krizė

Garsus amerikiečių investuotojas milijardierius Warrenas Buffettas teigia manąs, kad Jungtinės Valstijos išvengs dar vienos recesijos, nebent ją sukeltų Europa. „Recesijos nebus, nebent įvykiai Europoje pakryps taip, kad jų problemos pasieks mus“, - teigia W. Buffettas. Dėl Europos skolų krizės euro zonai gresia žlugimas. Didžiojo septyneto ekonomikų finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai antradienį susitarė derinti atsakus į krizę ir stiprinti pastangas ją įveikti.

Naudodamiesi internetu, Graikijos policininkai susekė tarnaitę, pavogusią iš šeimininkų didelę pinigų sumą. Tai trečiadienį pranešė šalies pareigūnai. Nusikaltimas buvo padarytas praėjusį mėnesį. Iš slėptuvės verslininko namuose pietinėje Atėnų dalyje dingo milijonas eurų ir maždaug 200 tūkstančių eurų vertės brangenybės. Dėl krizės ir gandų apie galimą pasitraukimą iš euro zonos daugelis Graikijos gyventojų laiko grynuosius pinigus namuose. Iškart po vagystės tarnaitė dingo.

Europos Komisija trečiadienį pristatys planą, skirtą užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebebūtų naudojami gelbėti žlugusius bankus, informuoja BBC. Plano tikslas yra užtikrinti, kad nuostolius padengtų akcininkai ir kreditoriai, o mokesčių mokėtojų išlaidos būtų sumažintos iki minimumo. Norima apsisaugoti, kad sunkumų slegiami bankai keliose šalyse, kaip Ispanija ar Graikija, nenutemptų žemyn visos sistemos.

Dėl ekonominės ir politinės krizės Graikijoje kas antras vokietis yra už šios šalies pasitraukimą iš euro zonos, rodo apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra AFP. 49 proc. Vokietijos gyventojų teigė norintys, kad Atėnai atsisakytų bendrosios Europos valiutos. 39 proc. mano, kad graikai turėtų likti euro zonoje. Be to, dauguma respondentų pareiškė remiantys kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) taupymo kursą. 63 proc.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas antradienį sukritikavo Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos komentarus dėl Europos skolų krizės keliamos grėsmės ir pabrėžė, kad krizė kilo ne Europoje, o JAV, informuoja AFP. „Krizė kilo ne Europoje. „Lehman Brothers“ nebuvo Europos bankas“, – antradienį Romoje žurnalistams sakė L. Fabiusas. „Neturėtume perleidinėti atsakomybės. Visi sėdime toje pačioje valtyje“, – pridūrė jis.

Šių metų gegužės mėnuo kapitalo rinkoms buvo prasčiausias nuo 2011 m. rugsėjo, kai investuotojai pardavinėjo ne tik akcijas, bet ir kitas rizikingas investicijas (žaliavas, eurą ir kitų mažų ekonomikų valiutas), susilaikė nuo investavimo į nekilnojamąjį turtą. Rizikos vengimo tendencijas lemia įtampa finansų rinkose dėl lėtėjančio pasaulio ūkio augimo, neramumų Ispanijos finansų sektoriuje ir galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos paveiktų ne vieną pasaulio kompaniją, todėl jos griebiasi priemonių šiam smūgiui sušvelninti. Ekspertai pritaria: reikia būti pasirengus viskam. Kol finansų krizė Graikijoje gilėja, kompanijos rengiasi visiems scenarijams: nuo socialinių neramumų iki visiško finansų sistemos kracho.

Sekmadienį Sirijos prezidentas Basharas Assadas kalbėjo apie „pasibjaurėtinas“ žudynes Hulos mieste ir pažadėjo, kad 15 mėnesių besitęsianti krizė greitai baigsis. B. Assadas pakartojo ankstesnius pažadus kovoti su oponentais, kurie, pasak jo, yra užsienio sąmokslą vykdantys teroristai. Prezidentas pažadėjo pradėti dialogą su opozicijos atstovais, kurie vengė ginkluotų konfliktų ir paramos iš šalies.

