karas

Islamistų judėjimo „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per kovotojų ir Izraelio karą palestiniečių teritorijoje žuvusių žmonių skaičius viršijo 30 tūkstančių. „Kankinių skaičius viršija 30 tūkst.“, – sakoma ministerijos pranešime. Jame priduriama, kad į šį skaičių įeina mažiausiai 79 žuvusieji, apie kuriuos pranešta per naktį.

Bundestago ataskaitoje dėl Vokietijos vyriausybės „civilinės saugos rizikos analizės“ pateikiamas vienas tikėtinas galimo neįvardyto agresoriaus ir NATO konflikto scenarijus, kuriame remiamasi Rusijos karo prieš Ukrainą patirtimi. „Todėl tikėtinas scenarijus yra agresoriaus – hibridinio ir (arba) naudojančio visą šiuolaikinių ginkluotųjų pajėgų arsenalą visais aspektais (sausumos, oro ir (arba) kosmoso, jūrų, kibernetinių ir informacinių) – ataka NATO teritorijoje.

Karo su Rusija „įšaldymas“ reikš Ukrainos teritorijų okupacijos pripažinimą. Todėl Ukraina niekada nežengs tokio žingsnio. Kaip praneša UNIAN, tai interviu televizijos kanalui CBC News pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas. Pasak jo, rusai su malonumu įšaldytų viską taip, kaip yra dabar, priversdami Ukrainą „pripažinti užgrobtą teritoriją rusiška“. "Tokiu atveju jie švęstų pergalę. To niekada nebus", - pabrėžė pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tęsia rokiruotę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybėje ir pakeitė dar vieną vadą, skelbia „Ukrinform“.  Svarbiausi įvykiai: 00:06 | 10 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą Šį vasarį sukanka 10 metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ir dveji metai nuo plataus masto invazijos į šalį. Pastarasis dešimtmetis ryškiai iliustravo, kaip beprasmiška nuraminti pasenusią imperiją, leidžiant jai sukaupti jėgas.

Ukrainos ir Pietryčių Europos viršūnių susitikimo dalyviams adresuotame vaizdo įraše Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kalbėjo, kad jo šalis palaiko Ukrainos suverenumą ir teritorijos vientisumą, pasisako už teisingą ir tvarų būdą išspręsti karą Ukrainoje ir yra pasirengusi dar kartą surengti Rusijos ir Ukrainos „taikos derybas“. „Visi gerai žino, kad Turkija remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą, saugumą ir teritorijos vientisumą.

Einant tretiesiems plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metams į Lietuvą atvykęs Ukrainos karys Aleksandras priminė, kad tolimesnė karo eiga gali išties nulemti Europos likimą. Aleksandras tvirtina, kad Europa šiuo metu susiduria su didžiausiu iššūkiu per kelis dešimtmečius ir pasidalijo svarbiausiais dalykais, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį kriziniu laikotarpiu.

Nyderlandų gynybos ministerija informavo, kad šalis užsakė Čekijoje naujausių haubicų DITA Ukrainai. Tai trečiadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis oficialiu Nyderlandų gynybos ministerijos pareiškimu. Pasak žinybos, haubica DITA yra moderni ugnies sistema, galinti naikinti taikinius, esančius už dešimčių kilometrų. „Ukrainai labai reikia šių ginklų. Kaip tik todėl Nyderlandai neseniai užsakė Ukrainai devynias tokias haubicas", - sakoma pranešime.

Mūšis dėl Avdijivkos, kurią praėjusią savaitę užėmė Rusijos kariuomenė, buvo vienas kruviniausių, ir ne tik per dvejus karo Ukrainoje metus. Pagal negrįžtamų nuostolių skaičių Rusijos kariuomenės vadovybė sugebėjo pralenkti SSRS kariuomenę per visą jos buvimo Afganistane laikotarpį. Sovietų kariuomenės (taip pat KGB ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų) nuostoliai Afganistane 1979–1989 m. siekė kiek daugiau nei 15 tūkst. žmonių (duomenys iš knygos „Rusija ir SSRS XX a. karuose.

Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba (karinė žvalgyba) išaiškino Rusijos specialiąją operaciją prieš Ukrainą, pavadinimu „Maidanas-3“, kuria siekiama destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir susilpninti pasaulio paramą šaliai. Pasak karinės žvalgybos atstovų, tam tikri šios operacijos etapai jau žlugo. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas Ukrainos televizijai plačiau papasakojo apie išaiškintą operaciją.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje demaskuota daugiau kaip 360 organizuotų nusikalstamų grupių, kurios padėdavo šaukiamojo amžiaus vyrams nelegaliai kirsti šalies sieną. Tai per nacionalinį televizijos maratoną pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Deja, mėginimai nelegaliai kirsti sieną tęsiasi „žaliajame“ sienos ruože, t. y už kontrolės punktų ribų.

Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Charkivo sritį aviacinėmis bombomis. Atakos metu žuvo žmonių. Apie tai pranešė Charkivo srities policija, cituoja UNIAN.  Svarbiausi įvykiai: 23:58 | Per 10 dienų rusai neteko 10 lėktuvų: Rusijos pilotai bijo rizikuoti skristi per arti Ukrainos sienos Ukrainos gynybos pajėgoms per 10 dienų numušus 10 Rusijos lėktuvų, okupantų pilotai neberizikuoja artintis prie Ukrainos sienų, kaip buvo anksčiau.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne antradienį pareiškė, kad Vakarų šalys galėtų dislokuoti savo karių Ukrainoje nepažeisdamos jokios kariavimo ribos. Vakarų šalys galėtų vykdyti išminavimą, ginklų gamybą ir kibernetines operacijas „Ukrainos teritorijoje neperžengdamos jokio karo padėties slenksčio“, sakė jis. S. Sejourne kalbėjo po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsisakė atmesti Vakarų šalių sausumos pajėgų siuntimo į Ukrainą galimybę.

Rusijai jau įvesta daugiau nei 17 000 individualių ir sektorinių sankcijų, dėl kurių, kaip manoma, ji jau neteko mažiausiai 400 mlrd. dolerių. Apie tai pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis, antradienį kalbėjęs vyriausybės posėdyje. „Be karinės, finansinės ir humanitarinės pagalbos (Ukrainai – red.), sankcijų spaudimas valstybei agresorei didėja“, – pažymėjo jis. D. Šmyhalis priminė, kad JAV, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga neseniai priėmė naujus sankcijų paketus.

 Yra ženklų, kad Gazos Ruože griūna viešoji tvarka, o gaujos mėgina praturtėti, vogdamos tiekiamą pagalbą ir perparduodamos ją juodojoje rinkoje, antradienį pranešė JT pagalbos nelaimės atveju organizacija. Pagalbą vežantys sunkvežimiai neretai sustabdomi vos už kelių šimtų metrų nuo sienos ir ištuštinami, teigė JT Humanitarinių reikalų koordinavimo organizacijos (OCHA) atstovas Jensas Laerke. „Suprantama, kad į neviltį patekę žmonės pasiima, ką gali“, – kalbėdamas Ženevoje sakė jis.

 NATO neplanuoja siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą, antradienį teigė vienas Aljanso pareigūnas, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškus, kad tokios idėjos negalima atmesti. „NATO ir sąjungininkai teikia precedento neturinčią karinę paramą Ukrainai, – sakė NATO pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. – Tačiau NATO kovinių pajėgų dislokavimas Ukrainoje nenumatomas.“ E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Kritikos Lietuvos pasirengimui karui negailintis JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad jei Rusija sugalvotų pulti Baltijos šalis, Lietuva gali būti vienas pirmųjų taikinių, nes Putinas neatsisako ambicijų sujungti Kaliningradą su Baltarusija ir Rusija, o Suvalkų koridorius itin mažas ir nepatogus ginti.

Ukrainos rytuose sunaikintas dar vienas Rusijos naikintuvas-bombonešis Su-34. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Minus dar vienas Su-34 rytų kryptimi! Vakar rusų lakūnams pavyko išvengti mūsų raketų, bet taip bus ne visada. Todėl patariu okupantams prieš kiekvieną skrydį dėl visa ko pasimatyti su artimaisiais. Nes kas ten žino, pasiseks šį kartą ar ne“, – parašė jis.

Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis rengia du tolesnių veiksmų planus kare su Rusija. Tačiau viskas priklauso nuo amerikiečių pagalbos, interviu CNN sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak Ukrainos lyderio, jei Jungtinės Valstijos suteiks pagalbą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdys kontrpuolimą. Jei taip neatsitiks, joms teks susitelkti tik į gynybą.

Naktį į antradienį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 11 iš 13 dronų kamikadzių ir dvi raketas Ch-59. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „2024 metų vasario 27-osios naktį priešas atakavo balistinėmis raketomis „Iskander-M/KN-23“ iš Voronežo srities, keturiomis valdomosiomis aviacinėmis raketomis Ch-59, viena antiradarine raketa Ch-31P iš Chersono ir Donecko sričių laikinai okupuotų teritorijų ir 13 „Shahed“ tipo smogiamųjų b...

