gazprom

Nemokama šiluma galime pasidžiaugti vasarą, o ruduo žada nemalonių staigmenų – vėl brangs kuras ir šildymas. Nuo liepos 1 d. gamtinės dujos gyventojams pabrango iki 20 proc. Kokios gali būti gamtinių dujų kainos ateityje, „Lietuvos dujų“ vadovai prognozuoti nesiryžta. Ruduo grasina paploninti pinigines ir tiems, kurie namus šildo populiariausiu alternatyviu kuru – malkomis.

„Gazprom“, „Google“, „Amazon“, „Honda“, „Apple“, „Berkshire Hathaway“ – visos šios bendrovės rikiuojasi „Transparency International“ sudaryto skaidriausių didžiausių pasaulio akcinių bendrovių sąrašo pabaigoje. Pačia neskaidriausia bendrove pripažinta „Bank of China“, o skaidriausia – „Statoil“. Tyrimas „Įmonių skaidrumas: didžiausių pasaulio bendrovių vertinimas“ (angl.

Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ ir kompanija E.ON pasirašė sutartį dėl ilgalaikių dujų tiekimo kontraktų koregavimo atgaline data. Dujų kaina bendrovei E.ON bus pakoreguota nuo 2010 m. ketvirtojo ketvirčio. Be to, kompanijos nusprendė nutraukti arbitražinį bylos nagrinėjimą. Kaip primena „RBC Daily“, E.ON padavė ieškinį prieš „Gazprom“ reikalaudama peržiūrėti dujų kainas praėjusių metų rugpjūtį.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) priėmus sprendimą, kad šalies Premjeras, konservatorius Andrius Kubilius nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai 2009 m. „Gazprom“ vadovybei ir Rusijos vicepremjerui Viktorui Zubkovui rašė laiškus, kreipdamasis dėl bendrovės „Achema“ interesų, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys mano, kad taip yra dar kartą pademonstruota, jog dvigubų standartų taikymas Lietuvoje yra natūrali nūdienos praktika.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija(VTEK) antradienį svarstys premjero Andriaus Kubiliaus elgesį. Komisija svarstys Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio prašymą įvertinti, ar ministras pirmininkas A. Kubilius, 2009 m. kreipęsis į Rusijos Federacijos pareigūnus ir dujų bendrovės „Gazprom“ vadovą dėl AB „Achema“, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymo reikalavimų.

„Gazpromas“ tikisi palankios baigties derybose su Lietuva dėl dujų, pareiškė penktadienį per metinį visuotinį akcininkų susirinkimą Rusijos kompanijos valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas. Šitaip jis pakomentavo situaciją, susijusią su Lietuvos planais reorganizuoti Rusijos dujų monopolijos partnerę – bendrovę „Lietuvos dujos“, – pagal ES trečiąjį energetikos paketą.

Birželio 25 d. paskelbtas atviras tarptautinis konkursas skalūnų dujų paieškoms ir gavybai Lietuvos teritorijoje. Atlikus skalūnų dujų paiešką bus aiškus šių išteklių gavybos Lietuvoje ekonominis atsiperkamumas. Skalūnų dujos gali tapti realia ir ekonomiškai konkurencinga alternatyva šiuo metu iš vienintelio tiekėjo – „Gazprom“ – perkamoms gamtinėms dujoms.

„Politikos Europoje lieka vis mažiau, nes gyvename tokiame režime, kokį primeta ekonomika.“ Prof. Leonidas Donskis Šis prof. L. Donskio teiginys puikiai tinka Rusijos ir Baltarusijos valstybių pastarųjų metų bendradarbiavimui apibūdinti. Ir visiškai nesvarbu, kokiais klausimais ar kokioje srityje šios kaimyninės šalys bendradarbiautų, bet kuriuo atveju galiausiai viską nulemia ekonominiai motyvai.

