gazprom

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ vedė derybas dėl JAV žiniasklaidos bendrovės „Dow Jones“, leidžiančios vieną įtakingiausių šalies dienraščių „The Wall Street Journal“, įsigijimo.

Europiečiai niekaip negali apsispręsti, kas juos labiau baugina – pernelyg didelė priklausomybė nuo rusiškų dujų ar tai, nebus įmanoma gauti pakankamą jų kiekį, rašo „Financial Times“. Vienodą susirūpinimą kelia ir politinės Kremliaus manipuliacijos, ir nepakankamos „Gazprom“ investicijos. Tačiau Rusijos investicijų į Europą ribojimas neišspręs nei pirmosios, nei antrosios problemos, teigia dienraštis. Jau daugiau nei trečdalis ES importuojamų tiekiamos iš Rusijos.

Pamenate, dar belaukiant XXI amžiaus įvairūs astrologai, parapsichologai, alchemikai ir panašaus plauko veikėjai pranašavo, kaip pasaulis tuoj įžengs į Vandenio – visuotinės taikos ir naujo pažinimo – erą. Deja, visi pranašai kažkur staiga dingo po 2001 m. rugsėjo 11 d. – tarsi į... vandenį? Tada užgriuvo: Afganistanas, Irakas, nesibaigianti intifada Palestinoje, prisimintas Darfuras, vėl plykstelėjo Somalis.

Lietuvoje nerimstant aistroms dėl neva ryškaus dujų kainų šuolio, Rusijos bendrovė „Gazprom“ tvirtina, kad 2008 m. dujų kainos kaimynėms valstybėms nebus iš esmės keičiamos, rašo "Kauno diena".„Tikrai neplanuojame jokių esminių kainų pokyčių, nes visi pakeitimai jau buvo padaryti. Dabar tai tik kainų koregavimas“, – pareiškė „Gazprom“ atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas.

Nepaisant bendros Vakarų Europai „Gazprom“ tiekiamų dujų brangimo tendencijos, jų kainos didinimas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims vertintinas kaip spaudimo įrankis, tvirtina Rusijos nepriklausomos audito ir konsultacijų bendrovės ekspertas.

Seimo įteisintas kainų reguliavimas didiesiems vartotojams turės liūdnų padarinių paprastiems vartotojams, tvirtina "Lietuvos rytas". Vienos dujų bendrovės atstovas „Lietuvos rytui“ teigė, kad dujas importuojančios bendrovės „Lietuvos dujos“, „Dujotekana“, „Haupas“ ir „Achema“ jau yra gavusios pranešimus iš „Gazprom“ apie kitąmet didėsiančias dujų kainas.

Europos Sąjunga tikisi, kad nauji dujotiekiai, kuriuos ji planuoja nutiesti, padės atgniaužti Maskvos kumštį, spaudžiantį visus gamtinių dujų tiekimus į Europą, teigia JAV savaitraštis „Business Week“. Pasak savaitraščio, rugpjūčio pradžioje kilęs Minsko ir Maskvos ginčas dėl įsiskolinimo už dujų tiekimą vėl priminė situacijas, kai ES tapdavo Rusijos ir jos kaimynių ginčų įkaite.

„Gazprom“ padidino Baltijos dugnu tiesiamo „Nord Stream“ dujotiekio statybos projekto kainą: „Gazprom“ paskelbtoje antrojo šių metų ketvirčio veiklos ataskaitoje teigiama, kad, išankstiniais vertinimais, dviejų dujotiekio vamzdynų statyba jūroje kainuos apie 6 mlrd. eurų. Anksčiau buvo skelbta, kad bendra „Nord Stream“ projekto investicijų kaina bus mažesnė, nei 5 mlrd. eurų.

Europos šalys turi suprasti, kad Rusija nieko neduoda veltui, o jų savarankiškumas turi savo kainą. Galimas dalykas, ta kaina – jų gerovė, interviu Rusijos naujienų agentūrai "Regnum" pareiškė europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Europarlamentaro teigimu Europoje vyksta dvejopi procesai. Pasak jo, viena vertus, vyksta gera integracija, Europos šalių bendradarbiavimas, netgi įskaitant energijos išteklių problemos sprendimo galimybes.

