gazprom

Keletas Europos Sąjungos šalių teigia negaunančios dalies per Ukrainą tiekiamų Rusijos gamtinių dujų, praneša BBC. Rumunija ir Bulgarija praneša, jog slėgis jų dujotiekio vamzdžiuose krito. Panašūs pranešimai ateina ir iš Vengrijos bei Lenkijos.   Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ dujų tiekimą Ukrainai sustabdė ketvirtadienį, tačiau teigia ir toliau tiekiantis jas ES šalims.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ penktadienį pareiškė ieškosiąs kelių kaip išvengti priklausomybės nuo Ukrainos dujotiekių transportuojant dujas į Vakarų Europą, skelbia BBC. „Gazprom“ vadovo pavaduotojas Aleksandras Medvedevas teigė, jog Rusija ieškos alternatyvių kelių dujų tiekimui ir išreiškė viltį, jo Europos Sąjunga parems tokį žingsnį. „Gazprom“ ketvirtadienį nutraukė dujų tiekimą Ukrainai ir apkaltino šią šalį savinantis Europai skirtas dujas.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ penktadienį pareiškė, kad Ukraina nesankcionuotai savinasi dujas iš magistralinių dujotiekių, kuriais dujos tranzitu per Ukrainos teritoriją yra tiekiamos į Europą. Apie tai pareiškė oficialus „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas. Be to, „Gazprom“ teigia, kad Ukraina neleidžia koncernui tiekti į Europą pakankamai dujų, todėl jis esą buvo priverstas didinti dujų eksportą per Baltarusiją. „Mes prašėme leidimo transportuoti 303 mln.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko aštuonių valstybių vadovams nusiuntė laišką, kuriame paaiškina situaciją dėl rusiškų dujų tiekimo Europai per Ukrainos teritoriją. Tarp gavusiųjų tokius laiškus yra ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Analogiškas laiškas nusiųstas ir Europos Komisijai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ėmėsi tarpininkavo tarp Ukrainos ir ES žingsnių sprendžiant dujų tiekimo į Ukrainą klausimą. Ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras V.Ušackas su Ukrainos užsienio reikalų ministru Volodymyru Ogryzko, pirmininkavimą ES perėmusios Čekijos užsienio reikalų ministru Karelu Schwarzenbergu ir Europos Komisijos komisaru Andriu Piebalgs aptarė susidariusią situaciją dėl dujų tiekimo į Ukrainą, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). ...

Rusijos dujų tiekimo monopolininkės „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris pareiškė, kad nuo šiol Ukraina dujas gaus europietiškomis rinkos kainomis, nes atsisakė jai taikytų lengvatinių sąlygų. „Atsižvelgus į tai, kad Ukraina atsisakė lengvatinių dujų tiekimo sąlygų, pagal kurias dujos jai buvo tiekiamos po 250 dolerių už tūkst. kubinių metrų, nuo sausio „Gazprom“ dujas Ukrainai tieks po 418 dolerių už tūkst. kubinių metrų“, - pareiškė A. Milleris.

Pirmąją Naujųjų metų dieną, 10 val. Maskvos laiku, nepavykus surasti kompromiso, buvo nutrauktas dujų tiekimas Ukrainai, pranešė Rusijos dujų kompanijos „Gazprom“ vyriausiasis inžinierius Aleksejus Oleiničenka. Ukraina teigia, kad jos turimų dujų rezervų užteks keliems artimiausiems mėnesiams. Iš pradžių vartotojams Ukrainoje per valandą buvo tiekiama tik 400 tūkst. kubinių metrų dujų, tuo tarpu anksčiau tiekta 1,6 mln. kub. m dujų.

