gazprom

Ką tik paskelbtas planas įkurti didžiulę nacionalinę energetikos bendrovę atominei elektrinei ir elektros perdavimo tinklams statyti. Ją sudarytų dvi valstybinės ir viena privati bendrovė, sutelkę atitinkamas kapitalo dalis. Į valstybinę „Lietuvos energiją“ įsijungtų valstybiniai Rytų skirstomieji tinklai (RST) bei privati bendrovė VST (Vakarų skirstomieji tinklai). Sumanymas toli peržengia dar vieno, tegul ir labai stambaus, investicinio projekto ribas.

Šią savaitę Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris ir kiti Europos Sąjungos diplomatai išvyksta į Kazachstaną, kad susitiktų su savo kolegomis iš Vidurinės Azijos respublikų, pranešė dienraštis “International Herald Tribune”. Vidurinė Azija, kurią valdo labiau ar mažiau autoritariniai lyderiai, dažnai demonstruojantys nepagarbą vakarietiškai suprantamoms žmogaus teisėsms ir teisėtumui, Vokietijos ir ES dėmesį patraukė tik po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų JAV.

Šią savaitę darsyk įsitikinome, kad beveik jokia – net pati skandalingiausia – paviešinta medžiaga negali paveikti mūsų aukščiausių politikos ešelonų ir juos „teisingai aptarnauti“ pašauktos žiniasklaidos tonų. Matyt, tuo reiktų mažiau stebėtis, jei pripažintume sau, kad stebime ne politikus ir žurnalistus, o viešųjų ryšių propagandininkus, kuriems juoda spalva yra oranžinė, jei taip parašyta jų kontrakte.

Aiškėja, kad su aukščiausiais Rusijos valdžios sluoksniais ir slaptosiomis tarnybomis susiję asmenys gali valdyti Lietuvos politikus ir strategines šalies įmones.

Užsienio specialiųjų tarnybų priedangos organizacijų ir įmonių likvidavimo ar veiklos nutraukimo įstatymas Lietuvoje veikia septynerius metus. Tokius Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančius židinius privalo surasti ir jų veiklą per teismą nutraukti Valstybės saugumo departamentas, tačiau iki šiol nėra pranešta apie tokio tipo įmonių veiklos užkardymą.

Į verslininkų mūšį dėl Kauno termofikacinės elektrinės buvo įtraukti ir Saugumo departamento pareigūnai, rašo „Kauno diena“. Valstybės saugumo departamentas aktyviai dalyvavo Rusijos interesų sferoje esančių verslininkų varžytuvėse dėl Kauno termofikacinės elektrinės, o visam procesui dirigavo valstybininkais iki šiol save vadinantys asmenys. Tai atskleidžia vakar išviešinta parlamentinio tyrimo medžiaga, teigiama dienraštyje.

Seimas po ilgiau nei dvejus metus trukusių ginčų antradienį beveik vienbalsiai priėmė naują Gamtinių dujų įstatymo redakciją, kuria įtvirtintas dujų kainų reguliavimas visiems, taip pat ir laisviesiems vartotojams. Už įstatymą balsavo 68 įvairių frakcijų parlamentarai, daugiausia – „darbiečiai“ ir konservatoriai, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė trys liberalai.Savo nuomonę pareiškė 71 politikas – mažiausiai, kiek reikia, norint priimti įstatymo projektą, praneša Delfi.lt.

Dujų kaina laisviesiems vartotojams neturi būti reguliuojama, nepaisant didelių dujininkų pelnų, nes kainų nereguliavimas užtikrintų mažesnes jų kainas buitiniams vartotojams, interviu Lietuvos radijui tvirtino Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.Pasak jo, antradienį už dujų kainų reguliavimą balsuosiantys parlamentarai bus kalti, kai buitiniai vartotojai už dujas mokės daugiau.G. Kirkilas sako, kad dujų kainų reguliavimas „gana ženkliai“ padidintų dujų kainas buitiniams vartotojams.

Dujos Lietuvoje yra pigios, nes "Gazprom" palankiai vertina dujų verslą Lietuvoje ir leido vartotojams sutaupyti 200 mln. litų. Nėra ekonominių prielaidų valstybei riboti dujų tiekėjų antkainius. Abejotina, ar ribojant antkainius padidėtų vartotojų gerovė. Tokios Ūkio ministerijos ir Konkurencijos Tarybos išvados ketvirtadienį perduotos Seimui, rašo naujienų portalas alfa.lt.

