gazprom

Nepaisant to, kad JT paskelbė naujas sankcijas Iranui, ši šalis pasaulyje ir toliau išlieka itin svarbia energetinių išteklių tiekėja. Irano energetika, ypač dujų klodai, domina ir ES, jaučiančią vis didesnę priklausomybę nuo Maskvos energetinių svertų.

Galimas „Gazpromo“ sprendimas pereiti prie atsiskaitymo rubliais artimiausiu metu įtakos vartotojams neturės. LŽ archyvo nuotrauka Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ svarsto galimybę pereiti nuo atsiskaitymo už dujas doleriais prie atsiskaitymo rubliais. Jei būtų nuspręsta pakeisti atsiskaitymo valiutą, Lietuvos importuotojams dujos veikiausiai dar labiau pabrangtų.

Niekam nežinoma Pasvalio vaikų gydytoja Rasa Juknevičienė ilgainiui tapo viena žinomiausių nacionalinio saugumo ir gynybos eksperčių Seime. Tačiau ji prisipažįsta, kad politikos cinizmas nepaliauja stebinęs, rašo „Lietuvos žinios“. Su R.Juknevičiene kalbėjomės netylant telefono skambučiams - kai kuriose žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta, kad ji gali būti įtariamųjų skandalo Kauno savivaldybėje sąraše.

Rusijos policija surengė reidus naftos giganto BP bei jo bendros įmonės TNK-BP patalpose Maskvoje, skelbia BBC. Reidai vėl paskatino būgštavimus, kad Kremlius siekia užsitikrinti didesnę užsienio energetikos kompanijų, veikiančių Rusijoje, kontrolę. Pasigirdo spekuliacijos, kad valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ siekia už mažą kainą perpirkti TNK-BP akcijas. Praėjusiais metais TNK-BP buvo priversta už žymiai mažesnę nei rinkos kainą parduoti savo dalį Kovyktos dujų telkinyje.

Seime tęsiasi laikinųjų komisijų mūšis tarp valdančiosios koalicijos ir opozicijos. Parlamentarai po svarstymo pritarė „tvarkiečių“ siūlymui ištirti dabartinės Vyriausybės formavimo ypatumus, tuo metu valdančiųjų planas formuoti komisiją, kuri tirtų, kokių interesų vedami opozicinių partijų nariai balsavo prieš Atominės elektrinės įstatymą, neišdegė - dėl šios komisijos sudarymo buvo balsuojama 4 kartus, bet valdantiesiems pritrūko kelių balsų.

Gegužės mėnesį bus inauguruotas naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, o jo pirmtakas Vladimiras Putinas persės į ministro pirmininko postą. Didžiausias analitikų diskusijas kelia klausimas, kaip veiks valdžios tandemas. Tačiau ne ką menkesnės pastangos turi būti dedamos ir siekiant išsiaiškinti ir visus Kremliaus „pilkuosius kardinolus“, kurie nebūdami valdžios viršūnėse itin įtakos artimiausių keletos metų Rusijos raidą.

Artėjant tam laikui, kai gegužės mėnesį Dmitrijus Medvedevas bus inauguruotas Rusijos prezidentu, o jo pirmtakas Vladimiras Putinas perims Vyriausybės vadžias, netyla spekuliacijos dėl to, kaip atrodys naujoji Rusijos prezidento administracija bei ministrų kabinetas, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. Radijo stoties „Ekho Moskvy“ korespondentas Jevgenijus Buntmanas teigia, kad dabartinis Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Sobianinas, kuris vadovavo ir D. Medvedevo prezidento rinkimų kamp...

Europos Sąjunga neturi vieningos energetikos ir užsienio politikos Rusijos atžvilgiu. Tokios politikos nebuvimas labai skaudžiai gali atsiliepti ateityje. ES, kaip ir visas Vakarų pasaulis, priklauso nuo dujų ir naftos tiekimų. Šiais energijos šaltiniais grindžiama transporto sistema, ekonomika ir, apskritai visa civilizuoto XXI amžiaus žmogaus buitis.

V. Adamkus ES viršūnių susitikime penktadienį pareiškė, kad po Ignalinos jėgainės uždarymo Lietuva taps „Gazprom“ įkaite“. Prezidentas priminė naftotiekio „Družba“ atvejį, kai „Lietuvai nepadėjo net Europa“, rašo newsru.com Primename, kad penktadienį Briuselyje vyksta baigiamoji Europos Vadovų Tarybos susitikimo sesija, kurioje Lietuva žadėjo pradėti kelti Ignalinos elektrinės darbo pratęsimo galimybių klausimą.