Konfliktai tarp vaikų ir tėvų nėra nauja ir neįprasta tema, bet metų metus, karta iš kartos tėvai su vaikais sunkiai randa bendrą kalbą. Dėl įtemptų santykių šeimoje prasideda pastovūs pykčiai, atsiranda kovingumas ir netgi neapykanta. Jei šeimoje santykiai ėmė byrėti, vaikai privalo perimti situaciją į savo rankas, nes „traukinys“ gali labai greitai nuvažiuoti nuo bėgių. Tačiau tikrai ne visos mamos žino, kaip sutarti su savo paauglėmis dukromis.

Milijardierius investuotojas Georgas Sorosas įspėjo Vokietiją, kad jai liko trys mėnesiai išgelbėti euro zoną arba bus rizikuojama sunaikinti Europos Sąjungą ir sukelti „prarastąjį dešimtmetį“, rašo „The Telegraph“. Kalbėdamas konferencijoje Italijoje, Georgas Sorosas sakė, kad euro zonos likimas tvirtai priklauso nuo Vokietijos. Šią jis ragina pritarti priemonėms, kurios padėtų regiono bankų gelbėjimo sistemai ir palengvintų skolinimosi sąlygas labiausiai bėdų prispaustoms šalims narėms.

Kokia yra tėvystė šių dienų skubančiame ir nuolat besikeičiame pasaulyje? Su kokiomis problemomis susiduria šiuolaikiniai tėčiai ir kas šiandien jaudina tėvus? – į šiuos ir kitus aktualius klausimus ieškota atsakymų Tėvo dienos proga, birželio 3 d. Vilniaus geležinkelio stotyje Vyrų krizių ir informacijos centro organizuotame renginyje „Tėvas stotyje“. Gerai, kai žinai maršrutą Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas Algirdas Meškauskas kalbėdamas apie tai, kodėl Tėvo dienos renginiui p...

Šių metų vasara gali tapti „klaikiu“ 2008-ųjų atgarsiu, tačiau šį kartą būsto paskolas pakeis euro zonos valstybių skola, įsitikinęs Pasaulio banko prezidentas Robertas Zoellickas. „Europos centrinis bankas (ECB), panašiai kaip JAV Federalinių rezervų bankas 2008-aisiais, bandė įtikinti rinkas suteikdamos didelį kiekį likvidumo“, – teigė jis.

Visi norėtų, kad bėdų ištiktos Pietų Europos ekonomikos eitų savo keliu, išskyrus tuos, kurie ten gyvena. Vienas dalykas, kurį sužinojome iš euro zonos krizės – tas, kad Londono ir Niujorko ekspertų entuziazmas siūlant patarimus sunkumų ištiktoms valstybėms Europos teritorijoje yra tik keista jų aistra nevikriems neologizmams.

Maždaug prieš trejus metus Alkarkono meras uždegė žalią šviesą ambicingam projektui – pastatyti 100 mln. eurų vertės kultūros ir meno centrą. Projekte buvo numatyti devyni įspūdingi pastatai, trys požeminiai aukštai bei cirko arena, rašo BBC. Prabėgus trims metas projektas buvo įšaldytas, vieniši futuristiniai statiniai liūdi už metalinės tvoros, kurią retkarčiais papuošia grafiti entuziastai.

Reaguodamas į euro zonos patiriamą finansų krizę, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) parengė ir atsakingosioms institucijoms pateikė planą, kuris padėtų iš euro zonos išeinančioms šalims sukurti stabilius ir stiprius pinigus. LLRI pasiūlymu taip pat gali pasinaudoti pati euro zona, norėdama sustiprinti eurą ir atstatyti žmonių pasitikėjimą vieninga valiuta.

Artėjantys pakartotiniai Parlamento rinkimai Graikijoje ir vėl atnaujino kalbas apie galimą šalies bankrotą ir išstojimą iš euro zonos. Ekonomistai prognozuoja, kad net ištikus šiam scenarijui Lietuvos ekonomikos variklis – eksportas skaudžių pasekmių nepajustų. Viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių – Vokietija, į kurią eksportuojame 12 proc. produkcijos, yra pagrindinė Graikijos skolintoja. Pastarosios bankroto atveju Vokietijos bankų skolinti milijonai būtų prarasti.