Rusijos energijos gigantas „Gazprom“ pareiškė, jog Ukraina grasina konfiskuoti per ją į Europą transportuojamas dujas, rašo BBC. Neva tokio grasinimo susilaukta laiške. „Gazprom“ teigimu, „šantažo“ sulaukta po to, kai buvo pagrasinta nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jei iki sausio 1 dienos nebus pasirašyta nauja sutartis. Kijevas prašo nestabdyti tiekimo dėl vėluojančių mokėjimų. Ukraina tikina sumokėjusi 1,5 milijardo dolerių.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareiškė, jog Ukraina grąžino visą skolą „Gazprom“, rašo BBC. Tuo siekiama, kad Rusijos kompanija neužsuktų dujų „kranelio“. Tačiau pats „Gazprom“ tikina, jog iki šiol jokių pinigų negavo ir „dar per anksti kalbėti apie skolos grąžinimą“. Maskvoje vis dar tęsiasi derybos dėl dujų kainos kitais metais. Rusijos monopolininkė pagrasino nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jei ši iki sausio 1 dienos nepasirašys naujos sutarties.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ gruodžio 30 dieną suformavo operatyvinį štabą, kuris bus atsakingas už dujų tiekimo nutraukimą Ukrainai. Apie tai televizijos kanalo „Vesti“ eteryje pareiškė koncerno vadovas Aleksejus Milleris. Dujų tiekimas Ukrainai gali būti nutrauktas jau ketvirtadienį, nes Maskva ir Kijevas taip ir nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl dujų tiekimo 2009 metais.

Bene svarbiausiu postūmiu Ukrainai narystės NATO link galima laikyti gruodžio 2–3 d. Briuselyje vykusį NATO vadovų susitikimą. Per šią Aljanso Tarybos sesiją sutarta toliau remti Ukrainos narystės šioje organizacijoje siekius stiprinant dvišalę NATO ir Ukrainos komisiją.

Praėjusią savaitę Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) prognozuodama gamtinių dujų kainos kritimą 2009 m. sumažino elektros gamybos kainą. Tačiau, „Respublikos“ duomenimis, dėl dujų kainų kritimo tik nedaugeliui gyventojų sumažės sąskaitos už dujas ir namų šildymą.

Maskva gali sutikti su ekonominėmis nuolaidomis, jei Minskas pasiūlys politinių: mainais į mažesnę dujų kainą ir kreditą Kremlius reikalauja, kad Baltarusija pripažintų Pietų Osetiją ir Abchaziją. Ar išsaugos Aleksandras Lukašenka dabartines kainas už Rusijos dujas? Ar gaus Minskas 100 mlrd. rublių kreditą? Tai priklausys nuo to, ar Baltarusijos prezidentas pripažins Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę ir ar perleis koncernui „Gazprom“ kontrolinį „Beltransgaz“ akcijų paketą.

Rusija pateikė naują pasiūlymą, kai išspręsti ginčą dėl Ukrainos skolų už patiektas dujas. Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ siūlo, kad Ukrainos skola būtų traktuojamas kaip išankstinis „Gazprom“ mokestis už dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją. Tokiu atveju „Gazprom“ galėtų itin ilgai nemokėti už dujų tranzitą. Kol kas nepranešama, ar Ukraina sutiks priimti tokį pasiūlymą.

Kaip rašo dienraštis „Kommersant“, jei Baltarusija siekia ir kitais metais už dujas, gaunamas iš Rusijos, mokėti tiek pat ir dar gauti 100 mlrd. rublių vertės paskolą iš Maskvos, tai Aleksandro Lukašenkos režimas privalo nusileisti Kremliaus reikalavimams ir pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę. Pirmadienį Maskvoje vyks Rusijos ir Baltarusijos prezidentų derybos.

JAV žurnalas „Foreign Policy“ paskelbė 10 svarbiausių metų istorijų, nesusilaukusių deramo žiniasklaidos dėmesio. 1. „Antplūdis“ Afganistane jau įvyko Išrinktasis JAV prezidentas Barackas Obama rinkiminės kampanijos metu žadėjo padidinti Afganistane dislokuotų karių skaičių. Tikėtasi, jog toks „antplūdis“, pasiteisinęs Irake, bus veiksmingas ir kitoje neramioje šalyje.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ iki Naujųjų metų nepasirašys naujo kontrakto dėl dujų tiekimo Ukrainai 2009 metais, apie tai pareiškė oficialus dujų koncerno atstovas Sergejus Kuprijanovas. S. Kuprijanovas taip pat pareiškė, kad Ukraina neplanuoja sumokėti likusios skolos „Gazprom“. Ši skola dabar esą siekia beveik 2 mlrd. dolerių. Tiesa, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko ketvirtadienį pareiškė, kad kompanija „Naftogaz“ pervedė Rusijos dujų monopolininkui 800 mln.