Baltarusija jau sumokėjo „Gazprom“ daugiau nei 300 mln. dolerių iš 456 mln. dolerių skolos už pirmąjį pusmetį patiektas gamtines dujas, pranešė „Interfax“. Baltarusijos nacionalinio banko pirmininkas pirmadienį patikino šalies prezidentą A. Lukašenką, kad iki šios savaitės pabaigos „Gazprom“ bus sumokėta visa skola.

„Gazprom“ rado atpirkimo ožį dėl Europai numatomų branginti dujų – tai „Nord Stream“ dujotiekio tiesimui besipriešinančios Baltijos šalys. Tačiau dujotiekis vis tiek bus pastatytas, nes juo numatytos tiekti dujos jau parduotos, tvirtina Rusijos dujų monopolininkės atstovas. Iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūra tiesiamas Šiaurės Europos dujotiekis ir toliau laikomas prioritetiniu „Gazprom“ projektu.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenkao, komentuodamas konfliktą su „Gazprom“, pareiškė, kad Rusija siekia ne tik nemokamai užgrobti kai kurias baltarusių įmones, bet ir privatizuoti visą respubliką, - praneša „Interfax“. Lukašenka priminė, kad jo šalis pasiryžusi sąjungą su Rusija grįsti lygiateisiškumo pagrindais, tačiau Maskvos tai, anot jo, netenkina. „Jie ten pučia žandus – ir, atseit, tai neįmanoma“, - pasakė prezidentas.

Nagrinėjant Seimo pirmininko Viktoro Muntiano paviešintą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo medžiagą, tapo aišku, kad tai puiki proga detaliau susipažinti su objektu, 9 mėnesius įtampoje laikiusį visą politinį elitą. Portale publikuojame straipsnių ciklą, kuriame žurnalistas Tomas Čyvas atskleistuose tekstuose ieško ypatingesnių ar retesnių akcentų, tuo pačiu juos jungdamas su jau tapusiu  istorija  kontekstu.

Rusų dujų monopolininko „Gazprom“ ultimatumo Baltarusijai laikas baigėsi penktadienio ryte (9 val.). Po visą naktį ir rytą trukusių derybų „Gazprom“ atstovai pranešė, kad Baltarusija turi savaitę likusiai skolos daliai sumokėti. Naujienų agentūra "Interfax.by" pranešė, kad penktadienį ryte Baltarusija „Gazpromui“ pervedė 190 milijonų JAV dolerių skolos. Taip pat pažymima, kad tiekiamų dujų apimtys nėra sumažėjusios.

Artimiausiomis dienomis Baltarusija ketina grąžinti 460 milijonų JAV dolerių skolą Rusijos dujų monopolininkei „Gazprom”, praneša „Gazeta.ru”.„Aš valdžiai daviau nurodymą iš šalies rezervo paimt 460 milijonus JAV dolerių ir juos sumokėt už rusiškas dujas. Tai mūsų šaliai ne pinigai.” - pareiškė Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.„Žinoma, mūsų atsargos mažėja, bet mums padėti yra pasiruošusios kitos valstybės, Hugo Chavesas ir užsienio bankai”, - teigė jis.

Pasirodžius pranešimams, kad penktadienį Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ ketina perpus sumažinti dujų tiekimą Baltarusijai, AB „Lietuvos dujos“ atstovė Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė pranešė, kad dujos Lietuvai tiekiamos be sutrikimų, remdamasis Lietuvos radiju skelbia „Vz.lt“. "Gazprom" laiške "Lietuvos dujoms" parašyta, jog tranzitu visos gamtinės dujos, tiekiamos į Lietuvą, bus patiektos.

Galimą gamtinių dujų trūkumą Baltarusija kompensuos didindama mazuto vartojimą, praneša „Interfax“. Pasak naujienų agentūros šaltinių Baltarusijos vyriausybėje, dėl to gali sumažėti elektros energijos gamyba ir žlugti artėjančio šildymo sezono atsargų kaupimo planai. Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ pranešė dėl įsiskolinimų ketinanti nuo rugpjūčio 3 d. Baltarusijai tiekiamų dujų kiekį sumažinti 45 proc.