„Ryanair“ vadovas Michaelis O‘Leary, panašu, kas kartą leptelėjęs skandalingą nesąmonę tuo tik džiaugiasi, mat tai tampa jo vadovaujamai skrydžių bendrovei nemokama reklama. Be kita ko, skandalingų pareiškimų jo interviu tikrai netrūksta, rašo Welt.de. Svorio limitas nepadeda taupyti Vienas skandalingiausių jo pareiškimų buvo apie įvedamą svorio limitą „Ryanair“ keleiviams kuro taupymo sumetimais. M. O‘ Leary netgi pareiškė, kad jo kompanijos stiuardesės taip pat turėtų būti lieknesnės.

Springdami nuo taupymo vaistų, graikai juos girdančioms euro zonos partnerėms už juos atsilygino balsuodami šeštadienio „Eurovizijos“ finale. „Eurovizijos“ dainų konkursas garsėja politiškai motyvuotomis balsavimo tendencijomis. Pavyzdžiui, Šiaurės Europos valstybės visada viena kitai skiria daug taškų. Tuo tarpu skeptiškai euro zonos atžvilgiu nusiteikusiai Didžiajai Britanijai dažnai sunku gauti paramą.

Šeštadienį paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad Graikijos konservatoriai atgavo rinkėjų palaikymą ir jiems pavyktų suformuoti taupymo priemonėms pritariančią vyriausybę. Gegužės 6 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose partijos, kurios pritaria taupymui, ir tam besipriešinančios sulaukė vienodo rinkėjų palaikymo, todėl birželio 17 dieną vyks pakartotiniai rinkimai.

Dėl Europos skolų krizės susilpnėjus euro zonos ekonomikų būklei, Rusijos įdarbinimo agentūroms pateikiamų gyvenimo aprašymų skaičius pastaraisiais metais smarkiai išaugo, pirmadienį rašo verslo dienraštis „Kommersant“. Emigrantų pateikiamų gyvenimo aprašymų skaičius pernai, palyginus su 2010-aisiais, išaugo 11 proc. ir dabar viršija prieškrizinį 2007-ųjų lygį, dienraščiui sakė Rusijos įdarbinimo agentūros „HeadHunter“ vadovas Jurijus Virovecas.

Nepaisant visų Europos politikų pastangų ir tarptautinių finansinių organizacijų bandymų įveikti finansų krizę, euro zona ir toliau krečiama problemų, rašoma BBC. Kyla susirūpinimas, kad ši krizė gali pradėti vis labiau daryti įtaką valstybėms, nesančioms euro zonoje. Žymūs ekonomikos ir verslo ekspertai iš viso pasaulio valstybių, nepriklausančių euro zonai, pasidalijo savo mintimis apie susidariusią situaciją.

Šiuo metu bankai toliau finansuoja verslo sektorių Vidurio ir Rytų Europoje (VRE), tačiau manoma, kad padėtis skirtingose šalyse artimiausiu metu ir toliau bus labai nevienoda, teigia „UniCredit“ VRE ir Lenkijos strateginio planavimo departamentas, neseniai atlikęs įmonių finansavimo tyrimą Vidurio ir Rytų Europoje.

Latvija, trejus metus dejavusi dėl finansų krizės naštos, pirmą sykį atleido diržus – sumažino pridėtinės vertės ir pajamų mokesčius. Latvijos gyventojai 2008-uosius prisimins kaip žlugusio banko „Parex“, nuosmukio metus. Krizė privertė skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo ir vykdyti jo sąlygas. Nors girdisi vis daugiau balsų, kad dėl griežto taupymo Latvija atsigauna ne taip greitai kaip norėtųsi, dabar jos ekonomika auga greičiausiai Europos Sąjungoje, galima kiek atleisti diržus.

Euro zonos krizės metu dažnai kartojama, kad jos negalima pataisyti greitai. Tačiau jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume išvysti, kaip Veikia ilgalaikės krizės sprendimo priemonės. BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders tikina, kad euro zonos pirmieji gijimo požiūriai jau išties matyti. Sprendžiant euro problemas, viena iš ilgalaikių ekonominių priemonių yra atstatyti krizės paveiktų ekonomikų konkurencingumą. Tai reiškia, kad Vokietija turi prarasti truputį savo konkurecingumo.