Milžiniškus biudžetus turėjusių surinkti Rusijos krepšinio klubų Maskvos CSKA ir „Dinamo“, Maskvos srities „Chimki“ bei Liubercų „Triumf“ vadovai pripažino, kad vėluoja mokėjimai. „Dinamo“ vadybininkas Genadijus Drozdovas atvirai pripažino, kad atlyginimai vėluoja, tačiau tvirtino tvirtai tikįs, kad pagrindiniai rėmėjai statybinė firma „Chorus“ bei bankas „Moskva“ įvykdys savo įsipareigojimus.

Vilniuje dirbanti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija pritaria Lietuvos Vyriausybės parengtam krizės įveikimo planui bei bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Lietuvos dujos“ valstybės valdomų akcijų pardavimui. Tai po susitikimo su TVF misijos vadove Catriona Purfield (Katriona Perfild) ir jos vadovaujama misija pirmadienį BNS pranešė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Sociologas Jevgenijus Gontmacheris nupiešė Rusijos valdžią neraminantį paveikslą, kuriame parodoma, kaip finansinė krizė paveiks šalį. J. Gontmacherio teigimu, visų pirma viename provincijoje esančiame pramoniniame mieste kils dideli protestai po masinio darbuotojų atleidimo pagrindinėje gamykloje. Maskva darys viską, kad tik sulaikytų protestą, tačiau smurtas vis plis ir galiausiai pasieks ir pačią Maskvą.

„Gazprom“ antradienį perspėjo, kad per Ukrainą einantys dujų tranzito vamzdžiai gali neatlaikyti šios žiemos šalčių, nes Ukrainos valstybinė kompanija „Naftogaz“ esą jau kelis metus neužsiima technine vamzdynų priežiūra, skelbia „Financial Times“. Rusija tiekia 25 proc. visų Europos Sąjungos suvartojamų dujų, o 80 proc. šių dujų keliauja per Ukrainą einančiais vamzdynais.

Afganistanas ir krizė Afganistane šiandien yra du savarankiški tarptautinių santykių subjektai ir atrodo, kad kaip tik pastaroji tampa kur kas įtakingesnė nei oficialusis Kabulas. Tuo įsitikinęs informacinio portalo Afghanistan.ru ekspertas Andrejus Serenka. Pasak jo, didžiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos suinteresuotos stiprinti savo įtaką ir galbūt netgi eskaluoti nestabilumą šioje valstybėje.

Didžiojo „Gazprom“ projekto - dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo Baltijos jūra - nepristabdė net prasidėjusi ekonominė krizė. Nors šio dujotiekio tiesimas sukėlė kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių, bijančių, kad Rusija ir Vokietija visiškai neperimtų šio projekto kontrolės, nepasitenkinimą, darbai vyksta labai sparčiai.

Šiandien į Lietuvą atvyksta Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Mums draugiškos valstybės vadovas mielai sutiko atsakyti į „Lietuvos žinių“ klausimus apie padėtį jo šalyje. - Šiais metais į Lietuvą atvykstate jau antrą kartą. Kaip vertinate Lietuvos ir Ukrainos santykius? Kuo abi valstybės gali padėti viena kitai? - Šiandien Ukrainos ir Lietuvos santykiai - tai daugiau nei paprasta strateginė partnerystė.

Šiomis dienomis Ispanijoje kalbama ne tik apie atvėsusius orus, šalies tenisininkų iškovotą Daviso taurę ar artėjančias Kalėdas. Ispanijoje rimtai diskutuojama energetinės nepriklausomybės temomis. Tiesa, valstybėje, kuri pati išgauna tik kiek daugiau kaip 0,4 proc. naftos ir 0,9 proc. dujų, o visą kitą suvartojamą kiekį priversta pirkti, energetinio saugumo ir diversifikacijos klausimai aktualūs visada.

