gazprom

Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream“ projektas negali būti įgyvendinamas, kol galutinai neįvertintas jo poveikis Baltijos jūros ekologijai, Suomijos ir Lenkijos diplomatai sakė nepriklausomam Ukrainos savaitraščiui „Zerkalo nedeli“. Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas (Aleksandras Stubas) sakė savaitraščiui, kad kompanija „Nord Stream“ leidimą tiesti dujotiekį Suomijos įlanka gali gauti tik pateikusi projekto poveikio aplinkai vertinimą, atitinkantį Su...

Prezidentas Valdas Adamkus nedalyvaus penktadienį Kijeve rengiamame susitikime, kuriame bus aptartas Ukrainos ir Rusijos konfliktas dėl dujų tiekimo. Tai BNS patvirtino prezidento patarėjai. Tuo metu naujienų agentūra „Interfax“ paskelbė, kad į Kijevą penktadienį atvyks Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos prezidentai, Moldovos premjeras. Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ nuo sausio 1 dienos visiškai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, o vėliau - ir visą dujų tranzitą per Ukrainą Europos vartotojams.

Ketvirtadienį Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pasiūlė Europos partneriams sukurti dujų koncerną, kuris kartu su Rusija sumokėtų už technines dujas, kurių reikia Ukrainai, jog būtų atnaujintas dujų tranzitas. Anksčiau Ukraina prašė „Gazprom“ paskolinti jau 1,7 mlrd. kubinių metrų dujų tranzito atnaujinimui. Tačiau Rusijos dujų monopolininkas tokį pasiūlymą atmetė. Dabar V. Putinas ragina, kad už šias dujas sumokėtų Europos vartotojai.

Kol Maskva ir Kijevas nesugeba susitarti dėl dujų tranzito per Ukrainos teritoriją atnaujinimo, Europa netenka kantrybės ir pasitikėjimo Rusijos dujų milžinu „Gazprom“. Briuselis neslepia artimiausioje ateityje ieškosiantis rusiškų dujų alternatyvos. Rytų fronte – nieko naujo Ketvirtadienio naktį „Gazprom“ dar kartą išsiuntė prašymą Ukrainos energetikos kompanijai „Naftogaz Ukrainy“ dėl leidimo transportuoti 99,2 mln. kubinių metrų dujų ukrainiečių dujotiekiais.

Rusija pernelyg ilgai buvo laikoma neišsenkamu energetinių išteklių šaltiniu. Tačiau žinomas analitikas Vladimiras Socoras perspėja: iš tiesų mūsų visų jau netrukus gali laukti skausmingas praregėjimas. Leidinyje „Eurasia Daily Monitor“ paskelbtame straipsnyje V.Socoras tvirtina, kad šiuo metu turime galimybę stebėti ne šiaip dujų tiekimo Europos valstybėms krizę, bet Rusijos vadovų bandymus supjudyti tarpusavyje šalis vartotojas, pakelti kainas ir bent šiek tiek sumažinti eksportą.

Rusijai ir Ukrainai toliau blokuojant dujų tiekimą Europos Sąjungos valstybėms, analitikai teigia, kad tokia padėtis tik parodo pačios ES silpnumą: neefektyvią energetikos politiką ir nenuoseklią užsienio politiką. Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso trečiadienį grasino patarsiantis ES kompanijoms kreiptis į teismus, kad Rusijos ir Ukrainos dujų koncernai padengtų dėl dujų krizės susidariusius nuostolius. 80 proc. į Europą tiekiamų rusiškų dujų keliauja per Ukrainos teritoriją.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas sausio 17 dieną Maskvoje susitiks su Ukrainos premjere Julija Tymošenko. Per susitikimą bus bandoma išspręsti dujų krizę, dėl kurios nutrūko rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą į Europą. Susitikimas rengiamas po to, kai Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso pagrasino, jog Europos Sąjungos kompanijos bus raginamos kreiptis į teismą, kad Rusijos ir Ukrainos dujų koncernai atlygintų dėl dujų tiekimo sutrikimo patirtą žalą.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso perspėjo Rusijos dujų milžinę „Gazprom“ ir Ukrainos bendrovę „Naftogaz“, kad rekomenduos kreiptis į teismą, jei šios skubiai neatnaujins dujų tiekimo jų negaunančioms Europos Sąjungos šalims. J.M.Barroso pabrėžė, kad jei abi į ginčą įsivėlusios valstybės tuoj pat nevykdys ES tarpininkaujant priimtų susitarimų, jis patars Europos energetikos kompanijoms, kurios yra pasirašiusios sutartis su „Gazprom“ ir „Naftogaz“, pateikti joms ieškinius.

