karas

Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos surengė reidą į „Hamas“ treniruočių centrą Gazos Ruože, kuriame kovotojai rengėsi spalio 7 dienos išpuoliui prieš žydų valstybę. Palestiniečių teritorijos pagrindiniame pietiniame Chan Juniso mieste esančiame objekte buvo Izraelio karinių bazių, šarvuočių, taip pat įvažiavimo į kibucus punktų maketai, sakoma kariuomenės pranešime.

Reaguodama į prieštaringus pranešimus, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja atleisti kariuomenės vadą, Jungtinių Valstijų vyriausybė pranešė Ukrainai, kad nesikiš į sprendimus dėl kariuomenės vadovybės, sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas. Jį sekmadienį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. „Tai nėra kažkas, ką JAV vyriausybė turėtų spręsti vienaip ar kitaip, – sakė J. Sullivanas.

Šią savaitę prie okupuoto Krymo krantų nuskendęs Rusijos karinis laivas buvo sunaikintas panaudojant šešis jūrinius dronus, sekmadienį sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas. Vasario 1-ąją Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad nuskandino Rusijos korvetę „Ivanovec“, priklausančią Rusijos Juodosios jūros laivynui. Ukrainiečiai skelbė, kad laivas patyrė „tiesioginių smūgių į korpusą“ ir buvo nepataisomai sugadintas.

Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė okupuoto miesto merą, pabuvojusį Rusijos nelaisvėje, naujuoju šalies pietinės karo alinamos Zaporižios srities vadovu, pranešė jo biuras. Apie tai V. Zelenskis pranešė sekmadienį lankydamasis pietiniame fronte. Jis taip pat susitiko su kariais šalia pietinės fronto linijos esančiame Robotynės kaime, kurį Kyjivas praėjusią vasarą atkovojo iš Rusijos pajėgų, bet kurį Maskva toliau smarkiai atakuoja.

Rusijos pajėgos smogė Ukrainos rytiniame Charkivo regione esančiam Vovčansko miestui, apgadindamos administracinį pastatą, administracinių paslaugų centrą ir privačius namus. Apie tai „Telegram“ žinutėje pranešė regiono karinė administracija. „Priešas ir toliau terorizuoja civilius Charkivo regiono gyventojus. Okupantai pradėjo artilerijos smūgius Vovčansko mieste, Čuhujivo rajone.

Po Ukrainos smūgio Rusijos Belbeko aerodromui laikinai okupuotame Kryme, kur, kaip manoma, buvo sunaikinti mažiausiai trys orlaiviai, Rusijos kariuomenės vadovybė ieško alternatyvių bazių. Taip teigia per nacionalinį telemaratoną kalbėjusi Pietų operacinės vadovybė jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk. „Akivaizdu, kad jie dabar bando rasti saugiausias bazes. Jie nesiartina prie vietovių, kuriose gavo nemalonią pamoką.

Tūkstančiai demonstrantų šį savaitgalį Izraelyje išėjo į gatves reikalaudami, kad vyriausybė dėtų daugiau pastangų siekiant išlaisvinti įkaitus, pagrobtus palestiniečių organizacijos „Hamas“. Šeštadienį Tel Avive vyko įkaitų šeimų narių mitingas su šūkiu „120 dienų po žeme“ – tiek dienų iki šiol Gazos Ruože laikomi daugiau kaip 130 įkaitų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad aplankė karius pietinėje fronto linijoje, kuri yra Robotynės kaime, kurį Kyjivas praėjusią vasarą atkovojo iš Rusijos pajėgų, bet kuris vėl smarkiai puolamas. Praėjusių metų rugpjūtį Ukraina atkovojo šį nedidelį kaimą pietiniame Zaporižios regione ir tai pavadino didele kontrpuolimo prieš Rusijos pajėgas sėkme.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį pareiškė, kad Krymo pusiasalis yra „specifinis“ regionas ir jis negali pasakyti, ar Rusijos aneksuotą Krymą Ukrainai pavyks susigrąžinti. Už tokias mintis šalies lyderis sulaukė griežtos kritikos, tačiau šeštadienį nuo savo pasakytų pastabų siekė atsiriboti, teigdamas, kad visada tvirtai palaikė Ukrainą. 2014 metais Rusija atplėšė Krymą nuo Ukrainos ir jį aneksavo. Aneksijos nepripažįsta dauguma kitų šalių.

