gazprom

Vladimiras Putinas po prezidento rinkimų gali pradėti vadovauti „Gazprom“ direktorių tarybai vietoj pirmo vicepremjero ir įpėdinio Dmitrijaus Medvedevo, kuris šiuo metu užima šį postą, skelbia newsru.com. Trečiadienį baigiasi kandidatų į „Gazprom“ direktorių tarybą paraiškų pateikimas. Sąrašas bus patvirtintas vasario 4 dieną, o laikraščio „Komersant“ šaltiniai teigia, jog monopolijoje laukiama V. Putino. D. Medvedevo, kuris kovo 2 dieną turi tapti Rusijos prezidentu, sąraše tikrai nebus.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirinktas įpėdinis Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad valstybė turi geriau apmokyti savo tarnautojus, nes tik tuomet Rusijoje bus galima siekti įtvirtinti teisės viršenybės principą, rašo BBC.Šiuo metu pirmojo vicepremjero pareigas einantis politikas teisininkams pareiškė, kad valstybės turi užsiimti nuodugnesniu ir kokybiškai geresniu savo tarnautojų teisiniu lavinimu.

Didžiausia pasaulyje gamtinių dujų kompanija valstybinė Rusijos monopolininkė „Gazprom“ ketina įsigyti 50 proc. Austrijos „OMV“ Centrinės Europos dujų tinklų įmonės akcijų, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Preliminarus susitarimas tarp abiejų įmonių buvo pasirašytas dar praeitą savaitę. „Mes vėl parodėme, kokį didelį indėlį įneša „Gazprom“ užtikrinant Europos gamtinių dujų tiekimą“, - sakė įmonės vadovas Dmitrijus Medvedevas.

Vienas žymiausių Europos dujų pramonės ekspertų profesorius Alanas Riley perspėja, kad „Gazprom“ Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ statybos kaštai gali tapti nebekontroliuojami.

Serbijos lyderiai ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Maskvoje pasirašė dujų ir naftos sandėrį, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Pagal susitarimą, valstybinė Rusijos dujų įmonė „Gazprom“ įgijo didžiąją dalį Belgrado naftos monopolininkės „Naftna Industrija Srbije” (NIS) akcijų bei sutarė tiesti dujotiekį South stream per Serbijos teritoriją.

Estijos parlamento Europos Sąjungos reikalų komisijos pirmininko Marko Mihkelsono teigimu įvykiai Bulgarijoje ir Serbijoje liudija, kad ES galia sumenko iki minimumo. Tai parlamentaras pareiškė Estijos TV programoje „Terevisioon“. „Kai apie labai svarbų Serbijos susitarimą (su Rusija- red.

Serbijos vyriausybė antradienį pasirašė sandėrį su Rusijos didžiausia dujų kompanija „Gazprom“, skelbia BBC. Tai gali dar labiau padidinti Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.Pagal išankstinį susitarimą, valstybinė Rusijos dujų įmonė „Gazprom“ įsigis didžiąją dalį Belgrado naftos monopolininkės „Naftna Industrija Srbije” (NIS) akcijų bei nuties dujotiekį per Serbiją. Praeitą mėnesį Rusija už NIS akcijas pasiūlė 400 mln. eurų.

Vis stiprėja įtampa tarp dviejų Kauno merų – dabartinio miesto vadovo 32 metų konservatoriaus Andriaus Kupčinsko ir jo pirmtako 54 metų liberalcentristo Arvydo Garbaravičiaus, rašo „Laikinoji sostinė“. Dviejų žinomų Kauno politikų apsižodžiavimai dažnai vyksta viešumoje, dalyvaujant žurnalistams. Ugnį kursto ir artėjantys Seimo rinkimai.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui viešint Bulgarijoje, pasiektas susitarimas dėl dujotiekio tiesimo, kuris, kaip manoma, tik dar labiau sustiprins Senojo žemyno priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, praneša BBC.Bulgarijos ministrų kabinetas pritarė sumanymui leisti per šalį tiesti dujotiekį „South Stream“, kuriuo dujos iš Juodosios jūros būtų tiekiamos į Pietų Europos šalis.