Pagal jau nusistovėjusią tvarką kiekvieną pavasarį Europos Sąjungos (ES) šalių ir vyriausybių vadovai renkasi aptarti svarbiausius, jų dėmesio vertus ekonomikos (finansų, užsienio reikalų) ministrų neišsprendžiamus ekonomikos reikalus.

Rusijos bendrovė „Lukoil“, kuri po „Jukos“ sunaikinimo liko vienintelė formaliai nepriklausoma naftos bendrovė, gali netrukus pereiti Kremliaus kontrolėn, rašo Estijos dienraštis „Postimees“. Dienraštis remiasi „Eurasia Daily Monitor“ informacija apie tai, kad „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas praėjusią savaitę leido suprasti, jog investicijomis ir „Lukoil“ projektais, ypač tais, kurie bus vykdomi už Rusijos ribų, užsiiminės bendra įmonė.

Tuo metu, kai Europos Sąjunga stengiasi sukurti vieningą energetinio saugumo politiką, socialistų vadovaujama Vengrijos vyriausybė numojo ranka į ES ir apjungė jėgas su Rusijos energetikos milžinu „Gazprom“. Kartu su juo bus tiesiamas dujotiekis iš Turkijos į Vengriją, rašo dienraštis „The International Herald Tribune“ (www.iht.

Prieš metus – dar buvo likęs geras laiko tarpas iki dabartinės „antigruziniškos kampanijos“ – Gruzijos konfliktų reguliavimo ministras Georgijus Chaindrava, diskutuodamas televizijoje su Rusijos Dūmos deputatu Viktoru Alksniu, leido sau kalbėti itin griežtai. „Šiandien Rusijoje – fašizmas. Jūs savo šalyje žudote žmones dėl priklausymo kuriai nors tautai, – kėlė balsą Gruzijos ministras. – Mes draugausime su demokratine Rusija, o ne su fašistine Rusija, kuriai jūs atstovaujate.

Rusijos turtuolių daugėja, o viena pagrindinių finansinės sėkmės sąlygų – ištikimybė Kremliui. Todėl nenuostabu, kad turtingiausiu šalies žmogumi šiemet tapo pastaruoju metu ypač su valdžios viršūne suartėjęs verslininkas Olegas Deripaska, skaičiuojama „Lietuvos ryte“. Kiti milijardieriai taip pat seka jo pėdomis ir bando įsiterpti į valdžios struktūras.Rusijoje per praėjusius metus atsirado 11 naujų žmonių, kurių turtas – daugiau kaip 1 milijardas JAV dolerių (2,65 mlrd.

Retai dėmesį patraukiančios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos atsidūrė naujojo šaltojo karo centre. Tai kova už naftos ir dujų tiekimo saugumą, teigia britų dienraštis „The Telegraph“ (http://www.telegraph.co.uk). Gruodžio mėnesį Azerbaidžano inžinieriai be didelių iškilmių, bet su nemažomis viltimis atsuko gamtinių dujų telkinio „Šach Deniz“ Kaspijos jūroje, kuris ateityje aprūpins dujomis Vakarų Europą, čiaupus. Šiuo metu dujos pumpuojamos per Gruziją į Turkiją.

Tai, kad Lietuvos vadovui vėl neatsirado vietos pasauliniame ekonomikos forume – Šveicarijos Davoso kurorte - jau kelinti metai yra įprasta kalendorinė aktualija. Kiekvieną kartą tai tampa gera proga išreikšti atitinkamam prezidentui simpatijas ir antipatijas bei pasipiktinti, kad kokie nors arogantiški renginio organizatoriai mus nepagrįstai pamiršo.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys teigia, kad Lietuvoje reikėtų įsteigti ūkio valdymo akademiją ir leisti semtis ekonomikos žinių bent pusmetį visiems aukštiems valstybės valdininkams, ypač politikams, kurie ateina į valdžią. Parlamentaro teigimu, galbūt tokia institucija panaikintų Lietuvoje blogą politikų įprotį ekonomiką plakti su politika ir priimti vienadienius politinius sprendimus, nesiremiant ekonomine logika.