Lenkija reikalauja, kad Rusija vykdytų jai skirtų gamtinių dujų tiekimą, kaip nustatyta pasirašytose sutartyse, ir atmeta tiekimų sumažinimo galimybę bandant spręsti ginčą tarp Baltarusijos ir Rusijos. Tai trečiadienį pareiškė Lenkijos ekonomikos ministras Piotras Wozniakas. „Mes reikalaujame, kad būtų vykdomos pasirašytos sutartys, - sakė jis trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje. – Mums nepriimtina dujų tiekimo sumažinimo ar nutraukimo galimybė.

Estijos mokslininkų teigimu Baltijos gylis planuojamoje Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo trasoje sudaro galimybę jį patruliuoti Rusijos povandeniniams laivams, o tai gali išprovokuoti konfliktus. Estija neturi priežasčių leisti „Nord Stream“ konsorciumui tirti alternatyvią dujotiekio trasą savo teritoriniuose vandenyse, konstatavo Estijos Mokslų akademija.

Dujų tiekimo Baltarusijai sumažinimas neatsilieps jų tranzitui į kitas Europos šalis, pareiškė „Gazprom“ atstovas. „Mes manome, kad yra visos sąlygos - ir teisinės, ir techninės – kad Europos vartotojai gautų visas jiems skirtų dujų apimtis“, - trečiadienį tvirtino „Gazprom“ valdybos pirmininko atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas.

Tai, kad Lietuva statosi branduolinę jėgainę, pigs ar brangs elektra, kas į ką investuos, prižiūrės investavimą ir kitos panašios aktualijos vis dar tėra teorija šimtams žmonių. 2006 m. duomenimis, Lietuvoje buvo 258 neelektrifikuotos sodybos. Iš jų 44-ių sodybų savininkai elektros nepageidauja, 40 sodybų negyvenama. Tačiau pageidauti ir net aktyviai siekti nepakanka.

Ketvirtadienio naktį Rusijoje, Leningrado apskrityje, šalia Sankt Peterburgo miesto sprogo dujotiekis. Rusijos žiniasklaida teigia, kad tai galėjo įvykti dėl pasenusios įrangos. Po sprogimo kilo stiprus gaisras, kuris po kelių valandų buvo užgesintas. Aukų ar sužeistųjų nėra. Sprogimo vietoje susiformavo maždaug 15 metrų diametro ir 5 metrų gylio duobė, o aplinkui, maždaug 500 kv. metrų teritorijoje išdegė žemė.

Baltijos šalys ir Lenkija kuria priešiškus Šiaurės Europos dujotiekiui planus. ES nagrinėja galimybę tiesti dujotiekį alternatyviu maršrutu, tačiau ekspertai tokį projektą laiko politiniu, rašo Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“. Nė viena problema taip neapsunkina Vokietijos ir Lenkijos santykių, kaip planuojama vadinamojo Šiaurės Europos dujotiekio, Baltijos jūros dugnu sujungsiančio Sankt Peterburgą su Greifsvaldu, statyba, tvirtina dienraštis.

Rusijos vyriausybė iki 2007-ųjų metų pabaigos gaus 0,87 procento dujų monopolininko „GAZPROM“ akcijų, kurių jai trūksta iki kontrolinio paketo. Akcijos bus perduotos valstybinei įstaigai „Rosimuščestvo“, mainais į valstybei priklausančius regioninių dujų skirstymo kompanijų akcijų paketus ir į valstybės dalį jas valdančioje įmonėje „Rosgazifikacija“. Šiuo metu „Rosimuščestvo“ valdo 38,3 proc. „GAZPROMO“ akcijų. Dar 10,74 proc.

Integracija į Europą reiškia ne tik struktūrinių fondų pinigus ir stumdymąsi aplink jų skirstymo galimybes bei fotografavimąsi viršūnių susirinkimuose. Daug svarbiau yra tai, kaip yra atsirenkami ideologiniai prioritetai. Tokie dalykai, kaip laisvi rinkimai, parlamentarizmas, Konstitucija, formalus pasižadėjimas laikytis įstatymų ir daugelis kitų formalių vertybių yra jau daugmaž visuotinai išmokti, pripažinti ir, bent jau juridiškai, įforminti, kaip savi.

