karas

Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino visas į Kyjivą skridusias Rusijos raketas. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Dar vienas raketų smūgis Ukrainai. Kombinuotas smūgis. Priešas įvairių tipų raketas nukreipė ir į Kyjivą. Į miestą jos skriejo iš įvairių pusių. Oro pavojus sostinėje truko daugiau kaip 2 valandas. Oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino visas priešo raketas, skridusias į Kyjivą.

Kariuomenei perspėjus, kad iš vienos Rusijos bazės pakilo bombonešių grupė, Ukraina ankstų ketvirtadienį visoje šalyje paskelbė oro pavojų. „Užfiksuotas kelių „Tu-95MS“ pakilimas iš Olenijos aerodromo (Murmansko sritis, Rusijos Federacija)“, – socialiniame tinkle „Telegram“ teigė Ukrainos karinės oro pajėgos. Jos vėlesniame įraše nurodė, kad „link Kyjivo“ skrieja raketos. Ukraina apie strateginių bombonešių pakilimą dar buvo pranešusi anksčiau šį mėnesį ir sausį.

Didžioji dalis lietuvių gyvena arba nori gyventi nuosavame būste. Todėl nuo nekilnojamo turto (NT) įsigijimo jų nestabdo nei didelės palūkanų normos, nei aukštos būstų kainos. Vis tik ne visiems nuosavas būstas šiuo metu atrodo gera idėja. NT specialistai sako, kad tokių gyventojų, kurie šiuo metu atideda būsto pirkimą, yra ne vienas ir ne du. Ekspertai pastebi, kad dalis žmonių išsigandę karo, savo būstą Lietuvoje parduoda ir išsikrausto arba perka dar vieną NT užsienyje.

Ukrainos rytiniame Donecko mieste antradienį per Rusijos išpuolį žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką, pranešė vietos valdžios institucijos. Apie 20 km į vakarus nuo fronto linijos esančioje Selydovėje nukentėjo devyni daugiabučiai ir ligoninė, socialiniame tinkle "Telegram" pranešė vietos taryba. Incidento metu buvo sužeista dvylika žmonių, įskaitant keturis vaikus. Pasak Donecko srities gubernatoriaus Vadymo Filaškino, pirmasis smūgis buvo suduotas apie 23 val. 30 min.

Rusijos piliečiai „visada grįžta to, kas jiems priklauso“, jie yra „agresoriai ir velniškai blogi“, – viešai pareiškė Rusijos valstybinės žiniasklaidos laidų vedėjas Sergejus Kliučenkovas, geriau žinomas kaip Sergejus Mardanas. Ši S. Mardano citata nuskambėjo Rusijos valstybinėje televizijoje. Jos iškarpa pasidalijo buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Karo metu Kremlius Ukrainą vaizdavo kaip istorinės Rusijos dalį.

Rusijos vadovybė 2023 m. pabaigoje pasiūlė Jungtinėms Valstijoms įšaldyti karą Ukrainoje, tačiau Vašingtonas atsisakė apie tai diskutuoti be Ukrainos. Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi trimis Rusijos šaltiniais.

Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje pareiškė, kad Ukrainos Mariupolio miestas, kurį Kremliaus pajėgos sulygino su žeme, dabar yra neva „gražus“ ir „atstatytas“. Interviu „Sky News“ Andrejus Kelinas taip pat teigė, kad Maskva „nesidomi Lenkija, Latvija, Estija ar kitomis šalimis“ po to, kai NATO perspėjo dėl būsimų Rusijos invazijų Europoje.

Ukrainos kariuomenė įžengė į naują karo su Rusijos Federacija etapą. Jos tikslas – išsekinti priešą. Apie tai prakalbo naujasis Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, praneša „RBK-Ukraina“. Pasak O. Syrskio, Ukrainai didžiausia vertybė yra jos karių, ypač tų, kurie vykdo kovines užduotis, gyvybės. Kariuomenės vadas teigia, kad Ukraina negali sau leisti elgtis taip kaip Rusija ir nebranginti ukrainiečių gyvybių.

Estija ragina Europos Sąjungą (ES) iki metų pabaigos konfiskuoti daugiau kaip 150 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto. Estijos užsienio reikalų ministerijos kancleris Jonatanas Vseviovas, kurį cituoja „Bloomberg“, pareiškė, kad būtų geriau tai padaryti iki JAV prezidento rinkimų. Pažymėtina, kad ES lyderiai nerimastingai sureagavo į Donaldo Trumpo priešrinkiminius pareiškimus dėl JAV pasitraukimo iš NATO.