Gamtinių dujų kainų nereguliavimas užtikrina mažesnes jų kainas šaliai, interviu Lietuvos radijui teigia Premjeras Gediminas Kirkilas. Pasak jo, Vyriausybę dėl dujų kainų nereguliavimo kritikuojančių konservatorių jis ruošiasi paklausti, ar Lietuva yra pasirengusi priimti tokį sprendimą ir kartu padidinti dujų kainas vartotojams. Premjeras tvirtina besiruošiąs dar kartą susitikti su konservatorių frakcija ir aptarti dujų kainų reguliavimą.

G. Kirkilas atmeta priekaištus, kad gamtinių dujų kainos šalyje nereguliuojamos ir dujų tiekėjai gali gauti nepagrįstus viršpelnius. Tai jis pareiškė Seime svarstant Gamtinių dujų įstatymą. Tačiau G. Kirkilas neatmeta galimybės, kad įvedus reguliuojamas kainas „Gazprom“ gali branginti dujas Lietuvai, praneša Lietuvos radijas. „Dujas importuoja penkios įmonės, o tiekia aštuonios įmonės, tad dujų kainas reguliuoja pati rinka.

Vargu ar kas gali aiškiau pirštu parodyti demokratijos negalią nei dalyvauti savivaldos rinkimuose nenusiteikusių rinkėjų rekordas. Nepaisant kai kurių politologų ir partijų štabų pastangų, daugeliui piliečių artėjantys savivaldos rinkimai vis netampa svarbiu reiškiniu. Pasak rašytojo Ch. Ortegos I‘Gaseto, modernios valstybės idėjos šerdį sudaro žmonių tikėjimas, kad verta daryti ką nors kartu – mėginti įgyvendinti kurios nors elito (tegul ir vietinio) veikėjų grupuotės įgyvendinamą programą.

Azerbaidžanas neeksportuos naftos, nes jam pačiam reikia kuro. Pirmąjį 2007 metų ketvirtį respublikos Valstybinė naftos kompanija neeksportuos naftos Baku-Novorosijsko naftotiekiu, pareiškė jos atstovai.

„Mažeikių naftą“ įsigijęs Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“ patvirtino, kad rusiškos naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“ yra nutrauktas. Tačiau koncerno išplatintame pranešime teigiama, kad naftos tiekimo sutrikimai neturės įtakos nei naftos perdirbimo gamyklų darbui, nei mažmeninėms degalų kainos, praneša Lietuvos radijas.„PKN Orlen“ teigia, kad bendrovės naftos perdirbimo gamykla Plocke dirba visu pajėgumu ir yra pasirengusi užtikrinti nenutrūkstamą darbą.

Politikų ir apžvalgininkų, nuogąstavusių, kad vien VSD vadovo pakeitimas nepakeis situacijos nei šalies saugumu besirūpinančioje institucijoje, nei skandalo sukrėstoje Lietuvoje, pildosi. Savųjų priebėga Juo labiau kad įtaką šalies valdymui turintys asmenys planuoja pasirūpinti nuo arenos besitraukiančiu VSD vadovu A. Pociumi. Gerai informuotų savaitraščio „Panorama“ šaltinių teigimu, jam ketinama atverti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, ne kartą minėtos saugumo skandalo kontekste, duris.

Penkerių metų senumo prognozės dėl Lietuvos energetinės padėties po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo buvo klaidinančios – elektra brangs gerokai daugiau, o jos gamybai šiluminėse elektrinėse gali pritrūkti rusiškų gamtinių dujų, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.2002 m. Seimo palaimintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, kuri tapo pagrindu Lietuvai įsipareigojant iki 2010 m. sustabdyti Ignalinos atominę elektrinę (IAE), teigta, kad elektros kilovatvalandė brangs vos 3 ct, ...

Baltarusija vienašališkai nusprendė apmokestinti Rusijos naftos tranzitą į Vakarų Europos šalis. Analitikų teigimu, įvestas mokestis neturėtų pakeisti pasaulinių naftos kainų, tačiau trumpuoju laikotarpiu gali sutrikdyti kai kurių Europos naftos perdirbimo gamyklų veiklą.Toną naftos ketinama apmokestinti 45 JAV doleriais, pranešė BBC.