Pastaruoju metu Europos Sąjunga ėmėsi atkurti savo gynybos pramonę. Kokia situacija Europoje dabar ir kiek laiko reikėtų, kad ginkluotės gamyklos pradėtų darbuotis reikimu intensyvumu laidoje „Dienos komentaras“ atsakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino kitas Europos Sąjungos šalis tiekti daugiau ginklų Ukrainai, jeigu Jungtinės Valstijos nustotų tiekti.

Kai valstybinių slėptuvių šalyje beveik nėra, o priedangų įrengimas stringa, Lietuvos architektų rūmai siūlo gyventojams patarimus kaip patiems namuose įsirengti priedangą sau ar bent pasirūpinti, kad užpuolus Rusijai ar atsitikus kitai nelaimei žmonės būtų saugesni. Architektai siūlo gyventojams patiems įsirengti tokią patalpą savo rūsyje, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, bažnyčiose. Tūkstančiai ukrainiečių kas dieną slepiasi slėptuvėse ir priedangose nuo rusų bombų ir raketų.

Rusijos kariuomenės pajėgos įsiveržė į užstatytą Avdijivkos teritoriją, mieste vyksta gatvių mūšiai, sekmadienį pranešė Ukrainos karo žurnalistas, portalo censor.net vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas. Socialiniuose tinkluose jis rašė, kad rusų daliniai įsitvirtino vienoje gatvėje šiauriniame Avdijivkos pakraštyje. „Jei matuotume tiesia linija, pažengę priešo vienetai yra maždaug 1,5 kilometro atstumu nuo įvažiavimo į miestą, – teigė J. Butusovas. – (...) Padėtis kritinė.

Su Taivanu draugiškus ryšius palaikantys Seimo nariai sutinka, kad nuo karo Ukrainoje pradžios išaugęs karinei pramonei skirtų staklių tiekimas iš salos į Rusija yra problema.  Sausio pabaigoje nepriklausomas Rusijos tinklapis „The Insider“ kartu su Taivano leidiniu „The Reporter“ atlikęs bendrą žurnalistinį tyrimą paskelbė, kad Taivanas per pastaruosius metus tapo svarbiausiu metalo apdirbimo staklių tiekėju Rusijos karinei pramonei.    „Esu skaitęs tą tyrimą.

Ukrainos gynėjams Donecko srityje šeštadienį buvo perduoti keturi komplektai dronų, kuriuos galima naudoti atšiauriomis oro sąlygomis, praneša „Ukrinform“. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Vadimas Filaškinas, Donecko srities karinės administracijos vadovas. „Dronas „Valk-1“ yra galingas Ukrainos kūrinys. Šie dronai visada aiškiai mato priešą mūšio lauke, nepaisant šalčio, sniego, lietaus ar rūko.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė abejonių, kad Ukrainai pavyks atsikovoti Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį. Jis interviu „YouTube“ kanalui „Kanal Zero“ penktadienio vakarą patvirtino oficialią Lenkijos poziciją, kad Ukraina turi susigrąžinti visos savo teritorijos kontrolę.

Rusija gali pasinaudoti pereinamuoju valdžios laikotarpiu JAV, tad NATO reikės pademonstruoti savo politinę vienybę, sako BNS kalbintos ekspertės. Prieš kelias savaites Vilniuje viešėjusios analitikės iš Vokietijos – Claudia Major ir Jessica Berlin – taip pat teigė, kad galimybė, jog Donaldas Trumpas grįš į prezidento postą, turi priversti Europą imtis realių žingsnių dėl strateginės autonomijos.

Rusijos policija šeštadienį sulaikė maždaug 20 žurnalistų, įskaitant naujienų agentūros AFP reporterį, rengusių pranešimus apie Maskvos centre vykusį protestą. Protestą surengė moterys, kurių vyrai buvo mobilizuoti kariauti Ukrainoje. Sulaikytas AFP vaizdo žurnalistas sakė, kad rusų ir užsienio reporterių grupė vežama į policijos nuovadą. Reporteriai buvo sulaikyti, kai rengė pranešimus ir filmavo į Raudonąją aikštę ėjusias moteris.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 880 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 3 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 387 940 kareivių.

Kanados gynybos ministerija, anot žiniasklaidos, svarsto perduoti Ukrainai raketų „oras-žemė“, kurios iš tikrųjų turėtų būti utilizuotos. „CBC News“ pranešė, kad CRV7 raketos 2000 metų pradžioje buvo išimtos iš kariuomenės atsargų. Konservatorių opozicija reikalauja perduoti Ukrainai dešimtis tūkstančių šių raketų. Pasak Gynybos ministerijos, svarstoma, ar CRV7 gali būti galimo naujo karinės paramos paketo dalis.

