krizė

Šių metų rugpjūtį nedarbas Vokietijoje auga jau penktą mėnesį iš eilės, tam daugiausia įtakos turi euro zonos skolų krizė, skaudžiai smogusi didžiausios regiono ekonomikos darbo rinkai, ketvirtadienį pranešė Federalinė įdarbinimo agentūra. Kaip rodo oficialūs duomenys, bedarbių skaičius rugpjūtį, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, išaugo daugiau nei prognozuota – 9 tūkstančiais. Bendras bedarbių skaičius rugpjūtį siekė 2,9 mln. žmonių. Nedarbo lygis išlieka nepakitęs ir siekia 6,8 proc.

Šiaurės Korėjai gresia maisto krizė, kokia buvo ištikusi 1990 metais, kai nuo stichinių nelaimių sukelto bado mirė milijonas žmonių, teigė Danijos humanitarinės pagalbos organizacijos „Mission East“ generalinis direktorius. Šiaurės Korėją šiais metais nusiaubė galingi potvyniai, įskaitant šios savaitės pradžioje užgriuvusį taifūną ir dar vieną artėjančią audrą. Šalis nepajėgi susidoroti su didesniais padariniais, sakė Kimas Hartzneris.

Prancūzijos vyriausybė taip nori, kad kompanijos įdarbintų jaunus žmones, jog yra pasirengusi padengti didžiąją dalį jų atlyginimų, praneša AP. Prezidentas Francois Hollande'as ministrų kabinetui trečiadienį sakė, kad nori paskelbti karą prieš nedarbą, ir pristatė planą, pagal kurį vyriausybė padengtų didžiąją dalį dešimčių tūkstančių jaunų žmonių, įdarbintų kitais metais, atlyginimų išlaidas. Nedarbo lygis Prancūzijoje siekia 10 proc.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy antradienį viešėdamas Ispanijoje sakė, kad Graikijos narystė euro zonoje yra nepanaikinama, informuoja AFP. „Tegu nebūna jokių abejonių dėl to, kad euras yra nepanaikinamas, kaip ir Graikijos narystė euro zonoje“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy sakė H. Van Rompuy.

Europos krizė verčianti automobilių gamintojus mažinti naujų modelių surinkimo apimtis, o klientus riboti išlaidas neturi pastebimos įtakos tokioms kompanijoms kaip „Ferrari“. Įtalų superautomobilių gamintojo vadovas Luca di Montezemolo paskelbė, kad jei situacija smarkiai nesikeis, kompanijos pardavimai 2012 m. bus rekordiniai. Nepaisant kliūčių, „Ferrari“ pardavimai per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 7 proc. iki 3664 automobilių. Tam didžiausią įtaką turėjo įspūdingai, net 66 proc.

Liepa  Lietuvoje  buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose. Galima būtų sakyti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug.

Nyderlandų maisto produktų ir kosmetikos kompanijos „Unilever“ atstovai tikina, kad Europoje vis dar juntama krizė verčia permąstyti jų veiklos sėkmės strategiją. Interviu „The Financial Times Deutschland (FTD)“ „Unilever“ Europos verslo vadovas Janas Zijderveldas teigė, kad į Europą grįžta skurdas, todėl svarstoma besivystančių šalių rinkoms taikomas strategijas pritaikyti ir Europai. „Ispanijoje vartotojas pirkiniams vidutiniškai skiria 17 eurų.

Kitais metais Europoje kelionės geležinkeliu vidutiniškai brangs 4,3 proc., avialinijomis – 2,5 proc., apgyvendinimo paslaugos – 1,3 proc., automobilių nuoma – 1,2 proc.

Įtakingame leidinyje „The Economist“ rašoma, kad labiau tikėtina, jog euro zoną paliks ne Graikija, o Suomija, nes šiai mažiausiai naudingas Europos Sąjungos (ES) siūlymas euro zonos skolų krizę spręsti sujungiant euro zonos vyriausybių skolas, informuoja „The Economist“, YLE. Leidinio straipsnyje teigiama, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) apskaičiavo, jog sujungta euro zonos valstybių skola sudarytų net 91 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su vos 53 proc.

