krizė

Brazilijos finansų ministras Guido Mantega pareiškė, kad Brazilija nerimauja dėl gilėjančios euro zonos krizės ir pareiškė paramą naujojo Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o raginimams taupymą derinti su augimo priemonėmis, informuoja AFP. „Labiausiai nerimą kelia tarptautinė padėtis, padėtis Europos valstybėse, kurios šiandien susiduria su gilėjančia krize“, – žurnalistams sakė F. Hollande'as.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį sakė, kad Europai vis dar sunkiai sekasi spręsti finansų krizę, nes Senasis žemynas nepasekė Amerikos pavyzdžiu ir netaikė ekonomikos augimo skatinimo priemonių, informuoja AFP. Sietle vykusiame lėšų rinkimo renginyje B. Obama pripažino, kad JAV ekonomikos būklė, kuriai kenkia lėtas ekonomikos augimas ir didelis nedarbas, tebėra permaininga, bet ją pavaizdavo kaip daug geresnę nei Europos.

Kaip reaguotumėte, jei atėję į įmonę išgirstumėte pasiūlymą jų paslaugas mainyti į savo teikiamas paslaugas? Greičiausiai pamanytumėte, kad iš jūsų tiesiog šaiposi. Tiesa ta, kad mainai šiandien yra būdas ne tik sutaupyti, bet ir gauti tai, ko įpirkti galbūt negalėtumėte. Tokia ekonominio bendradarbiavimo forma vis labiau įsigali JAV, kur ekonomistai net sukūrė terminą „natūrinių mainų doleriai“, reiškiantį paslaugų ar daiktų, išmainytų į kitas paslaugas ar daiktus, vertę.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis besitęsiančią politinę suirutę Europoje vadina „sulėtinta traukinio avarija“ ir mano, kad Graikija euro zoną paliks kitąmet. Šiuo metu Graikijos partijos derasi dėl koalicijos, o Vokietijos valdžios atstovai grasina, kad šalis negaus nė cento, jeigu neįvykdys visų gelbėjimo programos sąlygų.

Viltys, kad naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as gali pasiekti neskausmingą Prancūzijos ekonomikos augimą ir išvairuoti euro zoną iš taupymo, yra „žiauri iliuzija“, antradienį rašo Didžiosios Britanijos spauda, informuoja AFP. Didžiosios Britanijos laikraščiuose teigiama, kad socialistų kandidato triumfas sekmadienio rinkimuose ir Graikijos balsuotojų išreikštas griežto taupymo atmetimas žymi naują Europos finansų krizės etapą, kuris gali būti pražūtingas.

Akcijos, naftos kainos ir kiti rizikingesni investiciniai fondai pirmadienio rytą patyrė kritimą po savaitgalį įvykusių rinkimų Prancūzijoje ir Graikijoje, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Tai lėmė išaugęs nerimas dėl euro zonos skolų krizės, kaip pavyks ją spręsti, nes nuo to priklausys valiutos sąjungos išlikimo galimybė.

Atėnai ekonominės krizės laikotarpiu susidūrė su žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV/AIDS) epidemija, užfiksuota daugiausia tarp narkomanų, šeštadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija. „Nuo 2011 m. pradžios Graikijoje sparčiai plinta ŽIV, ypač tarp tų, kurie leidžiasi narkotikus į veną. Atėnų centre ŽIV sergamumas iki metų pabaigos neįtikimai išaugo.

Ispanijoje nedarbo lygis balandį, palyginus su kovu, sumažėjo 0,14 proc., o bedarbių skaičius sumažėjo 6 tūkst. 632 žmonėmis, informuoja „RTT News“. Darbo ministerijos duomenimis, balandį Ispanijoje buvo registruota 4,74 mln. bedarbių. Tai rekordiškas. Bedarbių skaičius žemės ūkio sektoriuje balandį, palyginus su kovu, sumažėjo 1 tūkst. 241 žmogumi, o paslaugų sektoriuje - 8 tūkst. 304. Bedarbių skaičius statybų sektoriuje sumažėjo 1 tūkst. 388 žmonėmis.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ naujoje ataskaitoje išdėstė penkis galimus Europos monetarinės sąjungos ateities scenarijus, informuoja „EUobserver“. Scenarijai yra tokie: Graikijos pasitraukimas iš sąjungos, pusiau fiskalinė sąjunga, euro ir Vokietijos markės koegzistavimas po Vokietijos pasitraukimo, „Jungtinių Europos Valstijų“ sukūrimas, visiškas euro zonos iširimas.

