gazprom

Beveik visa Rusijos žiniasklaida praneša, kad Kremlius naftos blokados Europai netaikys. Tiesa, taisyklės išimtimi gali tapti Baltijos šalys ir Lenkija, rašo antradienio „Respublika“. Anot dienraščio „RBK daily“, naftos eksporto į Rytų Europos šalis sumažinimas būtų ne politinis, o ekonominis veiksmas. Lietuvoje tokiu paaiškinimu smarkiai abejojama.

Savo kaukazietiškais manevrais premjeras Vladimiras Putinas praktiškai išbraukė Rusiją iš investuotojų dėmesį traukiančių šalių sąrašo. Vis daugiau investuotojų pradeda suvokti, kad Putino režimas apgaulingą taktiką naudoja ne tik Gruzijoje, rašo dienraštis „Financial Times Deutschland“. Praėjusį trečiadienį pasaulis buvo atsidūręs ties katastrofos slenksčiu, tvirtinama dienraščio paskelbtame straipsnyje.

Kainų komisija vėl nusprendė nurėžti dujų importuotojų ir tiekėjų pelnus. Pagal naują metodiką įmonių pelnas už dujų tiekimą mažės per pusę - iki 3 procentų. Esą tokios kainų maržos taikomos daugelyje Europos Sąjungos šalių, kuriose reguliuojamos dujų tiekimo kainos. Anot Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, iki šiol galiojusi metodika buvo ydinga.

Karas Gruzijoje į Europos darbotvarkę grąžina energetinio saugumo klausimą Europos Sąjunga oficialiai dėl šios žinios suka galvą ne daugiau nei pasaulio naftos prekybininkai, kurie iki šiol nekreipė dėmesio į žinias apie dviejų per Gruziją einančių naftotiekių uždarymą. Juk, anot Komisijos, Europa iš Azerbaidžano per Gruziją importuoja mažiau nei 3 proc. naftos, ir visiškai neįsiveža dujų.

2008 m. I pusmečio pardavimo pajamos - 780,8 mln. Lt (226,1 mln. EUR), 2007 m. I pusmečio - 490,5 mln. Lt (142,1 mln. EUR). 2008 m. I pusmečio pelnas prieš apmokestinimą - 84,5 mln. Lt (24,5 mln. EUR), 2007 m. I pusmečio - 94,8 mln. Lt (27,5 mln. EUR). 2008 m. I pusmečio grynasis pelnas - 73,2 mln. Lt (21,2 mln. EUR), 2007 m. I pusmečio - 79,2 mln. Lt (22,9 mln.

Antradienį Lietuvoje viešėsiančią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel lydės piketai dėl Šiaurės Europos dujotiekio ir paramos Gruzijai. Antradienio vakarą, Prezidento Valdo Adamkaus ir A. Merkel susitikimo metu, prie prezidentūros vyks Jaunųjų konservatorių lygos inicijuojama akcija dėl Rusijos ir Vokietijos bendro projekto tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Gruzijoje įsiplieskusi sena Maskvos ir Vakarų kova dėl įtakos Rytų Europoje bei Centrinėje Azijoje atskleidė, kad Rusija ne tokia stipri, kaip atrodo, tvirtina dienraštis „Financial Times Deutschland“. Pasak dienraščio, po to, kai Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko pavaduotojas Anatolijus Nogovicynas spaudos konferencijoje pareiškė, kad į Juodąją jūrą plaukia JAV, Kanados ir Lenkijos karo laivai, kai kurie pajuto artėjant antrąją Kubos krizę.

Rusijos dujų monopolininko koncerno „Gazprom“ kontroliuojama Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) nusileido Kainų komisijai ir ketvirtadienį pateikė medžiagą, būtiną jos gaminamos šilumos bazinei kainai suskaičiuoti. Tačiau, pasak įmonės vadovo, ginčą galutinai turėtų išspręsti teismas. Kainų komisijos specialistai pranešė suskaičiavę, kad KTE norima kaina yra 13,2 cento už kilovatvalandę (kWh) - du kartus didesnė nei dabartinė. Šiuo metu įmonė parduoda šilumą po 6,58 cento už kWh.