Kai kurių didžiausių Europos fondų valdytojai patvirtino, kad jie parduoda eurus, dėl galimo Graikijos išėjimo iš euro zonos ir valiutos sąjungoje vykstančios sumaišties, skelbia „Financial Times“. Staigus euro kritimas šį mėnesį nustebino investuotojus. Euras per pastarąsias tris savaites krito 5 proc. Ketvirtadienį euras nukrito pasiekė žemiausią ribą per 22 mėnesius ir dabar jo vertė yra 1,25 JAV dolerio.

Vokietijos centrinio banko vadovas tikina, kad nėra jokio greito Europos problemų sprendimo būdo, o krizę galima išspręsti tik reformomis, informuoja AP. Interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ banko „Bundesbank“ vadovas Jensas Veidmanas (Jens Weidmann) pridūrė, kad nerealu manyti, jog krizę būtų galima išspręsti euro zonos valstybėms leidus kartu skolintis pinigus.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ penktadienį sumažino bankų DNB, „Handelsbanken“ ir „Nordea“ reitingus ir tokį savo žingsnį pagrindė bankų finansavimo ir aktyvų kokybės pažeidžiamumu, taip pat kukliu pelningumu. „Moody's“ bankų „Nordea“ ir „Handelsbanken“ reitingus sumažino viena padala, nuo Aa2 iki Aa3. Norvegijos grupės DNB reitingą agentūra sumažino nuo Aa3 iki A1 ir pabrėžė grupės priklausomybę nuo rinkos finansavimo.

Ispanijos banko „Bankia“ akcijų prekyba buvo sustabdyta, praneša BBC.  Biržos priežiūros institucija CNMV sakė, kad taip padaryta „dėl aplinkybių, kurios gali paveikti normalią akcijų prekybą“. Pranešama, kad „Bankia“ penktadienį gali prašyti dar 15 mlrd. eurų pagalbos iš vyriausybės po kabineto susitikimo. „Bankia“, kuris yra didžiausias ketvirtas Ispanijos bankas, iš dalies buvo nacionalizuotas prieš dvi savaitės dėl jo skolų problemų.

Graikijos skolų krizė ir lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas gali pagerinti Lietuvos galimybes įsivesti eurą 2014 metais, mat mažėjančios prekių kainos mažina infliaciją, „Bloomberg“ teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet kuo blogesnė padėtis pasaulyje, mažesnė naftos kaina, tuo tokia šalis kaip mūsų turi daugiau šansų atitikti infliacijos kriterijus“, – teigė I. Šimonytė. Pasak ministrės, euro įsivedimas 2014 metais – realus tikslas.

Pasaulio ekonomikai susidūrus su ilgalaikėmis problemomis vis daugiau šalių pradeda keisti prekybos politiką ir pasiduoda protekcionizmui, rašo BBC. Praėjusią savaitę Kinijos tarptautinės prekybos tarybos prezidentas Wanas Jifei sakė, kad augantis protekcionizmas turi neigiamų pasekmių. „Prekybos protekcionizmas yra trumparegis ir siauraprotis, jis iš esmės negali išspręsti pasaulinio nedarbo ir ekonominio augimo problemų, – sakė Wanas Jifei.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį stengėsi įtikinti euro zonos valstybių vadovus įvesti euroobligacijas, kurioms priešinasi Vokietija, informuoja AFP. Priešindamasis Vokietijos primygtinai peršamai minčiai, kad biudžeto drausmė yra svarbiausias vaistas nuo skolų krizės, F. Hollande'as tyliai, bet užtikrintai skatino imtis į augimą orientuotos politikos, kuri atsvertų taupymą.