Kokia centrinių bankų ateitis? Ji bus užimta, nes dabar iš bankų tikimasi tiek monetarinio, tiek finansinio stabilumo užtikrinimo, rašo „Financial Times“. Ji bus kontroversiška, nes jų sprendimai turi didelę įtaką pajamų pasiskirstymui, žmonių prieigai prie finansų, finansinės sistemos veiklai bei valstybių mokumui. Prieš krizę atrodė, kad iškilus moderniems sofistikuotiems finansams, centrinių bankų, kaip finansinio stabilumo sergėtojų, vaidmuo tapo nereikalingu.

Austrijos bankas „Oesterreichische Volksbanken“ perleido valstybei 43,3 proc. savo akcijų, praneša AFP. Sprendimas buvo priimtas per akcininkų susirinkimą, užsitęsusį iki balandžio 27 d. ryto. „Volksbanken“ 2011 metais užfiksavo 1,4 mlrd. eurų nuostolių. Didelė jų dalis susijusi su aktyvų nurašymu Rytų Europoje. Tai trečiasis banko nacionalizavimas Austrijoje per pastaruosius metus.

Pagaliau sulaukėm – jau nuo gegužės 6 dienos senamiestį kiekvieną sekmadienio rytą budins trečiąjį gyvavimo sezoną skaičiuojantis Klaipėdos blusų turgus. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami turiningai praleisti laiką bei kartu kurti šventinę nuotaiką. Kviečiami visi – Blusų turgus šiais metais miestelėnus džiugins kaskart vis nauja programa, bus organizuojamos dekupažo pamokėlės, gatvės šachmatų turnyrai.

Penktadienį Ispaniją prislėgė blogos naujienos, o šalies užsienio reikalų ministras teigia, kad Ispanija susidūrė su „didelio masto krize“. Remiantis oficialiais duomenimis, nedarbo lygis Ispanijoje pasiekė rekordą – 24,4 proc., o reitingų agentūra „Standard and Poor's“ (S&P) sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą ir įspėjo dėl laukiančių pavojų. Be to, mažmeniniai pardavimai smuko dvidešimt pirmą mėnesį iš eilės. „Šie duomenys siaubingi visiems ir siaubingi vyriausybei.

Europos centrinis bankas (ECB) teigia, kad nėra pagrindo nerimui euro šalims gresiančios kredito krizės, informuoja BBC. Remiantis naujausia ECB informacija, per pastaruosius tris mėnesius savo skolinimo sąlygas sugriežtino tik 9 proc. iš 131 euro zonos banko. Iš ECB duomenų taip pat galima spręsti, kad banko suteiktos pigios paskolos padėjo atitolinti staigų skolinimo sumažinimą.

Viena artėjančio Europos čempionato šeimininkių, Ukraina išgyvena savotišką vartininkų „krizę“: sekmadienį, Ukrainos čempionate, traumą patyrė jau trečias Ukrainos nacionalinės rinktinės vartininkas. Šįsyk juo tapo Kijevo „Dynamo“ vartų sargas Oleksandras Šojkovskis „Tiksli diagnozė paaiškės šiandien vakare, tačiau, iš pirmo įspūdžio, trauma atrodo labai rimta“, - teigė „Dynamo“ vyriausiasis treneris Jurijus Sijominas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Tarptautinis pinigų ir finansų komitetas (IMFC) ir grupė, sudaryta iš dvidešimties finansų ministrų bei centrinių bankų vadovų, susitarė padidinti TVF išteklius, skirtus įveikti krizei, 430 mlrd. JAV dolerių, tačiau perspėjo, kad sunkiai besiverčiančių Europos valstybių vyriausybės turi spartinti reformų įgyvendinimą, nes kitaip jos rizikuoja išgąsdinti nervingas rinkas ir padidinti ekonominį pavojų, informuoja AP.