Rusiškų dujų kaina Lenkijai turi būti mažesnė nei Vokietijai. Tokią nuomonę išsakė trečiadienį šalies vicepremjeras, ekonomikos ministras Waldemaras Pawlakas, komentuodamas derybas tarp Rusijos dujų monopolijos „Gazprom“ ir Lenkijos energetikos koncerno PGNiG dėl „žydrojo kuro“ kainos mažinimo. „Būtina atsižvelgti į tai, kad pagrindinis rodiklis čia turi būti kainos Vokietijos rinkoje. Jeigu dujų kaina Lenkijai būtų simboliškais 50 centų mažesnė, tai būtų teisinga“, - sakė jis.

Rusiškų dujų kaina Lenkijai turi būti mažesnė nei Vokietijai. Tokią nuomonę išsakė trečiadienį šalies vicepremjeras, ekonomikos ministras Valdemaras Pavliakas (Waldemar Pawlak), komentuodamas derybas tarp Rusijos dujų monopolijos „Gazprom“ ir Lenkijos energetikos koncerno PGNiG dėl „žydrojo kuro“ kainos mažinimo. „Būtina atsižvelgti į tai, kad pagrindinis rodiklis čia turi būti kainos Vokietijos rinkoje.

Lietuvą apsups branduoliniai monstrai Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Nepaisant branduolinės energetikos krizės elektrinę ruošiasi statyti ir Lietuva. Apie kuriamo branduolinio trikampio pasekmes Lietuvai Balsas.lt kalbėjo su Rusijos branduoliniu fiziku, vienu iš žymiausiu branduolinės energetikos priešininkų, Andrejumi Ožarovskiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradeda trijų dienų vizitą Kinijoje, kurio metu bus aptariami energetikos ir užsienio politikos klausimai, informuoja BBC. Prieš kelionę V. Putinas sakė, kad nori dar labiau paskatinti klestinčią dvišalę prekybą. Sirijos krizė tikriausiai taip pat bus aptariama. Rusija ir Kinija iki šiol priešinosi Vakarų spaudimui iš posto išstumti Sirijos prezidentą Basharą Assadą.

Energetikos ministrui A. Sekmokui besidžiaugiant AB „Lietuvos dujos“ išskaidymu, aiškėja, kad valstybė koncernui „Gazprom“ už „Lietuvos dujoms“ priklausantį perdavimo vamzdyną sumokės 1 mlrd. litų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis konstatuoja, kad ši investicija – valstybės lėšų švaistymas. „2003-2004 metais „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas International“ iš Lietuvos Vyriausybės 76 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų įsigijo už 216 mln. litų.

„Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pirmadienį paneigė gandus, kad jo kompanija ketina įsigyti Didžiosios Britanijos naftos kompanijos „British Petroleum“ (BP) dalį bendroje Rusijos ir Didžiosios Britanijos naftos kompanijoje TNK-BP, informuoja „RIA Novosti“. „Pirmą kartą apie tai girdžiu“, - žurnalistų paklaustas, ar tai „Gazprom“ pateikė BP pasiūlymą išpirkti jos dalį TNK-BP, atsakė A. Mileris.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas Rusijos koncerno „Gazprom“ vadovus oficialiai informavo nesutinkąs su jų prašymu neprieštarauti kontrolinio Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijų paketo perleidimui. Kauno miesto savivaldybę ir bendrovę „Kauno energija“ buvo pasiekęs Rusijos koncerno „Gazprom“ prašymas neprieštarauti 99,5 proc. UAB Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) akcijų paketo perleidimui mažajam elektrinės akcininkui - bendrovei „Clement Power Venture Inc.

Rusija sutiko dar kartą apsvarstyti 2009 metais su Ukraina pasirašytą dujų tiekimo sutartį ir greitai atnaujins su ja susijusias diskusijas, ketvirtadienį sakė Ukrainos ministras pirmininkas Mykola Azarovas, informuoja „RIA Novosti“. „Rusijos lyderiai sutiko dar kartą rimtai apsvarstyti Ukrainos argumentus, susijusius su Rusijos dujų tiekimu, ir artimiausiu metu aptarti kylančius klausimus“, – ketvirtadienį sakė M. Azarovas.

