gazprom

Ministrų kabineto nariai, trečiadienį pasitarime pasikalbėję apie galimybę valstybės beveik 18 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą kaip įnašą perduoti suskystintų dujų terminalo įstatiniam kapitalui, iš posėdžio darbotvarkės šį klausimą išbraukė. „Buvo atsižvelgta į prašymą neskubėti ir palaukti, kol bus išnagrinėtos Valstybės kontrolės pastabos“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Gediminas Kirkilas.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, Kataro dujų kompanija „Qatar Liquefied Gas Company Limited“ ir Irano kompanija „National Iranian Oil Company“ siekia sukurti bendrą įmonę, kuri rūpintųsi tiek dujų gavyba, tiek perdirbimu, skelbia dienraštis „Kommersant“. Naujoji kompanija bus kuriama „dujų trejukės“ – naujo didžiausių dujų eksportuotojų susivienijimo – rėmuose.

Europos Sąjungos ir Rusijos derybos dėl naujos partnerystės bei bendradarbiavimo sutarties pasirašymo bus atnaujintos jau lapkričio 25 dieną, vieno ES diplomato žodžius cituoja „EU Observer“. Tačiau netyla kalbos, kad sprendimą atnaujinti derybas paskatino ir Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, kuris ta proga pareiškė taikysiantis Europai mažesnes dujų kainas už 2009 metus.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės premjeras patvirtino, kad beveik 18 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą kaip valstybės įnašą į Vyriausybės kartu su Bronislovo Lubio valdoma „Achema“ įkurtą suskystintų dujų terminalo įstatinį kapitalą siekiama perduoti kuo greičiau. „Manau, kad artimiausiu metu tą planą Vyriausybė svarstys. Vyriausybė investuoja į suskystintų dujų terminalą, ir šis terminalas bus valdomas Vyriausybės.

Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ pranešė atidaranti naujas savo atstovybes Latvijoje ir Kazachstane. Rygoje įsikursianti „Gazprom“ atstovybė bus atsakinga „už ilgalaikio abipusiai naudingo „Gazprom“ ir Baltijos šalių bendradarbiavimo realizavimą“, sakoma bendrovės pranešime.

Spalio mėnesį Rusijos dujų monopolistas „Gazprom“ 8,3 procentais (lyginant su analogišku 2007 m. laikotarpiu) sumažino dujų eksportą. Šis sumažėjimas atsirado todėl, kad Vokietija, Italija ir Turkija dėl padidėjusių kainų (460-520 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų) sumažino pirkimo kiekius.

Rusijos dujų monopolistas „Gazpromas“ penktadienį pranešė, kad 2009 metų pirmą ketvirtį Europai skirtas gamtines dujas pardavinės pigiau – po 350–400 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Šiuo metu Europos šalys už rusiškas dujas moka 460–520 dolerių. Lietuva už dujas moka 420–480 dolerių už 1000 kubinių metrų. Gamtinių dujų kainų sumažėjimas susijęs su naftos atpigimu pasaulio rinkose.

Apskritai informacija tokiomis aplinkybėmis tarsi ir nebelabai turi prasmės, mat kai kada žinios prieštarauja viena kitai. Kita vertus, kai Ukrainos parlamento (Aukščiausiosios Rados) darbas per porą dienų nežinia kelintą kartą buvo „užblokuotas“ ir vėl „atblokuotas“, jo pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pareiškė ypatingų vilčių dėl tolesnio parlamento darbo nepuoselėjąs. O juk šalį gana rimtai palietė pasaulio finansų krizė, gaišti laiką vien politikavimui gal būtų net ir savižudiška.

Kurį pasirinkti? Tai turės nuspręsti būsimas Amerikos prezidentas. Arba Europa gamtines dujas gaus iš Irano, arba visos kartos žemyno energijos atsargas tvarkys Rusija. Vienu atžvilgiu abi problemas lyginti sudėtinga. Irano branduolinės raketos Izraeliui keltų egzistencinę grėsmę.