Rusija ir Ukraina prarado patikimų tiekimo partnerių reputaciją, o ES turi galvoti apie energetikos alternatyvas. Taip teigta trečiadienio popietę surengtame Europos Parlamento plenariniame posėdyje, skirtame aptarti padėtį, kai dėl ginčo su Ukraina Rusija iš esmės nutraukė dujų tiekimą į Europą per šios šalies teritoriją.

Pastarųjų savaičių Rusijos ir Ukrainos konfliktas dėl gamtinių dujų akivaizdžiai parodė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės turėtų susivienyti ir siekti alternatyvos „Gazpromo“ dujų perdavimo vamzdynams. Anot Europos Parlamento (EP) nario Šarūno Biručio, Lietuvai rusiškos dujos iki šiol tiekiamos sklandžiai dėl keleto priežasčių: pirmiausia dujos per Baltarusiją Lietuvos vamzdynais keliauja į Kaliningrado sritį.

Seimo etikos sargams pagalius į ratus kiša pačių kolega, komisijos narys, Seimo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos atstovas Mantas Varaška. Trečiadienį M. Varaška komisijai siūlė visus klausimus išbraukti iš darbotvarkės ir skirti jį naujo komisijos darbo reglamentui, kurio iniciatorius yra, svarstymui. Seimo narys argumentavo, esą komisija, nepasitvirtinusi reglamento, negali dirbti.

Ukrainos nacionalinės dujų kompanijos „Naftogaz“ vadovai trečiadienį paprašė Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ paskolinti „techninių dujų“, kurios reikalingos, kad būtų užtikrintas normalus šalies dujų transportavimo sistemos darbas. „Aš nusiunčiau tiek techninį protokolą, tiek mūsų prašymą paskolinti techninių dujų, iki kol bus išspręstas konfliktas dėl kainų, kad būtų užtikrintas normalus dujų transportavimo sistemos veikimas“, - teigė „Naftogaz“ vadovas Olehas Dubyna.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas valstybiniam dujų monopolininkui „Gazprom“ liepė išsiieškoti 1,1 mlrd. dolerių, kurių Rusija, nutrūkus dujų tranzitui per Ukrainą, negavo iš dujas perkančių Europos valstybių. „Tokių pinigų prarasti nevalia. Dovanos baigėsi. Pinigai turi būti išieškoti iš atsakovų, kurie kalti dėl tokios situacijos“, – teigė D. Medvedevas. Jis taip pat liepė daryti „Gazprom“ viską, kad tik būtų atnaujintas dujų tiekimas Europai.

Europos Komisija rekomenduos Europos Sąjungos kompanijoms teistis su Rusijos ir Ukrainos dujų koncernais dėl nuostolių, kuriuos šios kompanijos patyrė nutrūkus rusiškų dujų tranzitui į Europą per Ukrainos teritoriją. Apie tai pareiškė Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso.

Beveik savaitę rusiškų dujų negavę Rytų ir Vidurio Europos gyventojai antradienį pagaliau atgaivino viltį vėl įsižiebti žydrąsias liepsneles. Europoje tarsi atšilo. Tokį atšilimą lėmė ne staiga pagerėję Rusijos ir Ukrainos santykiai, o Europos Sąjungos įsikišimas sprendžiant vos ne kasmet pasikartojančią ir Vakarams ypač skaudžią problemą.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas pareiškė antradienį 10 val. 15 min. Maskvos laiku atnaujinęs dujų tranzitą į Europą per Ukrainos teritoriją. Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz“ atstovas spaudai Valentinas Zemlianskis patvirtino, kad rusiškos dujos jau pasiekė Ukrainos vamzdynus. Visų pirma dujos pradėtos tiekti Moldovai, Turkija ir Balkanų valstybėms.