Finansų ministerija susidomėjo galimai nelegaliu dujotiekio į Ignaliną finansavimu ES struktūrinių fondų lėšomis. Neoficialioms žiniomis, atitinkamus užklausimus ji išsiuntė paramą „Lietuvos dujoms“ paskyrusiai Lietuvos verslo paramos agentūrai bei šį skyrimą patvirtinusiai Ūkio ministerijai. Jeigu įtarimai pasitvirtins, gali būti pareikalauta ne tik anuliuoti sprendimą skirti lėšas, bet ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti paramą skyrusius asmenis, teigiama pranešime spaudai.

Metų pradžioje Europa iškėlė sau du svarbius tikslus – liberalizuoti energetikos rinką ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Distancijos viduryje rezultatas neatrodo paguodžiantis, rašo Šveicarijos dienraštis „Le Temps“. Nuo liepos 1 d. visi Europos vartotojai gali laisvai pasirinkti elektros energijos ar dujų tiekėją. Tačiau tik nedaugelis realiai turės tokią galimybę, išskyrus Šiaurės šalis, kur konkurencija tradiciškai stipri.

Rusijos monopolininkė „Gazprom“, valdanti Kauno termofikacinę elektrinę (KTE) ruošiasi išnaudoti nišą, kuri atsiras energijos tiekimo rinkoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Bene prieš kiekvienus rinkimus ima bruzdėti politiškai aktyvesni piliečiai: kas kuria naują partiją, kas – judėjimą. Vieni iškart pretenduoja tapti „gelbėtojais“, kiti – tenkinasi satelitų vaidmeniu. Atrodo, pastarasis vaidmuo nenorom labiau limpa taip vadinamiems judėjimams. Sakau „nenorom“ todėl, kad jie nenori vadintis politikais, jiems artimesnis ir labiau prie širdies intelektualo vardas. Jie nori būti dvasiniais visų piliečių, o ypač politikų vadovais. Tai yra, būti aukščiau už visus.

Rusija ruošiasi pakartoti Šiaurės Europos dujotakio projekto scenarijų su italais. Didžiausia pasaulyje gamtinių dujų kompanija valstybinė Rusijos "Gazprom" ir Italijos naftos ir dujų kompanija "Eni SpA" gali nutiesti dar vieną dujotakį iš Rusijos į ES, kaip ir Šiaurės Europos dujotakio atveju, aplenkiant "nedraugiškas" šalis.

„Gazprom“ gali būti pašalintas iš Šiaurės Europos dujotiekio statybos Baltijos dugnu projekto, pareiškė už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos komisarė Neelie Kroes. Šiandien Rusijos dujų monopolininkei priklauso kontrolinis „Nord Stream“ akcijų paketas, tačiau jei bus priimtas ES energetikos pertvarkymo projektas, „Gazprom“ turės parduoti savo gamybinius pajėgumus Europoje, tvirtina komisarė.

Į kovą dėl britų dujotiekio tinklus valdančios kompanijos „Centrica“ įsitraukia kelios stambios Vakarų kompanijos, o iki mėnesio galo ją planavęs įsigyti rusų monopolininkas „GAZPROM“ gali atsisakyti savo ketinimų. Teigiama, jog taip pasielgti „GAZPROM“ gali paskatinti britų vyriausybės aktyvus spaudimas. Internetinis portalas „Gazeta.

Europos Sąjungos (ES) konkurencijos reikalų komisarė, olandė Neelie Kroes penktadienį pareiškė, jog Rusijos monopolininkei „GAZPROM“ gali tekti parduoti savo dujotiekių tinklus Europoje, jei įsigalios naujos energetikos kompanijų veiklą reglamentuojančios ES taisyklės.Rusijos monopolininkės „GAZPROM“ neįvardinti atstovai pareiškė esanti nustebinta jog klausimas vėl keliamas. Kaip praneša „Gazeta.