Negalima kategoriškai teigti, kad dabartinę griūtį biržose sąmoningai sukėlė JAV vyriausybė. Tačiau keli faktoriai rodo, jog teoriškai galėjo taip būti. Staigus posūkis Dar rugpjūčio mėnesį atrodė, kad geopolitinės konstrukcijos pasaulyje kinta iš esmės. Prie besaikio vartojimo pripratusios Vakarų valstybės sukandusios dantis mokėjo pasakiškus pinigus už naftą, JAV krėtė finansų krizė, doleris krito iki neįsivaizduojamų žemumų.

Rusijos dujų monopolistė „Gazprom“ ketvirtadienį pirmą kartą pripažino, kad pasaulio finansų krizė gali sukelti sunkumų kompanijai. Apie tai rašoma įmonės tinklalapyje, kuriame skelbiami finansinės ataskaitos už pirmą ketvirtį priedai. Kompanija praneša, kad dabartinė situacija gali neigiamai paveikti galimybes gauti naujus kreditus ir refinansuoti einamuosius įsiskolinimus senomis sąlygomis.

Kremliaus energetinė galybė, kurios taip bijo Vakarai, artimiausiu metu gali dar išaugti. Rusijos, Irano ir Kataro planai suburti dujininkų kartelį gali tapti didele grėsme Europai, rašo „Respublika“. Ambicingi planai Vakarai ne veltui sunerimo dėl antradienį Irano sostinėje Teherane vykusių dujų koncerno „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio derybų su Kataro ir Irano atstovais. Pagal naftininkų kartelio OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija – red. past.

Rusija, Iranas ir Kataras susitarė suformuoti OPEC stiliaus organizaciją dujoms eksportuoti. Skelbiama, kad konsorciumas kontroliuos daugiau nei 60 proc. visų pasaulinių dujų rezervų. Vakaruose jau kyla nerimo banga, kad tokio kartelio suformavimas padidins dujų kainas.

Po karo Gruzijoje populiarus Lenkijos savaitraštis „Wprost“ viršelyje išspausdino sumontuotą nuotrauką, kurioje Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, pasiguldęs ant kelių Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy, karšia jam kailį. Taip lenkų žurnalistai norėjo pasakyti, kad N. Sarkozy nebuvo pakankamai griežtas derybose su Maskva. Griežtesnės ir vieningesnės ES pozicijos konflikto metu pasigedo ne vien karingieji lenkų žurnalistai.

Šiais metais „Gazprom“ grynasis pelnas pasieks 30 mlrd. dolerių, o trečdalis šalies gyventojų taps skurdžiais. Duodamas interviu televizijos žinių laidai Rusijos valstybinio dujų giganto „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris sakė: „Mūsų metinio pelno sumą nusakantys skaičiai - tiesiog astronominiai. Galiu pranešti, kad suvedus šių metų rezultatus mūsų pajamos sieks apie 100 mlrd. dolerių, o grynasis pelnas sudarys maždaug 30 mlrd. dolerių.

Tapęs vėl Vakarams priimtinu politiku Libijos diktatorius Muammaras Gaddafi nutarė sustiprinti savo šalies karinį potencialą. Tripoliui, uždirbančiam iš naftos eksporto milijardus, ginklų siūlo pirkti prancūzai, britai ir italai. Tačiau Libijos diktatoriui teks įsigyti ir rusiškų ginklų už 2 mlrd. dolerių. Atitinkama sutartis gali būti pasirašyta jau spalio pabaigoje, nes paskutinę mėnesio dieną M.Gaddafi po daugiau kaip 30 metų pertraukos (nuo 1985 metų) atvyks į Maskvą.

Įsitikinimas, kad be Rusijos neįmanoma apsieiti nei dabar, nei ateityje, mažiausiai 75 proc. neatitinka tikrovės, tvirtina buvęs Vokietijos gynybos ministerijos planavimo štabo vadovas Hansas Rühle. Vokietijos dienraštyje „Die Welt“ paskelbtame straipsnyje jis aiškina, kodėl Rusija anaiptol nėra nepakeičiama. Rusijos intervencija į Gruziją kelias savaites buvo „okupavusi“ visų žiniasklaidos priemonių antraštes. Nuomonių buvo bemaž tiek, kiek ir diskusijoje dalyvavusių žmonių, teigia autorius.

