gazprom

„Gazprom“ ir pagrindiniai Rusijos dujų vartotojai Europoje vieningai mano, kad Deklaracija dėl Ukrainos dujų transportavimo sistemos (DTS), kurią pasirašė Kijevas ir Europos Sąjunga (ES), praktiškai neįgyvendinama, pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. Susitikime penktadienį su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu A.Mileris pranešė, kad vakar susitiko su Europos bendrovių, kurios daugiausia naudoja Rusijos dujų, vadovais. Susitikime dalyvavo „Ruhrgas“, ENI, „Gaz de France“ vadovai.

Ukrainos ir Rusijos santykiai vėl įtempti. Jau įprasta, kad įtampą tarp šių valstybių paprastai sukelia arba energetinės problemos, arba Ukrainos siekiai tapti tokių Vakarų struktūrų kaip, sakykim, NATO ar Europos Sąjunga nare. Šįkart energetinės ir politinės problemos susipynė į vieną kamuolį. Neseniai Ukrainoje lankėsi ES delegacija, kurios vizito tikslas buvo energetinių klausimų ir dujų tranzito per Ukrainos teritoriją aptarimas. ES perka iš Rusijos apie ketvirtadalį suvartojamų dujų.

Dauguma Čekijos gyventojų mano, kad jų euroskeptiškai nusiteikęs prezidentas Vaclavas Klausas yra įtakojamas Maskvos, tokią nuomonę išsakė Čekijoje veikiančio „Europeum“ instituto analitikas Lukas Pachta. Kokia padėtis yra dabar, kai atsistatydino Mireko Topolaneko vyriausybė? Ar bus formuojama naujoji Vyriausybė ar M. Topolanekas laikinai eis ministro pirmininko pareigas? Niekas tiksliai nežino. Viskas priklausys nuo prezidento Vaclavo Klauso sprendimo. Jis dabar pagrindinis žaidėjas.

Europos Sąjungos tyrėjai, besiaiškinantys, kodėl praėjusių metų rugpjūtį kilo karas tarp Rusijos ir Gruzijos, atrodo aptiko Gruzijos prezidentui Mikhailui Saakašviliui labai nepalankų detalių. Slaptas dokumentas, kiap teigia „Spiegel“, gali įrodyti, kad Gruzijos lyderis suplanavo karą separatistinėje Pietų Osetijos respublikoje. Mamuka Kurašvilis – Gruzijos taikdarių, kurie prieš karą buvo įkurdinti Pietų Osetijoje, vadas – nėra puikus tarptautinės teisės žinovas.

Rusijos valstybinio dujų monopolininko „Gazprom“ dujų eksportas į šalis, niekada nepriklausiusias Sovietų Sąjungai, nuo sausio 1 iki kovo 15 dienos sumažėjo net 16 mlrd. kubinių metrų. Pranešama, kad „Gazprom“ į šias šalis eksportavo 24 mlrd. kubinių metrų dujų. Be to, dienraštis „Vedomosti“ teigia, kad kovo mėnesį ir toliau mažėja „Gazprom“ išgaunamų gamtinių dujų kiekis.

Kai kurių pramonininkų teigimu, dabartinis sunkmetis yra tik gėlytės palyginti su tuo, kas laukia kitąmet, kai Lietuva uždarys Ignalinos atominę elektrinę. Teigiama, kad jau dabar šalies įmonės ne tik už dujas, bet ir už elektrą moka kur kas daugiau nei konkurentai turtingesnėse Vakarų Europos šalyse. Verslininkai baiminasi, kad energetinis šokas gali priversti sustabdyti daugelį šalies įmonių. Tai valstybės biudžete atvertų dar didesnes skyles.

Plaukiant tarp Scilės ir Charibdės verta paklausti: kas vertingiau – aukso vilna, ar aukso vidurys? „Rinktiniose tekstuose“ pasirodžius Zeppelinuso samprotavimams apie Dalią Grybauskaitę, keletas žmonių manęs klausė, kas jis toks. Standartiškai atsakydavau, kad Zeppelinusas yra ultradešinysis Castor&Pollux (apibūdinimą, beje, išlaužiau iš piršto). Tuo ir baigdavosi klausiančiųjų nusistebėjimas dėl Zeppelinuso atėjimo į „Balsas.lt“ erdves.

Rusiškos dujos pasiekė ir Pirėnų pusiasalį. Tokią išvadą būtų galima daryti po neseniai pasibaigusio oficialaus Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito Ispanijoje. Prieš metus išrinktas Rusijos prezidentu, kovo pradžioje D. Medvedevas pradėjo savo pirmąjį oficialų vizitą Europos Sąjungos šalyse.