Nepaisant to, kad Ukrainoje siaučia gili ekonominė krizė, Rusija yra nusiteikusi iš savo kaimynės išsireikalauti visas skolas, kurios susidarė už patiektas dujas. Apie tai per tiesioginę laidą, kurios metu atsakinėjo į gyventojų užduotus klausimus, pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. V. Putinas teigė suprantąs, kad Ukraina išgyvena ekonominį sunkmetį. „O ką daryti? Nemokamų prekių nebūna, reikia mokėti“, – pareiškė premjeras.

Pasibaigė Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo turnė po Lotynų Amerikos šalis, kurios skelbiamas svarbiausias tikslas – tarpvalstybinių santykių stiprinimas. Ir, žinoma, atsakas JAV, vis aktyviau besireiškiančioms Europoje, o ypač – pačios Rusijos pasieniuose. Tačiau pasaulio spauda atkreipia dėmesį, kad „tarpvalstybinių santykių stiprinimas“ Maskvoje ir Karakase suprantamas nevienodai, ir pataria ieškoti ne idealizmo, o naudos.

Kandidatas į užsienio reikalų ministrus Vygaudas Ušackas - patyręs diplomatas, šalia kurio būta prieštaringos reputacijos asmenų. Pats V.Ušackas jam priskiriamus ryšius vadina prasimanymais. „Užsienio reikalų ministras turi būti ne karjeros diplomatų korpuso atstovas, o politikas“, - teigta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų programoje.

Borisas Nemcovas ėjo viceprezidento pareigas Boriso Jelcino valdymo laikotarpiu. B. Nemcovas buvo gražus, itin protingas ir labai mėgstamas moterų. Nors jis daugiau ir nebėra valdžioje, tačiau dauguma šios dienos Rusijos politikų jam pavydi. Devintojo dešimtmečio viduryje kai kurie demokratai žvelgė į jį kaip į būsimą Rusijos prezidentą. Šiandien jis yra vienas didžiausių Vladimiro Putino režimo priešų. B. Nemcovas Kremliui oponuoja jau kurį laiką.

Ukrainos nacionalinė naftos ir dujų kompanija „Naftogaz“ veda derybas su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“ dėl dujų kainų kitiems metams. Priminsime, kad „Gazprom“ graso, kad tokiu atveju, jei Ukraina negrąžins 2,4 mlrd. dolerių siekiančios skolos už patiektas dujas, tai kitąmet dujų kaina Ukrainai gali būti padidinta dvigubai, iki 400 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Tačiau „Naftogaz“ teigia tokiu atveju padidinsiantis rusiškų dujų tranzito per Ukrainą mokestį. 1 tūkst.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad tokiu atveju, jei Ukrainos valstybinė kompanija „Naftogaz“ negrąžins 2,4 mlrd. dolerių siekiančių įsiskolinimų, tai dujų kainos Ukrainai gali būti padidintos net dukart, rašo „International Herald Tribune“. Tiesa, Rusijos dujų monopolininkas teigė bandysiąs išvengti dujų tiekimo Ukrainai nutraukimo. „Gazprom“ dujų tiekimą šiai šaliai kurį laiką buvo nutraukęs 2006 metais. Tuomet sutriko dujų tiekimas į Europą.

Privačiuose būstuose gyvenančių lietuvaičių laukia dar vienas šokas - lapkričio 25 dieną akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valdyba patvirtino gamtinių dujų perdavimo ir naujas dujų kainas buitiniams vartotojams, o vakar valdžia jas pasiryžo įteisinti gruodžio pradžioje. Nuo Naujųjų įsigaliosiantys nauji tarifai reikš viena – autonominį šildymą dujomis įsirengusiems lietuvaičiams būsto šildymas kainuos trečdaliu brangiau.

Ukrainos valstybinė dujų kompanija „Naftogaz“ nesugebėjo šalyje išsikeisti grivinų į dolerius. Priežastis paprasta – Ukrainoje jaučiamas užsienio valiutos deficitas. Apie nesėkmingus bandymus išsikeisti valiutą pranešė kompanijos vadovas Olegas Dubinas. Jo teigimu, dabar kompanija kreipsis į Nacionalinį banką, kad šis padėtų įsigyti valiutos, reikalingos atsiskaityti už perkamas dujas. Priminsime, kad Ukraina už dujas Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ moka būtent JAV doleriais.