Nepaisydama neigiamo Europos Komisijos požiūrio, „Leo LT“ toliau didina savo galias. Vyriausybei padedant, energetikos monopolininkė įgauna galimybę neatsisakyti Kruonio ir Kauno elektrinių, kurias pagal sutartį turėtų perduoti valstybei už vieną litą, rašo „Lietuvos žinios“. Rugsėjo viduryje Seimas beveik vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimui, supaprastinančiam bendrovių reorganizavimo jungimo bei skaidymo būdu procedūras.

Nepriklausomą auditą atlikusi Didžiosios Britanijos kompanija “Gaffney, Cline & Associates“ (GCA) patvirtino, kad Turkmėnistane aptiktas Pietų Jolotano-Osmano dujų telkinys yra vienas iš penkių didžiausių visame pasaulyje. Turkmėnistanas, kuris didžiąją dalį savo dujų parduoda Rusijos monopolininkei „Gazprom“, puoselėja ambicingus planus dujomis aprūpinti Kiniją, Pakistaną ir Indiją. Tačiau prieš tai turi būti patikrintos šios šalies dujų atsargos.

Didžiuma Europos – tai Europos Sąjungos šalys. Žemyne gausu gamtos išteklių: jame yra akmens anglių, geležies rūdos, urano, gipso, boksito, sidabro, cinko, švino, taip pat naftos ir dujų, tačiau šių žaliavų Europos rinkai nepakanka. Kaip sakoma, paklausa didesnė už pasiūlą... Šiandien Europos Sąjungos šalys daugiausia importuoja Šiaurės Afrikos (Alžyro ir Egipto), Kataro bei rusiškas ir norvegiškas dujas.

Baltarusija, iš esmės nedarydama jokių kompromisų, sugebėjo priversti Vakarus keisti savo poziciją, o tai jau galima vadinti neįtikima sėkme, rašo „Lietuvos žinios“. Masinio informavimo erdvėje Baltarusijos atvejis paprastai yra monotoniškas ir nuobodus. „Paskutinis Europos diktatorius“, ekonominės sankcijos ir susiskaldžiusi opozicija yra standartiniai epitetai kalbant apie Aleksandro Lukašenkos režimą.

Vakar Vilniuje susitikę Lietuvos ir Latvijos premjerai sutarė, kad elektros jungtis į Švediją būtų tiesiama iš Lietuvos. Tiesa, tokią informaciją Vyriausybė išplatino tik po pietų, tuo tarpu ryte šiuo klausimu politikų nuomonės nesutapo, rašo „Respublika“. Įtikino po pietų Praėjus maždaug trims valandoms po Lietuvos ministro pirmininko Gedimino Kirkilo oficialaus susitikimo su Latvijos premjeru Ivaru Guodmaniu Vyriausybė išplatino pranešimą, kad premjerai baigia susitarti dėl jungties su Šve...

Nei „minkštas“ Rusijos „įtraukimas“, nei „kietas“ jos sulaikymas nepadės Europai išspręsti Rusijos problemos. Europai reikia naujos „sustiprinto įtraukimo“ prieigos. Rusijos-Gruzijos karas suteikė Europos Sąjungai (ES) galimybę sustiprinti savo diplomatinį matomumą bei tapti reikšmingu veikėju pavojinguose Rusijos „artimojo užsienio“ geopolitiniuose vandenyse.

Teigiama, kad Vladimiras Leninas kadaise Sovietų Sąjungai simpatizavusius Vakarų valstybių gyventojus vadino naudingais idiotais, nenoromis tarnaujančiais revoliuciniams Rusijos tikslams.  Jo teigimu, du dešimtmečiai griežtų aplinkosauginių reikalavimų padarė Vokietiją – didžiausią Europos ekonomiką – itin priklausomą nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Savaime suprantama, kad ekonominė įtaka galiausiai virsta politine galia, ir Rusija ėmė veikti Vokietijos užsienio politiką.