Graikijoje finansų krizės smūgį junta ir įtakingoji stačiatikių bažnyčia, kurios dvasininkams valstybė moka atlyginimus. Nedarbas tapo ir Graikijos kunigų problema, praneša LTV naujienų tarnyba. Prieš gerą pusšimtį metų Graikijos stačiatikių bažnyčia ir valstybė sudarė susitarimą dėl dvasininkų atlyginimų. Dabar daugiau negu dešimt tūkstančių kunigų yra išlaikomi valstybės, o tai jai kainuoja 190 milijonų eurų per metus.

Japonija sutiko panaikinti 3,7 mlrd. JAV dolerių skolą Birmai ir sugrąžinti pagalbos tiekimą šalies plėtrai. Dėl to valstybių vadovai susitarė susitikimo Tokijuje metu. Jie taip pat nutarė įkurti specialią ekonominę zoną netoli Rangūno. Pasikeitus šalies valdžiai pastaraisiais metais Birma vykdo politines ir ekonomines reformas. Birma yra turtinga gamtos išteklių, bet šalies žmonės gyvena labai skurdžiai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Tarptautinis pinigų ir finansų komitetas (IMFC) ir grupė, sudaryta iš dvidešimties finansų ministrų bei centrinių bankų vadovų, nutarė padidinti TVF išteklius, skirtus įveikti krizei, 430 mlrd. JAV dolerių, praneša „Ria Novosti“. „Šie ištekliai bus prieinami kiekvienai TVF narei, o ne paskirti tam tikram regionui“, - rašoma pranešime. TVF vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) sveikino ši nutarimą, kuris beveik dvigubai padidino TVF skolinimo pajėgumą.

Euro zonos krizės epicentro vaidmenį valstybės periminėja viena iš kitos tarsi karštą bulvę. Pastaruoju metu rinkos sunerimo dėl Ispanijos ekonomikos sveikatos, rašo BBC. Ispanijos 10 metų skolinimosi kaina išaugo iki 6 proc. Tuo tarpu Vokietija tokiam pačiam laikotarpiui skolinasi mokėdama vos 1,75 proc. palūkanų normą. Visgi Ispanijos bėda yra ne skolinimosi kaina, o ligota ekonomikos būklė.

Britų aukščiausios klasės drabužių gamintoja „Aquascutum“ pranešė apie savo finansinį nemokumą. Kompanijoje pradėta krizės valdymo procedūra, rašo „The Financial Times“. Pirmieji sunkumai kompaniją užgriuvo finansinės krizės metu. 2009-2010 metais „Aquascutum“ nuostoliai viršijo 23 mln. svarų sterlingų (38 mln. dolerių). Drabužių gamintojos savininkas, Britų mados namų vadovas Haroldas Tillmanas per šį laikotarpį į bendrovę investavo apie 30 mln. svarų sterlingų (50 mln.

Vienintelės šalyje cemento gamintojos, AB „Akmenės cementas“, modernios sauso klinkerio gamybos linijos statyba sėkmingai įsibėgėja. Tai yra šiuo metu stambiausias pramonės statybos projektas Lietuvoje, kurio vertė sudaro apie 350 mln. litų. Atitinkant aukštus efektyvumo ir aplinkosaugos standartus, šiuo projektu siekiama modernizuoti bendrovės gamybos procesus bei per metus ketvirtadaliu padidinti cemento gamybos apimtis.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį tikino, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė, ir dar kartą paragino įsteigti vieningą, bendrą finansų sistemą, informuoja AFP. „Niekada nesakiau, kad krizė baigėsi“, – Europos Parlamento debatų metu teigė J. M. Barroso. Jis sakė, kad Europa dar turi pasiekti ilgalaikį atsigavimą, o tai įgyvendinti gali padėti euroobligacijos.