Šias metais Europoje dujų kaina gali pasiekti 400 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, sako „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. Ankščiau šis rodiklis buvo įvertintas 354 JAV dolerių. „Jau dabar Europoje kaina viršijo 370 dolerių. Mes manome, kad vidutinė 2008 metų kaina gali būti apie 378 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų, o gali ir pasiekti 400“ - aiškina A. Mileris.

Rusijos koncerno „Gazprom“ kontroliuojamos Kauno termofikacinės elektrinės vadovai prabilo, kad artimiausiu metu šiluma Kauno mieste brangs dvigubai.Kauniečius nuo didesnių centralizuotai tiekiamos šilumos kainų šuolių penkerius metus saugojo speciali sutartis su Kauno termofikacine elektrine - nuo 2003 metų elektrinė šilumą bendrovei „Kauno energija“ kasmet tiekė ta pačia kaina.„Elektrinės įsipareigojimas miestui ir miestiečiams baigiasi šią gegužę.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pasiekė susitarimą su Ukraina, pagal kurį likusią šių metų dalį dujas šiai valstybei tieks be jokių tarpininkų įsikišimo, skelbia BBC. Ukrainos pramonininkams nuo šiol „Gazprom“ dujas tieks tiesiogiai ir, kaip tikimasi, toks susitarimas padės išspręsti visus nesutarimus dėl mokėjimo už gautas dujas. Už 1 tūkst. kubinių metrų dujų, gautų per sausį ir vasarį, Ukraina mokės po 315 dolerių, o vėliau 1 tūkst. kubinių metrų dujų kainuos 179,5 dolerius.

Anksčiau ar vėliau Ukraina taps Europos Sąjungos nare, tokius įsitikinimus kalbėdama konferencijoje Briuselyje išreiškė šios šalies ministrė pirmininkė Julija Timošenko. ES savo ruožtu patikino, kad dvišaliai Briuselio ir Kijevo santykiai per pastaruosius metus padarė ženklų progresą. „Santykiai su Ukraina yra puikūs“ – teigė Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.

Tai, kad Vladimiro Putino įpėdinis Dmitrijus Medvedevas yra „Gazprom“ pirmininkas, palieka mažai galimybių, kad Kremlius energetiniame sektoriuje atgniauš geležinius gniaužtus. Vis dėlto ES ir Rusijos energetinių santykių priešprieša privalo baigtis. Susirūpinimas dėl ES energetinio saugumo buvo paskatintas didėjančios priklausomybės nuo Rusijos. Šalies vyriausybė eliminavo užsienio kapitalą iš energetinio sektoriaus.

„Dujų karai“, „dujinė“ taktika ir strategija pastaruoju metu tapo valstybių santykių, geopolitinės situacijos kertiniu akmeniu. Nesiliauja energetinė krizė tarp Rusijos ir Ukrainos (pirmadienį už skolas ketvirtadaliu sumažintas dujų tiekimas Kijevui). Daug triukšmo sukėlė „Gazprom“ planai tiekti dujas Vakarams Baltijos jūros dugnu nutiestu vamzdynu. Maskva puoselėja planus naujais dujotiekiais aplenkti Ukrainą ir Baltarusiją, statoma galinga trasa į Kiniją.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pranešė pasiekęs susitarimą su ukrainiečių kompanija „Naftogaz“ ir atnaujinantis pilną dujų tiekimą Ukrainai, skelbia BBC. Atnaujino tiekimą Tiekimas atnaujintas po to, kai „Gazprom“ ir „Naftogaz“ susitarė dėl apmokėjimų už dujas, kurios Ukrainai buvo patiektos nuo 2008 metų sausio iki 2008 metų kovo. Ukrainos premjerė Julija Timošenko paaiškino, kodėl Ukraina nemokėjo už Rusijos tiekiamas dujas ir taip sukaupė pusantro milijono dolerių siekiančią skolą.