Graikija „yra euro zonos narė ir turi ja likti“, tačiau kartu privalo parodyti, kad yra pasirengusi laikytis susitarimų dėl antikrizinių reformų šalyje, šeštadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as per susitikimą su Graikijos vyriausybės vadovu Antoniu Samaras.

Pasaulio ekonominė krizė negalėjo nepaveikti automobilių pramonės. Tačiau reikia pasakyti, kad skirtingų sektorių nuostoliai nevienodi. Jei per pastaruosius 5 metus lengvųjų automobilių pardavimai Europoje smuko 23 proc., tačiau komercinių automobilių sektoriuje pastebima visiškai kitokia situacija. ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacijos) duomenimis, 2011 m. buvo parduota per 2 mln. krovininių automobilių ir autobusų. Tai 10,3 proc.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį Berlyne euro zonos skolų krizę aptars su Italijos premjeru Mario Monti, informuoja AFP. „Didžiausias dėmesį jie skirs situacijai euro zonoje ir ekonominei plėtrai Europoje“, – per vyriausybės spaudos konferenciją sakė kanclerės atstovas spaudai Steffenas Seibertas. A. Merkel po vasaros atostogų jau surengė kelis susitikimus su euro zonos lyderiais.

Krizė drebinanti euro zonos silpniausias šalis gali būti apibūdinta paprastai: viskas tapo pernelyg brangu, rašo „Wall Street Journal“. Darbo jėga tapo per brangi, todėl turėjo mažėti atlyginimai. Tačiau pabrango ir maisto produktai, transportas, būstai bei gausybė kitų prekių ir paslaugų. Sparčiai augančios kainos krizės prispaustose šalyse per pirmą prisijungimo prie euro dešimtmetį išsiurbė jų ekonomikų konkurencingumą, kas galų gale lėmė augimo sulėtėjimą bei nedarbo išaugimą.

Kadangi mažėja pajamos iš reklamos, Ispanijos žiniasklaidos kompanijos yra priverstos atleisti darbuotojus ir mažinti biudžetus, todėl atitinkamai prastėja informacijos kokybė ir įvairovė. Sunkiai verčiasi dauguma Pietų Europos žiniasklaidos kompanijų, tačiau prognozuojama, kad tik Graikijos žiniasklaidos atstovų padėtis šiemet bus prastesnė nei Ispanijos.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.

Šiau­lių ap­skri­ty­je šie­met šo­ko į vir­šų nau­jų be­dar­bių re­gist­ra­ci­ja. Aiš­ki­na­ma, jog tai ne nau­jos kri­zės pra­džia. Be­dar­bių esą dau­gė­ja dėl at­si­vė­ru­sios ga­li­my­bės jiems iš kar­to gau­ti so­cia­li­nę pa­šal­pą. Bet fak­tas, jog ma­žė­ja ir įdar­bin­tų žmo­nių, ir lais­vų dar­bo vie­tų. Iš Pak­ruo­jo ra­jo­no iš­si­ke­lia vi­sa įmo­nė. Prie dar­bo bir­žos du­rų Šiau­lių dar­bo bir­žos prii­ma­ma­ja­me vi­dur­die­nį lau­kė per de­šimt žmo­nių.

Pasaulio ekonominė krizė negalėjo neįtakoti automobilių pramonės. Tačiau reikia pasakyti, kad skirtingų sektorių nuostoliai nevienodi. Jei per pastarąsias 5 metus lengvųjų automobilių pardavimai Europoje smuko 23 proc., tačiau komercinių automobilių sektoriuje pastebima visiškai kitokia situacija. ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacijos) duomenimis, 2011 m. buvo parduota virš 2 mln. krovininių automobilių ir autobusų. Tai 10,3 proc. daugiau nei 2010 m. ir atitinka 1998 m. pardavimų lygį.