Rusija sureagavo į Vakaruose pasigirdusius svarstymus siųsti karius į Ukrainą. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, konfliktas tokiu atveju taptų neišvengiamas.

Ginti Ukrainos nuo pat pirmųjų Rusijos agresijos dienų stojo ne vienas lietuvis. Mes visada žinojome, kas yra maskviečiai, nes, deja, turime bendrą istoriją, todėl palaikome ukrainiečius, sako Ukrainoje, Donbase, kovojantis lietuvis, šaukiniu „Kalli“.  Jis kovoja 92-joje brigadoje, ten pat, kur praėjusią savaitę žuvo kitas Ukrainos gynėjas lietuvis Tadas Tumas.

Bundesvero generolas Christianas Freudingas, kuris nuo karo pradžios vadovauja Ukrainos situacijų centrui Vokietijos gynybos ministerijoje ir ginkluotės įsigijimui, apie artilerijos šaudmenų tiekimą Kyjivui kalba su nevilties gaidelėmis, rašo leidinys „Spiegel“, kuriuo remiasi UNIAN.

Ukrainos vasarą suplanuoto kontrpuolimo veiksmai Kremliui buvo nutekinti 2022 m. rudenį, dar prieš jiems prasidedant, spaudos konferencijoje sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pabrėžė, kad tokie planai turi būti laikomi paslaptyje. Pasak jo, kuo mažiau žmonių žinos Ukrainos kariuomenės planus, tuo greitesnė bus pergalė. Turi naują planą V. Zelenskis užsiminė, kad lėtą kontrpuolimą 2023 m. vasarą lėmė priešo sąmoningumas.

Naktį į pirmadienį Rusijos kariškiai smogė aviacijos smūgį Sumų srities Junakivo bendruomenei, žuvo du žmonės. Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiandien, vasario 26-ąją, 2 val. 15 min. buvo smogtas aviacijos smūgis Junakivo bendruomenei. Priešas panaudojo valdomąsias aviacines bombas. Užfiksuoti keturi sprogimai. Preliminariais duomenimis, dėl aviacijos smūgio žuvo du žmonės – namuose buvę sutuoktiniai“, – rašoma pranešime.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbti Ukrainos nuostolių kare su Rusija skaičiai smarkiai skiriasi nuo JAV pareigūnų pateiktų duomenų, praneša „The New York Times“. Sekmadienį V. Zelenskis viešai paskelbė, kad gindami Ukrainą žuvo 31 000 Ukrainos karių. „The New York Times“ pažymi, kad šio skaičiaus neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Tačiau kartu skaičius daugiau nei dvigubai mažesnis, nei skaičiuoja JAV pareigūnai.

Rusijos kariuomenė naktį į pirmadienį atakavo Ukrainos teritoriją raketomis ir smogiamaisiais dronais. Oro gynybos pajėgos numušė devynis „šahedus“ ir tris raketas. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabo. „Praėjusią parą ir šią naktį okupantai rusai vėl atakavo Ukrainą balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis bei dronais kamikadzėmis“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo suvestinėje.

Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pasidžiaugė ukrainietiškų dronų „Sych” veiksmingumu. Pasak jo, pasitelkus šiuos dronus Ukrainos pajėgoms pavyko sunaikinti 100 mln. dolerių vertės Rusijos įrangos.  Svarbiausi įvykiai: 23:55 | Ministras: ukrainietiškų dronų gamyba pasiekė Rusijos lygį Ukraina, oficialiais duomenimis, pasivijo Rusiją ir pagal  gaminamų kovinių dronų skaičių, ir pagal kokybę.

Per apšaudymą Dnipro mieste buvo sužeisti keturi žmonės, nukentėjo 10 privačių namų ir keli automobiliai. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovu Serhijumi Lysaku. „Rusų „laimėjimai“ Dnipre šį vakarą. Srities centro gyvenamajame sektoriuje apgadinta 10 privačių namų ir keli automobiliai. Nukentėjo 41 ir 49 metų amžiaus vyrai. Ir moterys – 20 ir 60 metų. Visi ligoninėje!“, – parašė „Telegram“ kanale pareigūnas.