Tokią išvadą būtų galima daryti po neseniai pasibaigusio oficialaus Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito Ispanijoje. Prieš metus išrinktas Rusijos prezidentu, kovo pradžioje D. Medvedevas pradėjo savo pirmąjį oficialų vizitą Europos Sąjungos šalyse.

Kadaise šyptelėjau išgirdęs, kai vienas iškilus Lietuvos žmogaus teisių gynėjas tvirtino, kad Lietuvoje veikia tik pusė Konstitucijos. Dabar panašios kalbos nebejuokina. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dalis Seimo priimtų teisės aktų, kuriais buvo įteisintas LEO LT, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.  Tie, kurie šiuo klausimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą, eikvojo laiką ir popierių ne tam, kad šis santvarkos ramstis būtų paprastas juridinis konsultantas.

Bendrovė „Nord Stream“, kuri parengė Rusijos ir Vokietijos dujotiekio Baltijos jūra tiesimo projektą, pateikė Tarpvalstybinio poveikio aplinkai ataskaitą (Espo) devyniomis Baltijos regiono šalių kalbomis, taip pat anglų kalba. Kaip sakoma bendrovės pranešime, remdamosi Espo konvencija šalys, kurių jurisdikcijoje numatoma įgyvendinti projektą, turi informuoti gretimas valstybes apie galimą tarpvalstybinį poveikį aplinkai.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ patvirtino gavęs iš Ukrainos dalį pinigų už vasario mėnesį patiektas dujas. Skelbiama, kad Ukrainos kompanija „Naftogaz“ Rusijos dujų monopolininkui pervedė 310 mln. dolerių. Tai reikštų, kad Kijevas „Gazprom“ dar turi susimokėti 50 mln. dolerių. Pinigai turi būti pervesti iki kovo 7 dienos. Kiek anksčiau Rusijos premjeras Vladimiras Putinas gąsdino vėl nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jei ši nesumokės pinigų iki duoto termino.

Jei iki kovo 7 dienos Kijevas nesusimokės už vasario mėnesį gautas rusiškas dujas, dujų tiekimas Ukrainos kompanija „Naftogaz“ vėl bus nutrauktas. Apie tai pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. V. Putinas neatmetė galimybės, kad vėl gali nutrūkti ir dujų tranzitas į Europą. Vicepremjeras Igoris Sečinas aiškina, kad jokie bandymai išsiaiškinti, kada Ukraina susimokės už dujas, rezultatų nedavė.

Ukraina gali nesugebėti iki kovo 7 dienos susimokėti už vasario mėnesį iš „Gazprom“ gautas gamtines dujas. Vėlavimas gali susidaryti, nes kompanijoje „Naftogaz“ trečiadienį Ukrainos saugumo tarnyba rengė kratas, per kurias ieškojo sutarčių su „Gazprom“ originalų. Nacionalinės saugumo tarnybos agentai surengė reidą dujų kompanijos „Naftogaz“ vadovybės pastate Kijeve. Teigiama, kad ginkluoti „Alfa“ būrio nariai jau paliko pastatą, kuriame dar tebesidarbuoja agentai.

Ukrainos nacionalinės saugumo tarnybos agentai surengė reidą dujų kompanijos „Naftogaz“ vadovybės pastate Kijeve. Pranešama, kad ginkluoti agentai „Naftogaz“ pastate lankėsi tirdami bylą dėl įtariamo dujų pasisavinimo. Manoma, kad pasisavintų dujų vertė siekia 880 mln. dolerių. Kompanija „Naftogaz“ buvo atsidūrusi dujų konflikto su Rusijos „Gazprom“ epicentre. Rusijos dujų monopolininkas buvo nutraukęs dujų tiekimą Ukrainai, nes „Naftogaz“ nesumokėjo skolų.

Naujosios Vyriausybės iniciatyva įkurta Energetikos ministerija, žadėjusi apginti valstybės ir Lietuvos žmonių interesus nuo energetikų klanų, randa vis naujų argumentų, kodėl delsiama teikti siūlymą kas mėnesį perskaičiuoti dujų ir šilumos kainas, taip palengvinant piliečių gyvenimą. Naujasis energetikos ministras Arvydas Sekmokas nemato problemos, kad jo vadovaujama įstaiga darbą galės pradėti tik po kelių mėnesių.