Valstybinės Rusijos kompanijos "Olimpstroj" paskelbtas investicinis olimpinių objektų statybos konkursas nesulaukė susidomėjimo. Olimpiada Sočyje jau kurį laiką yra vienas stambesnių futuristinių Rusijos projektų. Vien tik "Gazprom" dukterinė įmonė pareiškė norą statyti elektrinę Adleryje. O 3200 darbo vietų biuro patalpų pastatų komplekso statytojo neatsirado. Galiausiai pirmasis konkursas buvo  pripažintas neįvykusiu. Rusijos turtuoslio Nr.

„Gazprom“ tinklui toliau plečiantis Europoje, Rusijos valstybinė dujų monopolį turinti bendrovė paskelbė, kad per savo dukterinę įmonę „Gazprom marketingas ir prekyba“ pradės tiekti dujas Airijai. Tačiau tikslios susitarimo sąlygos nebuvo atskleistos (Moscow Times, liepos 5 d.). Veikdama šalyje, per pirmuosius penkerius metus „Gazprom“ planuoja tiekti maždaug 10-15 proc. Airijai reikalingų dujų. Airija yra 23-ioji Europos valstybė, kur „Gazprom“ vartotojams pardavinės dujas.

Rusijos puolimas prieš Gruziją aiškiai parodė, kad Maskva yra pasiryžusi bet kokia kaina išsaugoti naftos turtingo Kaspijos regiono kontrolę, rašo antradienio „Lietuvos žinios“. Gruzijos energetiniai ištekliai labai maži, tačiau jai priklauso naftotiekis ir dujotekis, kuriais transportuojama Kaspijos regiono nafta ir dujos į Vakarus, be to, Gruzijos geležinkeliu šios žaliavos gabenamos į Juodosios jūros uostus.

Rusijos puolimas prieš Gruziją aiškiai parodė, kad Maskva yra pasiryžusi bet kokia kaina išsaugoti naftos turtingo Kaspijos regiono kontrolę, rašo antradienio „Lietuvos žinios“. Gruzijos energetiniai ištekliai labai maži, tačiau jai priklauso naftotiekis ir dujotekis, kuriais transportuojama Kaspijos regiono nafta ir dujos į Vakarus, be to, Gruzijos geležinkeliu šios žaliavos gabenamos į Juodosios jūros uostus.

Įtempti Gruzijos ir Rusijos santykiai gali sukelti naują naftos kainų šuolį, kuris netruktų atsiristi ir iki Lietuvos degalinių. Tačiau ekspertai kol kas šneka atsargiai, rašoma pirmadienio „Respublikoje“. Savaitgalį atostogauja ir spekuliantai. Tačiau vos biržoms pradėjus darbą prasidės nauji svyravimai. Konfliktui paaštrėjus, šalies degalinėse populiariausias benzinas vėl gali priartėti prie simbolinės 4 Lt/l kainos.

Rusijos energetikos ministerija pareiškė, kad preliminari planuojamo dujotiekio į Pietų Europą kaina siekia 20 mlrd. JAV dolerių, skelbia „Budapest Business Journal“. „Pietinio srauto“ dujotiekis, kurį bendromis pajėgomis ties Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ bei Italijos kompanija „Eni“, per metus galės transportuoti 30 mlrd. kubinių metrų dujų. Šis dujotiekis yra konkurentas JAV bei ES remiamam „Nabucco“ projektui. „Pietinio srauto“ dujotiekis turėtų pradėti veikti 2013 metais.

Pastaruoju metu tarptautinėje arenoje matome vis glaudesnį Rusijos, Baltarusijos ir Venesuelos bendradarbiavimą. Venesuelos prezidentas prabilo apie galimybę sukurti strateginį aljansą naftos ir karinio-techninio bendradarbiavimo sferose su Rusija. Be to, akcentuojamas siekis stiprinti ne tik ekonominius, bet ir politinius ryšius su Baltarusija. Tokioms H. Chaveso idėjoms pritaria ir Maskva bei Minskas.