„Lietuvos dujų“ akcininkai apsisprendė išskaidyti įmonės veiklą į tris ‒ perdavimo, skirstymo ir tiekimo. Visomis jomis užsiimtų skirtingos bendrovės. „Lietuvos dujoms“ liktų viena ‒ dujų tiekimo ‒ paslauga. „Gazprom“ pranešime teigia, kad „Lietuvos dujų“ pertvarkai pritarė dėl jai daromo spaudimo, praneša LTV „Panorama“. Vokietijos ir Rusijos koncernų valdomų „Lietuvos dujų“ akcininkai pritarė, kad įmonės veiklos būtų atskirtos.

Faktas, kad Indija atsisakė pirkti iš Kataro suskystintas gamtines dujas dėl aukštos kainos, yra rimtas signalas, kad Lietuvos politikų ketinimai užtikrinti dujų tiekimą iš Kataro į planuojamą statyti suskystintų dujų terminalą neatneš ekonominės naudos, sako Vilniaus energijos“ ir „Icor“ valdybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

Šiuo metu planuojamo suskystintų dujų terminalo statybų projektas neįmanomas esant biokuro vartojimo plėtrai šilumos ūkyje. Praėjusią savaitę atliktos kratos bendrovėse „Vilniaus energija“ ir „Bionovus“ – ženklas, kad Lietuvoje pradėtas biokuro rinkos žlugdymas, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis. „Šiuo metu vykdomas gamtinių dujų importo rinkos perdalijimas. Terminalo statybos leis įsiterpti į dujų rinką naujam žaidėjui.

„Sberbanko“ ekonomistai mano, kad „skalūninių dujų revoliucija“ išsiverš iš JAV ribų ir pakeis visą dujų rinką, sutrukdydama „Gazpromui“ brangiai pardavinėti dujas Europai, rašoma Dv.ee. „Gazpromo“ krachas? „Sberbankas“ skambina pavojaus varpais. Pasak „Sberbanko“ ekonomistės Ksenijos Judajevos ir jo kolegų, „Gazpromas“ jau 2016 metais gali prarasti didelę Europos rinkos dalį, o jo produkcijos eksporto kainos gali ženkliai kristi.

Europos importuotojai vangiau perka rusiškas dujas ir reikalauja peržiūrėti kontraktus bei mažinti kainas. „Nezavisimaja gazeta“ analitikai prognozuoja, kad ateityje Rusijos pajamos iš dujų eksporto sumažės dar labiau, o „Sberbanko“ atstovai perspėja, kad didėjanti konkurencija ir kardinaliai per 4–5 metus pasikeisiantis dujų eksportuotojų žemėlapis ims varginti rusų eksportuotojus. Pirmojo metų trečdalio rezultatai buvo gana liūdni rusų dujininkams.

Energetikos projektus Lietuvos politikai svarsto žiūrėdami, kokią poziciją naudingiau užimti ir už ką potencialūs rinkėjai sudės daugiau kryžiukų. Batalijos dėl naujos branduolinės jėgainės ir kitų brangių energetinių svajonių Seimą pasiekė Garliavos siaubo filmo kontekste ir buvo nustumtos į antrą planą. Vis dėlto jos nėra nevertos dėmesio vien todėl, kad susikaupusi ir savo didybę nutarusi parodyti sistema parodė, jog moka pasitelkti jėgą prieš vaikus, senius ir moteris.

Balandžio pradžioje plačiai nuskambėjo žinia apie nepavydėtiną Moldovos situaciją: pasibaigus energetinių išteklių tiekimo sutarčiai, Rusijos koncernas „InterRAO JES“ ir Ukrainos prorusiško oligarcho Rinato Achmedovo valdomos bendrovės pareikalavo iš Moldovos už tiekiamą elektros energiją mokėti maždaug penktadaliu daugiau nei iki tol. Kadangi Moldova yra beveik visiškai priklausoma nuo energetinių resursų importo (importuoja 75–80 proc. ūkyje suvartojamos energijos), ją įspraudė į kampą.