Palanki Pietų Amerikos valstybių reakcija į Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo lapkričio mėnesį vykusį vizitą atvėrė naujų perspektyvų Rusijos įtakai šiame žemyne. Apsilankydamas Peru, Venesueloje, Brazilijoje ir Kuboje, D. Medvedevas visam pasauliui atskleidė Rusijos siekį glaudžiau bendradarbiauti su šalimis, kurias Jungtinės Amerikos Valstijos laikė savo įtakos zona.

Rusija pažadėjo iki sausio 13 dienos 11 valandos ryto Maskvos laiku atnaujinti dujų tiekimą Europos valstybėms per Ukrainos teritoriją. Apie tai skelbia agentūra AFP, kuri cituoja Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos pareiškimą. Savo ruožtu naujienų agentūra „RIA Novosti“ teigia, kad „Gazprom“ atstovas Aleksandras Medvedevas pareiškė, jog dujų tiekimas europiečiams bus atnaujintas 10 valandą Maskvos laiku.

Buvęs Rusijos energetikos viceministras Vladimiras Milovas šiuo metu yra opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderis. Laisvosios Europos radijo korespondentas Michailas Sokolovas kalbėjo su šiuo politiku apie dabartinę dujų krizę, įsiplieskusią tarp Maskvos ir Kijevo bei palietusią visą Europą.

Rusija pirmadienį į Briuselį išsiuntė savo delegaciją, kuri tarsis dėl dujų tranzito Europai per Ukrainos teritoriją atnaujinimo. Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad Ukraina pasirašė naują susitarimą dėl Europos Sąjungos stebėtojų atvykimo. Teigiama, kad Ukraina atsisakė papildomos deklaracijos, kuriai itin priešinosi Kremlius. Laisvosios Europos radijas praneša, kad į Briuselį išvyko „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris bei Igoris Sečinas.

Keliolika žurnalistų, politologų sutrikę: jų telefoniniai pokalbiai atpasakojami aukščiausiems valstybės vadovams, žmonės iš Valstybės saugumo departamento (VSD) skleidžia žinią apie „vanagus“ - valstybės priešus, siekdami izoliuoti naująją valdžią nuo senosios kritikų. Povilas - pasiuntinukas Rinkimų rezultatai jau buvo paskelbti, Andrius Kubilius nominuotas premjeru, tačiau vis dar jautėsi laisvas bendrauti, su kuo nori ir kada nori.

„Gazprom“ dujų tiekimą Europai atnaujins tik gavęs raštišką pasirašyto susitarimo kopiją, praneša „bbc.co.uk". Nors susitarimas pasirašytas šį savaitgalį, „Gazprom“ atstovo Sergejaus Kuprijanovo teigimu, raštiška jo kopija dar negauta. „Tai stabdo stebėtojų darbo pradžią“, - tvirtino jis. Sutartis pasirašyta Rusijai ir Ukrainai susitarus dėl ES stebėtojų veiklos.

Dėl dujų konflikto su Ukraina „Gazprom“ netenka 120 mln. JAV dolerių per dieną, sekmadienį pranešė Rusijos verslo laikraštis „Vedomosti“. Naujųjų metų išvakarėse Rusijai ir Ukrainai nepavyko susitarti nei dėl Kijevo skolų, nei dėl dujų tiekimo 2009-aisiais. Dėl to Rusija iš pradžių sumažino, o po to ir visai nutraukė dujų tiekimą per Ukrainą Europos Sąjungos vartotojams. „Gazprom“ apkaltino Ukrainą vogus Europai skirtas dujas.

Slovakai nutarė nebelaukti, kaip spręsis Rusijos ir Ukrainos dujų krizė, ir, pažeisdami sutartį su ES, atnaujina įšaldytos atominės elektrinės darbą. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas Kijeve išsiderėjo Ukrainos vyriausybės parašą po šviežiai Rusijos pasirašytu susitarimu dėl tarptautinių stebėtojų dujų tranzito mazguose.