Vokietijoje pasigirdo kalbų, kad dėl didesnių įgaliojimų perdavimų Briuseliui reikėtų referendumu atsiklausti šalies piliečių. Reikia referendumo Pasak žurnalo „Der Spiegel“, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kursas anksčiau ar vėliau atsirems į šalies Konstitucijos nubrėžtas ribas, todėl neišvengiamai teks rengti referendumą dėl Vokietijos santykio su Europos Sąjunga (ES). Merkel teigia, kad Vokietijai reikia „daugiau Europos“, kanclerė įpiršo Europai fiskalinio stabilumo paktą, ji padarė ...

Aukščiausios kokybės šokoladą ir kitą konditeriją gaminanti Šveicarijos kompanija „Lindt & Sprungli“, kuri garsėja savo auksinėje folijoje įvyniotais velykiniais šokoladiniais kiškiais, numato, kad dėl besitęsiančios euro zonos skolų krizės atsargūs vartotojai atsisakys gurmaniškų šokolado gaminių, rašo „The Guardian“. Kompanija antradienį pranešė, kad jos grynasis pelnas išaugo 14 proc., iki 36,6 mln. Šveicarijos frankų (23,99 mln.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį įspėjo, kad šalis gali pajusti regione vykstančią finansinę krizę. Europos didžiausioje ekonomikoje matyti lėtėjimo ženklai, nors labiau nei bet kada tikimasi, kad ši parems savo kaimynes, rašo „Washington Post“. „Pasitikėjimas Vokietijos viešaisiais finansais yra pagrindinis stabilumo inkaras šioje krizėje, tačiau jo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku“, - teigia Vokietijos centrinis bankas savo mėnesinėje ataskaitoje, ir prieštarauja kalboms dėl g...

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto antradienį pareiškė, kad pasitraukimas iš euro zonos nepadėtų išspręsti euro zonos skolų krizės, praneša AFP. „Nėra jokio greito ir lengvo Europos krizės sprendimo. Arba bent jau aš negaliu tokio sugalvoti. ES turi iš visų jėgų stengtis įveikti problemas. Pasitraukimas iš euro zonos nėra išeitis“, - per metinį ambasadorių susitikimą Helsinkyje sakė S. Niinisto.

Šių metų spalio 25-26 dienomis vyks Baltijos regiono šalių Investuotojų Forumas, skirtas tarptautinei verslo plėtrai ir investicinės aplinkos gerinimui. Pagrindinį pranešimą jame skaitys dr. Nourielis Roubinis, vienas iš nedaugelio pasaulinio masto ekonomistų  numatęs 2008-2009 metų krizę. Dr. N. Roubinis dirbo Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, o taip pat – JAV prezidento Bilo Klintono patarėju.

Vokietija nekeis sutarčių su Graikija, informavo Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle per susitikimą su savo Graikijos kolega Dimitriu Avramopoulu. G. Westerwelle komentarai nuskambėjo iškart po pranešimų apie tai, kad Graikija ketina prašyti pratęsti tarptautinės paramos programą dvejiems metams.

Italijos ministras pirmininkas Mario Monti teigia, kad šalies ekonominės problemos nėra tokios rimtos,kokios buvo prieš metus, o krizės pabaiga artėja.

Lygiai prieš trisdešimt metų Meksika paskelbė bankrotą ir šis įvykis žymėjo trečiosios pasaulio šalių skolų krizės pradžią. Meksikos situacija buvo panaši Graikijos Dabar anoji krizė primena šiandieninę ekonomiką, rašo „The Guardian“. Meksikos situacija panaši į Graikijos. Amerikiečių, britų ir japonų bankų paskolos Lotynų Amerikos šalių vyriausybėms primena šiandienos pigias JAV ir Europos bankų paskolas. Politikų atsakas irgi identiškas.

Norint padengti biudžeto išlaidas Graikijai per artimiausius dvejus metus prireiks ne 11,5, o 14 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos žurnalas „Spiegel“. Prie tokios išvados priėjo vadinamojo trejeto – Tarptautinio valiutos fondo, Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko – ekspertai. Šiuo metu Europos lyderiai ieško būdų, kaip skirti Graikijai papildomų lėšų neformuojant naujojo paramos paketo. ES nedžiugina naujų sumų Atėnams pervedimo perspektyva.