Pasak žmogaus teisių gynėjų organizacijos „Amnesty International“, nepaisant pažadų imtis reformų, Bahreine ir toliau pažeidinėjamos žmogaus teisės, pranešė BBC. Bahreinui ruošiantis ten vyksiančioms „Formulės 1“ lenktynėms, „Amnesty International“ perspėja, jog niekas neturėtų manyti, kad šalies humanitarinė krizė baigėsi. Per neramumus pernai Bahreine žuvo per 40 žmonių, o 1 600 buvo sulaikyti.

Pasaulinę finansų sistemą sukrėtusi finansų krizė privertė kontrolierius akyliau stebėti bankų veiksmus, tačiau kur kas rimtesnį pavojų šiandien kelia įsigalinti šešėlinė bankininkystė. Pastaruoju metu finansų kontrolierių dėmesį labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji šešėlinės bankininkystės sistema.

Japonijos vyriausybė nutarė investuoti į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) papildomą 60 mlrd. dolerių sumą, tikėdamasi, kad tokia investicija padės įveikti skolų krizę Europos Sąjungoje (ES). Apie tai antradienį per spaudos konferenciją Tokijuje pareiškė Japonijos finansų ministerijos vadovas Junas Azzumis. Pasak jo, Japonijos indėlis bus didžiausias iš tokios paskirties investicijų tarp ne Europos šalių.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pažymėjo, kad lėšų, skirtų spręsti Europos skolų krizę, fondui gali prireikti mažiau nei manyta. Sakydama kalbą C. Lagarde daugiau detalių nepateikė, tačiau paaiškino, kad tokį sprendimą lėmė pagerėjęs „ekonominis klimatas“. Fondo lėšų klausimą ji tikisi aptarti kitą savaitę vyksiančio TVF posėdžio metu. Šiuo metu TVF ištekliai siekia maždaug 385 mlrd.

Prieš kelis mėnesius Graikijos mieste Volos buvo įvesta alternatyvi valiuta. Ši iniciatyva įtraukė 800 bendruomenės narių, kuriems sunkiai sekasi įpirkti prekes eurais, rašo BBC. Gyventoja Hara Soldatou Voloso centriniame turguje nužvelgia rankdarbių prekystalį ir išsirenka dekoruotas žvakes. Ji savo pirkiniu patenkinta: „Jos kainavo man tik 24 TEM, kuriuos aš užsidirbau mokydama jogos.“ Visoje turgaus zonoje jums tikrai nereikės vieno dalyko – pinigų.

Iki pasaulinės finansų krizės investicinė bankininkystė buvo vienas pagrindinių bankų veiklos variklių, tačiau krachas akcijų biržose privertė bankus pakoreguoti savo strategiją. Dar 2006 metais didieji pasaulio bankai galėjo džiaugtis didžiuliais pelnais iš savo investicinės bankininkystės padalinių, tačiau žlugusi JAV būsto paskolų rinka pakirto Volstrito finansinių institucijų pelnus.

Prieš keletą metų jie žadėjo kelti baigtuvių vainikus ant stogų ir kviesti apsigyventi naujakurius. Prasidėjo sunkmetis ir šių nekilnojamojo turto projektų plėtotojai sustojo tarsi įbesti: vietoj langų žioji kiaurymės, stogai neuždengti, sienos nepastatytos, būstai neįrengti. Beveik visi šie projektai turi vieną ypatybę – jie buvo pradėti plėtoti prieš pat nekilnojamojo turto (NT) burbulo sprogimą – 2007–2008 metais.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas mano, kad Europoje tikėtina rimta skolų krizė, informuoja „RIA Novosti“. „Skolų krizės, augimo sulėtėjimo ir naftos paklausos smukimo scenarijus tikėtinas 40 proc.“, - interviu televizijai „Rossija 24“ sakė A. Kudrinas. „Stambios korporacijų struktūros Europoje ir visame pasaulyje jau įvertino tokį scenarijų ir bando jam pasiruošti. Mūsų valstybė ir vyriausybė taip pat turėtų būti pasiruošusi tokiems scenarijams“, - kalbėjo A. Kudrinas.