Čekija parodė, kaip galima išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šią liepą čekai pajuto, kaip gera būti nepriklausomiems, konstatuoja dienraštis „The International Herald Tribune“. Metusi iššūkį Rusijai, Čekijos vyriausybė pasirašė su JAV sutartį dėl daug ginčų sukėlusio JAV priešraketinės gynybos sistemos radaro statybos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriose numatyta, kad energetikos įmonės komisijos išlaikymui skirtų 0,2 procento savo metinių reguliuojamų pajamų. Dėl šių pataisų dar turės balsuoti Seimas. Dalis parlamentarų pasipiktino. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) frakcijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.lt“ teigė esąs pašiurpęs.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko sukritikavo premjerę Juliją Tymošenko dėl, jo nuomone, per žemų gyventojams tiekiamų dujų kainų, skelbia „Lenta.ru“. V. Juščenko teigia, kad siekis išlaikyti gyventojams tiekiamų dujų kainas maždaug triskart mažesnes, nei kad mokama už iš Rusijos gaunamas dujas, yra ekonomiškai neefektyvus. Dabar 1 tūkst. kubinių metrų dujų kaina Ukrainos vidaus rinkoje siekia 50 dolerių, o „Gazprom“ kompanijai ukrainiečiai už tą patį dujų kiekį moka 179,5 dolerius.

Mažėjant Arkties ledo dangai didėja pretenzijos į jos slepiamus turtus. Pradėjus tirpti Arkties ledynų dangai kaimyninės valstybės skuba reikšti pretenzijas į vandenyno dugne esančius naftos ir dujų išteklius, rašo Kanados dienraštis „The Globe and Mail“. „Mes buvome pirmieji ir turime teisę pretenduoti į visą Arktį, bet jei mūsų kaimynai, pavyzdžiui, Kanada, norėtų gauti kokią nors jos dalį, galėtume dėl to derėtis“, – tvirtina lakiais posakiais garsėjantis rusų ultranacionalistas Vladimira...

Kauno valdžios ir „Gazprom“ derybininkai ieškos kompromiso dėl šilumos kainų kauniečiams ir koncerno planuojamų investicijų. Jei susitarti nepavyktų, už šilumą kauniečiai mokėtų dvigubai brangiau nei dabar. Kauno mero kabinete antradienį vyko Kauno elektrinės savininko, Rusijos dujų milžino „Gazprom“ atstovų ir miesto vadovų pokalbis apie šilumos kainą kauniečiams.

Kauno valdžios ir „Gazprom“ derybininkai ieškos kompromiso dėl šilumos kainų kauniečiams ir koncerno planuojamų investicijų. Jei susitarti nepavyktų, už šilumą kauniečiai mokėtų dvigubai brangiau nei dabar. Kauno mero kabinete antradienį vyko Kauno elektrinės savininko, Rusijos dujų milžino „Gazprom“ atstovų ir miesto vadovų pokalbis apie šilumos kainą kauniečiams.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas atvyko į Maskvą, kur, kaip laukiama, pasirašys susitarimus dėl ginklų bei karinės amunicijos pirkimo, skelbia „Russia Today“. Susitarimus dėl ginkluotės pirkimo H. Chavezas pasirašys su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Abu prezidentai taip pat diskutuos ir dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Venesuela iš Rusijos siekia įsigyti tankų, povandeninių laivų, sraigtasparnių bei karinių lėktuvų.

Dienraštis „Kommersant“, remdamasis savais šaltiniais, pareiškė, kad kompanija „Naftogaz Ukraina“ liepos pradžioje ėmė savintis tranzitu į kitas Europos šalis tiekiamas dujas. Taip esą siekiama sukaupti dujų rezervą tam atvejui, jei Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ padidintų dujų kainą. Šiuo metu Ukraina „Gazprom“ už 1 tūkst. kubinių metrų dujų moka 179,5 dolerius.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ grasina kreiptis į teismą, jei Baltarusija nesumokės už visas jai patiektas dujas, skelbia „Lenta.ru“. Toks pareiškimas buvo padarytas po „Gazprom“ atstovo Aleksandro Ananenkovo susitikimo su Baltarusijos dujų kompanijos „Beltransgaz“ direktoriumi Vladimiru Majorovu. Per susitikimą buvo kalbama apie dujų tranzitą per Baltarusiją 2007-2011 metais. Jau kiek anksčiau buvo pranešta, kad Baltarusija nesilaiko savo įsipareigojimų sumokėti už rusiškas dujas.

