krizė

Jungtinė Karalystė pasirengusi uždaryti sienas Graikijos emigrantams tuo atveju, jeigu Graikija būtų pašalinta iš euro zonos, pareiškė britų premjeras Davidas Cameronas. D. Camerono žodžius antradienį cituoja „The Financial Times“. D. Cameronas pripažino, kad Didžiosios Britanijos valdžia pasirengusi padaryti „visa, ko prireiks“, kad būtų išvengta graikų antplūdžio į šalį.

Pagrindinių partijų sėkmė Graikijos ir Prancūzijos rinkimuose  („Naujoji demokratija“ Graikijoje ir socialistai Prancūzijoje) daugelį žmonių paskatino tikėtis, kad politinis status quo nugalės populistų pagundas. Tačiau esminė minėtų rinkimų pamoka – nacionalinės atstovaujamosios demokratijos nesugebėjimas patenkinti piliečių siekių. Nei Graikijoje, nei Prancūzijoje naujos vyriausybės negali pasiūlyti euro zonos krizės sprendimo būdų.

Antroji krizės banga jau atėjo į Lietuvą, sako Seimo opozicijos lyderis, socialdemokratas Algirdas Butkevičius, pabrėždamas, kad nerimas dėl euro zonos bankų atsilieps ir mūsų šaliai. „Labai atidžiai stebiu, kas vyksta euro zonos šalyse ir jau jinai (krizė, - ELTA) nebeateina, bet atėjo. Pirmiausia palietė euro zonos šalis, ir matome, kaip komercinių bankų reitingai jau yra sumažinti“, - trečiadienį interviu „Žinių radijui“ sakė jis, klausiamas, ar antroji krizės banga palies Lietuvą.

Neretai girdime, kad geriausias sprendimas įveikti krizę yra pinigų spausdinimas, tačiau galbūt yra ir kitų būdų atgaivinti ekonomiką? Ar finansinė sistema būtų stabilesnė, jei kiekvienas doleris, svaras, euras ar litas mūsų kišenėje būtų susietas su auksu, klausia BBC verslo korespondentas Simonas Jackas.Visame pasaulyje centriniai bankai spausdina milžiniškas sumas svarų, eurų ir dolerių per tokias priemones kaip kiekybinis palengvinimas.

Nedarbas euro zonoje gegužės mėnesį pasiekė rekordinį lygį, nes gilėjantis ekonomikos nuosmukis privertė Ispanijos ir Italijos bendroves privertė mažinti darbuotojų skaičių, skelbia „Bloomberg“. Nedarbo lygis 17–oje euro zonos šalių gegužės mėnesį padidėjo iki 11,1 procentų. Šis rodiklis balandžio mėnesį buvo 0,1 proc. mažesnis. Gegužę euro zonoje darbo neturėjo 17,561 mln. žmonių – 88 tūkst. daugiau nei balandžio mėnesį.

Vieną dieną euro zonos skolų krizė eina pabaigon, kitą dieną vėl gilėja, akcijų kaina tai didėja, tai mažėja. Šiais neramiais laikais žurnalas „Bloomberg Markets“ paprašė šešių milijardierių patarimo, kurios akcijos per ateinančius dvylika mėnesių rodys geresnius rezultatus nei rinka. Finansų bendrovės „Hargreaves Lansdow“ bendraįkūrėjas Peteris Hargreavesas, kurio turtą „Forbes“ vertina 1,3 mlrd.

Nuo šimto iki keliasdešimties tūkstančių litų. Tiek aplinkai tvarkyti ir želdiniams prižiūrėti, anot šias paslaugas teikiančių bendrovių, negaili ne tik įmonės, bet ir pavieniai gyventojai. Profesionalų teigimu, pagal klientų ir užsakymų skaičių rinka jau beveik sugrįžo į prieškrizinį lygį. Nuosavų namų savininkams yra ką veikti. Vien lietaus laistoma žolė neleidžia atsipalaiduoti.

