karas

Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiantis jau beveik du metus, Lietuvoje vis daugiau kalbama apie grėsmes, kylančias didžiųjų miestų gyventojams. Nors šiuo metu didinamas priedangų skaičius, kai kurie ekspertai pastebi, jog plataus masto karo atveju bus būtina Vilniaus ir kitų miestų gyventojų evakuacija. Savivaldybės teigia, jog yra paruošusios evakuacijos planus, tačiau jų turiniu viešai nesidalina.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios sunaikino trečdalį agresorės Juodosios jūros laivyno. Po sėkmingų ukrainiečių smūgių rusai suskubo pergrupuoti savo laivų ir katerių personalą.  Apie tai Ukrainos kanalui „Freedom“ papasakojo Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčiukas. Jis pabrėžė, kad Rusijos pajėgos negali sau leisti visiškai pasitraukti iš Juodosios jūros, nes tai būtų pasidavimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo tarptautinę bendruomenę, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėjęs agresyvų karą prieš Ukrainą, gali bet ką paversti taikiniu. Svarbiausi įvykiai: 23:30 | Rusai iš sistemų „Uragan“ apšaudė Donecko srities kaimą: vienas žmogus žuvo, devyni sužeisti Donecko srityje rusams apšaudžius Kurachivkos bendruomenės Kostiantynopilskės kaimą, vienas žmogus žuvo, o dar devyni buvo sužeisti, tarp jų – keturi paaugliai.

Rusijos kariškiai iš drono apšaudė Beryslavo rajono Rakivkos kaimą, du žmonės buvo sužeisti. Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Rusijos kariuomenė smogė Rakivkos kaimui Beryslavo rajone iš bepiločio orlaivio“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad nukentėjo du netoli smūgio vietos buvę 32 ir 56 metų amžiaus vyrai. Abiem diagnozuotos sprogimo sukeltos traumos. Medikai jiems suteikė reikiamą pagalbą. Šiuo metu nukentėjusiųjų gyvybėms pavojus negresia.

Ukrainos teritorijoje esančią Rusijos sausumos kariuomenės grupuotę sudaro apie 470 tūkst. kariškių. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis tai pareiškė interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“. „Dabar sausumos komponentą, grupuotės sausumos dalį Ukrainos teritorijoje sudaro apie 470 tūkst. kariškių.

Rusija padidino savo kariuomenės dalinių skaičių treniruočių stovyklose prie Azovo jūros. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dalinių skaičius treniruočių stovyklose palei Azovo jūrą padidintas iki beveik maksimalaus lygio. Beveik rekordinis skaičius nuo 2023 metų birželio mėnesio. Nauji ir rombo formos ženklai ant Rusijos karinės technikos“, – parašė P. Andriuščenka.

Iš viso nuo karo pradžios Rusija neteko mažiausiai 216 pilotų. Kiekvienam jų parengti prireikia mažiausiai šešerių metų ir daugiau nei 3 mln. dolerių, skaičiuoja BBC. BBC duomenimi, vien per 2023 m. Rusija neteks mažiausiai 62 pilotų. Dar 13 Rusijos karinių pilotų žuvo 2023 m. pačios Rusijos teritorijoje per „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino maištą. Remiantis pateiktais duomenimis, daugiau vienkartinių nuostolių Rusijos aviacija patyrė tik pirmąją plataus masto invazijos į Ukrainą dieną.

Praėjus beveik dvejiems metams nuo invazijos, per kurią žuvo daugiau kaip pusė milijono žmonių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau siekia nugalėti Ukrainą bet kokia kaina. Aukšto rango Vakarų pareigūnai įsitikinę, kad dabar Kremliaus vadovas nusiteikęs optimistiškiau nei pernai, nes okupacinės pajėgos neseniai pasiekė nedidelių laimėjimų mūšio lauke, t. y. užėmė Avdijivkos miestą, o JAV nesugebėjo patvirtinti 60 mlrd. dolerių (55 mlrd.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos susigrąžino Krynkų kaimą, esantį rusų okupuotoje Dniepro upės pusėje. „Patvirtinu, kad Krynkai buvo išlaisvinti“, – per televiziją transliuotame susitikime S. Šoigu sakė prezidentui Vladimirui Putinui. Anksčiau jis valstybinei žiniasklaidai teigė, kad Rusijos pajėgos yra ant upės kranto Krynkuose.