Visoje Lietuvoje dažnėja nuskurdintų žmonių protesto mitingai dėl plėšikiškų kainų už centrinį šildymą ir namų ūkiams tiekiamas dujas. Bet net tai nepriverčia valdžios pamatyti akivaizdaus absurdo: gyventojai gauna kas mėnesį vis didesnes sąskaitas, kai gamtinių dujų, perkamų iš Rusijos „Gazprom“, pasaulinės kainos jau seniai ir nesulaikomai krinta. Nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų kovo jos nuosekliai sumažėjo daugiau kaip 40 proc. ir toliau kris.

Daugelis politikos komentatorių ir analitikų jau seniai tvirtino, kad ekonominis Rusijos klestėjimas, grindžiamas vien pajamomis, gautomis pardavus energetines žaliavas ir ginklus, baigsis. Kaip buvo sakyta, taip ir atsitiko. Naftos kainos neįtikėtinai greitai smuko. Rusija yra antroji pasaulyje naftos eksportuotoja po Saudo Arabijos. Didele dalimi abiejų valstybių bėda ta pati – vienpusis rėmimasis energetikos resursų eksportu.

Pamažu pradeda aiškėti Rusijos ir Ukrainos dujų karo, praėjusį mėnesį privertusio iš šalčio drebėti milijonus europiečių, laimėtojai. Kaip ir panaši situacija prieš dvejus metus, ši krizė vėl privertė ES politikus ieškoti būdų dujų tiekėjams ir tiekimo maršrutams diversifikuoti. Jau dabar Europos Sąjunga 40 proc. visų importuojamų dujų perka iš Rusijos, o 80 proc. iš jų Europą pasiekia per Ukrainą.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ kovo 8 dieną vėl gali nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jei šios šalies kompanija „Naftogaz“ iki kovo 7 dienos nesumokės už vasario mėnesį pateiktą žaliavą, rašo dienraštis „Kommersant“. Skelbiama, kad iki kovo 7 dienos „Gazprom“ iš Ukrainos reikalauja 400 mln. dolerių. Rusijos dujų monopolininkas dujų tiekimą Ukrainai jau buvo nutraukęs šių metų sausio 1 dieną.

Prancūzų valdoma bendrovė „Vilniaus energija“, išsinuomojusi sostinės šilumos ūkį ir kadaise už tai miestui žadėjusi milijonines investicijas, dabar papurtyti piniginę siūlo pačiai Vilniaus savivaldybei ir vilniečiams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) iki vasaros pabaigos pristabdė privačios bendrovės „Vilniaus energija“ užmojus dar apie 51 proc. (iki 34,09 ct už kWh be pridėtinės vertės mokesčio) branginti šildymą sostinės gyventojams.

Prieš penkiolika metų „Baltų lankų“ leidykla lietuvių skaitytojams padovanojo The New York Times išrinktą metų knyga Anatolio Lieveno Pabaltijo revoliuciją. Estija, Latvija, Lietuva – kelias į nepriklausomybę. Ir Lietuvoje ši knyga tapo populiari. Veikiausiai dėl autoriaus meistriškos kalbos, tuometinių niuansų žinojimo ir plataus, dažnai geopolitinio požiūrio į procesus, vykusius ne tik Baltijos valstybėse, bet ir Vidurio ir Rytų Europoje.

Viktor Stefanyshyn, „Erste Bank“ analitikas mano, jog tolimesnis konfliktas tarp Rusijos dujų milžino „Gazprom“ ir Ukrainos nacionalinės dujų skirstymo kompanijos „Naftogaz“ – neišvengiamas. Vartotojų nesumokamos skolos neleis Ukrainai laiku atsiskaityti su tiekėju, kas tikriausiai lems naujas „Gazprom“ sankcijas. Artimiausias mokėjimas numatomas prieš tarptautinę moters dieną. Kovo 7-ąją preliminariais skaičiavimais „Gazprom“ iš Ukrainos turi sulaukti 360-450 mln. dolerių perlaidos.

Patogu dėl didelių dujų kainų mūsų šalyje kaltinti Rusijos dujų milžiną „Gazprom“. Jo viršūnės sėdi gerai saugomame Maskvos dangoraižyje, net ir labai norėdamas nepasieksi. „Manote, Lietuva yra „Gazprom“ verslo žemėlapyje? Esu įsitikinęs, kad ne. Tokios rinkos, kaip Vokietija ar Prancūzija, rusams tikrai įdomios.

