keleivių skaičius oro uoste augs iki maždaug 500 tūkst. Iki pandemijos oro uostas aptarnaudavo apie 300 tūkst. keleivių. Tačiau oro uostas visiškai neveiks 45 dienas – iki spalio 20 dienos, kai vyks pagrindiniai lėktuvų kilimo-tūpimo tako atnaujinimo darbai. Skrydžiai į kitus oro uostus iki tol nebus nukreipti.

Sparčiausiai auganti ir aplinkai draugiškiausia Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air” antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė į Vilniaus oro uostą atskraidinanti dar vieną orlaivį. Nuo 2021 m. gruodžio Lietuvos sostinėje bus bazuojami trys įmonės lėktuvai, tai leis iš Vilniaus skraidyti dar dviem naujomis kryptimis, rašoma pranešime spaudai.

Tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 4,677 mln. eurų grynojo nuostolio – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pat metu, kai jie siekė 1,968 mln. eurų. Pasak Lietuvos oro uostų Finansų ir administravimo departamento vadovės Lauros Joffės, dėl pandemijos aviacijos verslas visame pasaulyje vis dar dirba sudėtingomis sąlygomis.  „Šį pavasarį pandemija užsitęsė, todėl pirmąjį pusmetį nepavyko pasiekti suplanuoto keleivių skaičiaus.

Vis dažniau pasigirsta kalbos, kad ne visos skrydžių bendrovės ir ne visos Europos šalys priima keleivius iš Jungtinės Karalystės, kurie paskiepyti indiška „AstraZeneca“ skiepo versija. Savo istorija naujienų portalui „The Telegraph“ pasidalijo du Hullo miesto gyventojai, kurie Mančesterio oro uoste nebuvo įleisti į skrydį būtent dėl netinkamo skiepo. 64-erių Steve ir metais jaunesnė jo sutuoktinė Glenda pasakojo, kad liepos 9 d. oro linijomis „Tui“ jie turėjo skristi iš Mančesterio į Maltą.

Nyderlandų gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Rusijos karo lėktuvai praeitą savaitę atliko „nesaugių“ manevrų prie olandų fregatos „HNLMS Evertsen“, plaukiojusios Juodojoje jūroje. Ministerijos duomenimis, incidentas įvyko birželio 24 dieną, kai fregata buvo netoli Rusijos aneksuoto Krymo krantų. Pranešime sakoma, kad Rusijos naikintuvai kelias valandas skraidė šalia „Evertsen“ ir „imitavo atakas“ prieš šį laivą, praskrisdami itin arti.

Netrukus po pakilimo lėktuvas, skridęs iš Niujorko į Dalasą (Teksase), buvo priverstas skubiai nusileisti Filadelfijoje. Itin reta nelaimė skrydžio metu nutiko dar 2018 m., bet aviacijos istorijoje, panašu, ji liks ilgam. Tam tikru momentu per pirmąją skrydžio dalį viena iš variklio ašmenų atsiplėšė nuo orlaivio, todėl sugedo variklis, pranešė „Business Insider“. Variklio gabalas išdaužė langą, o 43 metų Jennifer Riordan iš dalies buvo ištraukta pro langą.

Avarinio testavimo („crash test“) manekenai buvo išrasti 1949 m., todėl dar labiau stebina tai, kad 1950-aisiais JAV oro pajėgos bandė savo lėktuvų kėdes su išmetimo mechanizmu, jose surišant gyvus lokius.

Lietuvos oro erdvę antradienį pažeidė du Rusijos kariniai orlaiviai – šturmo lėktuvai SU-24. Apie incidentą kariuomenė tylėjo daugiau nei parą, kol tuo nesusidomėjo žurnalistai. Trečiadienį Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių ir dėl įvykio įteikė notą. Neprognozuojamas ne tik Rusijos, bet ir Baltarusios režimas. Aliaksandras Lukašenka šalies karinei vadovybei įsakė ruoštis mobilizacijai.

