krizė

Graikai, kurių šaliai gresia bankrotas, nebeišgali mokėti didelių kyšių viešojo sektoriaus darbuotojams. Nuo tarptautinės pagalbos priklausoma Graikija metų metus stengėsi kovoti su įsišaknijusia korupcija, dėl kurios valdžiai buvo sunkiau didinti mokesčius ir reformuoti ekonomiką. Viešosios administracijos inspektoriaus Leandroso Rakintziso atlikto tyrimo duomenimis, daugiausia kyšių pernai ėmė sveikatos sektoriaus ir mokesčių institucijų darbuotojai.

Beveik bankrutavusi Graikija sparčiai praranda paskutinius pinigus belaukdama kitos finansinės paramos dalies iš tarptautinių kreditorių, antradienį pranešė šalies finansų ministro pavaduotojas. Toks pareiškimas nuskambėjo kaip nerimą keliantis perspėjimas apie liūdną finansinę valstybės padėtį. Graikijos partneriai Europoje ne kartą žadėjo, kad šalis gaus paramą iki rugpjūčio, kai ji turės sumokėti 3,2 mlrd. eurų skolą, tačiau finansavimo detalės iki šiol neskelbiamos.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pirmadienį pabrėžė, kad, norint įveikti skolų krizę, būtina bendradarbiauti, ir pažadėjo tai daryti, tačiau konkrečių veiksmų, kurių Europa ir JAV imsis ateinančiais mėnesiais, neįvardino, informuoja AP. T. Geithneris pirmadienį Vokietijoje susitiko su W. Schaeuble, o vėliau su Europos centrinio banko (ECB) vadovu Mario Draghi.

Visi kas netingi ieško išeičių iš euro krizės, tačiau bėda ta, kad daugelis sprendimų apsiriboja dviem alternatyvomis. Siūlomi euro zonos gelbėjimo planai tėra tik skirtingos šių dviejų kelių variacijos, rašo „Spiegel“. Pastaruosius kelis metus Europoje buvo taikomas taupymo režimas ir gelbėjimo paskolos ant bankroto slenksčio atsidūrusioms valstybėms. Nepaisant to vis garsiau girdisi politikų ir ekonomistų kalbos, jog Graikijos laukia nekontroliuojamas bankrotas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas (Viktor Orban) šeštadienį užsipuolė Europos Sąjungos (ES) institucijas ir pareiškė, kad ES pareigūnai gaišta laiką rūpindamiesi kiaulėms skirtais žaislais ir žąsų nuotaika, kai tuo tarpu šimtai tūkstančių žmonių netenka darbo, o euras žlunga. V. Orbanas sakė, kad ES institucijos trukdo valstybėms narėms pačioms išspręsti savo problemas.

Latvija – pavyzdinė Europos Sąjungos valstybė, interviu Latvijos radijui pareiškė Latvijos finansų ministras Andris Vilkas. „Mes būsime pavyzdinė valstybė pagal visus parametrus ir būsime laikomi pavyzdžiu“, - sakė ministras komentuodamas ekonomikos plėtros 2012 m. rodiklius. Jis pastebėjo, kad procesai ES ekonomikoje turėjo įtakos Latvijai, ir antrąjį pusmetį plėtra sulėtėjo. Tačiau šalis turi visas galimybes pasiekti, kad šiais metais šalies BVP išaugtų 4 proc.

Į Atėnus vėl atvyko skolintojų trejeto – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo – inspektoriai, turintys įvertinti, ar Graikija pasiekė nors kiek pažangos. Tačiau, kaip pranešama, Graikiją nuo bankroto gelbėjantys kreditoriai jau sotūs, Vokietijos aukšto rango pareigūnai vienas po kito kalba apie galimą jos pasitraukimą iš euro zonos. Skelbimų, kad verslas parduodamas, Graikijoje daugybė.

Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, Švedijos ekonomika išlieka atspari nuosmukiui euro zonoje. Stipri viešųjų finansų būklė, atsparus eksporto sektorius ir palyginti sveika darbo rinka apsaugojo Švediją nuo didelio neigiamo Europos problemų poveikio, nors šalies ekonomikos augimas ir sulėtėjo.