JAV Senatas balsavo už paketą, kuriame numatyta 60 mlrd. dolerių parama Ukrainai; dokumentą palaikė 66 senatoriai iš reikiamų 60. Už įstatymo projektą, kuriame sujungtos lėšos pagalbai Ukrainai, Izraeliui, Taivanui ir humanitarinei pagalbai, balsavo 66 senatoriai iš reikiamų 60, prieš – 27. Įstatymo projektas svarstomas be dalies, kurioje sprendžiamas opiausias pietinės sienos klausimas, po to, kai pirminį įstatymo projektą užblokavo respublikonai.

Rusija pirmadienį apkaltino Vakarus sabotavus susitarimus, kurie esą būtų padėję išvengti karo Ukrainoje, tačiau Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės kaltino Maskvą ir priminė, kad prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įsiveržti į kaimyninę šalį.

Rusija gali užpulti NATO šalis, jei turės išteklių ne tik karui su Ukraina, bet ir naujam kariniam konfliktui. Karinis ekspertas Oleksandras Musijenka numato tris scenarijus, kaip galėtų vystytis Rusijos puolimas prieš NATO. Pasak Ukrainos Karo teisės studijų centro vadovo O. Musijenkos, viskas priklauso nuo to, kokio pobūdžio karą tarp Rusijos ir NATO reiktų svarstyti. Jei kalbame apie plataus masto agresiją, sekant karo su Ukraina pavyzdžiu, tuomet puolimas vargu ar įmanomas.

Rusijos Valstybės Dūmoje siūloma vasario 24 d. šalies mokyklose organizuoti renginius, skirtus plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios metinėms, praneša UNIAN. Valstybės Dūmos švietimo komiteto pirmininko pirmoji pavaduotoja Jana Lantratova pasiūlė švietimo ministrui Sergejui Kravcovui įvesti mokyklose „Specialiosios karinės operacijos pradžios dieną“, per kurią vaikams bus pasakojama, kodėl RF kariauja prieš Ukrainą. Šią dieną į mokyklas taip pat norima kviesti nusikalstamo karo veteranus.

Vasario 13-osios naktį Rusijos kariuomenė atakavo Dnipropetrovsko sritį smogiamaisiais dronais. Oro gynybos pajėgos numušė 10 „šahedų“, tačiau keli bepiločiai orlaiviai pasiekė Dnipro miestą. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Antrą naktį paeiliui – masinė dronų ataka prieš sritį. Mūsų gynėjai sunaikino 10 „šahedų“ Dnipro rajone. Tačiau keli smūgiai užfiksuoti Dnipre", - pažymėjo jis.

Duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui ZDF, vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis pasakė, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigsis, kai Ukraina pasieks savo sienas ir kad kitokių variantų nėra.

Norvegijos gynybos žvalgybos tarnybos vadovas viceadmirolas Nilsas Andreasas Stensonas pareiškė, kad per praėjusius metus Rusija gerokai sustiprino savo pozicijas ir, nepaisydama tarptautinių sankcijų, sėkmingai vykdė karo veiksmus prieš Ukrainą.

Perkant sultis sostinės turguje užvirė nemaloni diskusija su pardavėja – ši kartojo, kad Lietuva siekia užpulti Rusiją, ne kartą pareiškė neapykantą lietuviams ir neigė sovietų agresiją prieš Lietuvos valstybę. Tokie žodžiai ir moteriškės požiūris į šalį, kurioje gyvena ir kuria savo verslą, yra netoleruojami.  Būtent todėl žinomas komunikacijos specialistas šiuo incidentu nusprendė pasidalinti savo socialinėje paskyroje.

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) Taryba priėmė sprendimą, kuriuo žengiamas pirmas žingsnis į priekį kuriant mechanizmą, pagal kurį perteklinis pelnas, gautas iš ES įšaldyto Rusijos turto, būtų panaudotas Ukrainos naudai. Apie tai pranešta ES Tarybos interneto svetainėje.

Netoliese vykstant Rusijos ir Ukrainos karui grėsmės baiminasi ir lietuviai: ar saugu laikyti pinigus sąskaitose, ar nebus sunaikintas namas, už kurį toliau reikės mokėti paskolą ir t. t. Vienas iš nuogąstavimų yra ir viso kito kilnojamo bei nekilnojamo turto paėmimas, nes taip iš tiesų gali nutikti.