Lietuva trečiadienį apkaltino du virš Baltijos jūros skridusius Rusijos šturmo lėktuvus SU-24 pažeidus šalies oro erdvę Incidentas įvyko antradienio rytą, jis siejamas su Baltijos jūroje vykstančiomis sąjungininkų pratybomis, BNS patvirtino Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė. „Vakar, maždaug 9.45 val., du rusiški kariniai orlaiviai galimai pažeidė Lietuvos oro erdvę virš teritorinių vandenų virš Baltijos jūros“, – BNS sakė kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis.

Lėktuvų avarijos paprastai baigiasi tragedijomis, tačiau, kai ore susiduria du nedideli lėktuvai, nebūtinai pabaiga būna tragiška. Įvykus kaip tik tokiai avarijai JAV, vienas orlaivis vos neperskilo perpus, o kitas buvo priverstas išskleisti parašiutą, kad galėtų nusileisti. Stipriai apgadinto lėktuvo pilotas manė, kad tiesiog sugedo variklis, ir paprašė leidimo nusileisti mažame Denverio oro uoste. Tik sėkmingai nusileidus jie suprato žalos dydį.

Verslo klasės lėktuvas „Bombardier CRJ200“, „nutūpęs“ biurų komplekso viduje. Tokią unikalią architektūrinę idėją įgyvendino nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „VA Reals“ kartu su architektų komanda iš „2 Bricks Architects”, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jie tapo pirmieji pasaulyje, integravę orlaivį į kubo formos pastato konstrukciją, o šio išskirtinio projekto vystymą, trukusį vos porą metų, lydėjo daugybė inžinerinių iššūkių.

Ukrainos vyriausybė uždraudė Baltarusijoje registruotiems orlaiviams naudotis Ukrainos oro erdve nuo gegužės 29-osios, pranešė šaltinis vyriausybėje. „Ministrų kabinetas patvirtino Infrastruktūros ministerijos ir UkSATSE protokolinį nurodymą nuo gegužės 29 dienos 0 val. įvesti draudimą Baltarusijoje registruotiems orlaiviams naudotis Ukrainos oro erdve“, – sakė jis.

Pastarosiomis dienomis tikriausiai matėte internete sklandantį pasakojimą apie pilotą, kuris skrendant lėktuvui kabėjo pro langą. Kaip paaiškinta „Twitter“ platformoje, 1990 m. pilotas buvo beveik visiškai ištrauktas pro lėktuvo langą. Likusią kūno dalį kabinoje už kojų laikė jo kolegos. Kitas pilotas buvo priverstas nuleisti lėktuvą, kol į kabiną iš lėto plūdo oro srautas ir jo kolega kabėjo lėktuvo išorėje.

Baltarusijos nacionalinė oro vežėja „Belavia“ pranešė priversta stabdyti reisus į Ukrainos, Latvijos ir Švedijos oro uostus. Ukrainai nuo gegužės 26-osios laikinai nutraukus oro susisiekimą su Baltarusija, „Belavia“ tris mėnesius neskraidins iš Minsko į Kijevą, Lvivą, Odesą ir Charkovą.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį paragino ES Tarybą imtis būtinų priemonių, kad būtų nutraukti Europos oro susisiekimo ryšiai su Baltarusija, Aliaksandro Lukašenkos režimui per televiziją parodžius disidentą žurnalistą Ramaną Pratasevičių, buvusį lėktuve, kuris savaitgalį buvo priverstinai nutupdytas Minske.

Sekmadienio popietę nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas Minske sulaukė kitų šalių pasmerkimo dėl Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos veiksmų. Pirmadienį Vilniuje protesto akcija prie Baltarusijos ambasados surengė ir miesto gyventojai. Kelios dešimtys žmonių rankose laikė plakatus, kuriuose šmėžavo užrašai, dar kartą patvirtinantys A. Lukašenkos režimo žiaurumą, neturintį ateities perspektyvų.

