gazprom

R. Juknevičienės kalba Seime svarstant NSGK pirmininko A. Sadecko patvirtinimą. Gerbiamieji kolegos, kai būdama komandiruotėje viename iš NATO parlamentinės asamblėjos komiteto posėdžių sužinojau apie aštuonių kolegų iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto apsisprendimą keisti pirmininką. Pirma kilusi mintis buvo, kokia gi tikroji Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko posto kaina? Tai yra - ką už A.Matulevičiaus galvą gaus Viktoras Uspaskich.

Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko poste socialliberalu Alvydu Sadecku pakeistas „pilietininkas“ Algimantas Matulevičius sako užmynęs valstybininkų klanui ant nuospaudos.

Viešuosius ir privačius interesus supainiojęs premjeras Gediminas Kirkilas apgailestauja, kad anksčiau neatsisakė turėtų akcijų ir kalba apie įstatymų pataisas. Pasak G.Kirkilo, jo šeimos turėtas akcijų kiekis buvo toks menkas, kad jis negalėjo pagalvoti, jog tai galėtų būti pripažinta įstatymo nevykdymu bei viešųjų ir privačių interesų supainiojimu.

Premjeras Gediminas Kirkilas nevykdė įstatymų reikalavimų, turėdamas bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų ir nenusišalindamas nuo Gamtinių dujų įstatymo pataisų svarstymo Vyriausybėje.

Seimas šiandien pritarė, kad Algimantą Matulevičių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko poste pakeistų socialliberalas Alvydas Sadeckas. Tai portalui „Balsas.lt“ patvirtino naujasis komiteto pirmininkas A. Sadeckas. Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė liberaldemokratas Petras Gražulis,  už A. Sadecko kandidatūrą balsavo 58 Seimo nariai, 24 prieš, o 10 susilaikė.

Rusijos naftininkai „Gazprom“, „LUKOIL“ ir „TNK-VR“ nelaiko labai realiais Rusijos vyriausybės planų jau artimiausiu metu pereiti prie ekologiškesnių degalų gamybos. Kaip skelbiama, tokia galimybė galėtų būti svarstoma tik tuo atveju, jeigu atsirastų papildomų ekonominių stimulų.

Pastaruoju metu naftos kainos pasaulinėje rinkoje šuoliuoja į priekį itin sparčiai. Nors ir ne tokiais tempais, gamtinių dujų kainos taip pat nuolat kyla. Ypač tai akivaizdu Europoje, kuri nemaža dalimi priklausoma nuo importuojamos energetikos. Didėjantis naftos ir dujų suvartojimas, adekvačiai augančios šių energetinių žaliavų kainos, jau dabar kelia nemažą susirūpinimą ES valstybėms – kylančios naftos ir dujų kainos prisideda ir prie bendro kainų lygio augimo.

Partijai „Tvarka ir teisingumas“ (TT) grasinant teismais ir specialiais tyrimais, bendrovė „Diena Media News“ pareiškė, kad šios bendrovės valdomuose dienraščiuose dirbantys žurnalistai ir toliau domėsis partijų finansavimu.

Lietuva už rusiškas dujas jau moka apie 30 proc. daugiau nei šių metų pradžioje - kaina artėja prie 500 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų. Rusijos gamtinių dujų tiekėjas koncernas „Gazprom“ nuostolingai dirba vidaus rinkoje, bet atsigriebia iš eksporto. Kaip jau rašė LŽ, nuo metų pradžios pasienyje „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“ iš rusų dujų milžinės perkamos gamtinės dujos pabrango nuo 330 iki 420 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) ketina kreiptis į teismą dėl žiniasklaidos publikacijų, kur, remiantis neoficialiomis žiniomis, teigiama, jog Lietuvos specialiosios tarnybos tiria, ar Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ gali finansuoti „tvarkiečius“. „Taip pat įstatymo nustatyta tvarka iš dienraščių („Kauno diena“ ir „Vilniaus diena“ - BNS) bus pareikalauta paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją“, - sakoma TT pranešime spaudai.

Lietuvos specialiosios tarnybos imasi tirti, ar Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ per tarpininkę iš Ukrainos nebus perdavusi partijai „Tvarka ir teisingumas“ pinigų, skirtų politinei kampanijai finansuoti. Kaip rašo „Vilniaus diena“, R. Pakso vadovaujamos partijos štabe konsultante dirba buvusi žurnalistė Marina Jasinskaja.