Kaip praneša BBC, Rusijos dujų monpolininkas „Gazprom“ dar ketvirtadaliu sumažino dujų tiekimą Ukrainai, o tai reiškia, kad ukrainiečiai šiuo metu gauna vos pusę kasdienės dujų normos. „Gazprom“ neatmeta galimybės, kad, ukrainiečiams ir toliau atsisakant grįžti prie derybų stalo, dujų tiekimas bus dar labiau apribotas. Savo ruožtu Ukraina pareiškė galinti apriboti rusiškų dujų tranzitą į Vakarų Europą.

Lietuva ir Švedija keisis informacija ir stiprins bendradarbiavimą, siekdamos apsaugoti Baltijos jūrą nuo galimo neigiamo jos dugnu planuojamo nutiesti Šiaurės Europos dujotiekio poveikio. Tai sutarė Lietuvos aplinkos ministras Artūras Paulauskas pirmadienį Briuselyje susitikęs su Švedijos kolega Andreasu Carlgrenu (Andreasu Kalgrenu), pranešė Aplinkos ministerija.

Rusijos prezidento rinkimuose jokios intrigos nebuvo, milžiniška balsų persvara juos laimėjo Vladimiro Putino įpėdiniu pasirinktas Dmitrijus Medvedevas. Kaip ir buvo laukiama, rinkimai neatitiko demokratinių normų, tačiau neverta abejoti ir tuo, kad rusai nori politinio stabilumo bei tęstinumo, skelbia „Spiegel Online“. Tęstinumas bus užtikrintas, nes pats D. Medvedevas teigia tęsiantis V. Putino pradėtą politikos kursą.

Vakarų valstybių lyderiai pasveikino Dmitrijų Medvedevą tapus naujuoju Rusijos prezidentu, tačiau negausus rinkimų stebėtojų būrys atkakliai teigia, kad rinkimai, kaip ir buvo laukta, nė iš tolo neatitiko demokratinių standartų, skelbia BBC. Šaltas pasveikinimas Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso išreiškė savo įsitikinimą, kad strateginė Europos sąjungos bei Rusijos partnerystė vystysis ir toliau.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ vėl prisuko dujų kranelį Ukrainai, skelbia BBC. Rusijos bei Ukrainos valdžios atstovams nepavykus išspręsti su dujų tiekimu susijusių problemų, tiekimas Ukrainai sumažintas ketvirtadaliu. „Gazprom“ teigia, kad Ukraina jam yra skolinga net 1,5 mlrd. dolerių, o visi bandymai išsireikalauti skolos grąžinimą buvo bevaisiai. Dujas Ukrainai „Gazprom“ buvo užsukęs dar 2006 metais.

Suskaičiavus 98 procentus balsų, Rusijos prezidento rinkimuose užtikrintai pirmauja jų favoritas D. Medvedevas, gavęs 70,2% balsų.Sekmadieni ryte atliktų apklausų rezultatai rodė, jog dabartinis Rusijos premjero pavaduotojas turėtų gauti 69.5%-79.5% balsų.

Praėjusį gruodį Vladimiras Putinas pasirinko pirmą vicepremjerą Dmitrijų Medvedevą kaip savo „įpėdinį“ į Rusijos Prezidento postą. Kovo 2 d. prezidentiniai rinkimai vyks be jokios įtampos, kadangi D. Medvedevas yra vienintelis kandidatas, kuris turi šansų juose nugalėti. Rinkimai turi demokratinį fasadą, bet rinkėjai neturi realaus pasirinkimo: kaip ir 2004 m., viskas priklausys nuo vieno rinkėjo – paties V. Putino.  Vakarai privalo atidžiai stebėti Putino-Medvedevo tandemą.

Šiaurės Europos („Nord Stream“) dujotiekis, nusidrieksiantis Baltijos jūros dugnu ir sujungsiantis netoli Sankt Peterburgo esantį Vyborgą su Greifsvaldu Vokietijos šiaurėje, užmena sunkiai įmenamą mįslę: kokios gi naudos iš tikrųjų Rusija siekia gauti iš šio dujotiekio? „Nord Stream AG“ konsorciumo, kurio 51 proc. akcijų turi Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, vadovybė ne kartą yra pabrėžusi, kad Šiaurės Europos dujotiekis yra komercinis projektas.