Prieš rinkimus į Seimą vieša paslaptis buvo ta, kad buvusi Vyriausybė ir buvęs jos galva Gediminas Kirkilas flirtuoja su Rusijos dujų milžino „Gazprom“ interesams atstovaujančiais šalies dujininkais, tuo tarpu Seimas ir Prezidentūra daugiau bendrauja su energetikais ir šalies šilumos ūkio atstovais. Dviejų klanų priešprieša tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiška, beprasmė. Iš tiesų tai kova dėl šalies energetinės, o gal ir apskritai dėl Lietuvos nepriklausomybės.

Rusijos baimė Europoje yra perdėta. Būtent taip pareiškė buvęs Švedijos diplomatas, o dabar vienas iš įtakingiausių Rusijos ir Rytų Europos ekspertų Andersas Aslundas. Jo teigimu, Rusija dabar yra atsidūrusi kryžkelėje ir turi priimti esminius sprendimus, kurie įtakos jos santykius su Europos Sąjunga. „Vladimirui Putinui sekėsi, tačiau jis Rusijai padarė mažai, o jo režimas yra trapus. Tai reiškia, kad status quo nėra šios dienos galimybė. Rusija yra kryžkelėje. Yra iš esmės du pasirinkimai.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau antrą posėdį įsipainiojo į ginčus dėl Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos atstovės Donaldos Meiželytės-Svilienės elgesio vertinimo, kuomet ji, užuot dalyvavusi plenariniame posėdyje, už atlygį vedė privatų renginį. Po užtrukusių ginčų etikos sargai nusprendė, kad parlamentarė pažeidė Seimo statutą nedalyvaudama Seimo posėdyje.

Europos Parlamento (EP) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete svarstoma, kaip padidinti pastatų energinį naudingumą. Tai aktualu ir Lietuvai, nes naujoji Vyriausybė energijos taupymą yra įvardijusi vienu iš energetikos politikos prioritetų. Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo rinkėjams siekti Europos Komisijos finansinės paramos daugiabučių namų modernizavimui. Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad reikia atnaujinti 27 tūkst.

Lėšų į savivaldybės biudžetą nesurenkanti, daugybės miestiečiams svarbių darbų neišgalinti atlikti Kauno valdžia dvejoja, ar verta iš miestui priklausiusios, bet prieš 5 metus parduotos Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) savininkų pareikalauti 17 mln. litų netesybų. Kauno tarybos narys Arvydas Garbaravičius įsitikinęs, kad miesto vadovai jau turėjo susitikti su KTE atstovais ir išsiaiškinti, kada savivaldybei bus pervesti kaip netesybos jai priklausantys milijonai.

Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą dėl bendros sąjunginės valstybės išorinės sienos apsaugos, kuriuo vadovaujantis bus kuriama integruota regioninė oro gynybos sistemos, tai yra vieninga priešlėktuvinės gynybos sistemos (PLGS). Dokumentai pasirašyti antradienį per sąjunginės valstybės Aukščiausiosios tarybos posėdį, kuris buvo atidėliojamas nuo lapkričio ir kuriam dabar kartu pirmininkavo Rusijos ir Baltarusijos prezidentai – Dmitrijus Medvedevas ir Aleksandras Lukašenka.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos prašymu svarstė jų atstovės Donaldos Meiželytės-Svilienės elgesį, kuomet ji, užuot dalyvavusi plenariniame posėdyje, vedė privatų renginį. Tačiau valandą ginčijęsi dėl teisinių formuluočių, etikos sargai sprendimo nepriėmė, jis nukeltas kitai savaitei.

Rusija antradienį paneigė Ukrainos kalbas, kuriose Kijevas teigė, kad Maskvos elgesys per praėjusį mėnesį kilusią dujų krizę prodė, jog Rusija turi ilgalaikį siekį užvaldyti Ukrainos dujotiekių tinklą, rašo „Financial Times“. Rusijos ambasadorius prie Europos Sąjungos Vladimiras Čižovas išreiškė idėją, kad Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ galėtų sudaryti konsorciumą su Ukrainos ir ES partneriais. Šio konsorciumo tikslas esą būtų siekis priežiūrėti rusiškų dujų tiekimą Europai.

 Net ir visko matę Maskvos akcijų biržos prekeiviai praėjusį pirmadienį apstulbo pamatę, kad per šešiolika sandorių iš vienų rankų į kitas perėjo net 58 procentai Gazprom (ISIN RU0007661625) akcijų. Šių atpirkimo sandorių dydis buvo ne mažiau įspūdingas – 1,62 trilijono rublių (120 milijardų litų). Vidutinė dienos prekyba „Gazprom“ akcijomis paprastai siekia 10-12 mlrd. rublių, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos Rytas“. Bet paslapties uždanga netrukus šiek tiek prasiskleidė.