JAV Senatas kitą savaitę surengs balsavimą dėl pasienio saugumo paketo, kurio priėmimas leistų užtikrinti Ukrainai gyvybiškai svarbią pagalbą, ketvirtadienį paskelbė demokratai. Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris nurodė, kad pirminis balsavimas dėl dvipartinio įstatymo projekto įvyks vėliausiai trečiadienį. Tačiau kol kas tikimybė, kad jis bus galutinai priimtas ir atsidurs ant prezidento stalo, atrodo labai menka. „Spręsti šiuos iššūkius nėra lengva.

Rusijos pietvakariniame Volgogrado regione praėjusią naktį po drono atakos, dėl kurios kaltinama Ukraina, kilo gaisras didelėje naftos perdirbimo gamykloje, pranešė regiono gubernatorius. Prieš beveik dvejus metus Rusijos užpulta Ukraina pastaraisiais mėnesiais rengia dronų atakas agresorės teritorijoje.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino devynis iš 14 rusų paleistų „Shahed“ tipo dronų. Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai dronus leido iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono ir okupuoto Krymo. Taip pat nurodoma, kad iš Rusijos Belgorodo srities buvo paleistos dvi raketos Ch-59. Ukrainos oro gynyba devynis dronus numušė virš Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Odesos ir Žytomyro sričių.

Kol kas nepavyksta pasiekti susitarimo derybose dėl naujų paliaubų Gazos kare ir įkaitų paleidimo. Derybas, be kita ko, sunkina nesutarimai islamistinio „Hamas“ judėjimo vadovybėje, rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis su pokalbiais susijusiais asmenimis. Jų teigimu, „Hamas“ vadovas Gazos Ruože Jihia al-Sinwaras sutinka pritarti pasiūlymui dėl pradžioje šešių savaičių paliaubų.

Ukrainos vyriausybė, anot šaltinių, informavo JAV apie planus atleisti ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą generolą Valerijų Zalužną. Apie tai penktadienį pranešė du gerai informuoti šaltiniai, kuriais remiasi agentūra „Reuters“. „Baltieji rūmai pareiškė, kad Ukrainos reikalas yra priimti suverenius sprendimus dėl savo personalo“, – teigė vienas šaltinis. Nesutaria dėl karinės strategijos Oficialaus Baltųjų rūmų pareiškimo šiuo klausimu kol kas nėra.

Šiaurės Korėja penktadienį pratęsė provokuojamus ginklų bandymus paleisdama į jūrą sparnuotųjų raketų, o valstybinė žiniasklaida pranešė, kad lyderis Kim Jong Unas lankydamasis laivų statykloje paragino kariuomenę sparčiau rengtis karui. Pietų Korėjos jungtinis štabų vadų komitetas pranešė, kad JAV ir Pietų Korėjos kariškiai analizuoja Šiaurės Korėjos raketų paleidimus į Geltonąją jūrą.

Penktadienį Ukraina gavo dar dvi priešlėktuvinės gynybos sistemas, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi įvykiai: 23:42 | Ukrainiečiai pateikė daugiau informacijos apie smūgį Belbeke Ukrainos karinės oro pajėgos plačiau pakomentavo atakos prieš okupantų karinį aerodromą Belbeke, Kryme, rezultatus, rašo UNIAN. Ukrainiečiai skelbia, kad atakos metu galėjo būti sunaikinti mažiausiai trys Rusijos lėktuvai.

JAV Karo studijų instituto atnaujintais mūšio lauko duomenimis, Rusijos pajėgos ne kartą panaudojo Pirmojo pasaulinio karo laikų cheminius ginklus, kariaudami prieš Ukrainą. Rusijos pajėgos tai darydamos pažeidžia Cheminio ginklo naudojimo konvenciją, kurią Rusija yra pasirašiusi. „Rusijos pajėgos puldamos Kyjivo pozicijas, naudojo granatas K-51 su chloropikrinu.

 Kyjive trečiadienį lankėsi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland, išreiškusi palaikymą jau beveik dvejus metus nuo Rusijos invazijos besiginančiai šaliai ir pareiškusi, kad Maskva turėtų laukti netikėtumų mūšio lauke. V. Nuland Ukrainos sostinėje apsilankė tuo metu, kai nauja JAV pagalba karo alinamai šaliai pakibo ore, respublikonų įstatymų leidėjams vis labiau nenorint toliau remti Kyjivo.