Sankt Peterburge tarptautinės ledo ritulio federacijos IIHF prezidentas Rene Fazelis paskelbė apie 2008-2009 metų stipriausių Europos ledo ritulio klubų Čempionų lygos CHL (Champions Hockey league) turnyro naują formatą. Reikia pažymėti, kad iki šiol Europos stipriausiųjų klubų pirmenybės buvo panašios į turtingiausių klubų komercinį turnyrą ir labiau rūpėjo gal tik rusams, nes finalinio ketvertuko varžybos jau kelintus metus iš eilės vyko Sankt Peterburge.

Rusijos Kaliningrado srityje, būsimos požeminės „Gazprom“ dujų saugyklos statybos vietoje, archeologai aptiko unikalius medinius prūsų karių žirgų balnus, pranešė naujienų agentūra „Regnum“. Pasak Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejaus direktoriaus A. Valujevo, radinius 2007-ųjų lapkričio mėnesį prie Pabėčių (Romanovo) miestelio srities vakarinėje dalyje aptiko Sambijos archeologinės ekspedicijos specialistai.

Putinas naudoja dujas kaip ginklą, tačiau iš tikrųjų Rusija vos pajėgia užsitikrinti savo pačios dujų poreikius, rašo JAV savaitraštis „Newsweek“. Pasak leidinio, Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ dažnai vaizduojama kaip milžiniška energetikos gorila. Paskutiniaisiais metais bendrovė pasiekė didelių laimėjimų pelningose Europos rinkose.

Neoficialiais duomenimis „Gazprom“ nustatė gamtinių dujų kainą Baltijos šalims – maždaug po 353 JAV dol. už 1000 kubinių metrų, pranešė Latvijos verslo portalas „Biznews.lv“. Jo turimomis neoficialiomis žiniomis pagrindiniai gamtinių dujų importuotojai Lietuvoje – „Lietuvos dujos“ ir „Dujotekana“ bei „Achema“ mokės po 353 JAV dol. už 1000 kubinių metrų. Kaina Latvijai ir Estijai būsianti tokia pati.

Kaip ir kiekvienais metais Lietuva laukia tradicinio „Gazprom“ siurprizo – galbūt pavyks išsiderėti mažesnes gamtinių dujų kainas, rašo „Kauno diena“.Premjeras Gediminas Kirkilas interviu Žinių radijui ketvirtadienį patvirtino, kad Lietuvos atstovai dar nėra informuoti, kiek 2008-aisiais teks mokėti už gamtines dujas, o derybos tebevyksta.„Kol kas galutinių kainų mes neturime.

Iki Vladimiro Putino pasitraukimo iš prezidento posto liko vos keli mėnesiai, o Kremliuje auga vidinės klanų kovos dėl vietos po saule būsimojo įpėdinio Dmitrijaus Medvedevo pašonėje, praneša „The Guardian“.Slapti „caro“ turtai„The Guardian“ iš patikimų šaltinių sužinojo, kad V. Putinas disponuoja slaptu, niekur viešai nedeklaruotu 40 mlrd. dolerių turtu. Manoma, kad šis turtas saugiai ilsisi Šveicarijoje bei Lichtenšteine.

Rusijoje atlikus visuomenės nuomonės apklausą, paaiškėjo, kad pati geidžiamiausia darbovietė yra valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“, rašo „Kommersant“.Šioje kompanijoje norėtų dirbti 44 proc., t.y. maždaug 32,642 mln., rusų. Tarp kitų geidžiamiausių darboviečių taip pat vyrauja energetikos kompanijos. „Lukoile“ bei „Rosneft“norėtų darbuotis 23 proc., t.y. 17,06 mln., rusų.

Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“ patiria nuostolius dėl JAV dolerio kurso smukimo ir gali pradėti pardavinėti naftą užsienyje už rublius, teigia bendrovės vadovai. Kiek anksčiau Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas buvo pareiškęs, kad bendrovė nagrinėja galimybę pardavinėti dujas ne už dolerius ir eurus, o rublius.