Rusijai užpuolus Ukrainą, o Kinijai tyliai remiant Rusiją, pasaulis ima dalintis į blokus ir aljansus. Tačiau šį kartą Vakarai jau nebeatrodo tokie stiprūs ir galingi, kokie buvo prieš 100 metų. Vakarų Europos kariuomenės nustekentos, o visuomenės nebežino, kaip išsivaduoti nuo didžiulio imigrantų antplūdžio, kuris drasko Europą iš vidaus. Karo istorikas Robertas Petrauskas tikina, kad susilpnėję ir apatiškos būsenos Vakarai pradeda mirti iš vidaus.

Sekmadienį 8 val. ryto Juodojoje jūroje buvo dislokuota 14 rusu karo laivų, tarp jų – keturi ginkluoti iki 32 sparnuotųjų raketų „Kalibr“. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas. Dar vienas rusų karo laivas budi Azovo jūroje.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. vasario 11 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 395 200 rusų okupantų, iš jų 930 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos karinė vadovybė padėtį rytų ir pietų fronte šeštadienį vakare apibūdino kaip sudėtingą – Ukrainos kariuomenei per dieną teko atremti 87 rusų puolimus, teigiama generalinio štabo Kyjive padėties ataskaitoje. Pasak ataskaitos, ypač įnirtingi mūšiai vyksta dviejuose fronto ruožuose netoli rusų pajėgų nuo 2014 m. kontroliuojamo Donecko miesto, kur per pastarąją parą rusai įvykdė maždaug du trečdalius savo atakų.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 40 rusų paleistų „Shahed-136/131“ tipo dronų. Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš viso 45 dronus paleido iš okupuoto Krymo. Ukrainos oro gynyba 40 dronų numušė virš Kyjivo, Vinycios, Žytomyro, Kirovohrado, Mykolajivo, Čerkasų, Odesos, Dnipropetrovsko ir Chersono sričių.

Nors Rusijos karas su Ukraina vyksta jau kelerius metus, Vakarų Europos šalys tik dabar pradeda po truputį sukrusti ir galvoti apie gynybą ir apie savo saugumą. Tačiau išlipti iš duobės nebus lengva, mat didžiųjų šalių kariuomenės nustekentos, o žmonių noro mokėti daugiau tiesiog nėra. Karo istorikas Robertas Petrauskas sako, kad šiuo atžvilgiu Europa yra tiesiog beviltiška, jos laukia karas, tačiau šį kartą europiečiai neturi nei valios, nei galios.

Šeštadienį vienas aukšto rango „Hamas“ pareigūnas Libane išgyveno Izraelio rengtą pasikėsinimą nužudyti, naujienų agentūrai AFP sakė palestiniečių saugumo šaltinis, o gelbėtojai pranešė, kad per smūgį į pietus nuo Beiruto žuvo du civiliai.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. vasario 10 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 394 270 karių, įskaitant 980 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai šeštadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 6 394 Rusijos tankus (+9 per pastarąsias 24 val.

Ukrainos gynybos pajėgos toliau plečia placdarmą kairiajame Dnipro krante. Per parą ten buvo sunaikintos keturios dešimtys okupantų. Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Pietų operatyvinės karinės vadovybės spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Pietų gynybos pajėgų operatyvinėje zonoje tęsiasi įnirtinga kontrbaterinė kova. Priešas neatsisako ketinimo išmušti mūsų dalinius iš kairiojo Dnipro kranto. Praėjusią parą užfiksuotos dvi nesėkmingos atakos.

Generolo Valerijaus Zalužno atleidimas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų yra naujas ir lemiamas karo etapas. Leidinys „The Economist“ rašo, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „rizikuoja padaryti klaidų“. Kaip rašo leidinys, V. Zalužno pakeitimas Ukrainos sausumos pajėgų vadu Oleksandru Syrskiu „atrodo lemtingas“. Šį sprendimą iš dalies galima paaiškinti lemiamu V. Zalužno vaidmeniu atremiant Rusijos pajėgas pirmosiomis invazijos dienomis, taip pat jo populiarum...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė naują Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką. Juo tapo Anatolijus Bargylevičius, rašo „Kanal 24“. Svarbiausi įvykiai: 23:49 | Danilovas sureagavo į naujausius Putino žodžius: „Amžinai įžeista Rusija“ Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną pavadino liguistu žmogumi, gyvenančiu išgalvotame pasaulyje, rašo UNIAN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui davė interviu, kuriame gavo progą dar kartą ištransliuoti tradicinę Kremliaus propagandą. Pokalbyje V. Putinas pakartojo, ką yra melagingai sakęs ne kartą: kad dėl karo Ukrainoje kalta pati Ukraina, kad tai Ukraina nenori taikos derybų ir kad Ukraina išvis neegzistuoja, kaip savarankiška valstybė.