Rusija ir ES susitarė dėl preliminarios sutarties, nustatančios dujų transportavimo per Ukrainą kontrolės mechanizmą, praneša „cnn.com“. Ją Maskvoje pasirašė ES derybininkų grupės vadovas ES vadovaujančios Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas bei Rusijos premjeras Vladimiras Putinas dėl dujų tiekimo per Ukrainą atnaujinimo, praneša „bbc.co.uk“. Anksčiau Rusija buvo žadėjusi atnaujinti tiekimą tada, kai bus pasiektas oficialus rašytinis susitarimas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei prokurorai, prieš du mėnesius garsiai pareiškę apie Gamtinių dujų terminalo steigimo tyrimą, šiandien negali atsakyti, kaip jis baigsis. Tačiau ir tyrėjai, ir politikai sutaria, kad projektas - gyvybiškai svarbus Lietuvai.

Lietuva siūlo du atstovus į ES ekspertų misiją dujų tranzitui iš Rusijos per Ukrainą stebėti, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento laikinasis direktorius Rolandas Kačinskas BNS penktadienį sakė, kad Lietuvos dujininkų asociacija kartu su Lietuvos energetikos institutu į stebėtojų misiją nominavo 2 kandidatus iš Lietuvos. „Patvirtinus jų kandidatūras, bus pateikta papildoma informacija.

Seimo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją  prašydama įvertinti savo narės Donaldos Meiželytės-Svilienės elgesį pasitvirtinus faktui, kad 2008 metų gruodžio 22 dieną, vykstant Seimo plenariniam posėdžiui, ji nedalyvavo, o vedė pramoginį renginį. Frakcijos pranešime teigiama, kad „prisikėliečiai“ mano, jog toks elgesys nedera Seimo narei, tačiau laukia komisijos išvados.

Kasmetinis Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl dujų tiekimo tampa grėsmingas Konfliktai dėl dujų tarp Rusijos ir Ukrainos prasiverždavo kiekvienų pastarųjų trejų metų pabaigoje. Taigi, kai Rusija pirmąją Naujųjų metų dieną Ukrainai nutraukė dujų tiekimą, naujienos nepateko į pirmuosius laikraščių puslapius. Europos Sąjunga, kuri ketvirtadalį savo dujų importuoja iš Rusijos, stebėjo, kaip abi pusės keičiasi kaltinimais, bet stengėsi į konfliktą nesikišti, laikydama tai paprasčiausiu techniniu ginču.

Rusija yra pasiruošusi mokėti už dujų tranzitą rinkos kainą tokiu atveju, jei Kijevas sutiks mokėti rinkos kainą už iš Rusijos perkamas dujas, pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. „Mes manome, kad Ukraina turi mokėti rinkos kainą ir esame pasiruošę mokėti rinkos kainą už tranzitą. Rinkoje tranzito kaina šiuo metu siekia 3,4 dolerio už 1 tūkst. kubinių metrų dujų transportavimą 100 kilometrų“, – teigė Rusijos premjeras.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko viešai pasiteiravo, ar pastarojo aktyvios pastangos siekiant padėti Ukrainai konflikte su Rusija dėl dujų leidžia analogiškų veiksmų tikėtis ir Lietuvos labui.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pasiekė susitarimą su Europos Sąjunga dėl nepriklausomų stebėtojų siuntimo į Ukrainą. Stebėtojai esą prižiūrės, kaip Ukraina vykdo įsipareigojimus užtikrinti dujų tranzitą į Europą, teigia „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris. Ukrainos kompanija „Naftogaz“ jau kiek anksčiau yra pranešusi apie pritarimą priimti nepriklausomus stebėtojus. „Gazprom“ teigia dujų tiekimą atnaujinsiantis iš karto po to, kai stebėtojai pradės savo darbą.