Estijoje viešinti ES konkurencijos komisarė, olandė Neelie Kroes pareiškė, kad „Gazprom“ teks parduoti savo dujų tiekimo tinklą Rytų Europoje. Europos sąjungos komisarė N. Kroes (nuotraukoje) penktadienį Taline pareiškė, kad Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ teks parduoti gamtinių dujų platinimo tinklą, kurį bendrovė valdo Rytų Europoje. Tai atsitiks tuo atveju, jei bus priimtas sausio mėnesį pateiktas energetikos reformos planas.

Nuo rusiškų dujų ir naftos priklausanti Lietuva netrukus priklausys ir nuo elektros. Uždarius Ignalinos AE jokiais elektros tiltais su Vakarų Europa nesusijungusi Lietuva trūkstamos elektros nusipirkti gali tikėtis nebent iš Rusijos, rašo „Verslo žinios“. 2009-aisiais uždarius Ignalinos AE Lietuvai stigs energijos. Teoriškai tai truks iki 2015 m., kai, tikėtina, bus paleista nauja atominė jėgainė. Viena iš galimų elektros Lietuvai tiekėjų yra Rusija.

Pasakojimas apie verslą ir ekonomiką Baltarusijoje, paskelbtas rusiškojoje Maskvoje leidžiamo JAV žurnalo „Forbes“ laidoje, tarpais labai primena įspūdžius, patirtus keliaujant laiko mašina. Sustojęs laikas Baltarusijos automobilių gamyklos „BelAZ“ surinkimo ceche žmonių nedaug. Iš tolimesnio kampo kyla dūmelis – dalis kolektyvo pasidarė pertraukėlę parūkyti.

Kaliningrado sritis jau po dviejų metų gali susidurti su aštriu elektros energijos deficitu, teigiama srities vyriausybės parengtoje energetikos plėtros iki 2015 m. strategijoje.

Didžiosios Britanijos vyriausybė tvirtai pareiškė, kad ji blokuos Rusijos energetinės grupės „Gazprom“ pastangas įsitvirtinti Didžiosios Britanijos energijos bendrovėje, rašoma „Guardian/Observer“. Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovai nurodė, kad ministrai turi svertų, galinčių užblokuoti bendrovių susiliejimą.

„Lietuvos dujos“ nekeičia dujų kainos gyventojams ir paliks jas dabartines iki šių metų pabaigos, nes dujų nebrangina ir tiekėjas „Gazprom“.Taigi kol kas Premjero Gedimino Kirkilo ir Socialdemokratų partijos pranašystės, kad, pakeistu įstatymu ėmus reguliuoti dujų kainą, „Gazprom“ ją Lietuvai padidins – nesipildo.

VSD veiklos skandalą komentuoja daug kas, tačiau jo ašimi išlieka  Seimo Nacionalinio saugumo komiteto atliktas tyrimas. Jo aktyvi dalyvė Rasa Juknevičienė mano, kad padaryti tik pirmieji žingsniai ir problema yra daug platesnė nei A. Pociaus asmenybė. Lietuva, pasak konservatorės, gyvena pavojingą laiką. Apie jos požiūrį į šias peripetijas ir teiraujasi „Balsas.

Estijos bendrovės „Eesti Gaas“ vadovas Tiitas Kullerkuppas pareiškė, kad tikimybė, jog Rusija nutrauks Estijai dujų tiekimą, yra labai nedidelė. Tačiau, jo teigimu, jų pabrangimo, kuris gali siekti 30 proc., išvengti turbūt nepavyks. Pasak dienraščio „Postimees“, šiuo metu vyksta derybos su „Gazprom“, derybininkai derina dujų kainos formulę. Pasak „Eesti Gaas“ vadovo, dujų kaina Estijoje dar nepasiekė ES lygio, ir jos didėjimas neišvengiamas.

Vyriausybė, baimindamasi Lietuvai gresiančio elektros energijos bado uždarius Ignalinos AE, skuba kartu su Latvija, Estija ir Lenkija statyti naują maksimalaus 3200 MW galingumo atominę elektrinę. Tačiau nežinia, ar šios elektrinės išvis reikės: Latvija su „Gazprom“ jau tariasi dėl naujos 4000 MW elektrinės, kuri bus ne tik galingesnė, bet ir pigesnė.