Lietuva privalo rimtai priimti ir vertinti grėsmes iš Rusijos, perspėja buvęs JAV specialiųjų operacijų pajėgų Europoje vadas majoras, generolas Michaelis Repass. Apie tai jis kalbėjo interviu TV3 laidai „TOP3“. Sveiki, Generole. Sveiki, malonu ir vėl bendrauti su lietuviais. Nekantrauju pradėti interviu. Kada buvote Lietuvoje paskutinį kartą? Praėjusių metų sausį. Kreipiausi į Seimą. Buvau Lietuvoje taip pat liepą. Keliavau per jūsų šalį į kitas vietas.

Pasiruošti galimam rusų užpuolimui Lietuva turi tik tiek laiko, kiek okupantui reikės atstatyti savo pajėgumus, sumažėjusius kariaujant Ukrainoje. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“ Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė, kada Lietuvoje galėtų baigtis taikos metas.

Ukrainos pajėgoms trūksta ne tik amunicijos, bet ir pėstininkų, karių gretas papildo nedaug naujokų, o fronto linijų kovotojai yra išsekę ir demoralizuoti, skelbia amerikiečių leidinys „The Washington Post“. Ukrainos kariuomenė susiduria su kritiniu pėstininkų trūkumu, todėl fronto linijose jaučiamas išsekimas ir žema kovotojų moralė. Taip leidiniui šią savaitę sakė kariai tiesiai iš fronto.

Kairiajame Dniepro krante Rusija sutelkė 70 tūkst. karių – dvigubai daugiau nei Avdijivkos kryptimi. Apie tai Ukrainos kanalui „24 Kanal“ pasakojo karinis ekspertas Serhijus Hrabskis. Jo nuomone, rusai nemano, kad kairiajame Dniepro krante Chersono srityje jiems kas nors gresia, ir sutelkė ten nemažas pajėgas, tačiau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms svarbu išlaikyti savo pozicijas šioje vietoje – prieš juos atitempta 70 tūkst. rusų. „Tai labai daug. Prie Avdijivkos kovoja 40 tūkst.

Aukšto rango „Hamas“ pareigūnas Libane Osama Hamdanas trečiadienį pareiškė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu tęsdamas karą Gazos Ruože parodo, kad siekiama palestiniečių genocido. B. Netanyahu „primygtinis reikalavimas tęsti agresiją visiškai patvirtina, kad agresijos prieš Gazos Ruožą tikslas yra palestiniečių genocidas“, – spaudos konferencijoje Beirute sakė O. Hamdanas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną. Naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu buvo paskirtas Oleksandras Syrskis. Iki šiol O. Syrskis vadovavo Ukrainos sausumos pajėgoms. Svarbiausi įvykiai: 00:12 | „Tai nėra šou.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas trečiadienį įspėjo, kad pasaulis juda chaoso link.  Karui Gazos Ruože tęsiantis jau penkis mėnesius, A. Guterresas trečiadienį perspėjo, jei Izraelis įžengs į pietinį Rafos miestą, tai „dar labiau padidins tai, kas ir taip yra humanitarinis košmaras, turintis nenusakomų pasekmių regionui“. Nuo spalio 7 dienos, kai buvo surengtas precedento neturintis „Hamas“ išpuolis, Izraelio pajėgos vykdo nesiliaujantį Gazos Ruožo bombardavimą ir antžeminį...

Trečiadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pranešė davęs kariuomenei įsakymą „pasirengti operacijai“ Rafoje, Gazos Ruožo pietuose, ir sakė, kad iki „visiškos Izraelio pergalės“ prieš „Hamas“ liko vos keli mėnesiai. B. Netanyahu sakė, kad sutikus su palestiniečių grupuotės „keistais reikalavimais“ nutraukti ugnį, įkaitai nebus grąžinti. „Tai tik iššauks dar vienas žudynes“, – sakė jis žurnalistams per televizijos transliuotą trumpą spaudos konferenciją.

Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje sklandė istorija apie „Kyjivo vaiduoklį“ – lakūną, kuris esą dešimtimis numušinėjo rusų lėktuvus. Dabar Ukrainos sausumos pajėgų spaudos tarnyba skelbia, kad ši istorija buvo sugalvota siekiant atremti Rusijos propagandą, rašo UNIAN. „Mūsų komanda sugalvojo „Kyjivo vaiduoklį“. Bet kokiu atveju, aš buvau patalpoje, vasario pabaigoje, kaip tik tuo metu, kai vyko plataus masto invazija.