Derybos tarp Europos Sąjungos, Rusijos ir Ukrainos, vykusios Briuselyje, baigėsi nepasiekus jokios pažangos. Tai reiškia, kad bent jau artimiausiu metu rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą nebus atnaujintas. Tolimesnės derybos, turėjusios vykti Briuselyje, nutrauktos, o be to, nėra jokių ženklų, kad Rusija ir Ukraina toliau tęs dvišales derybas.

Rusijos ir Ukrainos ginče dėl dujų tiekimo Lietuvai nereikėtų siekti tarpininkės vaidmens, o nuosekliai Europai priminti energetinio saugumo problemas, mano politologas, tačiau pripažįsta, kad daugiau galimybių laimėti šiame konflikte turi Maskva nei Kijevas. Rytų geopolitikos studijų centro (RGSC) direktorius Laurynas Kasčiūnas BNS teigė, kad Lietuvos ambicijos prisidėti sureguliuojant šį konfliktą yra mažai realistiškos, nes Vilnius neturi struktūrinės galios, kad galėtų tai daryti.

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuva netoleruoja Rusijos veiksmų, nutraukiant gamtinių dujų tiekimą Ukrainai ir visai Europai. Jo teigimu, Lietuva nėra tikra, kad toks pat scenarijus nepasikartos ir jos atžvilgiu, todėl tikisi dar geresnio jos problemų supratimo Briuselyje. „Yra labai aiškios problemos - šių metų pabaigoje mes įsipareigoję uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ atnaujino derybas su Ukrainos kompanija „Naftogaz“. Per derybas bus bandoma išspręsti problemas dėl dujų tiekimo Ukrainai ir dėl dujų tranzito per šią šalį. Paskutinis derybų raundas prieš pat naujuosius metus baigėsi be jokių rezultatų, ir „Gazprom“ sausio 1 dieną nutraukė dujų tiekimą Ukrainai. Vėliau buvo nutrauktas ir dujų tranzitas per šią šalį. Dujų stygių pajuto dauguma iš Rusijos dujas perkančių Europos valstybių.

Seimo narių Donaldos Meiželytės ir Ingos Valinskienės pop stiliaus vokalas tebesiūlomas norintiesiems už jį mokėti. Pramogoms skirtoje interneto svetainėje, trečiadienį žadėjusioje savo lankytojams atskleisti, „kaip linksmai išgyventi krizę“, tarp kitų savo paslaugas siūlančių atlikėjų buvo ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijai Seime atstovaujančių D. Meiželytės ir I. Valinskienės pavardės.

Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė ultimatumą Rusijai per 24 valandas atnaujinti dujų tiekimą Europos vartotojams per Ukrainos teritoriją. ES reikalauja, kad dujų tiekimas būtų atnaujintas jau ketvirtadienį. Skelbiama, kad, Rusijai nutraukus dujų tranzitą per Ukrainą, su dujų trūkumu susidūrė 17 ES valstybių. Būtent ketvirtadienį vyks derybos tarp Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ ir Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz“ atstovų.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ trečiadienį pareiškė nenutraukęs dujų tiekimo Europos vartotojams per Ukrainos teritoriją. „Gazprom“ dėl visko kaltina Ukrainą ir ragina šią šalį kuo greičiau kompensuoti europiečių patiriamus nuostolius. „Gazprom“ teigia, kad per pastarąją parą Ukraina iš dujotiekių pasisavino dar 21 mln. kubinių metrų dujų, skirtų Europos vartotojams.

Trečiadienį Rusija visiškai nutraukė dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją, Ukrainos kompanijos „Naftogaz“ duomenis perduoda agentūra „France Presse“. „Rusija paliko Europą be dujų“, – konstatavo „Naftogaz“ atstovas Valentinas Zemlianskis. Dujų tiekimas paskutiniu iš trijų į Europą vedančių dujotiekių buvo nutrauktas 8 val. 44 min. Maskvos laiku. Europa iš Rusijos gauna ketvirtadalį visų savo vartojamų dujų. 80 proc. visų šių dujų transportuojama per Ukrainą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) teiks išaiškinimą parlamentarams, kokie užsiėmimai laikytini kūrybine veikla, o kurie - ne. Toks išaiškinimas pasirodė esąs būtinas, kai kai kurie į Seimą išrinkti pramogų verslo atstovai neatsisakė mokamų koncertų. EPK išaiškinimo antradienį paprašė ir Seimo pirmininkas.