Irano vyriausybė pasiūlė Rusijai sukurti bendrą dujų kompaniją, Irano užsienio reikalų ministro Manouchehro Mottakio žodžius, pasakytus tarpvyriausybinės abiejų šalių komisijos bendradarbiavimo klausimais susitikimo metu, cituoja „Lenta.ru“.Irano užsienio reikalų ministras taip pa pasiūlė sukurti keletą bendrų konsorciumų elektros energijos gamybos bei transporto srityse.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar paskelbė ilgai lauktą žinią. Jis norėtų savo įpėdiniu matyti Dmitrijų Medvedevą – 42 m. teisės profesorių iš Sankt Peterburgo, šiuo metu einantį pirmojo vicepremjero pareigas. Jis nesusijęs nei su specialiosiomis tarnybomis, mažai siejamas su galios struktūromis Kremliuje, išskyrus Rusijos dujų milžiną „Gazprom“ koncerną, kuriam vadovauja.

Trečdalis Europos Sąjungoje suvartojamų dujų ir naftos importuojama iš Rusijos. Jei šioje šalyje padėtis nepasikeis, po kelių dešimtmečių ES susidurs su energijos šaltinių stygiumi. Tai, remdamasis Vokietijos ekonominių tyrimų institutu, praneša naujienų tinklapis „EUobserver“. Anot tyrimą atlikusių specialistų, jei Rusija neinvestuos į energetikos sektorių mėgindama efektyviau naudoti energiją šalies viduje, dėl to kylančias problemas prisieis spręsti Bendrijai priklausančioms šalims.

2008 m. „Gazprom“ gamtines dujas Ukrainai tieks už 179,5 JAV dol. už tūkstantį kubinių metrų, teigiama šiandien išplatintame Rusijos dujų monopolininkės pranešime. „Gazprom“ teigimu tiek dujos kainuos Rusijos ir Ukrainos pasienyje. Pranešama, kad toks susitarimas buvo pasiektas per „Gazprom“ valdybos pirmininko A. Milerio ir Ukrainos kuro ir energetikos ministro J. Boiko derybas. 2007 m. Ukrainai „Gazprom“ dujas tiekė už 130 JAV dol. už 1000 kubinių metrų.

Kaip Vakarai turėtų reaguoti į Vladimirą Putiną? Po užvakar įvykusių itin abejotinų rinkimų į Rusijos parlamentą šis senas klausimas tampa dar aktualesnis, tvirtina Australijos dienraštis „The Sydney Morning Herald“. Jį pirmiausia turėtų sau kelti Europa, kurios politika Rusijos atžvilgiu kelia viso žemyno skilimo pavojų – ne mažesnį, nei klausimas dėl paramos JAV Irake. „Vieningoji Rusija“ rinkimuos iškovojo įtikinamą pergalę.

Kasdienybe tapusias naujienas apie kainų šuolius vainikuos itin nemaloni žinia. Šią savaitę ketinama patvirtinti, kad dujos gyventojams brangs apie 70 proc., o elektros energija – apie 10 proc., rašo „Klaipėda“. Šuolis – drastiškas Valstybinė kainų ir energetikos komisija (VKEK) sprendimą, ar leisti didinti elektros kainą turi priimti šiandien. Bendrovė VST, kuri tiekia elektrą klaipėdiečiams, prašo ją branginti trimis centais.

Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valdyba trečiadienį patvirtino naujas gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas. Taip pat paaiškėjo ir gerokai išaugusios naujos gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams.Naujieji įkainiai buvo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK). Tvirtinama, jog bendrovės valdybos patvirtintos kainos neviršija VKEKK nustatytų perdavimo, skirstymo ir tiekimo kainų viršutinių ribų.

Gruodžio mėnesį Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ turės pasirinkti užsienio bendrovę, su kuria kartu statys suskystintų dujų terminalą Baltijos pakrantėje, pranešė „Bloomberg“. Viena iš pretendenčių – Kanados bendrovė „Petro-Canada“. Apie kitas galimas projekto dalyves oficialiai nepranešama. Anksčiau apie savo suinteresuotumą dalyvauti šiame projekte buvo pranešusios įmonės „BP Plc“, „BG Group Plc“, „Mitsubishi Corp.“, „Mitsui & Co.