Rusija Baltarusijoje padėjo dar vieną kertinį akmenį, turintį ypatingos reikšmės energetinės imperijos kūrimo, tapusio pagrindine Kremliaus užsienio politikos magistrale, kontekste, tvirtina Italijos dienraštis „La Repubblica“.    Ši strategija vykdoma dviem kryptimis.

Maskvoje vykstančios derybos dėl gamtinių dujų tiekimo Baltarusijai šeštadienį dar nedavė jokių rezultatų, pranešė radijo stotis „Svoboda“. „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas šeštadienį pareiškė, kad derybų eiga verčia ruoštis blogiausiam variantui. Jis vėl priminė, kad jei sutartis dėl dujų tiekimo nebus pasirašyta šiais metais, sausio 1 d. 10 val. dujų tiekimas į Baltarusiją bus nutrauktas.

Baltarusija sukaupė mazuto bei anglių atsargas ir gali sužlugdyti „Gazprom“ dujų eksportą į Vakarų Europą, jei bendrovė užsuks dujų čiaupą baltarusiams, dienraščiui „Vedomosti“ pareiškė neįvardytas Rusijos vyriausybės ekspertas.„Jei „Gazprom“ užsuks Minskui čiaupą, baltarusiai išsilaikys ilgiau, nei 2004-ųjų vasarį. Jie sukaupė mazuto ir anglių atsargas.

Vargu ar kas galėjo numanyti, jog parlamentarų būrelio bandymas išsiaiškinti a. a. Vytauto Pociūno išsiuntimo Baltarusijon aplinkybes, o sykiu ir įsigilinti į VSD veiklos bei poveikio politikams pobūdį, sukels tokį aršų, kasdien vis didėjantį politinio elito ir aukščiausių valstybės pareigūnų pasipriešinimą. Teisiniam gynybos pamatui kloti pasitelktas net Konstitucinis teismas.

Europa įprato galvoti apie Rusiją ir apie rusišką politiką maždaug taip: po sovietų valdžios žlugimo Maskva ne šiaip valdo milžiniškus naftos ir dujų resursus – ji naudoja juos tam, kad papirkinėdama ir gąsdindama patenkintų savo imperines ambicijas. Bet kas bus, jei iš „energetinio bandito“ Rusija pavirs „energetine elgeta“? – klausia britų žurnalas „The Economist“ (www.economist.com).Rusų skaičiavimais, kitais metais šaliai gresia 4,2 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų deficitas.

Kai eilinė dienos įvykių kronikos eilutė apie atsistatydinusį valdininką ataidi dramatiškais pareiškimais apie skilusius valstybės pamatus, supranti, kad apie savo šalį dar daug ko nežinai. O gal ir niekuomet nesužinosi.

Praėjusią savaitę (birželio 3 d.) Lenkijoje lankėsi Seimo delegacija, kurios sudėtyje buvo ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Omni.lt“ skelbia politiko interviu, duotą Lenkijos savaitraščio „Wprost“ žurnalistei Monikai Michaliszyn. – Ar žlugus Algirdo Brazausko Vyriausybei jūs imsitės ministro pirmininko pareigų? – Lietuvos viešoji nuomonė reikalauja koalicijos, kurią mes vadiname galima, tai yra mūsų ir socialdemokratų koalicijos.

Dabartinis laikotarpis visoje Europoje ir Lietuvos antrosios narystės metinės Europos Sąjungoje pažymėtos agresyvia Rusijos valstybės politika, siekiant užvaldyti vidinius europinius energetikos transportavimo tinklus, energetiką naudojant kaip politinį ginklą. Tai, apie ką visada partneriams Vakaruose kalbėdavo Lietuvos, Lenkijos, kitų Rytų Europos valstybių politikai ir kas dažnai susilaukdavo skeptiškų šypsenėlių ar būdavo įvardijama kaip posovietinė neurozė, jau vyksta.