Kažin ar tinka kalbėti vien apie Kazachstaną ir Turkmėnistaną, mat Centrinėje Azijoje irgi pradeda įsisukti geopolitiniai bei integraciniai mechanizmai, dabartinių regiono šalių lyderių valia ir dėl užsienio įtakos pamažu formuojantys Centrinės Azijos vienybę ir tapatumą. Protu ne visada paaiškinamus lyderių sprendimus ar tiesiog ambicijų pasireiškimus palengva ima keisti pragmatiniai sumetimai.

Rusija du kartus sumažino naftos tiekimus Čekijai naftotiekiu „Družba“, kai Praha ir JAV pasirašė sutartį dėl priešraketinio skydo. Praėjus vos trims dienoms, kai Čekija ir JAV susitarė dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimą šioje Rytų Europos šalyje, Čekijos valdžia pajuto, kad Rusijos naftos tiekimas ėmė mažėti. Nors tiekiamos naftos kiekis gali svyruoti ir dėl techninių priežasčių, Čekijos pusė įtaria, jog tai - susiję dalykai, ir žada paprašyti Rusijos paaiškinimo.

Rusija praktiškai nebepripažįsta Gruzijos teritorinio integralumo, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. Reikia pastebėti, kad Rusija per visus konfliktus Abchazijoje bei Pietų Osetijoje iki šiol bent jau žodžiais pripažindavo Gruzijos teritorinį integralumą, nors praktikoje jį aktyviai pažeidinėjo. Padedama tarptautinių organizacijų, Rusija netgi gavo teisę atlikti „taikdarės“ vaidmenį regione.

Trys dienos po sutarties dėl JAV priešraketinio skydo radaro dislokavimo Čekijos valdžia pranešė, kad sulėtėjo naftos tiekimas iš Rusijos. Vyriausybės atstovai neatskleidė, kokiu mastu sumažėjo naftos srautas, ir jo nesiejo su Vašingtono ir Prahos trečiadienį pasirašyta sutartimi, pranešė JAV dienraštis „The New York Times“. Tačiau Praha deda pastangas, kad išgautų „Družbos“ vamzdyną valdančios „Transneft“ paaiškinimą.

TNK-BP vidaus konfliktas ir didžiųjų Rusijos valstybinių energetinių kompanijų „Gazprom“ ir „Rosneft“ vaidmuo jame - savotiškas Rusijos ekonomikos centralizacijos tendencijų „veidrodis“. Liepos 7 d., po kelių mėnesių besitęsiančio vidinio konflikto trečioje pagal dydį Rusijos energetinėje kompanijoje TNK-BP, Rusijos oligarchams (Viktorui Vekselbergui, Leonardui Blavatnikui, Michailui Fridmanui ir Germanui Chanui), valdantiems 50 proc.

Trečiadienį Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad yra pasirengęs nupirkti visas iš Libijos eksportuojamas dujas bei naftą. Apie tai „Gazprom“ vykdantysis direktorius Aleksejus Milleris pareiškė po susitikimo su Libijos lyderiu Muammeru Gaddafi, skelbia „Financial Times“. Tai Rusijos dujų monopolininkas esą tik dar labiau stengiasi sustiprinti savo vaidmenį pasaulinėje dujų bei naftos rinkoje.

Europos Parlamento ataskaita, kurioje reikalaujama, jog iki tiesiant dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu, nepriklausomi ekspertai įvertintų jo poveikį aplinkai ir būtų apsvarstyti alternatyvūs jo maršrutai, yra ne teisinio, moralinio poveikio priemonė, sako europarlamentarai nuo Lietuvos. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis BNS ketvirtadienį sakė, jog ši ataskaita yra tik rekomendacinio pobūdžio, ji neturi realios politinės ar teisinės galios.