Neoficialiomis žiniomis, Lietuvos specialiosios tarnybos tiria, ar Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ per tarpininkę iš Ukrainos gali perdavinėti pinigus partijai „Tvarka ir teisingumas“ (TT). Pasak dienraščio „Vilniaus diena“, Rolando Pakso vadovaujamos partijos štabe konsultante dirba buvusi žurnalistė Marina Jasinskaja. Formaliai ji atsakinga už televizijos vaizdo klipų apie partiją kūrimą ir transliavimo per įvairias Lietuvos televizijas derinimą.

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ suinteresuota dalyvauti JAV tiesiamo dujotiekio iš Aliaskos į pietinę šalies dalį projekte, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Apie tai Sankt Peterburge vykstančiame tarptautiniame ekonomikos forume pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris.

Ūkio ministras V.Navickas ir toliau gina „Lietuvos dujas“, nors tokia pozicija vadinama žalinga Lietuvos ateičiai, rašo „Lietuvos žinios“. Ūkio ministerijai ir premjerui teks paklusti parlamentarams ir sumažinti „Lietuvos dujų“, o per jas - ir Rusijos dujininkų apetitą Lietuvoje. Vakar Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) atmetė Vyriausybės siūlymą prašyti Europos Komisijos (EK) direktyvoje dėl dujų rinkos liberalizavimo taikyti išimtį.

Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai bendrame posėdyje ketvirtadienį atmetė Vyriausybės ketinimus prašyti Europos Komisijos išimties direktyvoje dėl dujų rinkos liberalizavimo, - praneša Lietuvos radijas. Komitetai savo sprendimą priėmė 13 balsų prieš 5, iš viso posėdyje dalyvavo 19 parlamentarų. Parlamentarai atsižvelgė ir į šalies prezidento Valdo Adamkaus nuomonę, kurią posėdyje išsakė šalies vadovo patarėjas.

Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų susirėmimas dėl Lietuvos energetinių bendrovių gamybos ir tiekimo atskyrimo gali ilgam palikti mūsų šalį Rusijos įtakos zonoje. Šiandien Vyriausybės nariai renkasi į neplanuotą pasitarimą. Ministrų kabinetui teks apsispręsti, kokią poziciją mūsų šalis pateiks Europos Sąjungos (ES) Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER) dėl vadinamojo Trečiojo energetikos paketo sudedamosios dalies - gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių direktyvos.

Lietuvos Vyriausybė ketina nepritarti Europos Komisijos siūlomoms energetikos sektoriaus liberalizavimo direktyvos įgyvendinimo priemonėms ir prašyti šaliai specialios išimties. Pasak ūkio ministro Vyto Navicko, ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje turėtų būtų pritarta Ūkio ministerijos siūlymui nepritarti nė vienam iš trijų EK siūlomų direktyvos įgyvendinimo priemonių, o prašyti specialios išimties.

Energetikos eurokomisaras Andris Piebalgs kalbėdamas Baltijos jūros valstybių verslo forume Rygoje pataria „išsilaisvinti nuo senovinio mąstymo" – susitaikyti su naftos kainų augimu ir imtis inovacijų. „Turime suvokti, kad laikai keičiasi ir kadaise sukurti dalykai nėra amžini. Dar prieš metus 100 dolerių naftos kaina už barelį atrodė neįtikėtina, o dabar tai tapo realybe.“ sako A. Piebalgs.

Europos Parlamento Peticijų komitetas pareiškė nuomonę, kad „Šiaurinio srauto“  (Nord Stream) dujotiekis, „Gazpromo“ planuojamas nutiesti Baltijos jūros dugnu, kelia pavojų aplinkai ir pasiūlė ieškoti kitų kelių šiam dujotiekiui.  Peticijų komitetas atkreipė dėmesį į šį projektą po to, kai gavo 30 000 Europos Sąjungos piliečių, daugiausia Baltijos valstybių gyventojų, pasirašytą peticiją.

Gamtinių dujų kainos kyla visoje Europoje. Jų didėjimą skatina pastaruosius kelis mėnesius tarptautinėse rinkose itin sparčiai brangusi nafta. Lietuviai jau seniau moka didžiausią kainą. Pramonės įmonėms parduodamų dujų kainos šuoliuoja dar didesniais žingsniais nei gyventojams. Europa už dujas moka brangiau nei jos kainuoja Amerikoje, o Rusijoje dujų kainos yra pačios mažiausios. Taigi pasaulyje už dujas daugiausia moka Europa, o Europoje rusiškas dujas brangiausiai perka Lietuva.