Šiuo metu yra 90 proc. tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną per artimiausius 12–18 mėnesių, tvirtina banko „Citi“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris. W. Buiteris, kuris gegužės mėnesį sugalvojo terminą „Grexit“, paskutinį pusmetį nuolat vertina tokio įvykio tikimybę. Šiandien jis jau praktiškai įsitikinęs, kad pirmoji euro zonos narė, kuriai buvo suteikta finansinė parama, neturės kito pasirinkimo kaip tik palikti vieningos valiutos sąjungą.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistų teigimu, praėjusiais metais prasidėjęs prekybinių gatvių atsigavimas tęsėsi ir šiemet. Prieš keletą metų, krizės įkarštyje, prekybinėse gatvėse kas penkta šešta patalpa buvo tuščia, užimtumas siekė vos 80–85 %. Šiuo metu laisvų patalpų skaičius yra ženkliai sumažėjęs, o sostinėje ir toliau fiksuojamas nuomos kainų augimas. Sparčiausias atsigavimas stebimas sostinės pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr.

Per pastaruosius ketverius metus darbo vietų skaičius Estijoje sumažėjo 16 proc. (99 tūkst.), skelbia AFP, remdamasi Estijos statistikos agentūros duomenimis.Iš viso Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių. Nuo 2005 metų daugiausia darbo vietų šalyje buvo 2008 m. pirmąjį ketvirtį – tuomet jų skaičius viršijo 620 tūkst. (iš jų per 17 tūkst. – neužimtų). Palyginimui, šiuo metu Estijoje yra 522 tūkst. darbo vietų (7 tūkst.

Pagrindinis Kipro ekonomikos variklis yra turizmo verslas. Pernai į salą atvyko per du milijonus poilsiautojų. Tačiau viena mažiausių Europos Sąjungos ekonomikų nuo 2008-ųjų, kai šalis įsivedė eurą, staigiai krito žemyn. Popietę pakrantės miesto Limasolio kavinės pustuštės. Poilsiautojai čia pradės rinktis tik nusileidus saulei. Tačiau vietos verslininkai žino, kad dabar turistai pramogoms išleidžia gerokai mažiau nei ankstesniais metais.

Estijos prezidentas Toomas Ilvesas pagarsėjo, kai savo „Twitter“ paskyroje atsikirto „New York Times“ rašančiam ekonomistui Paului Krugmanui. Savo tinklaraštyje Nobelio ekonomikos premijos laureatas P. Krugmanas sumenkino sėkmingą Estijos programą kovoje su pasauline ekonomine krize.

Ispanijos autonominio regiono Katalonijos valdžia ketina artimiausiu metu pateikti Ispanijos vyriausybei oficialų prašymą suteikti finansinę paramą, pranešė oficialus Katalonijos vyriausybės atstovas Francescas Homsas. Tačiau jis nenurodė nei konkrečios datos, nei prašomos paramos sumos. „Mes norėtume, kad finansinė parama būtų skirta iš „likvidumo fondo“ tomis pat arba panašiomis sąlygomis, kokiomis parama skiriama kitoms autonomijoms“, - sakė F. Homsas.

Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina metas, kai jis pradeda kurti rimtus tarpusavio santykius su priešinga lytimi. Negalima teigti, kad viską iš karto pavyksta sustyguoti: kur kas dažniau šis kelias atrodo labai sunkus, neretai pilnas pačių įvairiausių kliūčių, atsirandančių, rodos, lygioje vietoje. Daugelis žmonių negali įveikti šių sunkumų ir atsisako kovos už nuosavą laimę, jie negali atleisti ir pamiršti nereikšmingų, kvailų barnių, smulkių nuoskaudų, pastabų, priekaištų, pretenzijų.

2011-ųjų rudenį, Tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai –aš“ metu, po dešimties metų pertraukos, atsikūrė sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ su Andriumi Kaniava priešakyje. Jau spėję apkeliauti visą Lietuvą, šią vasarą atlikėjai žada dar keletą koncertų. Vienas artimiausių – liepos 27 d. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, rašoma pranešime spaudai. Ruošiantis koncertui, su A. Kaniava kalbamės apie muziką, pokyčius ir kur skrenda „Musė“? Atlikėją kalbina Agnė Gecevičiūtė.

Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai nerodo antrosios krizės bangos požymių, teigia pramonininkai. Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) 2012 m.  trečiajam ketvirčiui apibendrina,  kad ateityje apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų plėstis, eksporto apimtys augti, tačiau nesparčiai. „Stebuklų eksporto srityje tikėtis neverta“, – sakė Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas.

„Krizė! Dirbu Palangoje kiekvieną dieną, be laisvadienių – nuovargis didžiulis, o apyvartų ir pinigų nėra...“ – jau šįvakar 21.00 val. pikantiškiausių žinių laidai Lietuvoje „Be komentarų“ prisipažins žinoma estrados dainininkė Vitalija Katunskytė. Pasak jau devynioliktą vasarą šalies pajūryje koncertuojančios dainininkės, tokių nesėkmingų metų jau seniai nebuvo: „Anksčiau žmonių, kurie ateidavo į mano koncertus, stalai lūždavo nuo šampano, prabangaus viskio ir įmantriausių valgių.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos pramonės (be naftos produktų) produkcija jau viršijo prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, išliekantis spartus Rusijos, Skandinavijos bei kitų kaimyninių šalių augimas leido Lietuvos gamintojams toliau didinti gamybos apimtis. Birželio mėnesį apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) metinis augimas buvo sparčiausias šiemet ir siekė 14,6 proc., o per pirmąjį pusmetį gamyba augo 8,9 proc.

Šių metų liepos 9 d. „Interfax“ tinklapyje pasirodė dėmesio vertas straipsnis apie Kinijos ekonomiką. Jo pradžioje prisimenama Nobelio premijos laureato N. Rubinio „idealios audros“ hipotezė, kad didžioji ekonominė depresija apims pasaulį, kai krizėje atsidurs Amerika, Europa ir Kinija. Pažymėtina, kad JAV ir ES jau seniai bando įveikti recesiją, o štai Kinija visą laiką atrodė kaip nenugalimas bastionas. Tačiau aiškėja, kad ir Pekinui ateina sunkūs laikai.

Augant susirūpinimui, kad problemos Ispanijoje gilėja, euro kursas Japonijos jenos atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per 11 metų, informuoja BBC. Ankstyvojoje prekyboje Azijoje euro kursas jenos atžvilgiu nusmuko iki 94,71 jenos, žemiausio lygio nuo 2000 m. lapkričio. Penktadienį Ispanijos Valensijos regionas paprašė centrinės valdžios suteikti finansinę paramą iš naujojo gelbėjimo fondo, netrukus po to Madrido skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo.

Finansinės problemos Ispanijoje dar labiau paaštrėjo, nepaisant euro zonos sprendimo suteikti Ispanijai 100 mlrd. eurų paskolą šalies bankams gelbėti, praneša BBC. Ispanijos akcijų indeksas IBEX nukrito beveik 6 proc. Tai yra staigiausias kritimas per dvejus metus. Daugumos bankų akcijų vertė nukrito 7 proc., nors bankui „Caixabank“ sekėsi šiek tiek geriau. Jo akcijos nukrito 3,6 proc., bet „Bankia“ rezultatai buvo prastesni, indeksas nukrito daugiau nei 10 proc.

Tikslas dar šiemet sukurti vieną didžiųjų euro zonos bankų priežiūros instituciją iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip lengvai įgyvendinamas vaistas nuo ateityje galinčių užklupti neramumų. Vis dėlto specialistai perspėja, kad bankų kontrolės kūrimo kelias bus gerokai ilgesnis. Prasidėjus finansų krizei siūlymų ir raginimų kurti europinio masto bankų priežiūros organizacijas buvo dešimtys, tačiau kai reikėdavo imtis realių veiksmų, dirbti sekdavosi kur kas prasčiau.

Ispanijos bankai gegužę turėjo rizikingų paskolų už 155,84 mlrd. eurų, o tai yra didžiausias skaičius nuo 1994-ųjų, informuoja BBC. „Abejotinos“ paskolos sudaro 8,95 proc. bendrų Ispanijos bankų išduotų paskolų. Dauguma galimai blogų paskolų yra susijusios su Ispanijos nekilnojamojo turto burbulo sprogimu ir ekonomikos recesija. Naujausi duomenys atspindi daugybės Ispanijos bankų silpnumą. Euro zonos valstybės praėjusį mėnesį sutiko suteikti Ispanijos bankų sektoriui iki 100 mlrd.