Vakar Europos Parlamentas balsavo už tai, kad dujų gamyba ir perdavimas neprivalo būti atskirti, jeigu dujotiekis perduodamas nepriklausomam vamzdynų operatoriui. Kai kurie europarlamentarai mano, kad toks sprendimas leis įleisti šaknis monopolijoms. Siekdama skatinti konkurenciją, ES tęsia energetikos rinkos liberalizavimą. Birželio mėnesį EP pritarė elektros energijos gamybos ir tinklų atsiejimui.

ES dujų rinka ateityje turėtų būti labiau liberalizuota, o vartotojai įgyti daugiau teisių, teigiama Europos Parlamento (EP) paskelbtame pranešime. EP pranešime apie ES dujų rinką taip pat sakoma, kad tokiose šalyse, kaip Lietuva, kurios vadinamos energetikos salomis, turėtų atsirasti daugiau įvairovės ir konkurencijos skirstant nors ir iš vieno tiekėjo gaunamas dujas, praneša Lietuvos radijas.

Nuo kitų metų Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ dujas iš Centrinės Azijos šalių bus priverstas pirkti už dvigubai didesnę kainą, per susitikimą su ministru pirmininku Vladimiru Putinu pareiškė kompanijos direktorių tarybos vicepirmininkas Aleksejus Milleris. Jis taipogi pareiškė, kad Europai parduodamų rusiškų dujų kainos iki šių metų pabaigos išaugs iki 50 JAV dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Toks kainų kilimas visų pirma labiausiai atsilieps tokioms valstybėms kaip Ukraina.

Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl „Nord Stream“ dujotiekio statybos nepajėgs sustabdyti projekto realizavimo, antradienį pareiškė „Nord Stream“ atstovas. „Nord Stream“ atstovas sakė „Reuters“ naujienų agentūrai, kad Europos parlamente vykęs balsavimas nepakoreguos nei projekto realizavimo terminų, nei statybos kaštų.

Jei Barackas Obama laimės JAV prezidento rinkimus, tai, būdamas 47 metų amžiaus, jis taps vienu iš jauniausių amerikiečių, įžengusių į Baltuosius rūmus. Tačiau pasaulyje yra gausybė už B. Obama jaunesnių politinių lyderių. Žurnalas „Foreign Policy“ kviečia su jais susipažinti. Jigme Khesaras Namgyelis Wangchukas Butano karalius Gimimo data: 1980 metų vasario 21 diena Valdžioje yra nuo 2006 metų gruodžio 14 dienos. Į valdžią atėjo, kai jo tėvas perleido jam karaliaus postą.

Artėjant pakilusių kainų šildymo sezonui premjeras sako, kad „tikrajai situacijai“ išsiaiškinti ir taupymo galimybių paieškoms bus atliktas nepriklausomas auditas. Tuo metu Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentas priemones taupymui vardina jau šiandien. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) birželio pabaigoje nusprendė, kad šiluma vilniečiams brangs daugiau nei 50 proc. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sostinėje bus 22,56 centai už kilovatvalandę.

Lietuvos europarlamentarai teigia, kad vokiečiai ir Rusijos kompanija „Gazprom“ , pasitelkę lobistus Europos Parlamente bando sužlugdyti nepriklausomą būsimo dujotiekio Baltijos jūroje poveikio aplinkai tyrimą, skelbia LNK žinios. Europos parlamente stringa Baltijos šalių siekis, kad būtų atlikta nepriklausoma Vokietiją ir Rusiją sujungsiančio „Nord Stream“ dujotiekio poveikio aplinkai analizė.

Į Baku vizito atvykęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pasirašė Draugystės ir strateginės partnerystės deklaraciją, kurios formuluotės atspindi Azerbaidžano poziciją dėl Kalnų Karabacho, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Rusijos dujų gigantė „Gazprom“, pasitelkusi lobistus, siekia, kad Europos Parlamente (EP) būtų duotas palaiminimas Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį „Nord Stream“, teigia Lietuvos europarlamentarai. Pasak jų, „Gazprom“ interesus gina Vokietija, todėl priešinimasis Lietuvą apeinančiam dujotiekiui tampa ypač sudėtingas. Balsavimas EP plenarinėje sesijoje Strasbūre numatomas kitą savaitę.