Nė vienas bent per nago juodymą Rusijos politinę realybę išmanantis žmogus negali abejoti, kad kovo 2 dieną vyksiančius prezidento rinkimus laimės Vladimiro Putino įpėdiniu pasirinktas pirmasis vicepremjeras Dimitrijus Medvedevas. Kas jis per žmogus ir ko galime iš jo tikėtis? Būsimasis Kremliaus vadovas nuo daugumos dabartinio prezidento aplinkos narių skiriasi vienu esminiu bruožu – jis niekada nėra tarnavęs KGB ar kitose saugumo struktūrose.

Dauguma rinkimų reiškia tam tikrą netikrumą dėl ateities. Tačiau, kaip rašo „The Economist“, Rusijoje yra visai kitaip. Šį savaitgalį vyksiančius rinkimus neabejotinai milžiniška persvara laimės Vladimiro Putino įpėdiniu pasirinktas pirmasis vicepremjeras Dimitrijus Medvedevas. Kremlius savo favorito pergalę užtikrina tvirtai kontroliuodamas visas žiniasklaidos priemones bei negailestingai susidorodamas su bet kokiu bandymu reikšti rimtesnę opoziciją režimo atžvilgiu.

Vengrija oficialiai prisijungė prie 10 mlrd. dolerių vertės Rusijos inicijuoto dujotiekio „Pietinis srautas“ tiesimo, skelbia „Russia Today“. Kaip žinia, šis dujotiekis yra alternatyva, galinti užkirsti kelia Europos sąjungos bei JAV remiamam „Nabucco“ projektui, kuriuo siekiama sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Rusija pareiškė galinti pritarti naujų sankcijų Iranui skyrimui, jei Teheranas nesustabdys darbų, kuriais gali būti siekiama pasigaminti branduolinį ginklą, skelbia BBC. Vakarai mano, kad Iranas neabejotinai tęsia savo branduolinio ginklo programą ir reikalauja paskelbti naujas, dar griežtesnes sankcijas. Iki šiol Rusija labai nenoriai kalbėdavo apie galimybę naujomis sankcijomis dar labiau suvaržyti Teherano vyriausybę. Pats Iranas neigia siekiantis pasigaminti branduolinį ginklą.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ teigia kovo 3 dieną ketvirtadaliu sumažinsiantis dujų tiekimą Ukrainai, jei nebus išspręsti esminiai su tiekimu susiję ginčai, skelbia „Russia Today“. Pagrindinė problema, trukdanti dujų tiekimui, yra Ukrainos skola už praėjusius metus. Praėjusį mėnesį Ukrainos vadovai viešėjo Maskvoje, kad išspręstų esminius nesutarimus pradedant skola už gautas dujas baigiant naujos kompanijos, tieksiančios dujas Ukrainai steigimu. Tačiau problema gali būti ne tik skola.

Kaspijos regionas vėl atsidūrė dėmesio centre. „Didysis žaidimas“ – kova dėl įtakos Vidurinėje Azijoje tęsiasi. Panaši kova vyko ir seniau – tarp Britanijos imperijos ir carinės Rusijos. Dabar joje dalyvaujančių valstybių skaičius išaugo. Pasikeitė ir pats kovos pobūdis: anksčiau kovota dėl teritorijų, o dabar pagrindiniu kovos objektu tapo nafta ir dujos bei jų transportavimo keliai.

Ukrainos premjerės Julijos Timošenko ir Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ valdybos pirmininko Aleksejaus Milerio derybos, kuriose buvo svarstomi ginčytini klausimai, susiję su Ukrainos ir Rusijos sutartimis dėl gamtinių dujų tiekimo, baigėsi be rezultatų, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Ukrainos ir „Gazprom“ derybininkų delegacijų susitikimas truko beveik 5 valandas.

Pristatome mielam skaitytojui 10 istorijų, kurios savo laiku drebino Lietuvą ir kėlė aistras. Tuo pačiu tai proga susimąstyti, kiek valstybė prarado dėl neskaidrių sandėrių, nekompetentingų, o gal ir korumpuotų pareigūnų kaltės. Pateikiame jas daugmaž chronologine tvarka, o skaitytojams paliekame galimybę pareikšti savo nuomonę ir išrinkti jiems labiausiai įsiminusį mažiausiai skaidrų sandėrį: be abejo, ne visi jie vienodo svorio, galbūt ne visi padarė didelės žalos.