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, turi aiškų naujo kontrpuolimo planą. „Yra planas, planas yra aiškus, tačiau negaliu jums atskleisti detalių“, – sakė V. Zelenskis sekmadienį spaudos konferencijoje Kyjive. Planas esą susijęs su pastaraisiais karinės vadovybės pokyčiais. Prieš tai V. Zelenskis sakė, kad pernai kontrpuolimo planai buvo nutekinti ir dar net neprasidėjus operacijai atsidūrė „ant stalo Kremliuje“. Kaip tai atsitiko, prezidentas nekomentavo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos sukeltą karą iki šiol žuvo 31 000 Ukrainos karių. Tai yra pirmas kartas, kai oficialiai nurodytas žuvusių ukrainiečių karių skaičius jau dvejus metus trunkančiame kare. „Šiame kare žuvo 31 000 Ukrainos karių. Ne 300 000 ar 150 000, ar kaip ten Putinas ir jo melagių ratas sako. Bet kiekviena šių mirčių mums yra didelė netektis“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) kariūnams padidintos stipendijos, aukštosios mokyklos statute įtvirtinta galimybė akademijai vykdyti gimnazijų mokiniams skirtą kursą. Pakeitimai, kuriuos praėjusią savaitę priėmė Vyriausybė, taip pat suteiks galimybę akademijai teikti ekspertines paslaugas, metodologinę ir metodinę pagalbą kitoms institucijoms, be to, patikslinta tvarka, kaip kariūnams mokamos kompensacijos.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė praėjusią naktį numušusios 16 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 18 dronų „Shahed“. Ukrainiečiams 16 dronų pavyko numušti virš Poltavos, Kyjivo, Chmelnyckio, Mykolajivo, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono sričių. Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad praėjusią naktį virš Belgorodo srities buvo numušti du, o virš Juodosios jūros – dar keturi ukrainiečių dronai.

Minint antrąsias karo Ukrainoje metines Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis, kai pasaulis supras, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kelia rimtą grėsmę viso pasaulio egzistencijai. Apie tai, kas laukia toliau, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas bei karo instruktorius Andrej Šildiajev.

Šeštadienį pasaulis mini dvejus metus, kaip Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vakaruose šiandieną tvyro įvairios nuotaikos – apklausos rodo, kad europiečiai netiki Ukrainos pergale, o Vakarų lyderiai nelinkę gausiai remti karo nuniokotą šalį. Tačiau Lietuvos ekspertų manymu, pastarųjų mėnesių įvykiai Ukrainoje neturi didelės įtakos tolesnei karo eigai. Svarbiausia – remti Ukrainą.

Penktadienio vakarą Rusijos kariuomenė dronais atakavo Odesą. Užsidegė gyvenamasis namas, du žmonės buvo sunkiai sužeisti, praneša regionO karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas. „Antrą parą iš eilės priešas atakuoja Odesos regioną bepiločiais lėktuvais. Dėl priešo apšaudymo Odesoje buvo sunaikintas gyvenamasis namas, kuris vėliau užsidegė.  Pranešama, kad buvo sužeisti du žmonės. Sužeistieji sunkios būklės nugabenti į ligoninę“, – nurodė jis.

Nesąžiningos taikos tarp Ukrainos ir Rusijos sudarymas dabar reikštų, kad karas bus atnaujintas, kai Kremliui tai bus naudinga. Tokią nuomonę JT Generalinės Asamblėjos posėdyje išsakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas. „Putinas sakė, kad taikos nebus, kol Rusija nepasieks savo tikslų. Neseniai duotame interviu jis atsargiai vengė patvirtinti, kad yra patenkintas teritorijomis, kurias jau atėmė iš Ukrainos. Tai nėra kompromisų ieškantis žmogus.

Strateginė Ukrainos užduotis 2024 m. – „išsilaikyti“, tikintis, kad 2025 m. ji vėl galės bandyti išstumti okupantus iš savo teritorijos, rašo „Politico“. Analitinėje publikacijoje pažymima, kad artimiausių mėnesių įvykių raidą nulems trys pagrindiniai veiksniai: ginklų ir darbo jėgos trūkumas ginkluotosiose pajėgose, Rusijos artilerijos pranašumas ir nesiliaujančios antžeminės atakos bei oro gynybos ir tolimojo nuotolio raketų trūkumas ginkluotosiose pajėgose.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį – antrųjų Maskvos karo prieš Kyjivą metinių išvakarėse – JT Generalinėje Asamblėjoje apkaltino Rusiją ignoruojant pasaulio valią. Asamblėjos posėdis buvo surengtas Ukrainai rengiantis minėti antrąsias Rusijos plataus masto invazijos metines tuo metu, kai JAV Kongresas vis dar blokuoja gyvybiškai svarbią JAV pagalbą Ukrainai, o Rusija jaučiasi padrąsinta pastarosiomis savaitėmis pasiektų naujų laimėjimų.