Darbo vizito į Minską pirmadienį atvykusį Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasitiko plačia šypsena ir iš karto puolė svečią sveikinti. Mat spalio 7-ąją V.Putinas švenčia 56-ąjį gimtadienį. Ta proga, jau grįžęs iš Minsko į Sankt Peterburgą, Rusijos premjeras pristatė filmą „Mokytis dziudo su V. Putinu“, kuriame jis – puikus šios sporto srities meistras – ir vaidina pagrindinį vaidmenį.

Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) jau antrą dieną iš eilės intensyviai krinta, o investuotojų nuotaikos negerėja. OMXV indeksas sumenko 7,98 proc. iki 266,17 punkto ribos. Bendra VVPB apyvarta siekė 6,38 mln. litų, buvo sudaryta 2350 sandorių – tai didžiausias kada nors Vilniaus vertybinių popierių biržoje sudarytų sandorių skaičius. Brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai buvo 6/28. Tarp aktyviausiai prekiautų akcijų išlieka TEO ir Ūkio banko.

Iš visko sprendžiant, emocinga Condoleezzos Rice kalba, kurioje Rusijos elgesį ji apibūdino kaip „agresyviai paranojišką“, buvo vienas paskutinių žodinio karo tarp Vakarų ir Maskvos, įsiplieskusio po Gruzijos krizės, atgarsių. Iš tiesų jau nuo rugsėjo pradžios grasinimus, kuriuos iškart po karinio įsiveržimo į Gruziją Rusijos vadovybė su kamikadzės nirtuliu adresavo Vakarams, staiga pakeitė susitaikymo pareiškimai, kai kada diametraliai priešingi tam, kas visą rugpjūtį buvo girdėti iš Maskvos.

Savaitė Vilniaus vertybinių popierių biržoje (VVPB) prasidėjo itin dideliu kritimu. OMXV indeksas nukrito 8,71 proc. iki 289,25 punkto ribos. Brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai buvo 1/28. Bendra VVPB apyvarta siekė 6,26 mln. litų, buvo sudarytas 1741 sandoris. Net 10 pozicijų buvo užfiksuotas didesnis nei 14 proc. kritimas. Praėjusios savaitės JAV biržų indeksų nuosmukis buvo didžiausias per septynerius metus.

Maskvoje apsilankiusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko susitiko su savo kolega Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Svarbiausios susitikimo temos buvo ekonominės, tačiau Rusija priekaištavo Ukrainai, kad ši per Rusijos ir Gruzijos karą tiekė pastarajai ginklus, rašo „Respublika“. Maskvos kaltinimai Per bendrą spaudos konferenciją su J.Tymošenko V.Putinas pareiškė, kad Ukrainos sprendimas tiekti ginklus Gruzijai yra nusikaltimas.

Rusijos dujų tiekimo monopolininkė „Gazprom“ pranešė, jog nuo spalio 1 dienos ES šalims tiekiamų dujų kainų vidurkis sieks 500 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Iki šiol iš visų ES valstybių Lietuva už dujas mokėdavo daugiausiai. Ar taip bus ir toliau? Vokiečiai moka pigiau Tai, jog Lietuva Europoje už dujas moka brangiausiai, paaiškėjo dar šių metų birželį, kai buvo pranešta, jog nuo šiol dujos Lietuvai kainuoja po 420 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

Ilgai trukęs ginčas tarp Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) ir Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) išspręstas – bendrovė nesipriešins šilumos kainos reguliavimui ir jau pateikė tvirtinti komisijai gaminamos šilumos kainą. KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis pranešė, kad įvertinus padėtį kuro rinkoje, padidėjusias gamybos išlaidas, infliaciją ir kitus šilumos energijos kainą įtakojančius rodiklius KTE prašo nustatyti 16,31 cento už kilovatvalandę kainą.

Praėjusią savaitę jau septintą kartą į Rusiją atskubėjęs ekscentriškasis Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pakeliui žurnalistams mestelėjo, kad turime reikalų su nauja geopolitine dinamika, kuri verčia skubėti.