Pasaulio bankas perspėjo, kad euro zonos krizė gali pakenkti Rytų Azijos šalių ekonomikoms, informuoja BBC. Naujausioje banko ataskaitoje teigiama, kad „rimtas irimas“ euro zonoje galėtų pakenkti augimui ir eksporto iš Rytų Azijos paklausai. Rytų Azijos šalims reikia padidinti vidaus paklausą, kad jos galėtų subalansuoti ekonomiką ir sustiprinti augimą. Bankas perspėjo, kad spartesnis nei tikėtasi Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas taip pat kelia grėsmę regiono augimui.

Euro kaip bendros Europos valiutos išsaugojimas dar labiau sustiprins krizę ES šalyse, pareiškė Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, atvykęs į Jungtines Valstijas su darbo vizitu. „Graikijos problemos - tai milžiniško ledkalnio viršūnė. Europa išgyvena sisteminę krizę, kurią sukėlė bendros valiutos, jungiančios šalis su nevienodu ekonominio išsivystymo lygiu, egzistavimas“, - pastebėjo jis.

Iš visų košmariškų Europos scenarijų šis gali pasirodyti pats baisiausias: Graikija palieka eurą, o tuo pačiu metu Ispanijos bankų sistema sugriūna, rašo „New York Times“. Rinkos konvulsijos pastarosiomis savaitėmis buvo lyg šių krizių bandomasis testas. Susidūrė politinė aklavietė Graikijoje bei kylanti baimė dėl vieno didžiausių Ispanijos bankų – „Bankia“. Kredito reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusią savaitę sumažino viso Ispanijos bankų sektoriaus reitingus.

Graikai dabar uždirba beveik ketvirtadaliu mažiau nei pernai. Graikijos gyventojų grynasis uždarbis, atskaičius mokesčius, dabar sudaro 13,1  tūkst. eurų per metus, rodo „New Foundation“ skaičiavimai. Palyginti su praėjusiais metais, graikų alga sumažėjo beveik 23 proc. Tačiau krizės krečiamos šalies gyventojai pagal uždarbį ir toliau gerokai lenkia ES autsaideres šioje srityje Bulgariją ir Rumuniją, ten žmonės per metus uždirba atitinkamai 2 772 ir 3 594 eurus.

Trejus su puse metų veikianti dešinioji Vyriausybė efektyviausiai dirbo 10 dienų, kai iškart po prisaikdinimo per naktį įgyvendino uraganiškąją mokesčių reformą. Analitikai daugiau negali įvardyti įsimintinesnių Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto laimėjmų. Gegužę ilgaamžiškumo rekordą pasiekusi penkioliktoji Lietuvos vyriausybė Seime pristatė paskutinę savo ataskaitą.

Vyriausybė nusprendė vykdyti Konstitucinio teismo nutarimą ir nuo rugsėjo 1 dienos atkurti pensijas iki prieškrizinio lygio. Visa pensija vėl bus mokama ir dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams.

33 metų kinas Hao Nan sako, kad kinai tarp savęs juokauja: „Koks tu kinas, jei neturi restorano?“ Juokas juokais, bet pagrindinis kinų verslas Lietuvoje iš tikrųjų yra restoranai. Apie tai Hao gali kalbėti drąsiai, nes Lietuvoje jau gyvena keturiolika metų ir, be abejo, taip pat valdo restoraną. Tačiau kaip iš svetur atvykusiam verslas sekasi šiandien? – Sutikti lietuviškai kalbantį kiną Lietuvoje vis dėlto pasitaiko retai.

Bendrovės „General Financing“ vadovo Konstantino Balakino įsitikinimu, Lietuvoje kurti verslą gali kiekvienas, tačiau tam reikia suburti bendraminčių komandą ir atkakliai siekti išsikeltų tikslų. Įsitraukti į finansų sektorių vaikystėje K. Balakinas nė nesvajojo, nes, pasak jo, pagaliau suvokti, ko iš tiesų nori gyvenime, žmogus pradeda tik sulaukęs 25-erių.