Liepą ir rugpjūtį dėl oro sąlygų dauguma Somalio piratų lieka namie, bet patys aršiausi tęsia veiklą vandenyse, laikomuose pavojingiausiais pasaulyje. Tačiau duomenys rodo, kad šį liūčių sezoną piratų elgesys pasikeitė. Nuo birželio 19 d. Somalio piratams nepasisekė paimti į nelaisvę nė vieno laivo, o nuo birželio 26 d. net nebuvo bandyta užgrobti laivų. Tai ilgiausias tylos laikotarpis Somalio piratavimo istorijoje nuo 2007 metų.

JAV Sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos ministerija atliko tyrimą ir nustatė: iš 100 žmonių, sulaukusių 65-erių metų amžiaus, 1 buvo turtingas, 4 gyveno pasiturimai, 5 vis dar buvo priversti dirbti, kad išgyventų, 54 išlaikė jų šeimos ar valstybė, o 36 jau buvo mirę. Šis tyrimas atliktas  vienoje turtingiausių pasaulio šalių iki pastarojo meto krizės.

Graikijos finansų ministerijos pareigūnai apskaičiavo, kad skolų nusiaubtoje šalyje ekonomika atsigautų greičiau, jei Graikijai būtų suteikti dar dveji metai biudžeto deficitui sumažinti, praneša Graikijos spauda. Ši sąmata atitinka ir Graikijos ministro pirmininko Antonio Samaro (Antonis Samaras) skaičiavimus.

Aplinkybės euro zonoje pernelyg sudėtingos, kad dabar galima būtų daryti kokias nors išvadas. Būtina nuolat sekti situaciją, o dėl Latvijos prisijungimo prie bendrosios Europos valiutos sąjungos svarbu būti itin išmintingiems, teigia SEB banko Latvijos padalinio makroekonomikos ekspertas Dainius Gašpuitis. „Skolų krizė dar nepasiekė dugno - daugelis svarbių sprendimų ir jų įgyvendinimas dar priešaky. Prognozuojamas labai neramus ruduo, o galimų įvykių plėtros scenarijų vis daugėja.

Nourielio Roubinio fondas „RGE Monitor“ krizę žada jau rugsėjį: susikaupė per daug negatyvių faktorių, kurie pasaulinę finansinę sistemą atves į akligatvį. Daugelyje Europos šalių rudens pradžioje įvyks tokie kertiniai įvykiai, kaip rinkimai ir biudžetų derinimai, ir visi jie, kartu sudėjus, gali išprovokuoti didžiulę finansinę krizę. Be to, daugelis istorinių krizių prasidėjo būtent šį mėnesį, praneša slon.ru.

Pastaraisiais mėnesiais įvairių analitinių agentūrų prognozės dėl tolesnės Graikijos narystės euro zonoje tampa vis skeptiškesnės. Šių metų gegužės pradžioje reitingų agentūros „Standard & Poor's“ ekspertai, įvertinę Graikijos šansus artimiausiais mėnesiais palikti euro zoną, tokią tikimybę įvardijo esant lygią vienai galimybei iš trijų, tai yra 33,3 procento.

Ispanijos Marinaledos miestelio meras, pramintas Robin Hoodu dėl to, kad vogdavo prekes iš parduotuvių ir išdalydavo vargšams, pareiškė pradedąs 20 dienų žygį po pietinę Ispaniją, ragindamas vyriausybę atsisakyti griežto taupymo priemonių ir nacionalizuoti šalies bankus, informuoja BBC. Juanas Manuelis Sanchezas Gordillo pabrėžė, kad šiuo žygiu siekiama suvienyti šalies miestų ir kaimų gyventojus. Marinaledos miestelis įsikūręs netoli Sevilijos.

Nors Europa dar neišsivadavo iš skolų krizės, optimizmo į rinkas įnešė įvykę Graikijos rinkimai ir euro zonos šalių nutarimas Ispanijai paskolinti iki 100 milijardų eurų. Ispanijos bankinei sistemai sugriūti nebūtų leidusi Europos Sąjunga, Europos centrinis bankas (ECB), Tarptautinis valiutos fondas, nuošalyje taip pat nebūtų pasilikusi ir JAV, Japonija, Kinija. ECB pažadėjo bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią euro žlugimui, tačiau kol kas ryžtingesnių veiksmų nepradėjo.