Pernai sumažėjo pradėtų bankroto procesų. Bankroto procesas buvo pradėtas 1273 įmonėse, arba 22,2 procento mažiau įmonių nei 2010-aisiais. Statistikos departamento duomenimis, kur kas mažiau bankrotų inicijavo įmonių administracijos vadovai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – atitinkamai 39,6 ir 31,6 proc. Tačiau padaugėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos (23,1 proc.) bei įmonės likvidatorių (11,8 proc.) inicijuotų bankrotų.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai atvyksta į viršūnių susitikimą Briuselyje labiau susiskaidę nei bet kada; nepanašu, kad griežta Vokietijos pozicija, susiklosčius sudėtingai situacijai euro zonoje, nors kiek sušvelnės. Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo šalyje raginama išsaugoti per viršūnių susitikimą savo kietą poziciją ir atmesti visas pastangas priversti Berlyną tapti Europos partnerių ar bankų skolų garantu.

Kipras tapo penktąja iš septyniolikos šalių, paprašiusių euro zonos partnerių paramos. Paramos savo bankams Briuselio oficialiai paprašė ir Ispanija - spėjama, kad šaliai kovoti su skolų krize gali prireikti iki 100 mlrd. eurų, praneša verslo naujienų agentūra RBC. Likusių Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) lėšų gali neužtekti norint skirti paramą dar vienai kuriai nors šaliai, susidūrusiai su finansiniais sunkumais, pavyzdžiui, Italijai, teigia ekspertai.

Buvęs bankininkas Yannis Stournaras tapo naujuoju Graikijos finansų ministerijos vadovu. Apie tai informuoja AFP, remdamasi oficialiuoju šalies vyriausybės atstovu. Kaip pažymi „The Wall Street Journal“, iki šiol ekonomikos profesorius Y. Stournaras dirbo Atėnų universitete. Be to, anksčiau jis vadovavo Graikijos ekonomikos ir finansų ministerijos konsultacinei tarybai. Kaip nurodo „Reuters“, Y. Stournaras dalyvavo derybose dėl Graikijos prisijungimo prie euro zonos.

„Knygoje „Valanda tarp šuns ir vilko“ neurologas Johnas Coates'as tvirtina, kad tokie hormonai kaip testosteronas daro tokią įtaką bankininkų elgesiui, kad finansiniai bumai ir bankrotai praktiškai neišvengiami“, – rašo „New Scientist“. J. Coates'as atliko eksperimentus vertybinių popierių biržoje, matuodamas, kiek padidėja testosterono lygis biržos maklerių kraujyje, kai jie išlošia.

Bene žymiausias pasaulio investuotojas George'as Sorosas su nerimu laukia šią savaitę įvyksiančio Europos lyderių susitikimo ir teigia, kad per tris artimiausias dienas nesiėmus tinkamų sprendimų euras patirs fiasko, rašo „Bloomberg“. G. Sorosas ilgą laiką kritikavo Europos politikus, kurie neveiksmingai bando susidoroti su monetarinės sąjungos krize. Anot G. Soroso, šiuo metu Europa atsisako atviros visuomenės idealų ir klimsta į antidemokratinį Vokietijos dominavimą.

Nepriklausomas Ispanijos bankų auditas nustatė, kad šalies bankams reikia 62 mlrd. eurų papildomos paramos, informuoja BBC. Praėjusios savaitės pabaigoje, dar prieš paskelbiant bankų patikros rezultatus, euro zonos šalių finansų ministrai sutiko skirti Madridui iki 100 mlrd. eurų paramą bankų rekapitalizacijai. Pasak euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininko Jeano-Claude Junckerio, Ispanija turės iki kito pirmadienio pateikti oficialų prašymą dėl finansinės paramos.