Nuo spalio 1 dienos Europai tiekiamos Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ dujos kainuos 500 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Apie tai pranešė koncerno vadovas Aleksejus Milleris. Iki šiol „Gazprom“ dujos dar niekada nekainavo taip brangiai. Anksčiau buvo skelbiama, kad dujų kainos iki 500 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų pakils tik šių metų pabaigoje. A. Milleris pabrėžė, kad dujų kainos priklauso nuo naftos kainų pasaulinėse rinkose.

Lietuvos gyventojai nėra vieninteliai Europos Sąjungoje (ES), su nerimu laukiantys naujo šildymo sezono pradžios. Energetinis skurdas - daugelio valstybių problema, kurią anksčiau ar vėliau reikės spręsti. Statistikos duomenimis, net 56 proc. Lietuvos namų ūkių negali tinkamai apšildyti savo namų. Bulgarijoje tokių ūkių - 55, Graikijoje - 45, Estijoje - 32, o gretimoje Latvijoje - 25 procentai. Prognozuojama, kad Lietuvos gyventojai ateityje vis skaudžiau jaus didėjančias energetikos kainas.

JAV diplomatas pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ yra „specialus Vokietijos bei Rusijos sandėris“. Tokios jo pastabos sukėlė nepasitenkinimą Berlyne ir atskleidė augančią įtampą dvišaliuose Vašingtono ir Berlyno santykiuose.

Ukrainos fronte iš esmės nieko naujo – šios šalies politinio gyvenimo būseną jau kelerius metus apibūdinti galima kaip „stabilų nestabilumą“. Rugsėjo 16 d. Ukrainos valdančioji koalicija, kurią sudarė Julijos Tymošenko bloko (JTB) ir susivienijimo „Mūsų Ukraina - Liaudies savigyna“ (MU-LS) frakcijos, oficialiai nutraukė savo veiklą.

Rusija pareiškė tiesianti 162 kilometrų ilgio dujotiekį, kuriuo rusiškos dujos bus tiekiamos tiesiai į Pietų Osetijos administracinį centrą Cchinvalį, skelbia „Lenta.ru“. Skelbiama, kad naujojo dujotiekio statybos prasidės kitų metų birželį. Anksčiau Pietų Osetija dujotiekiu buvo sujungta su Gruzija, tačiau dabar Kremliaus remiami separatistai siekia atsiskirti nuo Gruzijos.

Energetikos saugumui užtikrinti žengtas, nors ir pavėluotas, bet tvirtas žingsnis - Klaipėdos regione planuojama suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba. Vakar Ūkio ministerijoje buvo pasirašyta techninės pagalbos sutartis, pagal kurią JAV prekybos ir plėtros agentūra (USTDA) suteiks 826,5 tūkst. dolerių (1,99 mln. litų) finansinę paramą suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo galimybių studijai atlikti.

Kasandros tipo žmonėms, kurie nebijo akistatos su tiesa, kad ir kokia nemaloni ji būtų, agresyvūs Rusijos veiksmai prieš gretimas valstybes tebuvo laiko klausimas, rašo „Lietuvos žinios“. Sunki Kasandros pareiga Praėjusią savaitę teko paminėti liūdną sukaktį - prieš 7 metus keliolika islamo fanatikų keleiviniais lėktuvais taranavo pastatus ir nužudė kelis tūkstančius civilių žmonių.

Kam tarnauja Valstybės saugumo departamentas (VSD), neapsaugantis savo vertingiausių slaptųjų agentų? Po šią savaitę išspausdinto mano straipsnio „Valstybę valdo saugumiečiai“ (LŽ, 2008 09 08), kurio herojus - paslaptingasis S.T., ir Rūtos Skatikaitės dviejų publikacijų „Iš vairuotojų - į milijonierius“ ir „Kam tarnauja VMI?“( LŽ, 2008 09 09 -10), kurių herojus - Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Saulius Trečekauskas, iš tikrųjų reikia klausti: kam tarnauja Valstybės sau...

Kylant dujų kainoms, Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ per šiuos metus iš dujų eksporto tikisi uždirbti mažiausiai 65 mlrd. dolerių, rašo BBC. Prognozuojama, kad 2008 metų pabaigoje Europai parduodamų dujų kaina pasieks 500 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Todėl, iš pat pradžių šiais metais laukę 64 mlrd. dolerių pelno, „Gazprom“ vadovai buvo priversti peržiūrėti visas prognozes.