Nors vienai šaliai palikus eurą, dauguma ekonomistų prognozuoja katastrofines pasekmes. Tokiai nuostatai galima paprieštarauti remiantis praeities įvykiais, rašo CNBC. Euro zona būtų ne pirma susiskaldžiusi valiutos sąjunga. Per pastaruosius 100 metų įvyko 69 valiutos susiskaldymai. Keista, tačiau visi išėjimai iš valiutų sąjungų buvo siejami su žemu makroekonominiu lakumu. Beveik visais atvejais, išėjimas buvo sklandus.

Europos valiuta artimiausiu metu pigs. Prie tokios išvados priėjo „Bloomberg“ agentūros apklausti analitikai. Ekspertų nuomone, valstybės išlaidų mažinimas Ispanijoje ir Italijoje siekiant sukonsoliduoti šalių biudžetus vėl sukels skolų problemų euro zonoje ir pagilins recesiją regione. Dauguma ekspertų įsitikinę, kad bendros Europos valiutos pabrangimas 2,95 proc. pirmąjį metų ketvirtį buvo laikinas reiškinys. Euro kursas iki 2012 m. pabaigos gali nukristi daugiau nei 5 proc.

Pasaulio žiniasklaidoje viena labiausiai eskaluojamų ekonominių ir finansinių temų yra Europos skolų krizė (ESK). Šios temos epicentre – Graikija. Visi jau žinome, jog Graikijos pagrindinė bėda yra didelės skolos ir nesugebėjimas įvesti reikalingas reformas. Kartais net pasigirsta balsų, siūlančių Lietuvai Heleninės Respublikos likimą, jei nebus imtasi atitinkamų veiksmų.

Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos centrinis bankas paliko galioti rekordiškai žemą 0,5 proc. bazinę palūkanų normą. Toks sprendimas buvo priimtas per ketvirtadienį vykusį Anglijos centrinio banko Monetarinės politikos komiteto posėdį. Sprendimas atitiko analitikų lūkesčius, nes pastaruoju metu sustiprėjo nerimas dėl šalies ekonomikos atsigavimo ir euro zonos skolų krizės.

Zakintoso sala Graikijoje, ilgą laiką žinoma dėl įspūdingų architektūrinių objektų, pastaruoju metu dėmesio objektu tampa dėl visai kitokios priežasties – ją pradėta vadinti „aklųjų sala“, praneša „The Wall Street Journal“. Ir šį pavadinimą reikėtų suprasti tiesiogine prasme. Vis dėlto vietiniai „aklieji“ atskleidžia tamsias Graikijoje paplitusios korupcijos paslaptis.

Atėnuose nusižudžius pensininkui, protestuojantys graikai susirėmė su policija, skelbia BBC. Graikijos žiniasklaida pranešė, kad trečiadienio rytą prie parlamento nusižudė vyras – 77 metų Dimitris Christoulas. Policija vėliau rado savižudžio raštelį, kuriame vyriškis rašė, kad valstybė taip sumažino jo pensiją, kad jis beveik nebegauna pinigų, todėl nusprendė oriai nutraukti savo gyvenimą. Pranešama, kad D. Christoulas buvo vaistininkas ir turėjo žmoną bei dukrą.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išduos Portugalijai naują paskolos dalį - 5,17 mlrd. eurų. Lėšos bus skiriamos šalies biudžeto deficitui padengti. TVF savo pareiškime pastebi, kad Lisabona padarė nemažą pažangą vykdydama mokesčių reformas ir pertvarkas šalies valstybiniame sektoriuje. Balandžio 4 d. buvo skelbta, kad Portugalijai pavyko parduoti 18 mėnesių trukmės obligacijas - tai pirmas Lisabonos skolinių įsipareigojimų pardavimas po 2011 m. kovo.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris trečiadienį pareiškė, kad, nepaisant pagerėjimų rinkose po finansų krizės, reikia dar daug padaryti, kad JAV ekonomika būtų sustiprinta. „Iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria JAV ekonomika, yra susiję su kliūtimis daugelio amerikiečių ekonominėms galimybėms ir ekonominiam saugumui, o politiniai suvaržymai dabar stoja skersai kelio geresniems ekonomikos rezultatams“, – kalbėjo T. Geithneris.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde teigia, kad pasaulio ekonomika po truputį kapstosi iš duobės, tačiau atsigavimas tebėra labai silpnas, ypač Europoje, informuoja AP. TVF vadovė mano, kad per didelis išsivysčiusių valstybių, tokių kaip JAV ir didesnių Europos šalių, išlaidų apkarpymas gali tik pabloginti, o ne pagerinti padėtį. „Neturėtume apgaudinėti savęs ir įtikėti apgaulingu saugumo jausmu. Atsigavimas tebėra labai silpnas.