Italijos premjeras Mario Montis perspėjo, kad jei kitas ES šalių lyderių susitikimas, numatytas kitą savaitę, bus nesėkmingas, jo padariniai gali būti apokaliptiniai, visų pirma politikos požiūriu, rašo britų laikraštis „The Guardian“. Prieš ES viršūnių susitikimą Italijos lyderis penktadienį Romoje ketina susitikti deryboms su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Ispanijos ministru pirmininku Mariano Rajoy.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas teigia, kad plačiai paplisianti ekonomikos ir finansų krizė euro zonoje yra neišvengiama ir kad ji prasidės per metus. Anot jo, galimas krizės sprendimo būdas yra dalinis Ispanijos ir Italijos skolų nurašymas, tačiau tam trūksta politinės valios. „Graikija nepajėgs vykdyti savo įsipareigojimų. Rimta finansų ir ekonomikos krizės Europą sudrebins per metus.

Susirūpinimas dėl ES ir jos bendros valiutos jau daugiau nei metus purto finansų rinkas. Valiutų krizės pajėgios tai daryti, ypač turint omeny užsienio valiutų rinkos dydį, greitų ir dramatiškų svyravimų galimybę bei prekybos jėgą ir pagreitį. Pastaruosius tris dešimtmečius, kai dauguma valiutų pradėjo plaukioti paklusdamos rinkos jėgoms, pasaulis sulaukė kelių dramatiškų įvykių, kurie supurtė rinkas kelioms savaitėms, mėnesiams, net metams.

Volstrito bankininkai ir spekuliantai gali neplanuoti ištaigingų vasaros atostogų – tradicija jau tapęs nuostolingas antrasis ketvirtis apkarpys darbuotojų algas ir premijas. JAV investiciniams bankams jau trečius metus iš eilės prognozuojamas pajamų nuosmukis. Visus šiuos metus priežastis išlieka ta pati – Graikija ir nesibaigiantis šios šalies finansinis neįgalumas.

Per interviu agentūrai „Reuters“ Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas pareiškė, kad Europos šalių kantrybė Graikijos atžvilgiu senka, rašo ERR. „Labai sunku paaiškinti žmonėms, kodėl vyriausybė negali rasti papildomų lėšų mokytojų algoms didinti, tuo tarpu pinigų padėti Graikijai visada yra“, – aiškino A. Ansipas. Finansinės paramos reikia ne tik Graikijai, bet ir Ispanijai. Europos Sąjunga skirs šaliai 100 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad Europos požiūris į euro zonos skolų krizę jam teikia pasitikėjimo, tačiau jis norįs, kad Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalys didesnį dėmesį kreiptų į JAV užsienio skolą, informuoja AFP. „Man suteikia pasitikėjimo tai, kaip Europos Komisija, su kuria retai sutariame, ir euro zonos šalys ketina įveikti problemas, su kuriomis susidūrė“, – baigiantis G20 susitikimui žurnalistams sakė V. Putinas.

Euro-2012 parodė, kaip glaudžiai sportas susijęs su politika, kitaip sakant, su finansais, su euru. Žinoma, perkeltine prasme. Graikai Europos futbolo čempionate nugalėjo didžiąją Rusiją ir kiek netikėtai iškopė į ketvirtfinalį, o dauguma Graikijos rinkėjų sekmadienį balsavo už tas politines jėgas, kurios nori Elados šalį palikti euro zonoje.

Beveik septyni milijonai dirbančių žmonių Jungtinėje Karalystėje patiria tokių finansinių problemų, jog tik viena neplanuota sąskaita jiems gali sukelti finansinę tragediją. Maždaug 3,6 mln. šeimų sunkiai sugeba išgyventi iki mėnesio pabaigos ir išmaitinti save bei savo vaikus, atskleidė šokiruojantis dienraščio „The Guardian“ tyrimas. Tyrimo metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas dirbantiems žmonėms, kurie nėra priklausomi nuo socialinių išmokų.

Finansų rinkos po sekmadienį vykusių rinkimų Graikijoje lengviau atsikvepia. Graikijos parlamento rinkimuose partija „Naujoji demokratija“, remianti finansines pagalbos sutartis iš tarptautinių institucijų, surinko 29,5 proc. ir, užsitikrinusi 50 papildomų mandatų, tapo didžiausia partija šalies parlamente. Paaiškėjus rinkimų rezultatams, EUR/USD kursas iškart šoktelėjo aukštyn, nors rinkos dalyviai ir toliau akylai stebi, kaip bus formuojama Graikijos vyriausybė.

Pirmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Meksikoje pasaulio lyderiai paragino Europą imtis visų būtinų priemonių euro zonos skolų krizei įveikti, informuoja BBC. Jie išsakė rimtą susirūpinimą dėl „vienos didžiausių rizikų pasaulio ekonomikai“, pažymėjo vienas aukštas pareigūnas.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Birželio 30–ąją iš posto pasitrauksiantis Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas perspėjo, kad Europa gali susidurti su „Lehman Brothers“ situacija ir kad euro žlugimas gali sukelti pasaulinę krizę, informuoja AFP. „Europa gali įstengti išsikapanoti, tačiau grėsmė auga. Jeigu reikalai nebus tvarkomi teisingai, galime sulaukti “Lehman Brothers„ situacijos“, – interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Observer“ sakė R. Zoelickas.

Birželio 17 dieną, sekmadienį, Graikijoje vyksta išankstiniai parlamento rinkimai. Rinkimų rezultatai nulems, ar atsiras galų gale Graikijoje vyriausybė, kuri sugebės susidoroti su žiauria finansine krize, kurį ir toliau kankina šalį. Balsavimas Graikijoje vyks jau antrą kartą per pastaruosius pusantro mėnesio.

Tuo metu, kai ekonominė situacija, ypač gyventojų užimtumas, yra pagrindinis amerikiečių rinkėjų rūpestis, naujos recesijos, atkeliaujančios iš Europos, rizika taip pat grasina ir dabartiniam JAV prezidentui, rašo „Le Monde“. Dviejų ekonominių zonų tarpusavio ryšiai yra akivaizdūs: į Europos Sąjungą keliauja 22 proc. JAV eksporto. Europa įsikišo į JAV prezidento rinkimų kampanijas tuo metu, kai Barackas Obama ir jo oponentas respublikonas Mittas Romney, pasak apklausų, eina koją kojon.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad, esant būtinybei, bankas yra pasiruošęs suteikti tolesnę paramą euro zonos bankų sistemai, informuoja ECB. „Euro sistema ir toliau, prireikus, aprūpins mokius bankus likvidumu“, - per spaudos konferenciją sakė M. Draghi. Dėl artėjančių sekmadienio rinkimų Graikijoje auga investuotojų nerimas dėl šalies ateities bendros valiutos bloke.

Anglijos centrinio banko vadovas Mervynas Kingas paskelbė naują ekonomikos gelbėjimo planą, praneša „The Guardian“. Šalies centrinis bankas ketina skirti lengvatinį finansavimą komerciniams bankams, o tie savo ruožtu išduos šalies ekonomikai 80 mlrd. svarų sterlingų (per 100 mlrd. eurų) paskolas. Kiek anksčiau Didžiosios Britanijos iždo kancleris George Osborne paskelbė, kad Didžiajai Britanijai (kaip ir visai Europai) gresia giliausia finansinė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Japonijos valdininkai ir šalies centrinio banko darbuotojai rengia veiksmų planą tuo atveju, jei euro zonos skolų krizė įsismarkautų. Valdžia ketina pasinaudoti 2008 m. patirtimi, kai po banko „Lehman Brothers“ griūties investuotojai mėgindami apsaugoti savo investicijas ėmėsi supirkinėti Japonijos valiutą.

Sunkumų drebinama telekomunikacijų įrangos gamintoja „Nokia“ planuoja panaikinti dar 10 tūkst. darbo vietų savo gamyklose, išsibarsčiusiose po visą pasaulį, ir perspėjo, kad antrąjį ketvirtį nuostoliai, patirti mobiliųjų telefonų versle, bus didesni nei tikėtasi, informuoja naujienų tarnyba BBC. Iš viso nuo to laiko, kai grupės vadovu tapo Stephenas Elopas, įskaitant naujausią darbuotojų mažinimą, „Nokia“ atleis daugiau nei 40 tūkst. darbuotojų.