Eksportas – vienas svarbiausių kompanijos augimo garantų. Krizės laikotarpiu būtent didėjantis eksportas padėjo ne vienai lietuviško kapitalo įmonei išsilaikyti rinkoje. Tačiau prieš pradedant kurti eksporto rinkų plėtros strategiją svarbu tinkamai įsivertinti dabartinę kompanijos situaciją bei išsikelti aiškius tikslus.

Per savo šlovingas dienas, prieš pat griausmingai žlungant 2008 metų spalį, „Lehman Brothers” buvo ketvirtas pagal dydį JAV investicinis bankas, vos sutilpęs į didžiulį 32 aukštų dangoraižį Manhatane.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas vis dar yra pavojuje, o euro zonos ekonomikos išlieka „rizikingoje“ situacijoje, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pavėluotas ar nepakankamas Europos lyderių atsakas į krizę dar labiau pakenktų atsigavimui, teigia jis. TVF savo pasaulio ūkio augimo prognozes 2013 metams sumažino nuo 4,1 proc. iki 3,9 proc. Fondo prognozės pasaulio ūkio našumui šiais metais, matuojamą bendruoju vidaus produktu, išlieka beveik nepakitusios – 3,5 proc., praneša BBC.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) sukritikavo „perdėtai griežtą“ Vokietijos taupymo politiką euro krizės metu, praneša agentūra AFP.

Tarptautinė organizacija įspėja, kad Sudano ir Pietų Sudano pasienio teritorijoje pabėgėlių situacija blogėja, skelbia BBC. Organizacijos teigimu, kovos konfliktinėje pasienio teritorijoje lėmė gerokai padidėjusį pabėgėlių antplūdį. Kiekvieną dieną į Pietų Sudane esančias perpildytas pabėgėlių stovyklas atvyksta apie 2 tūkst. vaikų. Smurtas pasienio teritorijoje kilo Pietų Sudanui praėjusiais metais paskelbus nepriklausomybę.

Recesija Pietų Europoje vis gilėja, ypač Ispanijoje ir Italijoje, be to, ji persimetė į Kiprą. Prognozuojama, kad ekonominė veikla 2012 m. šiose trijose šalyse sumažės atitinkamai 2, 1,8 ir 1,3 proc. Pastebėti ir pirmieji ženklai, jog lėtėja Indijos ekonomikos augimas, Argentinoje prastėja verslo klimatas, o tai kelia susirūpinimą dėl besivystančių rinkų. Vis dėlto gyvybinga Indonezijos vidaus rinka sugebės atlaikyti išorėje vykstančius sukrėtimus.

Europos investicinio banko (EIB) vadovas teigia nesitikįs, kad euro zona savo skolų krizę įveiks anksčiau nei per dvejus ateinančius metus. „Spaudimas valstybėms narėms ir visai Europos Sąjungai (ES) išspręsti savo problemas tęsis dar ilgai. Tai nesitęs vos vienus ar dvejus metus“, - Vokietijos žurnalui „Focus“ sekmadienį sakė Werneris Hoyeris. Tačiau jis pažymėjo, kad tiki, jog politinė struktūra krizei spręsti per ateinančius dvejus ar trejus metus gali patobulėti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 17 d. susitiks su Jungtinių Tautų (JT) ir Arabų Lygos specialiuoju pasiuntiniu Sirijoje Kofiu Annanu ir aptars Sirijos krizę, informuoja „RIA Novosti“. „Per būsimą vizitą Rusija siekia dar kartą patvirtinti savo paramą K. Anano pasiūlytam taikos planui, kad krizė Sirijoje būtų išspręsta politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – pažymima Kremliaus pranešime spaudai. K. Annanas liepos 16–17 dienomis viešės Maskvoje.