Ukraina planuoja iki kovo 14 dienos sumokėti „Gazprom“ dalį 1 mlrd. dolerių skolos už dujas, praneša „RIA Novosti“. Šalies vicepremjeras Aleksandras Turčinovas pareiškė, kad Ukrainai nėra paprasta išmokėti šią skolą neįsiskolinus iš naujo. Nesumokėjus skolos „Gazprom“ grasino nutraukti dujų tiekimą. Be to, „Gazprom“ pareikalavo iki balandžio 1 dienos įforminti naują dujų tiekimo schemą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įpėdiniu pasirinktas pirmasis vicepremjeras Dimitrijus Medvedevas pareiškė, kad tarp svarbiausių jo tikslų yra valstybės vaidmens ekonomikoje sumažinimas, skelbia BBC. Jei kovo 2 dieną bus išrinktas tapti Kremliaus vadovu, D. Medvedevas, kuris vadovauja ir Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“, teigė aktyviai kovosiantis ir su korupcija. Penktadienį V. Putino favoritas kalbėjo Krasnojarske vykstančiame ekonominiame forume.

Kol Lietuvoje virė (tikėtina, ir dar virs) aistros dėl „LEO LT“, Briuselyje buvo tylu ir ramu. Tokia tyla tvyrojo tuomet, kai buvo sprendžiamas bent dalinio rytinių Europos Sąjungos pakraščių energetinio saugumo klausimas, kuris, atsižvelgiant į Sąjungos žaliąją energetikos knygą, lyg ir turėtų būti svarbus ne tik Vilniui.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį nusprendė pradėti tyrimą dėl premjero Gedimino Kirkilo privačių interesų deklaracijoje nurodytų duomenų, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. „Komisija priėmė sprendimą pradėti tyrimą, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti, ar G.Kirkilas įgyvendino šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatas“, - sakė VTEK patarėjas Gediminas Sakalauskas.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Maskvoje susitarė dėl Ukrainos įsiskolinimo valstybinei Rusijos dujų kompanijai „Gazprom“, praneša „RIA News“. V. Juščenka pareiškė, kad Ukraina 2008 metų sausio mėnesio įsiskolinimus „Gazprom” padengs pagal iki tol susitartą dujų kainą. Pasak Ukrainos vadovo, skola bus sumokėta artimiausiu metu.

Antradienį per dvišalį susitikimą Ukrainos bei Rusijos prezidentai mėgins išspręsti dujų krizę. Tikimasi, kad derybų metu bus aptarta, kaip išspręsti Ukrainos įsiskolinimo Rusijos kompanijai „Gazprom“ problemą. Tačiau BBC korespondentas Gabrielis Gatehouse‘as akcentuoja, kad dujos – ne vienintelis dvišalius Kijevo bei Maskvos santykius gadinantis klausimas. Vienu iš tokių yra ir Ukrainos siekis įsijungti į NATO. Ukraina pakvietimo prie aljanso gali tekti laukti dar ne vieną dešimtmetį.

Amerikiečių dainininkei Tinai Turner, kuri atskrido į Maskvą padainuoti bendrovės „Gazprom“ jubiliejiniame vakare, buvo sumokėta 2, 5 mln. dolerių, remdamasi Rusijos spauda, rašo naujienų svetainė „factnews“ . Į Rusijos sostinę, kur pirmadienį Kremliaus rūmuose buvo švenčiamas „Gazprom“ 15 metų jubiliejus, dainininkė iš Los Andželo atskrido privačiu lėktuvu, kuris specialiai buvo nusiųstas jai, rašo laikraštis „Tvoj den“. Atskridusi legendinė dainininkė greitai atėjo į oro uosto VIP-salę ir,...

Antradienį Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka vyks į Maskvą. Tikimasi, kad derybų metu bus aptarta, kaip išspręsti Ukrainos įsiskolinimo Rusijos kompanijai „Gazprom“ problemą, skelbia BBC Rusija. Pirmadienį Ukrainos valdžios atstovams nepavyko Maskvoje pasiekti kompromiso, todėl „Gazprom“ pagrasino apriboti dujų tiekimą Ukrainai, jei sprendimas nebus priimtas iki vasario 12 dienos, 18 valandos.

Vokietijos kompanija RWE prisijungė prie Europos sąjungos bei JAV remiamo „Nabucco“ dujotiekio projekto, kuriuo siekiama Europai užtikrinti Kaspijos jūros dujų tiekimą, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. RWE yra didžiausia Vokietijos energetikos kompanija ir antra pagal dydį dujų paskirstytoja.