Neseniai į atsargą išėjęs Lietuvos generolas Jonas Kronkaitis žvelgia į savo sostinę Vilnių ir džiaugiasi: kažkada pilkas sovietinis miestas tapo Naujosios Europos dalimi, teigiama JAV dienraščio „The New York Times“ sekmadienio numeryje paskelbtame straipsnyje „Stiprėjanti Rusija pažadino Baltijos šalių baimes“. Tačiau jį vis dėlto slegia nerimas: į Baltijos šalis sparčiai grįžta Rusijos galybė, tik šį kartą jos ginklai – ne tankai, o nafta ir pinigai.

Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ projekto vykdytojai šiomis dienomis susilaukė naujų priešininkų ir sąjungininkų, rašo dienraštis „The International Herald Tribune“. Antradienį Švedijos oficialieji asmenys pranešė, kad „Nord Stream“ statybos iniciatoriams buvo išsiųstas prašymas pasirinkti kitą dujotiekio maršrutą, kad nebūtų padaryta žalos aplinkai.

Rusijos dujų monopolininkė bendrovė „Gazprom“ ir Nyderlandų dujų bendrovė „Gasunie“ pasirašė sutartį dėl dalyvavimo Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ projekte, pranešė Latvijos portalas „Biznews.lv“. „Gasunie“ tapo ketvirtąja „Nord Stream“ projekto dalyve. Sutinkamai su sutartimi „Gazprom“ atiteko 9 proc.“Balgzand Bacton Line“ (BBL) dujotiekio, jungiančio Nyderlandus ir D. Britaniją, akcijų, o „Gasunie“ – 9 proc. „Nord Stream“ konsorciumo akcijų.

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“, kartu su partneriais Vokietijoje BASF ir E. ON Baltijos dugnu tiesianti „Nord Stream“ dujotiekį, pranešė planuojanti prijungti prie jo ir Čekiją, kuri neva galėsianti nemažai uždirbti iš papildomo rusiškų dujų tranzito. „Nord Stream“ dujotiekis sausuma bus tiesiamas nuo Rusijos Vologdos srities iki Vyborgo miesto, o iš jo Baltijos jūra pasieks Vokietijos miestą Greifsvaldą.

Apie planus statyti Kaune dar vieną naują jėgainės bloką Kauno termofikacinės elektrinės generalinis direktorius Antanas Pranculis paskelbė vasarą. Rusijos dujų tiekėja „Gazprom“ pritarė jo pasiūlytai idėjai išplėsti elektrinės pajėgumus, rašo „Kauno diena“. Senoji jėgainė veiks, kol bus pastatyta naujoji atominė elektrinė. „Mūsų nuomone, tai įvyks 2018 metais, todėl iki tol Kauno termofikacinei elektrinei apsimokės dirbti turint apie 500 megavatų pajėgumus.

Baltijos dugnu Rusijos ir Vokietijos konsorciumo „Nord Stream” tiesiamo dujotiekio ekonominis efektyvumas kelia rimtų abejonių, Latvijos dienraščiui „Dienas bizness” pareiškė žymus britų ekspertas Alanas Riley.

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas ketvirtadienį susitiko su valstybinės Rusijos dujų kompanijos „Gazprom“ atstovais, kad aptartų naujosios dujų tiekimo sutarties sąlygas. Rusijos pusės siūloma nauja dujų kaina nebuvo atskleista, tačiau sulaukta užuominų apie tai, kad derybininkai sieks sudaryti ilgalaikę dujų tiekimo sutartį 15-20 metų.

Estijos vyriausybės, atsisakiusios leisti žvalgyti jūros dugną savo teritoriniuose vandenyse, smūgio sulaukęs Rusijos ir Vokietijos konsorciumas „Nord Stream“ ką tik gavo dar vieną – šįkart Vokietijos.