Ukrainos teisėsaugininkai pradėjo tirti dar vieną okupantų rusų nusikaltimą – trijų karo belaisvių ukrainiečių sušaudymą netoli Zaporižios srities Robotynės gyvenvietės.

Rusams kasdien bombarduojant Ukrainą, vidaus reikalų ministerija pristatė Lietuvos priedangų žemėlapį ir tvirtina, kad taip dar daugiau gyventojų žinos, kur slėptis kilus pavojui. Specialistai negaili kritikos valdžiai, esą pašonėje vyksta karas ir Kremlius kelia grėsmę visam regionui, tačiau Lietuva tam beveik nesiruošia. Štai kai kurios savivaldybės tik laikinai, vos kelioms valandoms, galėtų paslėpti 6 procentus visų savo gyventojų.

Rusijos kariuomenė bepiločiu orlaiviu atakavo mobilųjį medicinos centrą Chersono srities Stanislavo bendruomenėje. Tai antradienį pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Rusijos kariuomenės dronas atakavo mobilųjį medicinos centrą Stanislavo bendruomenėje. Sugadintas generatorius ir sunaikintas kondicionierius. Per apšaudymą taip pat kilo gaisras, kurį pavyko operatyviai užgesinti“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad žmonės nenukentėjo.

Karas Ukrainoje vyksta jau bene dvejus metus, kaip per tą laiką pasiruošėme galimoms grėsmėms mes? Kalbame su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovu Vilmantu Vitkausku. Kokia situacija yra su priedangomis Lietuvos žmonėms karo grėsmės atveju? Daroma nemažai naudingų ir vertingų darbų pastaruoju metu – jeigu kalbama apie priedangas, tai turime pasiekę 31 proc. gyventojų, kurie galėtų rasti priedangą netolimoje gyvenamojoje vietoje.

Pietų operatyvinės karinės vadovybės spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk mano, jog Rusija tikriausiai ruošiasi dar vienai masinei atakai prieš Ukrainą, praneša UNIAN. Savo požiūrį ji išdėstė televizijos kanalui „24 kanal“. Pasak pareigūnės, daryti išvadą apie tokius priešo planus leidžia dronų žvalgybos suaktyvinimas. Jie renka informaciją pafrontės teritorijoje. Pirmadienį Ukrainos kariuomenė likvidavo du rusų žvalgybinius dronus: „Kub“ ir ZALA.

Rusijos aviacija sumažino savo aktyvumą tuose fronto ruožuose, kur Ukrainos oro gynybos pajėgos pastarosiomis dienomis numušė kelis naikintuvus. Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, praneša „Ukrinform“. „Priešas tuose fronto ruožuose, kur buvo pataikyta į jo lėktuvus, ne taip dažnai pasirodo, ne taip arti priskrenda“, – sakė J. Ihnatas.

Odesos srities policija paskelbė Ukrainos savanorių armijos automobilio, kuris vasario 19-osios vakarą buvo susprogdintas Gvardijskės kaime, nuotraukas ir vaizdo įrašą. Nuotraukos ir vaizdo įrašas paskelbti Odesos srities policijos svetainėje, praneša „Ukrinform“. „Šiuo metu policija atlieka tyrimą, siekdama nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes ir su juo susijusius asmenis“, – rašoma pranešime.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per tris dienas numušė šešis Rusijos naikintuvus, pranešė šalies Gynybos ministerija. Ministerijos pareiškime X rašoma, kad Ukraina pirmadienį sunaikino du Rusijos naikintuvus – naikintuvą bombonešį Su-34 ir naikintuvą Su-35S. „Rusų lėktuvai toliau krenta! Šį rytą dangaus gynėjai rytų kryptimi numušė du rusų lėktuvus – naikintuvą bombonešį Su-34 ir naikintuvą Su-35. Per 3 dienas Ukraina sunaikino 6 rusų naikintuvus“, – skelbia ministerija.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka mano, kad nuogąstavimai dėl Trečiojo pasaulinio karo galimybės nėra nepagrįsti. Apie tai jis pareiškė susitikime su Baltarusijos nacionalinio saugumo sistemos valstybinių institucijų vadovybe, praneša valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Pasak jo, būtina „atvirai ir, svarbiausia, vyriškai aptarti aktualiausius nacionalinio saugumo srities klausimus“. „Nėra šalies ar žmonių, kurie pastaruosius dešimtmečius galėtų jaustis absoliučiai sau...