Vasario 1-osios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 2 iš 4 rusų paleistų dronų kamikadzių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Šiąnakt priešas panaudojo keturis „Shahed-136/131“ tipo dronus. Du buvo sunaikinti Charkivo srityje", - sakoma pranešime. „Ukrinform“ primena, kad, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, praėjusią parą įvyko 66 koviniai susirėmimai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas įvardijo pagrindinius tikslus, į kuriuos Ukraina koncentruojasi kare su Rusija šiemet. Svarbiausi įvykiai: 23:40 | Knygos apie Zelenskį autorius atsakė, dėl ko galėjo susipykti Zelenskis ir Zalužnas „Time“ korespondentas, knygos apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį autorius Simonas Šusteris pateikė savo versiją, dėl ko galėjo kilti kivirčas tarp V.  Zelenskio ir Ukrainos pajėgų vado Valerijaus Zalužno.

Rumunijos generalinio štabo viršininkas generolas Vladas Gheorghita trečiadienį pareiškė, kad jei Rusija laimės karą prieš Ukrainą, Moldova gali tapti kitu Rusijos taikiniu, rašo „Ukrinform“. „Rumunijos gyventojai, kaip ir visi Europos Sąjungos gyventojai, yra susirūpinę. Jei Rusija laimės Ukrainoje, pagrindinis taikinys bus Moldova. Būsime įtampos Vakarų Balkanuose liudininkai. Manau, kad negalima prarasti nė sekundės. Turime imtis veiksmų ir būti pasirengę“, – „Europa Libera“ kalbėjo jis.

Trečiadienį Rusijos parlamentas pritarė naujam įstatymui, leidžiančiam valdžios institucijoms konfiskuoti asmenų, nuteistų už pasisakymus prieš karą Ukrainoje, turtą. 2022 m. vasarį Ukrainą užpuolusi Rusija uždraudė kritikuoti ginkluotąsias pajėgas, priėmė daugybę cenzūros įstatymų ir sukišo į kalėjimus dešimtis oponentų.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė 53 kartus apšaudė Chersono sritį. Vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešas surengė 53 apšaudymus, paleisdamas 221 sviedinį iš minosvaidžių, artilerijos, reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, tankų, dronų ir aviacijos. 17 sviedinių buvo paleista į Chersono miestą“, – rašoma pranešime.

Ukrainos karys Dmytro CNN papasakojo apie padėtį fronte. Anot jo, rusai iš esmės turi viską – į ukrainiečius šaudo rusų tankai bei virš galvų skraido lėktuvai. Svarbiausi įvykiai: 23:51 | Rusai smogė ligoninei Charkivo srityje Rusijos kariai numetė du sprogmenis ant ligoninės Charkivo srityje, yra nukentėjusių, rašo „Ukrinform“. Kaip skelbia vietos policija, vienas sprogmuo nukrito netoli, o kitas smogė tiesiai į ligoninę. Iš ligoninės buvo evakuoti 38 žmonės, yra nukentėjusių.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas mano, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pralaimėtų tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos atveju, rašo UNIAN. „Negaliu teigti, kad egzistuoja neišvengiamas pavojus, jog Rusija užpuls kurią nors NATO šalį. Putinas gerbia 5 straipsnį.

Sausio 30-osios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 15 iš 35 priešo paleistų dronų kamikadzių. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo suvestine, paskelbta „Facebook“ paskyroje. „Okupantai rusai naktį atakavo Ukrainą 35 „Shahed-136/131“ tipo smogiamaisiais dronais. Oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 15 priešo bepiločių orlaivių", – sakoma pranešime.

Beveik dvejus metus vykstančiame Lietuvos teisėsaugos tyrime dėl Rusijos karo nusikaltimų kaip liudytojai apklausti 423 asmenys, nukentėjusiais pripažinti 125 asmenys. Apie tai BNS informavo Generalinė prokuratūra. Ikiteisminį tyrimą dėl Ukrainoje vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo beveik prieš dvejus metus – 2022 metų kovo 1 dieną.

Rusijai vis dar nepavyko pasiekti prieš karą užsibrėžtų tikslų, o rusų puolamasis potencialas išseks iki pavasario, pareiškė Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas. Svarbiausi įvykiai: 23:33 | Rusai smogė Charkivui Antradienio vakarą Rusijos pajėgos dronais atakavo Charkivą, praneša UNIAN. Pranešama, kad rusai į regioną pasiuntė mažiausiai šešis dronus.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį perspėjo, kad Ukrainos teritoriniams laimėjimams prieš Rusijos invazines pajėgas gresia pavojus, jei Kongresas nepatvirtins naujos pagalbos Kyjivui. „Be jos, paprastai kalbant, viskam, ką ukrainiečiai pasiekė ir ką mes jiems padėjome pasiekti, iškils pavojus“, – spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė A. Blinkenas.

Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa sako, kad Ukraina karą laimėtų greičiau, jei gautų leidimą šaudyti į Rusiją Vakarų ginklais. Apie tai jis kalbėjo interviu „Sky news“ saugumo ir gynybos redaktorei Deborah Haynes. Neižpapa mano, kad karo eiga būtų buvusi kitokia Anot jo, Ukraina greičiau laimėtų karą, jei gautų leidimą šaudyti Vakarų ginklais į Rusijos gilumoje esančius taikinius.

Vakarų šalys yra spaudžiamos didinti tiekimą Ukrainai ir tuo pat metu didinti savo gynybos arsenalus. Vis dėlto Vakarams prireiks dvejų metų, kad pagamintų pakankamai sviedinių Ukrainai. Apie tai skelbia „Financial Times“, rašo UNIAN. Vakarų bendrovės susiduria su problemomis Leidinys pažymi, kad pagrindinė problema yra ta, jog Vakarų bendrovės neturi pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, kad patenkintų paklausą.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis.

Rusijos karo laivų judėjimas Juodojoje jūroje gali būti ne tik pratybos, perspėja Ukrainos Pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN. Anot jos, neatmetama, kad Rusija gali griebtis karinių veiksmų. „Jų aktyvumą ir buvimą atviroje jūroje galima sieti ir su tuo, kad jie treniruojasi pagal programą. <...> Tačiau suprasdami, kad kiekvienas iš jų yra aprūpintas kovinėmis raketomis, negalime nuvertinti jų keliamos grėsmės.

Naktį iš sausio 28-osios į 29-ąją Rusijos kariškiai atakavo Ukrainos teritoriją „Shahed“ tipo dronais kamikadzėmis. Oro gynybos pajėgos sunaikino visus priešo oro taikinius. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovais ir Pietų operatyvinės karinės vadovybės spaudos centro vadove Natalija Humeniuk. „Naktį okupantai rusai smogė dar vieną smūgį, panaudodami aštuonis „Shahed-136/131“ tipo dronus.

Kelių Rusijos regionų pedagoginėse aukštosiose mokyklose jau įvestos perkvalifikavimo programos RF piliečiams, dalyvavusiems kare su Ukraina. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru (NPC). Kremlius aktyviai skatina kariškius, kurie dėl sveikatos ar kitų priežasčių nebegali dalyvauti kare, tapti mokytojais. Būsimiems pedagogams netaikomi jokie ribojimai, jais gali tapti bet kurių formuočių nariai, taip pat ir „Wagner“ samdiniai.

Pirmadienį vakare kilo sujudimas dėl tariamo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno atleidimo. Pirmadienio vakarą socialiniuose tinkluose, o vėliau ir ukrainiečių leidiniuose, pasirodė pranešimai, kad V. Zalužnas buvo atleistas, o jį esą turėtų pakeisti Kyrylo Budanovas. Vis dėlto paaiškėjo, kad šie teiginiai nėra tiesa.

Ekspertai perspėjo, kad pasaulis išgyvena „1939 m. akimirką“ ir britai turi būti pasirengę padidinti ginkluotųjų pajėgų skaičių, jei „blogėjanti“ vidaus padėtis dar labiau paaštrėtų. Jungtinės Karalystė kariuomenės vadovybė, analitikai ir parlamento nariai siunčia griežtą žinią apie didėjančią grėsmę Vakarų pasaulio taikai ir saugumui.

Buvęs Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų kovinis naras Eugenijus Dauskurtas atviravo, kad kiekviena operacija, į kurią išvykdavo, buvo ekstremali. Jis atskleidė esminius žingsnius, kaip žmogui elgtis stresinėse situacijose, pavyzdžiui, kaip išvengti mirties įlūžus į eketę ir kaip būti pasiruošus karui. Nors ir detalių apie savo darbą pasakoti E. Dauskurtas negalėjo, prisiminė savo darbe išgyventą situaciją, kuomet ekstremaliomis sąlygomis reikėjo lipti į laivą.

Vokietijos nuogąstavimai, kad Rusija gali pradėti visuotinį karą, yra pagrįsti, teigia buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas Europoje, kuris mano, jog Vladimiras Putinas padarys neįsivaizduojamą dalyką, jei įtars, kad NATO yra nepasirengusi. O į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas sako manantis, kad jei valstybės nežiūrės į Rusijos keliamą grėsmę „rimtai“ ir nesiims veiksmų „išvien“, tai Trečiasis pasaulinis karas gali išsivystyti jau po 18 mėnesių.