Pasak "Lietuvos žinių", Sergejus Artiomenka, prisistatęs kaip regioninės plėtros posovietinėje erdvėje ekspertas, pasiryžo duoti atsaką prof. V. Landsbergio paskelbtoms publikacijoms žurnale „Veidas“ ir tinklalapyje „Balsas.lt“. Rusijos ekspertą labiausiai piktina tai, kad prof. V. Landsbergis negaili kritikos Rusijai.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasiūlė Rusijos valstybinei dujų kompanijai „Gazprom“ 5 metus naudotis Baltarusijos dujotekiais, nemokant tranzito mokesčių. Baltarusių sąlyga – atsisakyti dujotekio „Nord Stream“ tiesimo Baltijos jūros dugnu, pranešė „Lenta.

Užvakar Lietuvoje penkių buvusių komunistinių šalių atstovai pasirašė planą statyti naftotiekį, kuris padės sumažinti Vidurio ir Rytų Europos priklausomybę nuo rusiškos naftos, rašo dienraštis „Financial Times“. Ukraina, Lenkija, Lietuva, Azerbaidžanas ir Gruzija susitarė steigti konsorciumą, kuris pratęs naftotiekį Odesa – Brodai Lenkijos kryptimi, kad jis pasibaigtų Plocko mieste Lenkijoje.

Ukraina rado sprendimą dėl įsiskolinimų Rusijos dujų tiekimo įmonei „Gazprom“ ir antradienį su įmone ketina pasirašyti oficialų susitarimą, rašo BBC.Praeitą savaitę Gazprom savo partnerius Europos šalyse oficialiai informavo apie „egzistuojančias dujų tiekimo Ukrainai problemas“, kurios kilo dėl to susidariusio šios šalies įsiskolinimo.„Rusijos pusė visiškai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy antradienio vakarą laukiamas Maskvoje, kur jį Kremliuje priims Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, praneša BBC.Tai bus pirmasis dvišalis šių politikų susitikimas. Manoma, kad prezidentai svarbiausią vietą antradienį bei trečiadienį vyksiančiose diskusijose skirs energetiniam bendradarbiavimui, Irano branduolinei programai bei Kosovo nepriklausomybės dilemai.

Ukraina pradėjo mažinti gamtinių dujų, kurias į respubliką tiekia „Gazprom”, vartojimą. Apie tai pranešė rusų dujų holdingo spaudos tarnyba. Pranešime teigiama: „jei spalio 1d. per parą ukrainiečių vartotojams buvo perpumpuojama 158,1 mln. kubinių metrų dujų, tai spalio 2 d. jų sumažėjo iki 142,9 mln. kubinių metrų, o spalio 3 d. krito iki 122,1 mln. kubinių metrų.

„Gazprom“ antradienį savo partnerius Europos šalyse oficialiai informavo apie „egzistuojančias dujų tiekimo Ukrainai problemas“, kurios kilo dėl to susidariusio šios šalies įsiskolinimo, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Rusijos pusė visiškai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Tuo tarpu Ukrainos įsiskolinimas už patiektas dujas jau pasiekė daugiau nei 1,3 milijardo JAV dolerių“, teigiama „Gazprom“ pranešime.

„Gazprom“ tiekiamos dujos Latvijai kitąmet pabrangs 40 proc., šalies premjeras žada įšaldyti valstybės reguliuojamas kainas, pranešė Latvijos naujienų agentūra LETA. Nuo kitų metų vasaros Latvijoje gali būti įšaldytos administraciniu būdu nustatomos kainos, įskaitant ir gamtinių dujų tarifus, pareiškė šalies premjeras Aigaras Kalvitis. Jo teigimu dabar sustabdyti valstybės reguliuojamų kainų didėjimą neįmanoma.

Prezidentas Valdas Adamkus, nors ir tiesiai neminėdamas Rusijos, apkaltino ją pajamas iš energetinių išteklių naudojant ne reformoms, o ginkluotei. Trečiadienio pavakare kalbėdamas Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos sesijoje jis taip pat netiesiogiai apkaltino Maskvą siekiant paversti Kosovą dar vienu „įšaldytu konfliktu“, praneša Lietuvos televizijos naujienų tarnyba.