Ukrainos valstybinė dujų kompanija „Naftogaz“ iki gruodžio 1 dienos sumokės Rusijos valstybiniam dujų monopolininkui „Gazprom“ skolas už dujas, patiektas rugsėjo mėnesį. Be to, bus sumokėta dalis pinigų ir už spalio mėnesį Ukrainos gautas dujas. Susitarimas dėl tokio skolos išmokėjimo pasiektas per „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Millerio susitikimą su „Naftogaz“ vadovu Olegu Dubinu. Skelbiama, kad iš viso Ukraina „Gazprom“ už dujas yra skolinga 2,4 mlrd. dolerių.

Naujųjų metų naktį Rusija ir vėl gali užsukti dujų čiaupą Ukrainai. „Gazprom“ reikalauja padengti milijardinius įsiskolinimus, tik tada pasirašys sutartis dėl naujų tiekimų. Maskvos ir Kijevo „dujų ginčas“ tęsiasi. „Gazprom“ teigia, kad Ukraina nevykdo sąlygų, kurios leistų pasirašyti ilgalaikes sutartis dėl Rusijos dujų tiekimo ir tranzito.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ parengė dokumentus, kurie leis paduoti skolos už patiektas dujas nesusimokančią Ukrainą į tarptautinį teismą. Tai patvirtino koncerno atstovas Aleksandras Medvedevas. Kiek anksčiau kitas „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas teigė, kad dujų monopolininkas vėl gali užsukti dujų kranelį Ukrainai. Priminsime, kad Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tvirtina, kad Ukraina „Gazprom“ už dujas yra skolinga 2,4 mlrd. dolerių.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus tirti Gamtinių dujų terminalo steigimą, privatus jo dalininkas koncernas „Achemos grupė“ ketina sumažinti savo dalį perpus – nuo 20 iki 10 proc., taip pat trauktis iš įmonės valdymo. „Mes pasiruošę sumažinti savo dalį nuo 20 proc. iki 10 proc., tokiu būdu (valstybei – BNS) lieka didžiulė erdvė“, – interviu LNK televizijai penktadienį teigė didžiausias „Achemos grupės“ akcininkas ir prezidentas Bronislovas Lubys.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko liepė šalies vyriausybei per 5 dienas grąžinti skolą Rusijos valstybiniam dujų monopolininkui „Gazprom“. Lapkričio 20 dieną Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas liepė dujų koncernui atsiimti iš Ukrainos 2,4 mlrd. dolerių. Tiesa, kompanija „Naftogaz Ukraini“ teigia nesanti nieko skolinga „Gazprom“. Pabrėžiama, kad kompanija yra skolinga tik dujų tarpininkui „RosUkrEnergo“, o pati skola neviršija 1,3 mlrd. dolerių.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas per susitikimą su Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu pareikalavo, kad kompanija išsireikalautų iš Ukrainos 2,4 mlrd. dolerių siekiančią skolą už patiektas dujas. D. Medvedevo teigimu, Ukraina gali atiduoti skolą geranoriškai arba „Gazprom“ turės bandyti ją išsireikalauti kitais būdais. Priminsime, kad D. Medvedevas prieš tapdamas Rusijos prezidentu buvo „Gazprom“ direktorių tarybos vadovas.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ sumažino dujų gavybos prognozes šiems metams. Jei anksčiau buvo planuojama išgauti 561 mlrd. kubinių metrų dujų, tai dabar prognozės sumažėjo iki 533-552 mlrd. kubinių metrų. Kitais metais „Gazprom“ planuoja išgauti 564,8 mlrd., o 2010 – 565 mlrd. kubinių metrų dujų. Dujų gavybos apimtį, kaip teigiama, tenka mažinti dėl globalinės finansinės bei ekonominės krizės. Rusijoje vienas pirmųjų apie gamybos pajėgumų mažinimą 15 proc.