„Zenito“ punkte Avdijivkoje palikti ukrainiečių kariai prieš mirtį susisiekė su savo artimaisiais ir papasakojo, ką teko patirti rusų galiausiai užimtame mieste, iš kurio liko tik griuvėsiai. Vienas karių tvirtino, kad jam buvo pasiūlyta palikti savo kovos draugus ir sprukti, skelbia Ukrainos leidinys „Suspilne“. Ukrainiečių kario Ivano Žytnyko, šaukiniu „Django“, kūną artimieji atpažino rusų paskelbtame vaizdo įraše. Jį ir jo brolį Avdijivkoje tikriausiai nušovė rusų kariai.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija Leningrado srities 2-ojoje moterų pataisos kolonijoje verbuoja nuteistąsias karui Ukrainoje. Apie tai praneša leidinys „Važnyje Istoriji“, remdamasis Uljanivkos kaime esančios pataisos kolonijos buvusių kalinių pasakojimais. Ledinio žurnalistai paaiškino, kad jų pašnekovai šaltiniai gavo informacijos iš savo kalinčių draugių. Dviejų moterų, sutikusių dalyvauti kare, tapatybės jau nustatytos. Tai patvirtino jų giminaičiai.

Šalies ginkluotosios pajėgos turėjo pasitraukti iš Avdijivkos miesto, kurį užėmė rusai, dėl amunicijos trūkumo, „CNN“ teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Tuo metu įspėjama, kad Rusija suaktyvino žvalgybą, todėl kyla pavojus, kad okupantai ruošiasi dar vienam masiniam smūgiui.

Šiuo metu Rusija prie šiaurinės sienos neturi pakankamai pajėgų puolimui. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, atsakydamas į „Ukrinform“ klausimą apie galimą Rusijos įsiveržimą į šiaurines šalies sritis. „Rusija ten neturi pakankamai pajėgų, kad galėtų surengti pakartotinį įsiveržimą. Rusija iš Baltarusijos išvedė visus savo dalinius, kurie buvo poligonuose, o naujų neįvedė“, – sakė atstovas.

Kokios karo Ukrainoje pamokos? Ar kariuomenė pasirengusi visuotiniam šaukimui? Ko reikia labiau – tankų ar dronų? Į šiuos klausimus atsako Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas, brigados generolas Artūras Radvilas.

Karo siaubo tema šiemet tvyrojo ir kasmetiniuose BAFTA kino juostų apdovanojimuose. Metų filmu Britų akademija pripažino Kristoferio Nolano juostą apie atominės bombos kūrėją Robertą Oppenheimerį. O geriausia drama – dokumentiką apie tai, kaip rusofašistai bombardavo Mariupolį. Didelių abejonių kas taps šių metų BAFTA apdovanojimų nugalėtoju nebuvo.

Neturėdama savo tankų, Lietuva karo metu gautų „antraeiles užduotis“, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Mes turime turėti pajėgumą, kad galėtume vykdyti operacijas, kokias matėte, – Pabradėje surengtose JAV sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybose žurnalistams sakė generolas. – Taip, mes galime neturėti tokio pajėgumo, kai kurios mūsų kaimynės gali neturėti, nes biudžetai mažesni, bet tada, reiškia, antraeilę užduotį gauni.

Ukrainos kariuomenės atstovas pirmadienį, po to, kai Maskvos pajėgos praėjusią savaitę pasiekė didžiausią teritorinį laimėjimą per devynis mėnesius, pareiškė, kad ukrainiečių kariai pietinėje Zaporižios srityje susiduria su smarkiu rusų apšaudymu. Rusai vėl pradėjo puolimą Ukrainos rytinėje ir pietinėje dalyse bei privertė ukrainiečių pajėgas skubiai pasitraukti iš Avdijivkos miesto rytinėje Donecko srityje, taip užsitikrindami pirmą didelį laimėjimą nuo Bachmuto užėmimo 2023-ųjų gegužę.

Ukrainoje yra dingę mažiausiai 23 000 žmonių ir jų likimas nežinomas, pirmadienį pranešė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK). Jie galėjo būti suimti, pagrobti arba mirę, arba bėgdami nuo karo, pasimetė nuo savo giminaičių, teigė TRKK. Iki sausio pabaigos TRKK padėjo 8 000 rusų ir ukrainiečių šeimų gauti informacijos apie jų dingusių giminaičių likimą ar buvimo vietą, pranešė organizacija.