Užvakar pirmą kartą akis į akį susitiko Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Pirmojo pasimatymo metu abiejų šalių vadovai aptarė Europos ekonominės politikos perspektyvas, tačiau „Foreign Policy“ teigimu, lyderiams derėtų apsvarstyti alternatyvų krizės sprendimo būdą. Šiuo metu visi kas netingi baksnoja pirštu į Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir Prancūzijos problemas bei dreba nuo minties apie galimą euro zonos sumažėjimą.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį dar kartą paragino euro zonos lyderius imtis ryžtingų veiksmų, nes kitaip blokui gresia suirimas, informuoja AFP. Sakydamas kalbą Mančesteryje D. Cameronas paragino pagrindines euro zonos valstybes ir Europos centrinį banką (ECB) mažinti valstybių deficitus. Jis pripažino, kad tokie jo komentarai Europoje populiarūs nebus, nes pernai jis papiktino daugybę kolegų, kai atsisakė pasirašyti ES fiskalinės drausmės sutartį.

Išeities iš finansų krizės, drebinančios euro zoną, turi ieškoti patys europiečiai, trečiadienį pareiškė JAV prezidento padėjėjo pavaduotojas Michaelis Fromanas, atsakingas už tarptautinius ekonominius klausimus.

Smarkiai prasiskolinusios Graikijos laikinajai vyriausybei iki birželio 17 dienos vyksiančių naujų rinkimų vadovaus Administracinio teismo vyriausiasis teisėjas Panagiotis Pikrammenosas. Dėl to susitikime su prezidentu Karolosu Papouliasu susitarė partijų lyderiai, praneša agentūra AFP. „Yra aišku, kad mūsų tėvynei – sunkus metas. Mes turime užtikrinti jos autoritetą ir sklandų pereinamąjį laikotarpį“, – sakė trečiadienio vakarą vyriausybės vadovu prisaikdintas P. Pikrammenosas.

Graikijoje nauji parlamento rinkimai vyks birželio 17 dieną, o laikinajai vyriausybei vadovaus teisėjas, skelbia BBC. Valstybės tarybos pirmininkas Panagiotis Pikramenosas vadovaus vyriausybei iki pakartotinių rinkimų. Rinkimų data buvo paskelbta trečiadienį po partijų lyderių susitikimo su prezidentu Karolosu Papouliasu. Galutinės diskusijos sudaryti vyriausybę žlugo antradienį, kas sukėlė susirūpinimą dėl Graikijos ateities euro zonoje.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde neatmeta Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybės tuo atveju, jeigu šalies valdžia atsisakys vykdyti savo įsipareigojimus dėl biudžeto deficito mažinimo, praneša „France24“. „Žinoma, mes tikimės, kad to nebus, - sakė C. Lagarde, atsakydama į klausimą dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Ilgą laiką trukusios Graikijos partijų derybos dėl koalicinės vyriausybės žlugo. Situaciją teks spręsti naujuose rinkimuose, kurie turėtų vykti birželio 10 arba 17 dienomis. Manoma, kad juose gali triumfuoti kairieji radikalai, griežtai atmetantys taupymo kursą. Tai reiškia, kad vietoje vyriausybės sukūrimo Graikijos mokesčių mokėtojai turės pakloti dar daugiau pinigų naujų rinkimų organizavimui.

Pasaulinė ekonomikos krizė privertė Stokholme veikiančią bendrovę „H1 Communication“ ieškoti išlaidų mažinimo galimybių. Tokį šansą bendrovei suteikė už 760 kilometrų įsikūręs Talinas, rašo „Bloomberg“. Šiuo metu 10 proc. įmonės darbuotojų yra estai, kurių darbo užmokesčio sąnaudos penkiais kartais mažesnės nei švedų. Įmonė vadovas Mattias Loovas ateityje ketina plėsti veiklą Baltijos valstybėse, nes regiono darbuotojai puikiai atlieka skambučių centro ir techninės pagalbos funkcijas.

Ant Italijos mokesčių rinkimo agentūros „Equitalia“ biuro Livorno uostamiestyje ankstų šeštadienio rytą buvo numestos dvi padegamosios bombos. Policija teigia, kad tai buvo išpuolis, nukreiptas prieš vieną iš krizės palaužtos Italijos griežtos taupymo politikos simbolių. Policija pranešė, kad gaisrininkai atvyko iškart, kai dvi bombos nukrito prie įėjimo į „Equitalia“ pastatą, aukų pavyko išvengti.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.