Europos skolų krizės iškankinti investuotojai su baime žvelgia į vyriausybių ir bankų obligacijas. Didžiausi pasaulio finansų žaidėjai atsidūrė keblioje padėtyje, jų sąskaitose guli milijardai, tačiau saugių ir patrauklių investicijų ratas kasdien traukiasi. Pensijų fondai ir draudimo bendrovės ieško saugaus užutėkio, kuris teiktų nors šiokį tokį saugų pelną, o rizikos ištroškę investuotojai šiomis dienomis mėgaujasi pasiūlos pertekliumi, rašo „Der Spiegel“. Yngve Slyngstadas valdo 450 mlrd.

Pastaruoju metu didžiausią nerimą euro zonoje kėlė Ispanija, kuri žengė į naują krizės etapą ir paprašė Europos Sąjungos paramos. Ispanijos bankų sektoriaus bėdos užgožė Italijos problemas.

Lietuva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos kritikuojama dėl aukšto nedarbo lygio, ypač nerimą kelia jaunimo nedarbas, ir įspėjama, kad gali būti priklausoma nuo euro zonos krizės. TVF išvadose Lietuva įvertinama už tai, kad sumažino biudžeto deficitą, tačiau perspėjama, kad ūkio augimui riziką kelia išorės veiksniai, o ypač euro zonos krizė. Tai paveiktų Lietuvos skolinimosi kainą.

DNB banko partneris, profesorius Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad artimiausiais metais stebėsime reikšmingus teigiamus pokyčius tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos ekonomikose. „Niekaip netikiu, kad bus reikšmingas pagerėjimas 2013 metais. Prisijungiu prie tų ekonomistų, kurie mano, kad Europos Sąjunga dar kelerius metus sėdės duobėje“, – pripažino R. Rudzkis, dalyvaudamas DNB surengtame „Lietuvos ekonomikos perspektyvų“ leidinio pristatyme.

Savaitgalį pasaulį apskriejo žinia apie 100 mlrd. eurų paskolų paketą, skirtą Ispanijos bankų gelbėjimui, rašo „The Wall Street Journal“. Pirmadienio rytą finansų rinkas apėmė trumpalaikė ekstazė, pasaulio biržose akcijų indeksai džiugiai stiebėsi į viršų, deja, antradienį emocijos drastiškai pasikeitė. Rinka išklausė ekspertų vertinimus ir nutarė, kad parama Ispanijai buvo sumodeliuota netinkamai. Netrukus Ispanijos skolinimosi kaina pakilo iki naujų aukštumų.

Baimė dėl euro zonos ateities skatina ne tik nerimą, bet ir galimybę pigiau praleisti vasaros atostogas krizės paliestuose Pietų Europos šalių kurortuose, rodo tyrimai. Tiesa, Lietuvos kelionių organizatoriai ir agentūros skelbia, kad kelionių kainos iš Lietuvos į Pietų Europą beveik nesumažėjo. Didžiosios Britanijos pašto biuras apskaičiavo, kad Ispanija šiuo metu yra pati pigiausia šalis poilsinėms kelionėms, lyginant kainų sumažėjimą su ankstesniu laikotarpiu.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubini mano, kad Europos valstybių vyriausybės turėtų sumažinti mokesčius ir padidinti atlyginimus ir taip skatinti augimą, o ne tęsti taupymo politiką.

Silpni finansiniai pagrindinių pasaulio valstybių rodikliai ir nesibaigianti euro zonos skolų krizė sukėlė pastebimą naftos kainų nuosmukį. Kas ir kodėl turėtų dėl to labiausiai sunerimti? Praėjusią savaitę paskelbti duomenys apie smukusį naujų darbo vietų kūrimą JAV ir išaugusį šalies nedarbo lygį dar įpylė žibalo į pasaulio ekonominių problemų ugnį.