Avdijivkos ruože Ukrainos kariškiai įsitvirtino naujose gynybos linijose ir sėkmingai atremia okupantų rusų mėginimus išplėsti puolimą. Kaip rašo „Ukrinform“, Taurijos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis tai pranešė „Telegram“ kanale. Pasak jo, Avdijivkos ruože Ukrainos gynybos pajėgos atmušė penkias priešo atakas Novobachmutivkos, Lastočkino ir Pervomaiskės rajonuose.

Islamistų judėjimo „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad per kovotojų ir Izraelio karą palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 29 092 žmonės. Per pastarąją parą žuvo 107 žmonės, sakoma ministerijos pranešime, o 69 028 žmonės nuo karo pradžios spalio 7 dieną buvo sužeisti. Per išpuolį spalio pradžioje žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP vertinimas, pagrįstas oficialiais duomenimis.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. vasario 19 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 403 720 rusų okupantų, iš jų 1 290 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos ministras pirmininkas pirmadienį paragino Japonijos vyriausybę ir privatųjį sektorių padidinti paramą šalies atstatymui ir pažadėjo „ekonominį stebuklą“, kai baigsis beveik dvejus metus trunkantis karas su Rusija. „Nuo visiškos invazijos pradžios Japonija suteikė Ukrainai daugiau kaip 10 mlrd. dolerių (9,28 mlrd.

Daugiau nei 54 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų siūlymui nuo 2025-ųjų įvesti naują visuotinį gynybos mokestį. Visgi apie penktadalis teigia, kad palaikytų tokią idėją, jei tokį mokestį mokėtų ir gyventojai, ir verslas, rodo naujausia, LRT užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Apie 40 proc. teigia, kad naujam gynybos mokesčiui pritartų. Apie 16 proc. pritartų, jei šį gynybos mokestį mokėtų tik verslas ir tik 4 proc.

1941 m. vasarą Hitlerio kariuomenė veržiasi per Estiją. Sovietų Sąjunga paskubomis evakuoja 42 tūkst. karių ir civilių iš Talino, tačiau jų vilkstinė patenka į baisiausią Antrojo pasaulinio karo pasalą jūroje. „Dėliojau pasjansą, kortos rodo, kad šis laivas niekada nepasieks Leningrado“, – atsidūsta „S/S Naissaar“ kapitonas Kalju. Krovininio laivo inžinierius neramiai žiūri į savo kapitoną, bet negali nieko padaryti. 1941 m. rugpjūtį „S/S Naissaar“ leidžiasi į ligšiol pavojingiausią kelionę.

Aiškėja, kas galėtų būti kariuomenės vado Valdemaro Rupšio įpėdinis. Ekspertai vardina būtinas asmens savybes, tai – profesionalumas, vadovavimo didžiausiems daliniams Lietuvoje patirtis, gebėjimas numatyti technologinius karybos pokyčius ir t.t. Tačiau pabrėžia, kad didžiausias trūkumas – tai, jog nei vienas iš kandidatų neturi tikro karo patirties.

Prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja krašto apsaugos sistemos požiūrį į dronų pajėgumų vystymą Lietuvoje. Krašto apsaugos ministerija turėtų būti tikrai Krašto apsaugos ministerija, o ne krašto apsaugos nuo dronų pramonės ministerija, teigia šalies vadovas. Lietuvos kariuomenė turi bepiločių orlaivių ir kovinių dronų vystymo koncepciją, kuri numato, kaip ir kokie pajėgumai turi būti vystomi, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ukraina atitraukė karius iš apgulto Avdijivkos miesto šalies rytuose, kad išgelbėtų savo karių gyvybes, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Atsitraukimas įvykdytas po to, kai Rusijos pajėgos spalį suintensyvino pastangas užimti rytinį pramonės centrą. Susidūrusios su amunicijos trūkumu ir karių persvara mūšio lauke, Ukrainos pajėgos paskelbė atsitraukusios iš Avdijivkos ankstų šeštadienio rytą.

Jei galimas kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas atvyks į Ukrainą, tai prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs kartu su juo nuvažiuoti į frontą. Ukrainos prezidentas tai pareiškė šeštadienį per Miuncheno saugumo konferenciją, praneša „Ukrinform“. „Jei ponas D. Trumpas atvyks, esu pasirengęs su juo nuvažiuoti į frontą.