Artėjant antroms žiaurios Rusijos invazijos Ukrainoje metinėms – fronte netoli Bachmuto žuvo 43-ejų lietuvis Tadas Tumas šaukiniu „Milžinas“, Lietuvoje palikęs žmoną ir du mažamečius vaikus. Okupantai lietuvį pražudė dronu atakavę automobilį. „Milžino“ bendražygiai pasakoja, kad lietuvis atliko svarbią misiją pavojingame ruože. Ir tai yra pirmas per dvejus metus Ukrainoje žuvęs legionierius iš Lietuvos.

JAV kartu su Didžiuoju septynetu (G7) ir kitais partneriais bei sąjungininkais imasi papildomų priemonių, kuriomis reaguojama į tai, kad sukanka antrosios Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinės, sakoma Valstybės departamento paskelbtame sankcijų tekste.

„Niekam mes neįdomūs ir niekas su mumis nesikonsultuoja“, – sako Ukrainoje kovojantis savanoris Arūnas Kumpis. Jis tvirtina, kad lietuvių, kurie turi kovinę patirtį pilotuojant žvalgybinius ir atakos dronus, patarimų gynybos klausimais niekas neprašė. A. Kumpis pridūrė, kad jo 25-erių draugas ukrainietis vienas per mažiau nei pusę metų sunaikino 30 tankų – beveik visą batalioną, kurį Lietuva perka už visų metų gynybos biudžetą – du milijardus eurų.

Penktadienį Ukrainoje žuvo su Rusijos okupantais kovojęs lietuvis karys Tadas Tumas, skelbia naujienų portalas „15min“. Tai portalui  patvirtino žuvusiojo kolega, instruktorių misijos Ukrainoje „Gyvačių salos“ vadovas Sigitas Maliauskas. Anot jo, lietuvis kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas, kai į jų automobilį pataikė rusų dronas. Artimieji ir ambasada apie įvykį jau informuoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis, kai pasaulis supras, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kelia rimtą grėsmę viso pasaulio egzistencijai. Tai jis pareiškė interviu amerikiečių kanalui „FOX News“. Ukrainos lyderis įsitikinęs, kad pasaulis bijo pokyčių Rusijos Federacijoje ir to, kad V. Putinas galėtų prarasti valdžią. „Pasaulis nepasirengęs tam, kad V. Putinas gali prarasti valdžią. Pasaulis bijo pokyčių Rusijos Federacijoje.

Ukraina pradeda trečiuosius plataus masto karo metus nesiliaujant ginčams dėl JAV pagalbos pratęsimo ir Vakarams vėluojant tiekti reikiamą ginkluotę. Pergalei mūšio lauke Ukrainos pajėgoms reikia tik ginklų, pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas Svarbiausi įvykiai: 23:42 | Rusija atakavo Odesą, yra aukų Penktadienio vakarą Rusijos kariuomenė dronais atakavo Odesą.

Kauniečiai neria į dronų, skirtų Ukrainai, konstravimą, nors daugelis jų iki šiol nėra surinkinėję panašių prietaisų ir net lituoklio rankose laikę. O tokius žmones apmoko specialiai atvykusi instruktorė. Artėjant karo su Rusija antrosioms metinėms, ukrainiečiai viliasi išplėsti tokius dronų surinkimo cechus visoje Europoje. Veiduose susikaupimas, o rankose lituokliai ir atsuktuvai. Taip 10 vienos Kauno įmonės darbuotojų pradeda konstruoti dronus, kurie keliaus į mūšio lauką Ukrainoje.

Rusijos kariuomenė bepiločiu orlaiviu atakavo Chersono srities Beryslavo miestą, sužeistas 49 metų amžiaus vietos gyventojas. Tai ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Beryslave vietos gyventojas nukentėjo nuo priešo bepiločio orlaivio“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad 49 metų vyras patyrė sprogimo sukeltą traumą, skeveldros jam sužeidė abi kojas.  Nukentėjusysis nugabentas į ligoninę.

Rusijos karas Ukrainoje pareikalavo siaubingų žmogiškųjų aukų, milijonams civilių gyventojų patiriant didžiules kančias, ketvirtadienį, prieš antrąsias invazijos metines, pareiškė Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas.

Rusijos daliniai, pasak Gynybos ministerijos Maskvoje, užėmė Pobiedos kaimą Rytų Ukrainos Donecko srityje. Ginkluotosios pajėgos, be to, pasistūmėjo kitose srities dalyse, pranešė ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Ukrainos gynybos ministerija tai paneigė.