Italijai, anot šalies finansų ministro Vittorio Grillio, nereikia finansinės paramos dabartinei krizei įveikti. Roma neketina prašyti pagalbos iš Europos centrinio banko, pabrėžė jis interviu laikraščiui „Repubblica“, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. V. Grillis pripažino, kad Italijos ekonomiką yra ištikusi recesija, tačiau pareiškė įsitikinimą, kad šalis sugebės savarankiškai įveikti dabartinius sunkumus.

Rugpjūčio 9-ąją minimos penktosios pasaulinės finansų krizės metinės. Šią dieną 2007-aisiais Europos centrinis bankas (ECB) ir JAV federalinis atsargų bankas į finansų rinkas įliejo 90 mlrd. JAV dolerių ir taip bandė atgaivinti staigiai smukusį pasitikėjimą. Praėjus penkeriems metams, vienas iš euro kūrėjų, buvęs ECB vyriausias ekonomistas ir Vokietijos centrinio banko atstovas Otmaras Isingas (Otmar Issing) išleido knygą, kurioje perspėja, kad euro zona gali suirti.

Penktadienį Europos Sąjungos Taryba surengs skubų posėdį, kuriame bus svarstoma ES reakcija į diplomatinę krizę tarp Baltarusijos ir Švedijos su abipusiu diplomatų išsiuntimu. Tai trečiadienį žurnalistams pranešė šaltinis Briuselyje. „ES Taryba apsvarstys galimas atsakomąsias priemones, remdamasi Europos solidarumo su Švedija principu“, - sakė jis.

Šių metų birželį Vokietijos eksportas sumažėjo, tam daugiausia neigiamos įtakos tebeturi skolų krizė Graikijoje ir kai kuriose kitose euro zonos šalyse, informuoja BBC. Naujausiais duomenimis, birželį, palyginti su geguže, eksportas sumažėjo 1,5 proc., iki 92,3 mlrd. eurų, praneša Federalinis statistikos biuras. Tuo tarpu importo apimtys nurodytu laikotarpiu sumažėjo 3 proc., iki 76,1 mlrd. eurų, Vokietijos prekybos perteklius pasiekė 16,2 mlrd. eurų.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) antradienį pareiškė, kad euro zona galėtų atlaikyti Graikijos pasitraukimą iš bendros valiutos bloko, tačiau tai nėra patrauklus pasirinkimas. „Žiūrint iš esamos perspektyvos, Graikijos pasitraukimas yra suvaldomas procesas. Tačiau tai nereiškia, kad tai trokštamas kelias“, – interviu Vokietijos televizijos kanalui WDR sakė Ž. K. Junkeris.

Italijos premjeras Mario Montis perspėjo apie psichologinį Europos susiskaldymą, kuriam būtina neleisti plisti, informuoja BBC. Interviu sekmadienio laikraščiui „Spiegel“ M. Montis sakė, kad dėl euro zonos krizės kyla nacionaliniai barniai, kurie gali pakenkti ES. Dėl tarptautinių kreditorių Graikijai priskirtų griežtų taupymo sąlygų sustiprėjo graikų pasipiktinimas, o ypač jie jį nukreipia į Vokietiją. „Susidarė fronto linija tarp šiaurės ir pietų. Yra abipusių išankstinių nusistatymų.

Britų mokslininkai teigia, kad vaikų skaičius, kenčiantis nuo diskalkulijos (skaičiavimo įgūdžių sutrikimo), auga kasmet. Jeigu neskirsime šiai problemai pakankamai dėmesio, po kelerių metų mūsų gali laukti dar viena globalinė ekonomikos krizė. Nors jau dabar yra jos sprendimų būdų. Naujausiais duomenimis, vaikų su šia negalia skaičius pasaulyje šiuo metu sudaro apie 7 procentus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad, nepaisant euro zonos skolų krizės jau padarytos žalos, blogiausia dar laukia ateityje, rašo „The Guardian“. Didelis sukrėtimas regione euro zonai kainuotų daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), neigiamas poveikis Didžiajai Britanijai būtų beveik toks pat didelis, o JAV gali netekti 2 proc. BVP. Japonijos ekonomika dėl sukrėtimo gali susitraukti daugiau nei 1 proc.