Europos pagalba sunkumų slegiamai Ispanijai turėtų apimti visą šalies ekonomiką, o ne tik bankų sektorių, interviu dienraščiui „Boersen Zeitung“ sakė Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas, informuoja AFP. „Bankų balansai atspindi bendrą ekonomikos būklę. Jeigu investuotojai matytų, kad paramos Ispanijai sąlygos apima ne tik bankų sektorių, tai turėtų teigiamą poveikį obligacijų rinkoms“, – teigė J. Weidmannas.

Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinis biudžetas surinko 10 mlrd. litų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir 2,4 proc. daugiau nei planuota. Mažėjantis biudžeto deficitas sumažino valstybės skolinimosi kainą iki žemesnio nei prieš krizę buvusio lygio. Ekonomistų nuomone, antrąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti teigiamos tendencijos, tačiau augimas bus lėtesnis, o rimtesni iššūkiai gali kilti dėl nepalankių įvykių eksporto rinkose.

Praėjus penkiems metams po finansinės krizės pradžios, pasaulis atsidūrė dar blogesnėje padėtyje. Nors atrodo, kad taupymas turėjo lemti skolų lygio sumažėjimą, iš tiesų jis padidėjo, teigia „Financial Times“. Per pastaruosius penkerius metus nuo 2007 m. vasaros vienuolikos labiausiai stebimų pasaulio ekonomikų skolų lygis išaugo vidutiniškai nuo 381 proc. BVP iki 417 procentų.

Bene labiausiai nuo krizės nukentėjęs Panevėžio regionas tiesiasi, tačiau kol kas išnaudojamos dar ne visos galimybės. 2008 metais prasidėjus krizei Panevėžio regionas, kaip ir visa Lietuva, bandė susidoroti su naujais iššūkiais – kuo efektyviau susitvarkyti su sunkmečio pasekmėmis. Verslininkai su šia užduotimi gana gerai susitvarkė. Smogė skaudžiai Panevėžio regioną krizė paveikė stipriai. Iki pat jos vietos nedarbo rodikliai daugiau mažiau atitiko šalies vidurkį.

Suomijos ministras pirmininkas Jyrkis Katainenas teigia, kad dabartinė euro zonos padėtis yra pavojingiausia per daugiau nei dvejus metus. „Ši padėtis yra pavojinga, labai pavojinga“, - interviu dienraščiui „Helsingin Sanomat“ sakė J. Katainenas. Jis pridūrė, kad pastarąjį kartą euro zonos padėtis tokia kritiška buvo 2010-ųjų gegužę, kai Graikija pirmą kartą atsidūrė ties žlugimo riba. Anot J. Kataineno, labai sunku įsivaizduoti, koks chaosas kiltų, jeigu euro zona iširtų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ patvirtino aukščiausią AAA Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingą, tačiau jo perspektyva išlieka neigiama. Savo pranešime spaudai „Fitch“ teigia, kad sprendimą palikti aukščiausią JAV skolinimosi reitingą lėmė „labai produktyvi, įvairi ir turtinga šalies ekonomika“. „Fitch“ taip pat atkreipė dėmesį į JAV monetarinį ir valiutos kurso lankstumą bei „išskirtinį finansavimo lankstumą“, esantį dėl JAV dolerio kaip pasaulinės atsargų valiutos statuso.

Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) teigia, kad pasaulinė naftos paklausa po jau ir taip silpnų šių metų kitąmet dar labiau sumažės, o tai lems Europos skolų krizė, stringantis Jungtinių Valstijų ekonomikos atsigavimas ir lėtėjantis besivystančių rinkų augimas.

Tarptautinė darbo organizacija (ILO) įspėja: euro zona per ateinančius ketverius metus gali netekti 4,5 mln. darbo vietų. Šią situacija pakeisti galėtų nebent taupymo diržų atlaisvinimas. Specialistų teigimu, jeigu Europos ekonomika nebus skatinama, 17 Europos Sąjungos (ES) narių nedarbių skaičius gali pasiekti 22 mln. ILO ragina šalių Vyriausybes keisti politikos kryptį – užuot griežtai veržus diržus, imtis darbo vietų kūrimo skatinimo.