Antradienio naktį Lietuvoje įsigaliojo draudimas keleivių oro bendrovėms skristi į šalį ar iš jos per Baltarusijos oro erdvę. Draudimas įsigaliojo antradienį 3 val. Lietuvos laiku. Vyriausybė pirmadienį priėmė sprendimą reaguodama į savaitgalį Baltarusijos priverstinai Minske nutupdytą „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių.

Skrydžio metu, kai valandų valandas nėra ką veikti, o pro langą, atrodo, galima stebėti visą pasaulį, kartais susimąstoma apie pačius didžiausius gyvenimo klausimus: Ar visatoje mes vieni? Kaip ji atsirado? Ar mūsų egzistencija turi prasmę? Pala, ar lėktuvo languose yra mažų skilučių? Dėka smalsuolio Robbie‘o Gonzalezo iš „io9“, į paskutinįjį klausimą buvo atsakyta.

Oro bendrovė „Finnair“ praneša, kad nuo birželio 15 dienos atnaujina tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Helsinkio, rašoma pranešime spaudai. Skrydžiai Vilniaus oro uoste bus vykdomi keturis kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.  „Džiaugiamės galėdami pranešti apie skrydžio Vilnius-Helsinkis atnaujinimą, o nuo liepos 19 d. skrydžius tarp Lietuvos bei Suomijos sostinių planuojame vykdyti kasdien.

Latvijos oro vežėja „Air Baltic“, skrainanti ir iš kitų dviejų Baltijos valstybių sostinių, pranešė, jog vėl plėsdama maršrutų tinklą, švelnėjant dėl COVID-19 pandemijos įvestiems ribojimams, įdarbindama naujus darbuotojus ar susigrąžindama ankstesnius pirmenybę teiks nuo koronaviruso pasiskiepijusiems pretendentams.

Įsivaizduokite, kad negalite keliauti lėktuvu, tiek kartų per metus, kiek norite? Jums skirtas ribotas skaičius skrydžių kiekis. O jeigu jį išnaudosite greičiau nei per metus, už kiekvieną skrydį mokėsite papildomai. Siekiant mažinti taršą ir klimato kaitą, panašūs siūlymai jau rimtai svarstomi užsienyje. Tačiau Lietuvos kelionių organizatoriai kategoriški – gyventojai nepritartų šiems ribojimams. Aviacija viena didžiausių žemės teršėjų.

Gigantiškų lėktuvų pakėlimas į orą reikalauja labai daug kruopštumo, tačiau daugiausia tikslumo reikia jų varikliams. Ši besisukanti sistema turi atlaikyti bet kokią temperatūrą ir milžinišką slėgį, todėl turbinos yra kuriamos taip, kad veiktų net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Bet koks į variklį patekęs daiktas, pavyzdžiui, didelis paukštis, gali tapti avarijos priežastimi.

Europoje įsibėgėjant skiepijimo kampanijai, laisvinant keliones į kai kurias šalis, aviacijos verslas pradeda pamažu atsigauti, teigia Lietuvos oro uostai. Bendrovės Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad atsigauna ne tik paklausa, bet ir pasiūla.

Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių pakilimo ir nusileidimo taką turintis Šiaulių oro uostas netrukus galės priimti didelius transatlantinius „Boeing“ ir „Airbus“ lainerius. Beveik 9,5 mln. eurų vertės riedėjimo tako platinimo ir naujo perono statybos darbai bus baigti iki gegužės pabaigos, pranešė oro uostas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai pandemija dar tik buvo bepradedanti stabdyti aviacijos sektorių, bendras skrydžių skaičius mažėjo 52 proc., buvo aptarnauta 23,6 tūkst. skrydžių. Tuo metu 2020 m. pirmąjį ketvirtį – 49,2 tūkst. skrydžių, rašoma pranešime spaudai. „Kovo pabaigoje prasidėjęs aviacinės vasaros sezonas leidžia tikėtis didėjančių skrydžių srautų.