Jau tapo visiška kliše kalbėti, kad naujausias dėl gamtinių dujų tiekimo kilęs ginčas tarp Rusijos ir Ukrainos turi pažadinti Europos Sąjungą, kuri nesugeba užsitikrinti nepriklausomybės nuo Kremliaus energetinių išteklių. Panašus ginčas tarp Maskvos ir Kijevo 2006 metais taip pat turėjo būti tarsi perspėjimo varpai. Tačiau nieko panašaus nenutiko. Nenutiks ir šįkart. Praėjusią savaitę Budapešte vykęs susitikimas dėl „Nabucco“ dujotiekio buvo puikus to įrodymas.

Artėjant naujametėms šventėms Rusijos televizijos žiūrovai jau ne pirmą kartą galėjo pažiūrėti dar vieną aštraus turinio melodramos „Rusijos ir Ukrainos dujų konfliktas“ seriją. Ankstesnes serijas jie jau matė sėdėdami prie 2007-ųjų naujamečio stalo, taip pat 2008 metų rudenį. „Naujametės pasakos“ transliacijos per Rusijos televiziją užsakovas yra pati Rusijos valstybė, nes visus televizijos kanalus ji visiškai kontroliuoja.

Davose ar kokiam kitam sambūryje visi kalba gražiai ir atsakingai, o grįžę į savo kabinetus vėl imasi senų darbelių. Viešųjų ryšių triukai. Praėjusią savaitę Šveicarijos mieste Davose vykęs kasmetinis Pasaulio ekonomikos forumas buvo skirtas aptarti bręstančius pokyčius pasaulinėje ūkio ir finansų sistemoje. Kaip gerų ketinimų patvirtinimas buvo numatytas kuklesnis renginio biudžetas.

Buvęs Rytų Vokietijos žvalgybos karininkas ir Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nordstream“ vykdomasis direktorius Matthiasas Warningas gali tapti Rusijos valstybinio dujų monopolininko „Gazprom“ direktorių tarybos nariu, skelbia „Vedomosti“. M. Warningo kandidatūra bus pateikta per birželio 26 dieną vyksiančius direktorių tarybos rinkimus. Buvęs šnipas jau sutiko su tokia nominacija. Kandidatus į „Gazprom“ direktorių tarybą galima teikti iki sausio 30 dienos.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas oficialiai pareiškė sutinkąs su „Vakaro žinių“ publikacijoje (2009 01 06) išdėstytais pastebėjimais, kad Lietuva Rusijai dosniausiai moka už gamtines dujas visoje Europoje. Ministro nuomone, tokia situacija yra nenormali. Apie tai jis rašo ir laiške parlamentarui Jurgiui Razmai, kuris po „Vakaro žinių“ straipsnio kreipėsi į V. Ušacką teiraudamasis, ar šis neketina derėtis su Rusija dėl dujų kainų ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvai.

Sausį be rusiškų dujų likus pusei Europos, ES buvo dar kartą priversta prisiminti savo Achilo kulną – energetinio saugumo dilemą. Energijos išteklių įvairinimas išspręstų daugelį Europos bėdų, tačiau kokiomis gamtinių dujų tiekimo alternatyvomis galėtų pasinaudoti Europa? Dujų krizės metu pasitikėjimas tiek Rusija, tiek ir Ukraina Europos akyse gerokai susvyravo.

Dėl dujų konflikto su Ukraina Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ per pirmąsias sausio savaites patyrė daugiau nei 2 mlrd. dolerių nuostolį. Apie tai pareiškė koncerno valdybos atstovas Aleksandras Medvedevas. Anksčiau buvo skelbiama, kad „Gazprom“ nuostoliai iki sausio 14 dienos siekė 1,1-1,2 mlrd. dolerių. A. Medvedevas teigia, kad „Gazprom“ bandys išsireikalauti iš Ukrainos visų nuostolių atlyginimą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadą, jog koncertinė programa, už kurią mokamas autorinis honoraras, nėra laikytina kūrybine veikla, valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos seniūnas Laimontas Dinius vadina groteskiška. „Kaip tuomet jaučiasi aktorius, vaidinantis Šekspyro dramoje ar solistas, atliekantis „Aidos“ ariją? Komisijos sprendimas, mano asmeniniu vertinimu, yra groteskiškas“, - trečiadienį BNS sakė L. Dinius.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį patvirtino išvadą, kad koncertinė programa, už kurią mokamas autorinis honoraras, nėra laikytina kūrybine veikla. Kad būtų patvirtinta tokia išvada, užkertanti kelią iš pramogų pasaulio į Seimą atėjusioms parlamentarėms tęsti koncertinę veiklą, balsavo 6 komisijos nariai, 1 buvo prieš, 1 susilaikė.