Jungtinių Tautų (JT) ir Arabų Lygos specialusis pasiuntinys Sirijoje Kofis Ananas (Kofi Annan) atvyko į Bagdadą su Irako užsienio reikalų ministru Nuriu Malikiu (Nouri Maliki) aptarti krizę Sirijoje, skelbia BBC. Prieš tai K. Ananas lankėsi Irane. Jo teigimu, Teheranas vaidintų „teigiamą vaidmenį“ siekiant užbaigti kovas Sirijoje. Buvęs JT generalinis sekretorius pirmadienį teigė, kad diskusijos su prezidentu Bašaru al Asadu (Bashar al-Assad) buvo konstruktyvios.

Šiomis dienomis pasirodė daug ženklų, skelbiančių, kad pasaulio ekonomika vėl atsidūrė ant prarajos krašto. JAV ekonomikos augimas stringa, centriniai bankai mažina palūkanų normas, o kelios Europos valstybės pateko į recesiją. Užuot tapusios XXI amžiaus pasaulio ekonomikos varomąja jėga, kylančios rinkos virto transatlantinės ekonominės painiavos įkaitėmis, rašo „Foreign Policy“. Jau turėtume būti šių bėdų atsikratę. Tad kas yra trūkstamasis ingredientas? Tai JAV lyderystė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį sakė, kad šalies ekonomika dėl mažesnio eksporto į euro zonos valstybes šiemet bus silpnesnė, tačiau vis tiek nežymiai išaugs. „Šiemet ir toliau augsime, tačiau mažiau, nes suprantame, kad mūsų eksportas į kitas Europos rinkas nėra toks stiprus kaip anksčiau. Tačiau nedidelis augimas bus“, - sakė A. Merkel. Šiuo metu kanclerė vieši Indonezijoje - didžiausioje Pietryčių Azijos ekonomikoje.

Nedarbo lygis išsivysčiusiose ekonomikose aukštas išliks ilgiau nei tikėtasi, o dėl to padidės rizika, kad dalis darbuotojų bus ilgą laiką nustumti į darbo rinkos užribį, antradienį sakė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai. Jie pabrėžė, kad didėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius neigiamai veiks būsimą ekonomikos augimą.

Naujausi tarptautinės prekybos duomenys rodo teigiamas mūsų šalies eksporto tendencijas. Nors gegužės mėnesį užsienio šalyse buvo parduota prekių vos už 5,3 mlrd. litų skaičiuojant to meto kainomis - 16 proc. mažiau nei balandį, nuosmukį lėmė laikinai sustabdyta prekyba naftos produktais, teigia DNB banko analitikas Mindaugas Jurgelis. Jo duomenimis, skaičiuojant be mineralinio kuro, eksportas gegužę, palyginti su balandžiu, padidėjo 5,9 proc., o palyginti su 2011 m. geguže, - 13 proc.

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“. Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

„2013-aisiais bus daug blogiau, nes, kaip ir 2008 metais, šiuo metu turime ekonomikos ir finansų krizę, tačiau kitaip nei 2008-aisiais mums pradeda trūkti politikos kulkų. 2008 metais buvo galima sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 5–6 proc. iki 0, atlikti tris kiekybinio skatinimo etapus, naudoti fiskalinio skatinimo priemones, siekiančias 10 proc. BVP, paremti bankų gelbėjimą“, – interviu „Bloomberg“ televizijai sakė jis.

Pasaulyje yra šalių, kurios iki pusės savo nepriklausomybės istorijos pragyveno skolose. Įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) arba valstybės nepajėgumas susimokėti skolas yra viena iš ekonominės krizės pasekmių. Šiuo metu su tokia problema kovoja daugelis pasaulio šalių, tačiau kai kurios iš jų tokią bėdą sprendžia toli gražu  ne pirmą kartą.

Artėja aukso eros pabaiga, įspėja ekonomistai. Investuotojai raginami būti budrūs – pirkti auksą „ne popieriuje“, o grynąja forma, t.y. metalu. Apie 75–80 proc. aukso, kuriuo neva disponuoja pasaulis, iš tiesų neegzistuoja, tokias išvadas daro organizacijos „Gold Anti-Trust Action Committee“, tiriančios pasaulio bankų pateikiamus duomenis apie valstybių aukso atsargas, sekretorius Chrisas Powellas.