Ir toliau sąlygas Lietuvai diktuoti trokštantys dujų tiekimo tarpininkai dėl savo tikslų gali paaukoti energetinę šalies nepriklausomybę. Tai padaryti įmanoma turint už savo pečių valstybinius postus išsaugojusius globėjus, garsėjančius įtaka teisėsaugos ir politinėms struktūroms.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba, kai Ūkio ministerija ir „Achemos grupės“ valdoma Jonavos trąšų bendrovė „Achema“ šių metų rudenį steigė suskystintų dujų importo terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas. Prokuratūros ir STT atstovai neigia, jog tyrimas susijęs su politinėmis permainomis.

Išskirtinėmis sąlygomis vidaus reikalų ministrui patarinėjančiam liberalcentristui Arvydui Garbaravičiui teks susimąstyti apie ateitį. Partijos lyderis Artūras Zuokas žada ministerijose nelaikyti pareigūnų, priimamų vien kėdei užimti. Kadenciją baigiančio vidaus reikalų ministro, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovo Regimanto Čiupailos patarėją A.Garbaravičių lengviau pagauti privačiu mobiliuoju nei tarnybiniu telefonu.

Bejėgiškumas ar veikiau jo regimybė yra tikroji Vakarų diplomatijos jėga, nes dialektikos tėvynė – Vakarai tiesiog pagal apibrėžimą privalėjo tos dialektikos išmokti geriausiai. Tarkime, bendradarbiavimo derybų su Rusija atnaujinimo atvejis. Lapkričio 10-ąją ES priimtas  sprendimas atnaujinti derybas sulaukė kokių tik nori antraščių ir vertinimų. Britų „The Wall Street Journal“ konstatavo, kad Bendrija negali arba nelabai nori bausti Rusiją už konfliktą su Gruzija.

Šiandien į Lietuvą atvyksta Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbandianas. Nors tai toli gražu nėra pirmasis šios šalies pareigūno vizitas Lietuvoje, tačiau šį kartą jis turi ypatingą reikšmę. Energetikos forumo kriterijus E. Nalbandianas atvyksta į Lietuvą nepraėjus nė savaitei po to, kai mūsų šalies prezidentas lankėsi Azerbaidžane, kur dalyvavo tarptautiniame energetikos forume. Taip jau nutiko, kad artimiausios Azerbaidžano kaimynės – Armėnijos – atstovų tame forume nebuvo.

JAV mažmeninės prekybos tinklų pardavimai krito labiausiai nuo 1992 metų. Euro zonos, Japonijos ir Honkongo ekonomikos įžengė į recesijos stadiją. Serbija prisijungė prie Ukrainos ir Vengrijos: ji susitarė dėl TVF kredito. JAV Mažmeninės prekybos pardavimai spalio mėnesį krito labiausiai nuo tada, kai jie buvo pradėti skaičiuoti (1992 m.) - užfiksuotas 2,8 proc. smukimas. Tai jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai mažėja mažmeninės prekybos apyvarta. Prieš mėnesį pardavimai krito 1,2 proc.

Baltijos jūros dugnu eisiantis dujotiekis „Nord Stream“ bus pastatytas, tikina Vokietijos chemijos giganto BASF vadovas Jurgenas Hambrechtas. Dukterinė BASF kompanija „Wintershall“ dalyvauja šio dujotiekio tiesime. J. Hambrechtas teigia, kad iš paskutinių savo susitikimų su Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Milleriu jis susidarė įspūdį, kad visi projekto dalyviai yra tvirtai pasiryžę ntiesti duojotiekį.

Rusijos premjerui Vladimirui Putinui prabilus, kad Maskva gali atsisakyti dujotiekio „Nord Stream“ projekto ir statyti dujų skystinimo gamyklas, oficialusis Vilnius sako tokius ketinimus vertinantis teigiamai. „Užsienio reikalų ministerija teigiamai vertina Rusijos valdžios atstovų išsakytus ketinimus skystinti gamtines dujas ir jas tiekti į pasaulinę rinką laivais.

Paštininkai jau neša pirmąsias sąskaitas už šildymą. Kitoje jų pusėje gyventojai galėtų užrašyti linkėjimą nueinančiai valdžiai, kad ji beveik nieko nepadarė neregėtoms centrinio šildymo kainoms sumažinti.