Lietuvos kompozitorių sąjungos atstovas, kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas Anatolijus Lapinskas tvirtina, kad koncertinė veikla neturėtų būti laikoma kūrybine. Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje (EPK) trečiadienį kalbėjęs kompozitorių atstovas tvirtino, kad kūrybine veikla siekiama sukurti kokybiškai naują, išskirtinį meno kūrinį, o vadinamųjų „koverių“ (svetimų dainų) atlikimas - tikrai ne išskirtinis kūrinys.

Buvusioms Rusijos satelitinėms Rytų Europos valstybėms suduotas didžiausias smūgis Tuščios kalbos apie atsargų diversifikavimą tuomet, kai mažai kas daroma, ir vietoj to pasikliaujama patogiais ryšiais su Rusijos dujų verslu. Pastaraisiais metais didžiojoje Rytų Europos dalyje tokia buvo įprasta energetikos politika. Ukrainos ir Rusijos ginčas, dėl kurio regionui buvo nutrauktas dujų tiekimas, rodo, kad tai buvo didžiulė klaida.  Labiausiai nukentėjo Bulgarija.

Nuo šių metų pradžios Rusijos ir Ukrainos dujų karo įkaitėmis buvusios Rytų ir Vidurio Europos šalys gali pasidžiaugti: „Gazprom“ atnaujino dujų tiekimą į Vakarus per ukrainiečių dujotiekius. Europa gavo pirmąsias dujas Vakar šiek tiek vėluodamas Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ 10.24 val. Maskvos laiku (9.24 val. Lietuvos laiku) atnaujino dujų tiekimą Europai per Ukrainos teritoriją. Dujos pradėtos tiekti per Sudžos stotį Vakarų kryptimi.

Vakar „Lietuvos žinios“ pranešė sensaciją: Taline nuo sausio 1-osios pinga šildymas, nors Estijos sostinė, kaip ir Lietuvos, šildoma gamtinėmis dujomis. Tačiau Vilniuje šildymas nesulaikomai brangsta. Buitiniams vartotojams ir dar brangs, nesvarbu, kad pasaulinės dujų kainos krenta. Mat Lietuvoje jų kainas diktuoja perpardavinėtojai, o šie ir toliau skurdina žmones - net po rinkimų pasikeitus politinei valdžiai. Krašte niekas nepasikeitė, nes Rusijos dujų tarpininkai liko tie patys.

EK vadovą J. M. Barroso apstulbino Ukrainos ir Rusijos nesugebėjimas laikytis duoto žodžio. Anot jo, to nėra buvę net derantis su Afrikos šalimis. „Rusija ir Ukraina pademonstravo stulbinantį nesugebėjimą laikytis duoto žodžio ir tai atsilieps šių šalių ir Europos Sąjungos ateities santykiams“, – pareiškė Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso, komentuodamas dujų tiekimo Europai atnaujinimą.

Vengrijos dujų tranzito kompanija FGSz pranešė jau gaunanti per Ukrainą tranzitu jai tiekiamas rusiškas dujas. Dujų tranzitas per Ukrainą atnaujintas po to, kai pirmadienį Rusijos valstybinio dujų monopolininko „Gazprom“ ir Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz“ vadovai pasirašė susitarimą dėl dujų tiekimo Ukrainai 2009-2019 metais. Apie tai, kad gauna per Ukrainą tiekiamas rusiškas dujas, pranešė ir Slovakija.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ antradienį 10 val. 24 min. Maskvos laiku atnaujino dujų tiekimą Europai per Ukrainos teritoriją. Šis žingsnis tapo įmanomas po to, kai Maskvoje buvo pasirašytas kontraktas dėl rusiškų dujų tiekimo Ukrainos kompanijai „Naftogaz“. Priminsime, kad dujų tiekimą Ukrainai Rusija buvo nutraukusi sausio 1 dieną, o tranzitą į Europą sustabdė sausio 7 dieną. Skelbiama, kad rusiškos dujos Europą turėtų pasiekti per artimiausias 36 valandas.