Vyriausybės demonstruojamos pastangos derėtis su Maskva dėl gamtinių dujų kainų ekonomistus verčia gūžčioti pečiais, rašo "Kauno diena".Gludina pozicijąRugpjūčio pabaigoje premjeras Gediminas Kirkilas iš atostogų vienai dienai atšaukė užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną. Įgaliojęs pradėti derybas dėl dujų kainų su Rusija, Vyriausybės vadovas paaiškino, kad tai būtina daryti, nes, preliminariais duomenimis, žadama gerokai padidinti jų kainas Lietuvai.

Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas į Lietuvą siekia sugrįžti kaip gelbėtojas, galintis susitarti su „Gazprom“ dėl palankesnių dujų kainų, rašo "Kauno diena".  Mėgina tapti lobistu Ką veikia nuo Lietuvos prokurorų į Maskvą pasprukęs V.Uspaskichas? Per beveik pusantrų savanoriškos tremties metų jis iš esmės prarado bet kokią politinę įtaką Lietuvoje, bet pastaruoju metu aktyviai mėgina ją susigrąžinti.

„Mažeikių naftą“ žaliava aprūpindavusiu ir jau daugiau nei metus neveikiančiu naftotiekiu „Družba“ („Draugystė“) nafta į Lietuvą nebetekės niekada, interviu „Lietuvos rytui“ prognozuoja žinomas Ukrainos energetikos ekspertas Vladimiras Saprykinas. Nors pagal naujausius pranešimus „Družba“ neveiks tik iki 2008 metų pabaigos, Ukrainos Oleksandro Razumkovo ekonomikos ir politikos tyrimų centro energetikos programų direktorius neturi didelių vilčių, kad naftotiekis vėl kada nors bus atidarytas.

Pastarojo meto Rusijos pareigūnų pasisakymai leidžia susidaryti įspūdį, kad jie nėra suinteresuoti, kad dujotekis „Nord Stream“ eitų Estijos teritorija, ketvirtadienį pareiškė Estijos ministras ministras Andrus Ansipas, rašo „Postimees.ee“. A. Ansipo teigimu, Rusijos veiksmai Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotekio atžvilgiu formuoja neigiamą emocinį foną. Jis pabrėžė, jog Rusijos pareigūnams nederėtų vadinti parazitais tų šalių, per kurias eina jų produktų tranzitas.

Lietuva žada padidinti per savo teritoriją į Kaliningradą transportuojamų dujų tarifą. Tranzito brangimas esą būtų proporcingas „Gazprom“ planuojamam Lietuvai skirtų dujų pabranginimui, skelbia Rusijos dienraštis „Kommersant“. Dienraščio duomenimis „Gazprom“ planuoja šiais ir kitais metais į Kaliningrado sritį perpumpuoti 1,27 mlrd. kubinių metrų dujų. Tranzito per Lietuvą kaina nėra tiksliai žinoma, bet anksčiau buvo skelbiama, kad ji šiek tiek didesnė nei 1 JAV dol.

Kitąmet brangs dujos ir šildymas, skelbia "Klaipėda". Nuo sausio 1-osios Rusija gali pareikalauti Lietuvos mokėti už dujas tiek pat, kiek jau moka Europos Sąjungos senbuvės. Pasak ūkio ministro patarėjo ryšiams su visuomene Ričardo Slapšio, „Gazprom“ ne kartą deklaravo, kad nuo 2008-ųjų dujų tarifai Lietuvoje bus prilyginti kainoms, kurias moka ES šalys. „Pavyzdžiui, Vokietijai dujos parduodamos nuo 265 iki 285 dolerių už 1000 kubinių metrų.

Didėjančios mazuto kainos gali lemti, kad Vakarų Europai „Gazprom“ tiekiamos dujos kitų metų pradžioje gali pasiekti rekordinę kainų ribą – iki 312 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, tvirtina Rusijos ekspertai.  Tokią prognozę, remdamiesi pastaraisiais mėnesiais besikeičiančiomis mazuto kainomis, skelbia Rusijos investicijų bendrovės „Trojka Dialog“ ekspertai. Jų teigimu Vakarų Europai „Gazprom“ tiekiamos dujos artimiausiu metu pabrangs iki 293 dolerių. Tai 10 proc.