Jungtinės Karalystės vyriausybė gali neatverti valstybės sienų, kaip to laukiama gegužės 17-ąją. Labiausiai tikėtinas tarptautinių kelionių atnaujinimas – tik rugpjūtį, skelbia leidinys „Evening Standard“, remdamasis šaltiniais vyriausybėje. „Anot aukšto rango vyriausybės pareigūnų, vargu ar JK piliečiai galės keliauti į užsienį anksčiau nei rugpjūčio mėnesį.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ trečiadienį išreiškė optimizmą dėl vasaros sezono perspektyvų, nepaisant trečiosios Europą apėmusios koronaviruso bangos. Bendrovės vadovas Michaelas O'Leary'is teigė, kad vežėja tikisi, jog liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pasieks naudojama 80 proc. savo pajėgumų.

Keleiviai, kurių skrydžiai bus atšaukti arba atidėti dėl ES oro uostus aptarnaujančių oro linijų bendrovių darbuotojų streikų, galės reikalauti kompensacijas, antradienį paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Šis sprendimas sustiprins keleivių teises Europos Sąjungoje, teismui atmetus Skandinavijos vežėjos SAS argumentą, kad 2019 metais jos pilotų streikas buvo „neeilinė aplinkybė“, nepriklausanti nuo vežėjos valios.

Pavargę nuo karantino ir nuotolinio darbo iš namų lietuviai būriais atostogų traukia į Egiptą, Tenerifę ar Maldyvus. O kelionėms į užsienį tautiečiai negaili ir karantino metu sutaupytų pinigų: renkasi brangesnius nei anksčiau viešbučius ant jūros kranto, kelių savaičių atostogas. Egipte dirbanti gidė Vita pasakoja, kad išvydę dangaus žydrumo jūrą ir palmes lietuviai netgi susigraudina ištrūkę iš namų ir braukia džiaugsmo ašaras.

Vyriausybė sieks iki 2024-ųjų rudens padidinti skrydžių krypčių iš Lietuvos skaičių iki 110. Iki pandemijos, 2019 metais, jų buvo 92.  Iki krizės buvusio lygio tikimasi grįžti 2022 metų viduryje, rašoma Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.  Bendrovės Lietuvos oro uostai atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad šiuo metu iš Lietuvos skraidoma 15 krypčių, tačiau iki kovo pabaigos jų skaičius turėtų išaugti bent tris kartus.

Dar lankydama mokyklą, Greta Adlytė ant popieriaus lapo turėjo užrašyti įdomią, tačiau, atrodytų, neįmanomą pasiekti profesiją. Akimirką pagalvojusi, ji parašė – pilotė. Tačiau jau tą pačią dieną mergina savęs paklausė – o kodėl tai neįmanoma? Neradusi tam jokios priežasties, ji pradėjo kryptingai siekti svajonės ir šiandien degančiomis akimis kalba apie didžiausią savo gyvenimo aistrą – aviaciją.

Aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ paprašė Vyriausybės atstovų leidimo rekonstruoti angarą Vilniaus oro uoste, kur aptarnaujami ir remontuojami orlaiviai. Įmonė pirmadienį pranešė, kad numato investuoti 7 mln. eurų, po rekonstrukcijos 2898 kvadratinių metrų angaro plotas pasieks 5500 kvadratinių metrų, bus sukurta 200 naujų darbo vietų. Šiuo metu projektą vertina nacionaliniam saugumui svarbius sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ nuo vasario 20 dienos atnaujina skrydžius iš Lietuvos į Egiptą. Vasario mėnesį bendrovė taip pat organizuos keliones į Jungtinius Arabų Emyratus, o kovą planuojama atnaujinti skrydžius į Maldyvus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Novaturas“. Įmonės vadovė Audronė Keinytė pabrėžė, kad Egiptas visada buvo populiariausia lietuvių turistų kryptis žiemos sezonu.