Pasibaigus dvi dienas trūkusiam neformaliam NATO gynybos ministrų susitikimui Vilniuje, pats metas trumpai pažvelgti, kokios temos dominavo susitikime. Oro policijos misija Šis klausimas Lietuvai buvo bene svarbiausias. Pagal dabartinius įsipareigojimus NATO sąjungininkės Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tačiau Lietuvos vyriausybė jau dabar žvelgia į priekį ir viliasi, kad oro policijos misija bus pratęsta bent iki 2018 metų.

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ pagrasino nuo pirmadienio nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jeigu Kijevas iki vasario 11 d. imtinai nepadengs įsiskolinimo ir nepasirašys su bendrove naujos dujų tiekimo sutarties. Apie tai pranešė oficialus „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas, skelbia „Newsru.com“. „Gazprom“ teigimu metų pradžioje visa eilė šalių, tarp jų Turkija, Graikija ir Ukraina, susidūrė su nepakankamu dujų tiekimu iš trečiųjų šalių.

Lenkijos siūlomas „Gintarinio dujotiekio“ projektas nėra alternatyva „Nord Stream“, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjas, praneša „RIA Novosti“. Lenkai siūlo Rusijai vietoj „Nord Stream“ dujotiekio, Baltijos jūros dugnu eisiančio į Vokietiją, tiesti alternatyvią vamzdžių liniją sausuma per Baltijos šalis ir Lenkiją.

„Gazprom“ priskaičiavo Ukrainai naują skolą ir grasina nutraukti dujų tiekimą. Gal būt, šis ekonominis mygtukas Rusijoje paspaustas dėl to, kad prieš kelias dienas Ukrainos Prezidentas Viktoras Juščenka pateikė prašymą stoti į NATO, Ukraina ką tik priimta į Pasaulio prekybos organizaciją, o Premjerė Julija Timošenko pasiūlė Europos sąjungai dujotiekį tiesti iš Azijos aplenkiant Rusiją? Vėl, kaip ir pernai, Ukraina iškilo grėsmė likti be dujų.

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad šios šalies dujų monopolisto „PGNiG“ pasirašytas kontraktas su Vengrijos kompanija „Eural Trans Gas“ iš tikrųjų yra susitarimas, pasiektas su Rusijos mafija, skelbia „Warsaw Voice“. „Eural Trans Gas“ yra vadovaujamas Semiono Mogilevičiaus – žmogaus, kuris laikomas Rusijos mafijos krikštatėviu. Šis veikėjas yra JAV Federalinės Tyrimų Tarnybos labiausiai ieškomų žmonių sąraše.

Rusijos premjeras Viktoras Zubkovas nominuotas į „Gazprom“ direktorių tarybą ir, „Reuters“ šaltinių teigimu, gali užimti kompanijos vadovo kėdę. Tikimasi, kad dabartinis tarybos pirmininkas – premjero pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas – po kovo 2 dieną vyksiančių rinkimų taps Rusijos prezidentu ir didžiausios pasaulyje dujų kompanijos vadovo kėdė liks tuščia. Praeitą savaitę pasklido žinia, kad „Gazprom“ vadovu gali tapti V. Zubkovas.

Prieš įsibegėjant šios savaitės politiniams įvykiams, siūlome pažvlegti, kokios pagrindinės temos šią savaitę turėtų dominuoti pasaulinės žiniasklaidos puslapiuose. Pirmadienis. Pasibaigus Serbijos prezidento rinkimams, kuriuos laimėjo provakarietiškas kandidatas Borisas Tadičius, laukiama, kad separatistinių nuotaikų kamuojamos ir etninių albanų dominuojamos Kosovo provincijos politikai artimiausiomis dienomis paskelbs vienašališką nepriklausomybės deklaraciją.

Kremliaus dažnai skleidžiama propaganda, kuria patikėjo ir dalis Vakarų valstybių politikų bei piliečių, skelbia, kad prezidento Vladimiro Putino išpuolis prieš demokratijos daigus šalyje buvo neišvengiamas blogis, atnešęs Rusijai stabilumą bei ekonominį klestėjimą. Tiesa, žurnale „Foreign Affairs“ Michaelas McFaulas bei Kathryn Stoner-Weiss argumentuoja, kad situacija yra priešinga nei kad ją bando pavaizduoti Kremliaus klika.