Pasišventusi Kremliaus propagandistė Margarita Simonian viešai pareiškė, kad Rusija neva galėtų sunaikinti JAV „per vieną valandą“. Tai naujausias karingas grasinimas Kremliaus valdomoje rusų žiniasklaidoje.

Gazos Ruožo pietuose tęsiasi smarkūs mūšiai ir Izraelio atakos. JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) naktį į trečiadienį pranešė apie „intensyvius Izraelio apšaudymus sausumoje, iš oro ir jūros didelėje Gazos Ruožo dalyje, pirmiausiai – Chan Junise“. Šiais duomenimis, vėl yra civilių aukų, gyventojų išvarymų ir civilinės infrastruktūros sugriovimų. Izraelio kariuomenė trečiadienį paskelbė, kad eliminuota teroristų kuopelių ir rasta daug ginklų.

Trečiadienį atakuodama Ukrainą Rusija paleido raketą Lenkijos link, Lenkija pakėlė naikintuvus F-16. Anot Ukrainos prezidento patarėjo Mychaila Podoliako, tai buvo sąmoninga Rusijos provokacija, kuria rusai bandė parodyti, kad nebijo NATO.

Vis dar įmanoma, kad Ukraina arba Rusija šiais metais surengs sėkmingesnę karinę kampaniją, nei tikisi ekspertai. Tačiau labiausiai tikėtinas šių metų karo rezultatas bus besitęsianti aklavietė, rašo „The New York Times“. Leidinys teigia, kad Ukraina nori susigrąžinti visą savo teritoriją, tačiau vargu, ar tai įvyks. „Ukrainiečiai tiki savo gebėjimu atsigriebti. Jie apgynė Kyjivą, susigrąžino Chersoną ir 2022 m. nustūmė Rusiją nuo Charkivo.

Dienraštis „The Telegraph“ paskelbė scenarijų, kaip galėtų atrodyti Rusijos puolimas prieš NATO šalis, rašo UNIAN. Anot dienraščio, gali įvykti keli karo etapai. Penki Rusijos karo prieš NATO etapai Leidinio žurnalistai mano, kad Rusijos pasirengimas konfrontacijai su NATO gali prasidėti 2024 m. pavasarį. Prognozuojama, kad Rusija mobilizuos 200 tūkst. karių ir pradės naują puolimą Ukrainoje, kilus problemoms dėl Vakarų partnerių paramos Kyjivui. Antrojo etapo tikimasi 2024 m. vasarą.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Kongresas privalo patvirtinti įstatymo projektą, kuris leistų JAV suteikti pagalbą Ukrainai kovoje su Rusijos invazija, ir teigė, kad to nepadarius padedama Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Praėjusią savaitę NATO pradėjo didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų – JAV karo laivas pradėjo kelionę per Atlanto vandenyną į Aljanso teritoriją Europoje. Daug dėmesio sulaukė ir paviešinti Vokietijos pratybų planai, pagal kuriuos Rusija smogs Baltijos šalims per Suvalkų koridorių. Akivaizdu, kad Vakarų pasaulis ruošia blogiausiems susirėmimo su Rusija scenarijams.

Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, Europos Sąjunga (ES) rengia naują sankcijų Rusijai paketą. Agentūros dpa informacija, numatoma smarkiai išplėsti sąrašą asmenų ir organizacijų, kurių turtas ES bus įšaldytas. Be to, sankcijų turėtų sulaukti ir daugiau įmonių, prisidedančių prie Rusijos karinio ir technologinio stiprinimo ar jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros. Tuomet ES šalys negalės parduoti joms karinės paskirties prekių ir technologijų.

Gindamas Ukrainą nuo karą tęsiančios Rusijos okupantų žuvo žinomas sunkiaatletis Oleksandras Bilokonas. Tiksli jo žūties vieta ir aplinkybės nėra įvardijamos. Šią liūdną žinią pranešė Ukrainos graikų-romėnų imtynių federacija. O. Bilokonas buvo Europos bei pasaulio trikovės čempionas. Pranešama, kad 32-ejų vyras prie Ukrainos kariuomenės prisijungė 2023 metais. 2020 metais jis buvo pripažintas stipriausiu žmogumi Ukrainoje iki 95 kg svorio kategorijoje.