Kremliaus valdoma žiniasklaida Rusijoje trimituoja kad Rusijos prekybininkai smogia vis skaudesnius smūgius Estijos fašistams. Viena iš tokių atakų patyrė dar sovietmečiu garsus Talino „Kalev“ fabrikas. Skamba griežtai: „nebepirksime jūsų saldainių ir taip išmarinsime jus, fašistus, badu“.Kaip ir dera propagandos meistrams Kremliaus ruporai „pamiršo“ pateikti „Kalev“ pozicija sankcijų klausimu. Anot „Verslo žinių“, „Kalev“ akcininkai pareiškė, kad per mėnesį prekyba su Rusija atnešdavo 3-4 mln.

Dujų rinkos monopolininkė „Dujotekana“ neleido Kainų komisijai reguliuoti jos pelno: penktadienį ši bendrovė per teismą apribojo tautos atstovybės valią vykdančio reguliuotojo veiksmus. Komisijos pirmininkas stebisi tokiu privačios įmonės manevru. Tai jau ne pirmas kartas, kai energetikos ūkio subjektai nepaiso Seimo priimtų įstatymų.„Įgyvendindami naujojo Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, mes paruošėme naują kainų metodiką.

„Rusijos geležinkeliai“ jau atsisakė forminti naftos produktų gabenimą į Estiją gegužės mėnesį. Vos tik Estijos valdžia priėmė sprendimą demontuoti Brinzinio karo paminklą, aukšti Rusijos valdžios atstovai įspėjo, kad kaimyninei valstybei gali būti taikomos ekonominės sankcijos.

Pirmasis susitikimas su naujais didžiausios Rusijoje nepriklausomos radijo naujienų tarnybos vadovais jau savaime tapo naujiena: dabar, pasak „Rusiškos naujienų tarnybos“ vadovų, 50 proc. naujienų apie Rusiją turi būti „pozityvios“. Be to, pasak „Rusiškos naujienų tarnybos“ žurnalistų, naujoji Kremliui lojali vadovybė uždraudė minėti eteryje opozicijos lyderius, o JAV liepė vaizduoti kaip priešą, rašo JAV dienraštis „The New York Times“ (www.nytimes.

Kremlius ruošiasi suteikti įgaliojimus dujų monopolininkei „Gazprom“ kurti nuosavą gausią ir gerai apginkluotą armiją. Manoma, kad „Gazprom“ kariuomenė kartu su Baltijos kariniu laivynu saugos Baltijos dugnu į Vokietiją tiesiamą dujotiekį. Rusijos valdžia, stengdamasi užtikrinti saugų Vakarų šalims parduodamų energetinių resursų tiekimą, ketina leisti „Gazprom“ ir naftotiekių operatorei „Transneftj“ steigti nuosavas karines formuotes.

Baltijos dugnu dujotiekį statantis Rusijos ir Vokietijos konsorciumas dėl sudėtingo reljefo Suomių įlankoje nori pakeisti jo maršrutą. Tokiu atveju jis atsidurtų Estijos ekonominėje zonoje, o jeigu estai pasistengtų – net ir Estijos teritoriniuose vandenyse, pranešė dienraštis „Postimees“. Dienraščio teigimu dujotiekį tiesianti bendrovė „Nord Stream“ nori pakreipti jo maršrutą labiau į pietus, link Estijos. O tai reiškia, kad dalis dujotiekio turės būti statoma Estijos ekonominėje zonoje.

TEORIJA Kaip savo veikale „Politinio spektaklio konstravimas“, rašo Murray Edelmanas, „dramatizuoti incidentai, susiję su iškiliomis asmenybėmis, nukreipia dėmesį nuo struktūrinių konfigūracijų, kurios paaiškina tuos incidentus ir daugelį kitų dalykų. Ar politikas pasielgė neetiškai, jei leido nutekėti informacijai, liudijančiai tam tikros politikos fiasko, tampa svarbesniu klausimu, negu klausimas ar toji informacija teisinga“. Tai metodo, kuris būna pritaikomas daug kur, aprašymas.