Lenkijos valdžia teigia, kad dėl Rusijos agresijos Gruzijoje būtina peržiūrėti Baltijos jūros dugnu tiesti planuojamo dujotiekio „Nord Stream“ statybos planus. Apie tai Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Neue Usnabrucker Zeitung“. „Mes turime pradėti ieškoti naujų alternatyvių energetinių išteklių tiekimo kelių. Tuomet Rusija nebegalės daryti įtakos“ – teigė D. Tuskas.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ toliau kalbasi su visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderiais. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas. – Gerą pusę kadencijos esate valdančioji partija.

Kokios įtakos šalies gyvenimui turi slapti etatiniai saugumo darbuotojai, dirbantys valstybinėse institucijose? Ar ne jie stumdo politinių žaidimų figūras ir ar tikrai buvusio pretendento į premjerus Zigmanto Balčyčio politinio pasitikėjimo komandoje, jam to nežinant, darbavosi slaptasis VSD agentas? Ar demokratinei ir teisinei valstybei priimtini šie KGB laikus primenantys metodai? Atsakymų į šiuos klausimus ieško „Lietuvos žinios“. Per dvejus metus, praėjusius nuo parlamentinės VSD veiklos t...

Tarpusavio priklausomybės sąlygomis ES, norėdama daryti spaudimą Rusijai, susiduria su dilema. Tam, kad nubaustų Rusiją, ES pirmiausiai turi tapti mažiau liberali savo verslo atžvilgiu, o tai yra praktiškai neįgyvendinama. ES negali politizuoti ekonominių priemonių, Bendrija, besiremdama abipusiškumo principu, gali tik dar labiau liberalizuoti ES ir Rusijos tarpusavio ekonominius santykius, o ne juos riboti, ir tai vienintelis jos turimas svertas, kuris šiuo atveju nebūtų veiksmingas.

Bankininkai siūlo gyventojams mažiau vilčių sieti su valstybės parama ir būstų renovaciją finansuoti savarankiškai. Pagal SEB banko pateiktus Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenis, dujų importo kaina Lietuvoje vis auga – 2005 metais Lietuva, palyginti su Vokietija, dujas gaudavo 57 proc. mažesne kaina, o jau šiais metais lietuviai moka 1 proc. Daugiau negu vokiečiai.

Lietuvos rusų dramos teatro naujasis vadovas režisierius Jonas Vaitkus nutarė būsimus savo aktorius išmokyti tikrosios rusų kalbos. Remiamas „Gazprom“ dujų tarpininkės „Dujotekanos“ ir galbūt fondo „Russkij mir“, įsteigto buvusio Rusijos prezidento V.Putino. Sukėlė nerimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Eduardas Gabnys prisipažino, kad, gavęs J.Vaitkaus pasirašytą kvietimą atvykti į seminarą, sunerimo.

Kur nafta ir problemos, ten tegalima tikėtis sutikti ir Dicką Cheney. JAV viceprezidentas vakar atvyko į Azerbaidžano sostinę Baku ir iš ten pradės trumpą kelionę po Kaukazą. Jis taip pat aplankys Gruziją ir Ukrainą, kurios kartu su Azerbaidžanu atsidūrė priešakinėse Vakarų kovos už Azijos energetinius šaltinius linijose, rašo britų dienraštis „Times“. D. Cheney – šio konflikto veteranas. Jis sugrįžo ir bando sustiprinti paramą žlungančiai strategijai.

Karas Kaukaze pasibaigė vos tik prasidėjęs, Rusija ir Europa susipyko, investuotojai atitraukė iš Rusijos kapitalą – taip atrodo rugpjūčio suvestinė. Rugsėjis nusimato kitoks. Kaukazo konfliktas bus nustumtas į pašonę, Europos Sąjunga pradės Rusiją gražiuoju vesti į doros kelią, o investuotojai vėl atsisuks į nuvertėjusią Rusijos akcijų rinką. Rugsėjo pirmoji  šiemet turėjo būti svarbi ir  Europos Sąjungos politikams.