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama.

JAV prezidentas Barackas Obama yra tvirtai pasiryžęs iškovoti pergalę šalies prezidento rinkimuose, kurie vyks šių metų lapkritį, tokiu būdu pratęsdamas savo valdymo laikotarpį dar ketveriems metams. Tiesa, įvertinus jo dabartinius pasiekimus, galima ir susimąstyti, prie ko gali privesti antroji jo kadencija. Telegraf.lv siūlo pažvelgti į 10 B. Obama'os antirekordus. 1. Ekonomikos variklis Ginčytis dėl to, kas iš tiesų yra JAV ekonomikos variklis, galima ilgai.

Už svarbius pasiekimus moksle ir visuomeninėje veikloje skiriamas Nobelio premijas atsakingas Nobelio fondas pranešė, kad dėl ekonominės krizės bus sumažinta piniginė šios premijos išraiška. Nobelio fondo direktorių taryba apie tokį savo sprendimą pranešė birželio 11 dieną. Nobelio fondo pranešime sakoma, kad Nobelio premijos dydis bus sumažintas 20 procentų: nuo šiol šios premijos laureatai gaus ne po 1,4 mln. JAV dolerių, o po 1,1 mln.

Euro kūrimo pradžioje tylėję specialistai dabar pripažįsta, kad Europos valiutos schema yra ydinga. Kintant pasaulio ekonomikai ir finansams prie jų taikosi ir valiutų sistemos. Tačiau euro zona sumeistrauta taip, kad šalims tenka tarnauti eurui ir taikytis prie jo, o ne atvirkščiai. Bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta buvo sukurta siekiant įgauti ekonominį stabilumą, išvengti devalvacijos ir kainų šuolių.

Kuriant reklamas internete, svarbiausia galvoti apie vartotoją, o tai kūrėjai dažnai pamiršta, sako Joshua Partrige'as, vieno didžiausių pasaulio portalų „Yahoo“ mažmeninės prekybos vadovas Europos regione. Praėjusią savaitę jis pirmą kartą lankėsi Lietuvoje – progreso konferencijoje LOGIN. Būtent interneto reklama ateityje augs, mesdama iššūkius reklamai per tradicinius kanalus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta šio fondo steigimo sutartis, o veiklą jis pradėjo 1947 m. kovo 1 dieną.

Armandas d‘Angouras iš Oksfordo universiteto BBC pateikė kelis senovės graikų patarimus, kuriuos krizės sprendimui pritaikyti galėtų moderni Graikija. 1. Skola, atskirtis ir maištas – Atėnų naujienos VI amžiuje pr. Kr. Ankstyvajame VI a. pr. Kr. atėniečiai buvo prispausti skolų naštos, socialinės atskirties ir nelygybės, o vargšai ūkininkai buvo pasiryžę parduoti save į vergiją, kad galėtų išmaitinti šeimas.

Koks skirtumas tarp šiandienos pasaulio finansų sistemos ir Ponzi schemos? Šį klausimą Sergėjus Mavrodis, finansinės klastotės piramidės MMM kūrėjas klausia savo aukų. Baisiausa, teigia „Bloomberg“ žurnalistas Leonidas Bershidskis, kad S. Mavrodžio žodžiuose yra tiesos. 1994 metais matematikas Sergėjus Mavrodis suorganizavo Ponzi schemą, pavadintą MMM. Jis siūlė 100 proc. kasmėnesinę grąžą ir agresyviai reklamavosi per nacionalinę televiziją. Tuomet jis pritraukė per 10 mln. Indėlininkų.

Beveik vienas iš keturių Vokietijos gyventojų teigia, kad blogiausia euro zonos krizės dalis dar laukia, tačiau dauguma jų tiki, kad bendra valiuta išliks, informuoja AFP. 78 proc. televizijos kanalo ARD apklaustų vokiečių sutiko su teiginiu, kad „blogiausia euro zonos ir suverenių valstybių krizės dalis dar laukia“. 56 proc.