Liepos 2 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas prokurorų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Gazprom“ tarpininkės Lietuvoje – „Dujotekanos“ reputacijai neva padarytos žalos išviešinus parlamentinio tyrimo medžiagą apie tariamus korupcinius „Dujotekanos“ ryšius su Lietuvos valdžios atstovais. Į komiteto posėdį buvo pakviesti „Dujotekanos“ advokatai, o jų poziciją aktyviai parėmė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Baigiantis 2008 metams rusiškos dujos Europai brangs iki 500 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, ketvirtadienį pareiškė dujų monopolijos „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris. Jis taip pat dar kartą pakartojo savo prognozę, kad naftos kainos pasieks 250 JAV dolerių už barelį. „Jei tai pasitvirtins, europiečiai už dujas mokės 1000 dolerių už tūkstantį kubinių metrų“, sakė jis. Birželio 11-ą Milleris jau perspėjo, kad rusiškų dujų kaina europiečiams kils.

UNESCO vadovas Francesko Bandarinas patvirtino, kad ketina įtraukti Rusijos „Šiaurės sostinę“ į pasaulinių vertybių, kurioms gresia pavojus, ir tikisi, kad toks žingsnis sulauks atitinkamos reakcijos iš rusų valdininkų pusės, praneša naujienų agentūra „Rosbalt“. „Akivaizdu, kad tai dar nėra išbraukimas iš pasaulinio paveldo sąrašo, tačiau tai yra žingsnis ta linkme“, – teigė F. Bandarinas britų specializuotam interneto portalui architektams „Building Design“. Į minimą sąrašą istorinis Sankt ...

Kastytis Braziulis buvo atleistas iš Valstybės saugumo departamento (VSD), kur jis dirbo vienu iš kontržvalgybos vadovų, po to, kai liudijo parlamentinėje VSD tyrimo komisijoje. Dabar K. Braziulis rengiasi dalyvauti rinkimuose kaip Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas. Su K. Braziuliu kalbėjosi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas. Kęstutis Braziulis Interviu portalui „Balsas.

ES dujų rinkos liberalizavimą numatančioje direktyvoje yra įtvirtintas Rusijai itin nepalankus abipusiškumo principas, pagal kurį priėjimą prie ES energetikos rinkos galės gauti tik savo rinkas atvėrusios šalys.

Kol analitikai, šilumininkai ir daugiabučių savininkų atstovai ragina politikus imtis priemonių, šie lyg šiaudo griebiasi trumpalaikių, tik bloginančių situaciją sprendimų. Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis vakar vykusioje konferencijoje pabrėžė, kad situacija negali pagerėti jokiu kitu atveju, kaip tik sutvarkius renovuotinus daugiabučius namus.

ES lyderiai ketvirtadienį surengs pirmą viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir pradės derybas dėl naujos „strateginės partnerystės“, įskaitant tokius keblius klausimus kaip energetika ir Gruzija.

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ svarsto galimybę tiesti dujotiekį į Abchaziją, pasiskelbusią nepriklausoma nuo Gruzijos, pranešė kompanijos atstovas trečiadienį. Dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos, kuri taip pat siekia nepriklausomybės pripažinimo, kilę konfliktai sustiprino nestabilumą Kaukaze, kuris domina Vakarų šalis kaip naftos ir dujų tranzito iš Kaspijos jūros pakrantės maršrutas.

Sparčiai kylant ekonomikai ir dėl to augant investicijoms į sportą Rusijos komandos tarptautinėje arenoje pradeda rodyti puikius rezultatus. Fanams tai neabejotinai patinka. Rusija jau ilgą laiką nieko panašaus nematė. Maskvoje ir kituose šios šalies miestuose tūkstančiai ekstazės apimtų žmonių išėjo į gatves švęsdami puikią nacionalinės futbolo rinktinės pergalę Europos čempionato ketvirtfinalyje.