Svarstant, kiek naudos Lietuvai atnešė narystė Europos Sąjungoje (ES), nereikia pamiršti, kad iš tų aštuonerių buvimo joje metų penkeri buvo „riebūs“, o treji „liesi“. 2009-aisiais smarkiau užgriuvęs sunkmetis nesibaigė, todėl nereikia norėti, kad lietuviai vienareikšmiškai vertintų ES. Per aštuonerius metus keitėsi ne tiktai Lietuvos ekonominė būklė, jos piliečių nuotaikos, bet ir pačios ES sandara.

Rusiško žurnalo „Forbes“ versijoje buvo išplatintas straipsnis, kuriame milijardierius Ališeras Usmanovas papasakojo apie tai, kaip mokėjimas derinti kontaktus padėjo nepaprasto likimo verslininkui tapti turtingiausiu žmogumi Rusijoje. Praėjusią savaitę naujienų portalas Balsas.lt publikavo pirmąją šio neįtikėtinai verslaus žmogaus istorijos dalį.

Rusiško žurnalo „Forbes“ versijoje buvo išplatintas straipsnis, kuriame milijardierius Ališeras Usmanovas papasakojo apie tai, kaip mokėjimas derinti kontaktus padėjo nepaprasto likimo verslininkui tapti turtingiausiu žmogumi Rusijoje. Vieną 1993 metų lapkričio mėnesio vakarą būsimieji milijardieriai Ališeras Usmanovas ir Andrėjus Skočas rūkė laiptinėje prie A. Usmanovo nuomojamo buto durų. A. Usmanovas buvo tik ką atlikęs vieną labai sėkmingą finansinę operaciją, t.y. iš 14 mln.

Bendrovės „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas ketvirtadienį Tarybos posėdžio metu politikams pristatė informaciją apie situaciją, susijusią su „Gazprom“ skelbtu Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijų paketo pardavimu. Prieš dvi savaites tapo vieša informacija, jog Rusijos koncernas „Gazprom“ ketina savo turimus 99,5 proc. UAB Kauno termofikacijos elektrinė akcijų parduoti bendrovei „Clement Power Venture Inc.“, primena ELTA.

Seimo etikos sargai atvėrė dar vieną landą politikams reklamuotis iš mokesčių mokėtojų kišenės. Iki šiol draudusi už parlamentinei veiklai skirtas lėšas reklamuoti save ar partiją, Etikos ir procedūrų komisija prieš rinkimus atleido vadeles. Etikos sargai vakar neįžvelgė pažeidimo, kad Seimo narys už valdiškus pinigus prisipirko tušinukų su partijos simbolika.

Seimo vicepirmininkas, Liberalų ir centro partijos pirmininkas Algis Čaplikas bendrovės „Lietuvos dujos“ planus 22 proc. didinti dujų kainas vertina neigiamai ir sako, kad Lietuva dėl mažesnių dujų kainų turi derėtis su Rusija, su „Gazprom“. „Neigiamai vertinu (Dujų kainų didinimą – ELTA), kaip aš galiu vertinti? Su baime galvoju apie kitą rudenį, kaip ir visi. Reikia tartis su Rusija.

„Lietuvos dujos“ praėjusiais metais uždirbo daugiau kaip 90 mln. litų pelno, bet nuspręsta išmokėti pakankamus dividendus ir kartu pagal „Gazpromo“ tiekiamas dujas siūloma ženkliai (iki 20 proc.) nuo kitų metų kelti dujų kainą. Matome monopolisto siekį didinti savo pelną. Ir įstatymas, terminalas yra atsakas“, – teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pasak „Business Insider“, Rusijos ministras pirmininkas ir būsimas šalies prezidentas Vladimiras Putinas gali būti turtingiausias pasaulio žmogus. Pasak Tiriamosios žurnalistikos biuro analitiko Maeve'o McClenaghano, kuris bendravo su vienu iš Rusijos politikos ekspertų, V. Putinui priklauso 4,5 proc. „Gazpromo“, 37 proc. „Surgutneftego“ ir iki 75 proc. „Gunvoro“ kompanijų akcijų. Tai reiškia, kad V. Putino turtas gali siekti mažiausiai 70 milijardų JAV dolerių.