Šiuo metu esame paskutiniajame krizės sprendimo etape, teliko išspręsti valstybių skolų problemos ir su sunkmečiu bus galutinai susitvarkyta, mano Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas. „Kai tik pavyks valstybių problemų kamštį pajudinti ir išmušti į priekį, galėsime pasiekti tvaraus ekonominio augimo laikotarpį. Esame kryžkelėje, išsprendę valstybių skolų problemas galėtume iš jos išeiti. Tam pagrindo yra daug.

Anot didžiųjų prekybos centrų valdytojų, geresnės nuotaikos rinkoje leidžia prognozuoti, kad jų nuomininkų sąrašuose netrukus nebebus kinų prekybininkų. Šie anksčiau prestižiniais save laikiusių centrų plotuose įsitvirtinti ėmė smogus krizei.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Dėl euro zonos skolų krizės iš dalies kaltos Prancūzija ir Vokietija, pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Monti. Apie tai informuoja AFP. „Ši istorija (įsiskolinimų sunkumai) prasidėjo 2003 metais, kai euras buvo dar visai „vaikas“. Iš tikrųjų Prancūzija ir Vokietija nepaisė biudžeto deficito ir leistino skolų dydžio taisyklių“, - pareiškė ministrų kabinetas. Pasak jo, jeigu “euro zonos tėvai" ignoruoja taisykles, neverta tikėtis, kad jų laikysis, pavyzdžiui, Graikija.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei du metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Knygą „Moterims apie vyrus“ į rankas paėmiau pačiu laiku: šeimoje kaip tik buvo krizė. Santykių krizė. Dabar galiu pasakyti, kad ši knyga man labai padėjo sprendžiant problemas su vyru, bandant jį suprasti. Taip pat ir apie save nemažai sužinojau. Iš tikrųjų tai nėra knyga moterims apie vyrus, nes ir apie moteris čia daug parašyta. Knygos autoriai S. Harvey ir D. Millner parašė teisingą knygą apie moterų lūkesčius ir apie vyrų supratimą bei kitokį požiūrį į daugelį dalykų gyvenime.

Dykumų saulės apšviesti Dubajaus dangoraižiai meta šešėlį ant miesto, kuris šiandien sparčiai tampa finansų, prekybos ir turizmo oaze. Novatoriškais statybų projektais ir įspūdingais sporto renginiais pasaulio dėmesį prikaustęs Dubajus atsigauna. 2008 metais kilusi finansų krizė antrame pagal dydį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste susprogdino nekilnojamojo turto burbulą, biudžete paliko milijardines skolas ir privertė prašytis finansinės pagalbos iš kaimyno Abu Dabio.

Palestiniečius Gazos ruože ištiko degalų krizė, kurios pasekmės – tuščios benzino kolonėlės ir dažni elektros energijos tiekimo nutrūkimai. Krizės priežastis – nesutarimai dėl degalų tiekimo tarp Egipto ir „Hamas“ islamistų. Gazos skubiosios medicinos pagalbos tarnyba perpus sumažino greitosios pagalbos automobilių skaičių. Mažiausiai viena ligoninė neatlieka neskubių operacijų, taip siekdama taupyti energiją generatoriams.

Nors aistros dėl galimo Graikijos bankroto aprimo, į Europą investuotojai žiūri atsargiai. Mat skolų krizės grėsmė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje, mažas BVP augimas ir brangstanti nafta nesukuria palankios investicinės aplinkos. Todėl rinkos dalyviai pataria pinigus kreipti į besivystančias rinkas, ypač – Rusiją ir Indiją.