Europos Sąjunga turėtų dalyvauti sprendžiant Ukrainos ir Rusijos konfliktą dėl dujų tiekimo, nes tai padėtų užtikrinti visos ES energetinį saugumą, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. „Tai, kaip ES yra aptariamas šis klausimas rodo, kad Bendrija yra į jį įsigilinusi“, - BNS antradienį sakė sakė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas.

Derybos dėl rusiškų dujų tiekimo Ukrainai bus atnaujintos sausio 8 dieną, skelbia Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz“ valdybos pirmininkas Olegas Dubinas. Taip pat tuo metu bus deramasi ir dėl dujų tranzito per Ukrainą padidinimo. O. Dubinas teigia telefonu jau kalbėjęs su „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Milleriu ir sausio 8 dieną skrisiantis į Maskvą atnaujinti derybų.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Bulgarijai, Turkijai, Graikijai ir Makedonijai buvo visiškai nutrauktas rusiškų dujų tiekimas per Ukrainos teritoriją, praneša Bulgarijos radijo stotis „Darik radio“. Dėl to Bulgarijoje nedelsiant buvo sukviestas šalies Saugumo tarybos posėdis. Bulgarija dabar priversta didinti dujų vartojimą iš savo turimų dujų rezervų. Dujų tiekimas Rumunijai buvo sumažintas trimis ketvirtadaliais, o Austrija, kaip pranešama, negauna apie 90 proc. jai skirtų dujų.

Pirmosios pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienos Čekijos vadovams kol kas nežada nieko gero. Tarptautinės krizės akivaizdoje padidėjusią įtampą dar labiau pakurstė apmaudžios klaidos. Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas ir kiti aukšto rango pareigūnai, vos spėję perimti ES vairą iš arogantiškojo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, iškart pateko į patį įvykių sūkurį.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) narė Donalda Meiželytė, net ir tapusi Seimo nare, neatsisako dainavimo už pinigus. Seimo narė gruodžio 29 d. Kauno restorane „Gralis“ koncertavo Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ priklausančios Kauno termofikacijos elektrinės bei ją eksploatuojančio UAB „Energijos sistemų serviso“ Kalėdų ir Naujų metų proga surengtame vakarėlyje, pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Seimo valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos seniūnas Laimontas Dinius teigia nesąs informuotas apie kolegės parlamentarės Donaldos Meiželytės koncertus privačios įmonės vakarėlyje, tačiau tuo pačiu teigė neįžvelgiąs tame nieko bloga. „Dėl Seimo ar komitetų posėdžių lankomumo D.Meiželytei neturiu priekaištų, – pirmadienį BNS teigė L. Dinius. – Ji pareigingesnė už daugelį tų, kurie nedainuoja ir nesugeba nieko kito padaryti.

Lenkija jau trečią dieną iš eilės praneša gaunanti ne visas jai skirtas Rusijos dujas, kurios yra transportuojamos per Ukrainą, skelbia „Polskie radio“. Lenkijos dujų monopolininkas PGNiG pirmadienį pareiškė, kad nuo to laiko, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, Lenkija kasdien gauna 5 mln. kubinių metrų dujų mažiau nei anksčiau. Tiesa, lenkų teigimu, trūkumai yra kompensuojami, nes Rusija padidino dujų tiekimą per Baltarusiją.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ pasiūlė Ukrainai kitais metais už 1 tūkst. kubinių metrų rusiškų dujų mokėti 450 dolerių, pareiškė koncerno vadovas Aleksejus Mileris. Vakar „Gazprom“ dar apkaltino Ukrainą pavogus 25 mln. kubinių metrų dujų. Tiesa, Ukrainos kompanija „Naftogaz“ teigia, kad Rusijos dujų monopolininkas užsiima šantažu ir pats sumažino dujų tiekimą Europai.