Pirmadienį prie Valstybės saugumo departamento (VSD) susirinkę dvi dešimtys protestuotojų piktinosi vadinamosios „valstybininkų“ grupuotės įsigalėjimu šalies politikoje, institucijose bei žiniasklaidoje. Protestuotojai taip pat pažymėjo, kad Lietuvos specialiosios tarnybos praktiškai nėra kontroliuojamos parlamento. Reportažą iš piketo žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Vilniaus miesto savivaldybės vadovai neskuba grąžinti 7 mln. litų viršijančios skolos „Vilniaus energijai“. Tuo tarpu pati „Vilniaus energija“ įžvelgia siekį sostinės šilumos ūkį perleisti į kitas, sostinės valdžiai mielesnes rankas, galbūt net Rusijos dujų milžinui „Gazprom“. Apie sostinės savivaldybės įsiskolinimus, pasirodo, ne tik šilumininkams, bet ir kelininkams, „Respublika“ šnekėjosi su Vilniaus miesto meru Juozu IMBRASU (interviu kalba netaisyta): - Norėjome pasiteirauti dėl skolų „...

Dešimtajame dešimtmetyje Rusijoje vykusios privatizacijos architektas Anatolijus Čiubaisas teigia, kad Rusija šiuo metu turi labiau rūpintis ne tuo, kaip patenkinti Vakarų energetinius poreikius, o kaip šiais ištekliais aprūpinti savo vidinę rinką, rašo „EU Observer“. „Aš manau, strategiškai kalbant, kad mūsų prioritetas turi būti ne Europa ar Kinija. Mes turimą šitą vakarų srautą, šiaurės srautą, pietų srautą. Šiuo metu manau, kad tai, ko mums labiausiai reikia, yra rusiškas srautas.

Ar D.Medvedevas pasiruošęs būti reformatoriumi parodys tai, ar jis nuspręs reformuoti „Gazprom“. Visas struktūrines reformas Rusijoje reikia pradėti nuo „Gazprom“ ir atvirkščiai – visos reformos, nepertvarkius šio energetikos giganto, Rusijoje bus tik formalumai.

Rusijos žiniasklaidoje vėl pasirodė kalbos, kad Ukraina taip ir nesumokėjo visos už Rusijos patiektas dujas susidariusios skolos, rašo „Moscow Times“. Apie tebesančią skolą užsiminė ir šaltinis valstybiniame Rusijos dujų monopolininke „Gazprom“. Tiesa, šaltinis atsisakė pateikti konkretesnę informaciją apie likusios skolos dydį. Oficiali Ukrainos pozicija skelbia, kad visa skola už dujas sumokėta dar iki balandžio 28 dienos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinsis dar vieną galimą premjero Gedimino Kirkilo interesų konfliktą, kuomet jis nenusišalino nuo įstatymų svarstymo, nors numanomai turėjo su svarstomais įstatymais susijusių bendrovių akcijų.

Viename naujausių autoritetingo britų savaitraščio „The Economist“ numerių neįvardintas Lietuvos pareigūnas, kalbėdamas apie Rusijos interesus artimajame užsienyje, teigia, kad „jei prasidės karinis Rusijos konfliktas su Gruzija, tai po to seksime mes“ (t. y. Lietuva). Teiginys, kaip ir visas šio savaitraščio tonas, kai kalbama apie Rusijos santykius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis ir Europos Sąjungos (ES) šalimis, skamba tikrai grėsmingai, nes kariniai konfliktai į vakarus nuo Padnes...

Kompanijos vertė šiandien yra 340 milijardų JAV dolerių. Beliko aplenkti „Exxon Mobil Corp.“ (476 mlrd.) ir „PetroChina Co.“ (441 mlrd.). Aplenkti įsisvajojo Rusijos ekspertai ir  „Gazprom“ vadovai. Peno šioms svajoms teikia milžiniškas ligšiolinis „Gazprom“ augimo pagreitis. Per šešerius dabartinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo vadovavimo kompanijai metus „Gazprom“ vertė išaugo daugiau nei 32 kartus.

Ketvirtadienį kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje premjeras Gediminas Kirkilas pakartojo savo seniai išsakytą poziciją – esą dujų kainų reguliavimas, kurį įstatymu pernai įteisino Seimas, buvo klaida. Anot premjero, Rusijos monopolininkės „GAZPROM“ tarpininkų, tarp jų ir skandalingai pagarsėjusios UAB „Dujotekanos“, pelnai neva tik išaugę. Premjero patarėjas Saulius Spėčius portalui „Balsas.