Bjornas iš Farerų salų anksčiau buvo žvejys, o dabar jis – „Vikingas“, kovojantis Ukrainos užsienio legione. Jis papasakojo „Euronews“ apie mokymus, realybę fronte, kaip buvo sužeistas ir kodėl nori toliau kovoti. Tokią nepaprastą biografiją kaip Bjornas turi labai nedaug žmonių.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Apie tai, ką reiškia skandalinga Trumpo kalba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos karo istorikas, politikas Valdas Rakutis ir diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Jei Ukraina turės pakankamai oro gynybos sistemų, ji galės grąžinti į namus milijonus ukrainiečių. Tai šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Kai kas teigė, kad nėra efektyvios gynybos nuo Rusijos raketų. O mes tikrai žinome, kad „Patriot“ ir kai kurios kitos oro gynybos sistemos gali numušti bet kokias Rusijos raketas.

Kai Pavlo Žilinas su patruliais išvažiuoja į Čerkasų gatves, vyrai dažnai stengiasi jų išvengti. Pavlo yra šaukimo į kariuomenę pareigūnas, ieškantis karių Ukrainos kariuomenei. Tačiau praėjus beveik dvejiems metams po Rusijos invazijos, savanoriai į fronto liniją nebeplūsta. Dauguma tų, kurie norėjo kariauti, yra arba žuvę, arba sužeisti, arba vis dar įstrigę fronte ir laukia, kol juos pakeis naujokai.

Trečiojo pasaulinio karo baimei stiprėjant, žmonės ima ieškoti galimų slėptuvių. Pasirodo, kad saugiausia vieta po branduolinės katastrofos galėtų būti slėptuvė Vud Nortone, Jungtinėje Karalystė, kur tilptų tik 90 žmonių. Daugelis baiminasi, kad karas Ukrainoje dar gali išsivystyti, ekspertai perspėja, kad jei ji baigtųsi branduoliniu karu, Europoje kiltų kruviniausias konfliktas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Daugeliui Suomijos gyventojų karas Ukrainoje primena netolimą jų šalies praeitį, kai 1939 m. lapkritį per melagingą sovietų operaciją Stalino pajėgos apšaudė pasienio postą ir dėl to apkaltino suomius – tai buvo pretekstas pradėti sausumos puolimą. Trumpo 105 dienas trukusio Žiemos karo pabaigoje Suomija pridarė sovietams daug nuostolių, bet galiausiai buvo priversta atsisakyti teritorijos ir sumokėti reparacijas.

Okupantai užėmė pozicijas Avdijivkoje, iš kurių jie gali judėti trimis kryptimis vienu metu, sako Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos majoras Maksimas Morozovas. „Priešas užėmė pozicijas, kurios leidžia jam plėtoti puolimą trimis kryptimis. Visi, kas buvo Avdijivkoje, žino, kad ten yra Industrijos prospektas ir į jį įžengė maskviečiai.

Izraelis galės dalyvauti šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse, ketvirtadienį paskelbė konkurso organizatoriai, nors pastaruoju metu buvo raginama dėl karo Gazoje užtrenkti jam konkurso duris, kaip kad buvo pasielgta su Rusija, kai ši įsiveržė į Ukrainą.

Rusai pradėjo informacinę operaciją „Perkūnas“, siekdami pateisinti savo karinę agresiją prieš Ukrainą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos spaudos tarnyba. „Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba informuoja apie valstybės-agresorės Rusijos  informacinės operacijos „Perkūnas“ aktyvaus etapo pradžią“, – sakoma pranešime.

Beveik dvejus metus trunkantis karas Ukrainoje padarė tiesioginės žalos už mažiausiai 152 mlrd. dolerių (142 mlrd. eurų). Tai sakoma  bendroje Ukrainos vyriausybės, Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų ataskaitoje, kuri paskelbta ketvirtadienį. Labiausiai paveikti yra būsto (37 proc.), transporto (22 proc.), prekybos ir pramonės (10 proc.), žemės ūkio ir energetikos (po 7 proc.) sektoriai.

Ukraina nusiuntė daugiau karių į šalies rytuose esančią Avdijivką, kur susidariusi itin sunki padėtis, ketvirtadienį pranešė vienas kariuomenės junginys. „3-ioji atskiroji šturmo brigada patvirtina, kad buvo skubiai perdislokuota pastiprinti ukrainiečių pajėgų Avdijivkos rajone. Padėtis šiame mieste [...] buvo itin kritiška“, – sakoma brigados įraše socialinėje žiniasklaidoje.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 950 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 399 090 kareivių.