Vyriausybei ant stalo netrukus guls specialus įstatymas, reglamentuosiantis Klaipėdoje planuojamo statyti suskystintųjų dujų terminalo veiklos sąlygas.Įstatymo projekte numatoma, kad iš terminalo perkamų gamtinių dujų kainą reguliuos Vyriausybė, tačiau iki 20 proc.

Įvertinusi procesus vykusius ir vykstančius energetikoje, Socialdemokratų sąjunga konstatuoja, kad padėtis šioje ūkio srityje nuolatos blogėja.Tiek ankstesnės A.Brazausko ir G.Kirkilo LSDP Vyriausybės, tiek dabartinė, vadovaujama A.Kubiliaus, atstovauja ir gina ne valstybės, o energetikų grupuočių, užsienio šalių bei užsienio kapitalo interesus.

Penktadienį UAB Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) atstovai Kauno miesto savivaldybei turėtų pranešti, kad AB „Gazprom“ oficialiai informuoja apie sprendimą parduoti turimus 99,5 proc. elektrinės akcijų bendrovei „Clement Power Venture Inc.“ Jos akcininkas – Rimandas Stonys, rašo „Verslo žinios“. „Gazprom“ rašte AB „Kauno energija“ generaliniam direktoriui Rimantui Bakui informuojama, kad „Gazprom“ priėmė sprendimą perleisti valdomus 99,5 proc.

Rusijos dujų monopolija „Gazprom“ atsisakė planų didinti pardavimus Europoje 2012 metais, daugiausia dėl didesnės nei tikėtasi konkurencijos suskystintų gamtinių dujų sferoje ir mažesnių vietos rinkos kainų. Tačiau valstybinė kompanija patikino įgyvendinsianti numatytus pelno rodiklius dėl aukštesnių kainų vartotojams, praneša Rusijos žiniasklaida.

Naujienų portalas Balsas.lt kovo 27 ir 28 dienomis publikavo išskirtinius pokalbius su Lietuvoje politinio prieglobsčio prašiusiu buvusiu „Gazprombanko“ darbuotoju Viktoru Borodulinu. Viktoras dėkojo portalui už tai, kad buvo paviešinti kaltinimai Vladimirui Putinui ir jo režimui, Tony Blairui ir Didžiajai Britanijai. Nepaisant to, panašu, kad šioje istorijoje dar kartą atsirado naujų aplinkybių – V. Borodulinas portalo Balsas.lt redakcijai pranešė, kad nusprendė grįžti į Maskvą.

Keiksnojant kuro, kuris naudojamas energijai gaminti, kainas kartais pamirštama, kad gyvename daugiau ar mažiau rinkos sąlygomis ir šios labiausiai lemia energetinių išteklių kainų lygį. Tik transportui naudojamo kuro kainoje yra reikšminga valstybės mokesčių įtaka, kurią lemia prie kuro savikainos pridėtas akcizo mokesčio dydis, beje, kurio minimalų dydį nustato Europos Sąjungos reguliavimas.

Lietuva iki kito šildymo sezono turi pusę metų svarbiems energetiniams sprendimams, kurie nulems gyventojų mokėjimų už šilumą dydį. Atsakingiems šalies pareigūnams laikas atsakyti į visiems svarbius klausimus.

Visiškai neseniai Italijos energetikos kompanija ENI pranešė apie naujus dujų telkinius Mozambike. Manoma, kad šios kompanijos atrasti dujų ištekliai prilygsta 6,5 mlrd. barelių naftos, rašo „Foreign Policy“. Anksčiau manyta, kad atrasto dujų kiekio ekvivalentas yra lygus 5 mlrd. naftos barelių. Tuo tarpu Tanzanijoje energetinių išteklių paieškos kompanija „Ophir Energy“ teigia aptikusi naujus gamtinių dujų rezervus.