Per iškilmingą ceremoniją Kremliuje Dmitrijus Medvedevas oficialiai prisaikdintas naujuoju Rusijos prezidentu, skelbia „Russia Today“. Padėjęs ranką ant Rusijos Konstitucijos D. Medvedevas davė priesaiką ir šalies Konstitucinio Teismo vadovas paskelbė jį naujuoju prezidentu. Jis tapo vos trečiuoju Rusijos vadovu po Sovietų Sąjungos žlugimo. D. Medvedevo inauguracijos ceremonijoje dalyvavo 2,4 tūkst. svečių.

Kauno termofikacinę elektrinę valdantis Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ pritarė maždaug milijardo litų investicijoms į naujos elektrinės Kaune statybą. Dvigubai už dabartinę galingesnė elektrinė esą bus viena ekonomiškiausių šiluminių elektrinių Rytų Europoje. Tačiau dėl kuro brangimo parduodamos šilumos kainą ketinama didinti maždaug 2 kartus. LTV „Panorama“ praneša, kad elektrinė, kaip planuojama, pradės veikti iki 2011-2012 m. šildymo sezono pradžios.

Jau kitą mėnesį Lietuva už dujas gali mokėti 400 JAV dolerių - 20 proc. daugiau nei metų pradžioje. Dėl to dujos ir šiluma gali brangti dar daugiau nei skelbta pastaruoju metu. „Praėjusį mėnesį dujų kaina pasienyje buvo apie 380 dolerių ir prognozuojame, kad kitą mėnesį bus apie 400 dolerių“, - sakė Kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Danas Janulionis. Premjeras Gediminas Kirkilas tikina, kad Vyriausybė šioje situacijoje nedaug ką gali.

Rusijos monopolininkės „Gazprom“ direktorių taryba pritarė, kad Baltijos šalims tiekiamų dujų kaina būtų keliama iki Europos rinkoje esamo lygio - maždaug 350 dolerių už tūkst. kubinių metrų. Kainos kils Baltijos ir NVS šalims „Gazprom“ direktorių taryba apsvarstė dujų kainodaros Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) ir Baltijos šalims klausimą.

Naftos gavybai šalyje šiemet gresia nuosmukis. 2003 m. naftos gavybos apimtys Rusijoje augo taip sparčiai, kad susirūpino net Saudo Arabija. Ji išsigando naujųjų Rusijos energetikos kompanijų, tarp jų „Jukos“ ir „Sibneftj“, kurios tuo metu skelbė apie daugiau nei 20 proc. išaugusias gavybos apimtis, rašo dienraštis „Financial Times“. Tačiau 2004-aisiais Kremlius pakeitė mokesčių politiką ir pradėjo kovą dėl privačių aktyvų, įskaitant „Jukos“, kontrolės.

Niekam ne paslaptis, kad Rusija siekia susigrąžinti Šaltojo karo laikų statusą, kai ji buvo viena iš dviejų supervalstybių. Tačiau laikai nenumaldomai keičiasi ir dabar Rusijai ne taip paprasta konkuruoti pasaulyje. O ir tas pasaulis nebe bipoliarinis. Vis dėlto, Kremlius surado priemonę, kuri dėl savo ribotų rezervų ir nuolat augančio vartojimo tampa strategine preke ir padeda siekiant politinių tikslų. Ši prekė – tai energetika, kurios poreikiai ES didėja.

Po Turkmėnistano prezidento Saparmurato Nijazovo mirties naujasis šios energetinių išteklių turtingos Vidurio Azijos šalies vadovas Gurbanguly Berdymuchamedovas, kaip rašo „The Financial Times“, mažiau turi iliuzijų laikyti šalį izoliacijoje ir labiau linkęs gerai uždirbti iš milžiniškų dujų resursų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Libiją, kur ves derybas su Libijos revoliucijos lyderiu Muammaru al-Gaddafi. Dvišalių santykių istorijoje tai pirmasis Rusijos valstybės vadovo vizitas į šią šalį. Tuo pat metu ši užsienio kelionė, kurios metu V.Putinas aplankys ir Italiją, greičiausiai taps paskutine jo kelione einant Rusijos prezidento pareigas.

Projektas „Šiaurės srautas“ nepaprastai svarbus ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai“, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atsakydama į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos dalyvių klausimus, trečiadienį rašo naujienų svetainė „NEWSru.com“. Jos nuomone, jeigu bus būtina, galima padaryti šio dujotiekio atšaką į Lenkiją ar kitas Europos šalis.

Rusijos gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ ir Italijos energijos koncernas „Eni“ ruošiasi sujungti pajėgas gamtinėms dujoms iš Libijos tiekti į Pietų Europą.