Pasibaigus ECB tarybos susitikimui tapo šiek tiek aiškiau, kokiomis priemonėmis Mario Draghi rems į bėdą papuolusias euro zonos nares. Prieš keletą dienų ECB prezidentas pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad išgebėtų monetarinę sąjungą, tačiau po vakarykščio susitikimo vis dar liko neatsakytų klausimų, rašo BBC. M. Draghi patvirtino banko planus supirkinėti valstybių narių obligacijas antrinėje rinkoje. Vis dėlto ECB iškėlė tris sąlygas.

Europos Komisija pasveikino Graikijos koalicinių partijų susitarimą dėl tolesnių struktūrinių reformų. „Dešimt struktūrinių reformų prioritetų yra aiškus ženklas, kad Graikijos vyriausybė pasiryžusi spartinti taip skubiai reikalingą ūkio reformą“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame Komisijos pareiškime. Dabar esą viskas priklausys nuo to, ar reformų pažadai bus nuosekliai įgyvendinti. Graikijos koalicinės partijos prieš tai susitarė dėl konkrečių priemonių, padėsiančių sutaupyti 11,5 mlrd.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) perspėjo, kad dėl problemų Europoje ir Jungtinėse Valstijose pasaulis kenčia pasitikėjimo krizę, praneša AFP. Remdamasi įvairiomis problemomis, nuo Graikijos skolų krizės iki prastų ekonominių duomenų, K. Lagard trečiadienį žurnalistams sakė, kad „tai, ką dabar matome, akivaizdžiai yra pasitikėjimo nuosmukis“. „Teigiamų tendencijų nematome nei pažengusiose ekonomikose, nei besivystančiose rinkose“, - sakė K. Lagard.

Liepos 26 dieną Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pažadėjo daryti viską, kad tik išsaugotų eurą. Šie žodžiai nuramino rinkas, tačiau daugelis maklerių ir ekonomistų kasydami pakaušius svarstė galimas pažado interpretacijas, rašo „Time“. M. Draghi žodžiai netruko apskrieti pasaulį. Pažadą vieningai pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prie šio choro prisijungė ir Italijos premjeras Mario Monti.

Lietuvoje politikai ir verslininkai diskutuoja, ar pajusime antrąją krizės bangą, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas teigia, kad Baltijos šalys namų darbus paruošė, todėl yra atsparesnės sukrėtimams. Netyla diskusijos dėl antrosios krizės bangos. Ar ją pajusime? Mes ją jau jaučiame. Antra ar kuri kita banga būtų, jai būdinga kas nors nauja, palyginti su pirmąja krize, prasidėjusia 2007–2008 metais ir paskandinusia visą Europą.

Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasižadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomikos reformų, tačiau ar jų įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų? Birželio mėnesį euro zonos finansų ministrai sutiko skirti 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Ispanijos bankams gelbėti, tačiau šiandien ne vienas ekonomistas sutinka, jog to nepakaks, kad šalis būtų išgelbėta iš krizės, į kurią pateko 2008 metais žlugus nekilnojamojo turto rinkai.

Kinijos gamybinės veiklos aktyvumas liepą sulėtėjo iki žemiausio lygio per aštuonis mėnesius, informuoja BBC. Pirkimo vadybininkų indeksas sumažėjo nuo 50,2 punkto birželį iki 50,1 punkto liepą. Aukštesnis nei 50 punktų indeksas atspindi aktyvumo augimą, o žemesnis – susitraukimą. Ekonomistai tikėjosi, kad Kinijos ekonomika per antrą šių metų pusmetį atsigaus. Įmonių produkcija vis dar augo, tačiau nauji užsakymai, įskaitant eksporto užsakymus, liepą sumažėjo daugiau nei birželį.