Išskirtiniame interviu naujienų portalui Balsas.lt buvęs „Gazprombanko“ padalinio vadovas, šiuo metu prašantis politinio prieglobsčio Lietuvoje, atskleidė iki šiol neregėtas Rusijos valdžios machinacijas bei kitus skandalingus faktus.

Išskirtiniame interviu naujienų portalui Balsas.lt buvęs „Gazprombanko“ padalinio vadovas, šiuo metu prašantis politinio prieglobsčio Lietuvoje, atskleidė iki šiol neregėtas Rusijos valdžios machinacijas bei kitus skandalingus faktus.

Kovo 8-ąją prancūzų dienraštyje „Le Figaro“ paskelbtame straipsnyje Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Katrin Ešton) pripažino, kad Europai tenka ir teks importuoti vis daugiau energijos išteklių iš užsienio, tačiau, be Norvegijos, daugiau beveik nėra valstybių – naftos ir gamtinių dujų eksportuotojų, kurios būtų stabilios ir draugiškos demokratijos. Todėl energetinis saugumas tampa vienu iš ES užsienio politikos prioritetų.

Ukraina tikisi parengti naują sutartį dėl rusiškų dujų tiekimo iki gegužės pabaigos, prie šalies vairo oficialiai stojus naujai išrinktam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sakė Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Per penktadienį vyksiantį Rusijos vyriausybės posėdį šalies dujų bendrovė „Gazprom“ gali sulaukti griežtos kritikos. Rusijos energetikos ministerijos duomenys patvirtina, kad Rusijos dujų monopolija per žiemos šalčius nutraukė tiekimą Europai, praneša laikraštis „Kommersant“. Kompanija susiduria su problemomis ir šalies viduje. Ministerijos duomenimis, metų pradžioje Rusijos vartotojus nuo deficito gelbėjo atsargos požeminėse saugyklose ir nepriklausomi dujų gamintojai.

Šiaip jau apibendrinti kovo 19–20 d. vykusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus darbo vizito į Maskvą rezultatus galbūt per anksti, tačiau apžvalgininkai iš anksto spėjo, kad daug iš to vizito laukti neverta.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį nusprendė, kad kalinama buvusi šalies premjerė Julija Tymošenko, prieš daugiau nei dvejus metus pasirašydama dujų sutartį su Rusija, išdavė tėvynę, skelbia „RIA Novosti“. „J. Tymošenko veiksmai prilygsta tėvynės išdavimui, - teigė Ina Bogoslovskaja, vadovaujanti parlamento komisijai, tiriančiai 2009-aisiais sudarytą sutartį tarp „Naftogaz“ ir „Gazprom“ energetikos kompanijų.

Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ pasiūlė vyriausybei papildomai indeksuoti savo dujų kainas 26,3 proc. nuo šių metų spalio 1 dienos. Apie tai antradienį praneša „Vedomosti“, remdamasis neįvardintais šaltiniais. Kaip rašo laikraštis, jeigu vyriausybė sutiks, kainos du kartus viršys dujų kainą Jungtinėse Valstijose. Kainas siūloma didinti visoms pirkėjų kategorijoms, išskyrus gyventojus ir komunalinio ūkio tarnybas. Vidutinė kaina tokiu atveju bus apie 17 proc.

Giriamės, kad, kitaip nei Vakarų Europos gyventojai, turime bendravimo su Rytais patirties, tačiau akivaizdu, kad šią vertingą savybę mūsų politikai praranda. Tai rodo Vyriausybės bendravimas su Kremliaus valdomo koncerno „Gazprom“ vienu vadovų. Paprastai Vakaruose derybų metų kalbama gana atvirai. Visai kitaip yra Rytuose.

Šiuo metu Lietuva susiduria su rimtomis energetinio saugumo dilemomis. Kartu vartotojai vis dar kenčia nuo didelės rusiškų dujų kainos, kurią ministras A. Sekmokas žadėjo sumažinti, bet situacija nepasikeitė. Šiame kontekste verta pasvarstyti, kaip Lietuvai būtų protingiausia elgtis strateginėje perspektyvoje, nes pasirinkimas yra.