Buvęs Armėnijos prezidentas Robertas Kočarianas artimiausiu metu gali užimti Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ viceprezidento postą, pranešė šeštadienį Armėnijos žiniasklaida. Agentūra „Arminfo“, remdamasi šaltiniu respublikos energetiniuose sluoksniuose, pranešė, kad R.Kočarianui pasiūlyta koordinuoti didžiausios Rusijos kompanijos darbą pietų kryptimi. Kaip į šį pasiūlymą reagavo pats R.Kočarianas, kol kas nežinoma. Agentūra „PanARMENIAN.

Latvijos vyriausybė kovo pradžioje pritarė galimybių studijos rengimui dėl dviejų naujų elektrinių statybos šalyje. Tai būtų 400 MW elektrinės – viena kūrenama dujomis, kita – anglimis arba mišriu kuru. Tuo metu Lenkijos vyriausybė iki šių metų vidurio turi priimti sprendimą dėl naujos atominės elektrinės statybos.

Visiems metams nustatyta stabili gamtinių dujų kaina gyventojams neturėtų jų pernelyg džiuginti - įmonėms šis kuras nuolat brangsta, tad didėjančius gamybos kaštus kai kurie pramonininkai bus priversti perkelti ant vartotojų pečių. Gamtines dujas Lietuvoje naudoja ne vienas tūkstantis nebuitinių vartotojų.

Parlamentarai pritarė J. Razmos siūlymui kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą siekiant ištirti, ar Vyriausybės pasirašyta sutartis su „Dujotekana“ atitinka Konstituciją.

Apie tono keitimosi (ar svyravimo) niuansus gali byloti pastarojo meto Rusijos politikų pasisakymai. Štai neseniai Maskvoje apsilankius JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice ir gynybos ministrui Robertui Gatesui, duodamas interviu rusų dienraščiui „Izvestija“, Sergejus Lavrovas teigė, kad Amerika sutiko leisti Maskvai stebėti Rytų Europos šalyse numatomą dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą (PRGS) ir pasiūlė Rusijai garantijas dėl tos sistemos elementų galutinio įrengimo atidėjimo ik...

Jau senokai prasidėjusios aršios atakos prieš mūsų valstybės vadovą nėra paprastas ir lengvai paaiškinamas reiškinys. Lietuvos Respublikos Prezidentas neabejotinai yra gerbiamas žmogus, tad ir atakos prieš jį žiniasklaidoje yra specifinės – niekas nesiryžo (ir greičiausiai nesiryš) nueiti taip toli, kad pasakytų, jog jis turi kažkokių įtartinų asmeninių interesų, gviešiasi kažko ar panašiai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituo (TSPMI) vadovas prof. Raimundas Lopata pripažįsta, kad jo vadovaujama institucija yra įsitraukusi į politiką. Savo dalyvavimą užkulisinėse derybose dėl „darbiečių“ paramos Gediminui Kirkilui politologas aiškina paprastai: „Esu laisvas žmogus. Su kuo noriu, su tuo susitinku“. – Baltarusijoje išvaikant opozicijos mitingą sulaikyta žurnalistų iš Lietuvos, sudaužyta jų vaizdo kamera.

Rusų projektas „Šiaurinis srautas“ (Severnyj potok) brangsta. Dabar jo kaina numatoma apie 8 mlrd. eurų. Brangimą ekspertai aiškina įrangos ir žaliavų brangimu bei dolerio silpnumu, tačiau tikisi, kad didesnė statybos kaina neturės įtakos dujotiekio rentabilumui. „Gazprom“ gauna pajamas doleriais, o jo išlaidos – rubliais. Per praėjusius metus žymiai pabrango vamzdžiai, rangovų paslaugos ir transporto išlaidos. Nuo pernai sudarytos pradinės sąmatos kaina paaugo beveik dvigubai.

Nepaisant to, kad JT paskelbė naujas sankcijas Iranui, ši šalis pasaulyje ir toliau išlieka itin svarbia energetinių išteklių tiekėja. Irano energetika, ypač dujų klodai, domina ir ES, jaučiančią vis didesnę priklausomybę nuo Maskvos energetinių svertų.

Galimas „Gazpromo“ sprendimas pereiti prie atsiskaitymo rubliais artimiausiu metu įtakos vartotojams neturės. LŽ archyvo nuotrauka Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ svarsto galimybę pereiti nuo atsiskaitymo už dujas doleriais prie atsiskaitymo rubliais. Jei būtų nuspręsta pakeisti atsiskaitymo valiutą, Lietuvos importuotojams dujos veikiausiai dar labiau pabrangtų.