Šis jausmas pažįstamas kiekvienam sėdėjusiam prie pokerio stalo. Rankoje laikote stiprias kortas, tačiau priešininkas plieninėmis akimis vis didina sumą. Galų gale jūsų nervai neišlaiko. Bet kai varžovas susišluoja pinigus, jūs širdies gilumoje žinote, kad jis blefavo. Tik išdidumas verčia apsimesti, kad buvo ne taip, teigia (https://registration.ft.com/registration/barrier?referer=http://www.ft.com/comment/columnists/philipstephens&location=http%3A//www.ft.

Pabandykime įsivaizduoti situaciją – sibirietiškai šaltą Lietuvos žiemą, porą savaičių oro temperatūrai nukritus minus 25, sutrinka dujų ar elektros tiekimas. Tereikia prisiminti neseną Telšių istoriją ir tai neatrodys dirbtinis prasimanymas. Šią istoriją perkeliant šimtatūkstantiniam miestui – tai jau ne krizė, o katastrofa. Ir visai nesvarbu, kas ją sukeltų – tinklų avarija, tiekėjų blokada ar teroristų išpuolis.

JAV savaitraštis „Business Week“ tvirtina (http://www.businessweek.com/globalbiz/content/jul2006/gb20060726_793734.htm?chan=search), kad daugelio šalių ekonomika gana neblogai atlaikys tolimesnį naftos kainų augimą, tačiau jis gali pristabdyti Jungtinių Valstijų ūkio plėtrą. Ekonomistus stebina tai, kad dabartinės aukštos naftos kainos praktiškai neatsiliepė Amerikos ir pasaulio ekonomikai. Nuo 1999-ųjų naftos kaina padidėjo 300 proc., tačiau beveik niekur nepastebima ekonominio nuosmukio.

Šį mėnesį Europos Komisija (EK) paskelbė taip vadinamą Europos Sąjungos (ES) energetinės politikos Žaliąją knygą (A European Strategy for Sustainable, Competetive and Secure Energy ), kurioje deklaruojami ES energetinės erdvės integravimo ir vidinių saugiklių siekiai. Tačiau žvelgiant į realius ES ir nuo demokratijos tolstančios Rusijos bendradarbiavimo mastus, situacija neatrodo itin palankiai.

Aleksandras Lukašenka, kovo 19-ąją pasiskyręs Baltarusijos prezidentu, po rinkimų ilgam dingo. Būta daug spėlionių, kas jam nutiko. Gal širdis neatlaikė, gal protas. Lukašenkos psichinė sveikata daug kam kėlė ir kelia abejonių. Prieš keletą metų Gardino gydytojas Dmitrijos Ščigelskis atrado ir Vakaruose paskelbė duomenis, kad dar 1976-aisiais sovietiniai psichiatrai domėjosi Lukašenka, kadangi paprašė Mogiliovo srities partijos sekretorius.

Rusija grasina energetiniam Vakarų saugumui išsyk septyniomis kryptimis, tvirtina (http://www.jamestown.org/publications_details.php?volume_id=414&issue_id=3843&article_id=2371410) JAV strateginių tyrimų centro „Jamestown Foundation“ analitikas Vladimiras Socoras. Pasak jo, problemos, susijusios Vakarų energetiniu saugumu, Rusijos pastangomis per kelis paskutiniuosius mėnesius smarkiai komplikavosi. Su jomis susiduriama iškart 7 srityse.

2004-ųjų rudenį Kijevas buvo oranžinis. Į valdžią atėjo prezidentas Viktoras Juščenka. Tačiau revoliucingai miniai palikus Maidaną, Ukraina tebesiblaško. Gilią politinę krizę pabaigė Kremliaus proteguoto Viktoro Janukovičiaus paskyrimas premjeru. Pirmojo oficialaus vizito antradienį jis atvyko į Sočį.

Austrijos finansų ministras neseniai pareiškė, kad pagal šios dienos būklę eurą įsivesti pasirengusi tiktai Slovėnija. Lietuvos ir Estijos jis nepaminėjo Tai sukėlė šurmulį tarp mūsų politinio elito. Vietiniai ekonomikos žyniai pasirinko kelis kalbėjimo būdus.

Greta svarbiausių Lietuvos viešojo gyvenimo įvykių – Kauno „Žalgirio“ (šiais metais dar ir Vilniaus „Lietuvos ryto“) peripetijų Eurolygoje ir Seimo rinkimų – kiekvienais metais turim ir smulkesnių, bet labai įdomių momentų. Šiuo metu tai, matyt, bus prezidento atostogos Meksikoje, „Mažeikių naftos“ pardavimas kažkam iš rytinių naftos milžinų, infliacijos lenktynės su Mastrichto norma.

Dar ne taip seniai atsisveikinom su perpus pigesne nei dabar nafta, o jau atėjo eilė dujoms. Vienas ir vienintelis mūsų dujų tiekėjas (gamintojas, perdavėjas ir paskirstytojas) nusprendė kelti kainas - vokiečiams ir austrams vienaip, ukrainiečiams kitaip, mums - trečiaip. Užsimojimas keturis kartus padidinti kainą Ukrainai tiekiamoms dujoms, paties tiekimo nutraukimas, unikalaus sandorio sudarymas po trijų dienų, sujudimas nuo Tadžikistano iki Vašingtono.

Vilniaus apygardos prokuratūra paskelbė išvadas „Draugystės“ reikaluose. Išvados nėra galutinės, bet jos simptominės ir atspindinčios kai kurias tradicijas bei tendencijas Lietuvos politiniame ir teisiniame gyvenime. Išvados nieko nenustebino. Kaip paprastai: valdžioje esantys (premjeras) yra visiškai nekalti. Atrodo, kad tam ir reikalingi teisiniai politikų veiklos tyrimai Lietuvoje, kad valdžioje esantys liktų kaip paprastai teisiškai nekalti.

Kai Rusijos koncernas "Gazprom" sustabdė dujų tiekimą Ukrainai, netrukus dujų stygių pajuto ir lenkai. Rusiškos dujos sudaro per 40 proc. viso importo, o dar 20 proc. dujų į Lenkiją atkeliauja per Rusijos teritoriją. Apie dujų ir kitų energetinių žaliavų importo diversifikaciją kalbama keliolika metų, bet iš esmės nedaug kas pasikeitė, ir toliau Lenkija priklauso nuo Rusijos energetinių žaliavų.

Ukrainos ir Rusijos konflikto dėl dujų atomazga nebuvo dramatiška. Sandėryje minimi skaičiai iš pirmo žvilgsnio atrodė ne ekonomistų, o viešųjų ryšių žynių darbas. Nereali schema vis dėlto atliepia kiekvienos pusės propagandos reikmėms. Rusai gali baksnoti į skaičių 230 – tiek dolerių nuo šiol mokės Ukraina už 1000 kubinių metrų „Gazprom“ dujų. Kaina panaši į tą, kurios reikalavo Maskva konflikto įkarštyje, kai buvo kalbama apie 250 dolerių.

Viskas, kas šiandien vyksta energetikoje, yra atsiradę dėl politikos arba su tiesioginiu konkrečių politikų palaiminimu. Tačiau budri valstybės akis nepadeda išvengti painiavos, o pati energetinė politika kupina paradoksų suvokiant grėsmes ir planuojant priemones nuo jų apsisaugoti. Šiame straipsnyje apie tai, kaip kova su viena priklausomybe sukuria kitokią, kaip kova už mažas kainas jas pakelia, kaip kova su monopoliu jį įteisina ir įamžina. Pirmas paradoksas.

Maskva ir Kijevas susitarė dėl dujų tiekimo. "Gazprom" valdybos pirmininkas A.Milleris teigia, kad dujos bus tiekiamos po 230 dol. už 1000 kub. metrų. Radviliškio rajone iš fermos pabėgusios 3 karvės įkrito į baseiną, iš kurio ugniagesiai semiasi vandenį. Gyvuliai ištraukti į krantą ir perduoti šeimininkams.

Po Vidurio ir Rytų Europos šalių įstojimo į Europos Sąjungą (ES) išryškėjo didesnė ES priklausomybė nuo Rusijos energetikos. Ateityje Rusija gali užimti dominuojančią poziciją tarp energetikos išteklių tiekėjų į ES šalis. Apie 50 proc. visų į ES importuojamų dujų ir apie 30 proc. naftos yra išgaunama Rusijoje. Tačiau ir pati Rusija yra priklausoma nuo įplaukų į federalinį biudžetą: apie 37 proc. federalinio biudžeto pajamų sudaro įplaukos iš naftos ir dujų eksporto.