gazprom

Nuo kovo 1-osios Lietuvos energijos išteklių biržoje „BaltPool“, be elektros, jau galima pirkti ir parduoti gamtines dujas. Kol kas rinkos dalyviai, turėdami tik vieną dujų šaltinį iš koncerno „Gazprom“, prekiaus veikiau oru, tačiau veikla lietuviškojoje biržoje pamažu domina didžiausius Europos energetikos milžinus. Gali būti, kad šiemet „BaltPool“ pradės organizuoti prekybą ir biokuru.

Lietuvos energetinės nepriklausomybės saulė teka tolimojoje Azijoje: atominį reaktorių Lietuva žada atplukdyti iš Japonijos, o dujų terminalą norvegai jūros keliu atgabens iš Pietų Korėjos. Sutartį dėl terminalo-laivo statybos uosto Kiaulės nugaros saloje „Klaipėdos nafta“ su tiekėju pasirašė praėjusį penktadienį. Vadinasi, kartu su jau seniai veikiančiu Būtingės naftos terminalu Lietuva sprinte į energetinę nepriklausomybę jungia antrąją pavarą.

Arkadijus Rotenbergas, Jurijus Kovalčiukas, Genadijus Timčenko – visi šie žmonės dabar turi milijardus dolerių, rašoma The New York Times. A. Rotenbergas, buvęs dziudo treneris, praturtėjo iš vamzdžių tiekimo „Gazprom“ koncernui. J. Kovalčiukas buvo nedidelis mažo banko akcininkas, kuris šiuo metu kontroliuoja kontrolinius keletos dukterinių „Gazprom“ kompanijų akcijas.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pateikė ieškinį Lietuvos Vyriausybei į Tarptautinį arbitražo teismą. Apie tai praneša Lenta.ru. „Gazprom“ aiškina, kad į teismą Lietuva buvo paduota, kad būtų apgintos koncerno investicijos. Pareiškimą apie kreipimąsi į teismą „Gazprom“ atstovas padarė per „Lietuvos dujų“ valdybos posėdį. Posėdyje vyko balsavimas dėl „Lietuvos dujų“ ūkio pertvarkos, atsižvelgiant į Lietuvos dujų įstatymų reikalavimus.

Pirmadienio pavakarę Vilniuje, Vyriausybės rūmuose, Premjeras Andrius Kubilius susitiko su Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ įmonės „Gazprom Export“ vadovu Aleksandru Medvedevu. Apie susitikimą oficialiai paskelbta nebuvo.

Rinkimams artėjant, politikai sujudo dėl vis augančių šildymo kaštų. Socialdemokratai pamiršo savo indėlį į situaciją, kurioje dabar atsidūrė šalies energetika, ir, pasitelkę energetikos ekspertus, aiškinosi, kokius darbus reiktų atlikti po rinkimų, jei jiems vėl būtų patikėtas valstybės vairas. Daugiausia dėmesio – į neregėtas aukštumas šokusioms centrinio šildymo kainoms didžiuosiuose miestuose ir neva didžiausioms Europoje gamtinių dujų kainoms.

Sutartis tarp „Klaipėdos naftos“ ir Norvegijos kompanijos dėl suskystintų dujų terminalo statybos bus pasirašyta artimiausiomis savaitėmis, sako energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Pasak jo, pastačius terminalą Lietuva kasmet sutaupys apie 250 mln. litų. „Mes artimiausiu metu, artimiausiomis savaitėmis planuojame, kad bus pasirašyta sutartis tarp “Klaipėdos naftos„ ir Norvegijos kompanijos dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo-laivo statybos.

Premjeras Andrius Kubilius, 2009-ųjų pabaigoje rašydamas laiškus į Maskvą dėl dujų „Achemai“, turės aiškintis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Nors tuometis „Achemos“ šeimininkas šviesaus atminimo Bronislovas Lubys, prasidėjus sunkmečiui, nesyk ragino A. Kubilių pradėti derybas su Maskva dėl dujų kainų Lietuvai sumažinimo, tačiau premjerui atrodė kitaip. Vis dėlto A. Kubilius išsiuntė du laiškus į Maskvą: vieną – dujų koncernui „Gazprom“, kitą – Rusijos vyriausybei.

Antradienį, vasario 21 d., Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus veiksmų. Komisija praėjusią savaitę gavo Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio prašymą įvertinti, ar Lietuvos Respublikos (LR) Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus elgesys atitinka Įstatymo nuostatas.

Ginčas tarp Rusijos dujų bendrovės „Gazprom“ ir Lenkijos dėl dujų kainos, trunkantis jau daugiau nei metus, įgauna vis rimtesnį pobūdį, praneša rbc. Lenkijos dujų monopolija „Polskie Gornictwo Naftowe i ownictwo“ (PGNiG) padavė ieškinį prieš „Gazprom“ ir „Gazprom Eksport“ į Stokholmo arbitražinį tribunolą, teigiama antradienio PGNiG spaudos tarnybos pranešime. PGNiG reikalauja pakeisti ilgalaikio dujų tiekimo kontrakto, sudaryto 1996 m. tarp PGNiG ir „Gazprom“, kainų sąlygas.

„Lietuvos energija“ pirmadienį paskelbė suradusi pigesnių dujų tiekėją Vakarų Europoje. Šio tiekėjo dujas esą būtų galima išmainyti į tiekiamas Lietuvai, kurias mūsų šaliai parduoda koncernas „Gazprom“, rašo „Lietuvos rytas“. „Lietuvos energija“ mano, kad toks mainų sandoris leistų sumažinti bendrovės sąnaudas. Valstybinė bendrovė gamina elektrą šalies rinkai, tačiau gamybos savikaina siekia apie 30 centų už kilovatvalandę, tai – beveik dvigubai daugiau nei rinkos kaina.

Andradienį Vyriausioji Tarnybinės etikos komisija svarstys, ar pradėti tyrimą dėl ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus elgesio. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys Komisijai nurodo, kad A. Kubilius 2009 m. laišku kreipėsi į bendrovės „Gazprom“ vadovą, prašydamas tarpininkauti pervedant AB „Achema“ iš AB „Miežregiongaz“ sistemos į AB „Gazprom eksport“ sistemą.

Siekdama atnaujinti įstrigusias derybas Rusija pasiūlė Ukrainai tiekiamas dujas atpiginti 10 proc. su sąlyga, kad Ukraina pirks anksčiau sutartą dujų kiekį, pirmadienį rašo Kijeve leidžiamas dienraštis „Komersant Ukraina“. Pasak dienraščio, Maskva sutiko padaryti 10 proc. nuolaidą, kai ją praėjusią savaitę išsikovojo didieji Rusijos dujų pirkėjai Europoje. Tačiau, dienraščio žiniomis, tokia nuolaida Ukrainos netenkina.

Energetikos sektoriuje vyrauja visiškas teisinis nihilizmas. Ignalinos atominės elektrinės antrasis blokas uždarytas, nepasirūpinus šiam uždarymui skirtomis Europos Sąjungos (ES) lėšomis, nebuvo priimtas specialus įstatymas, nors pirmajam blokui toks įstatymas buvo priimtas. Ar tai nesudarys labai rimtų problemų ES finansavimui gauti? 2012 m. baigia galioti 2007 m. socialdemokratų vyriausybės priimta Energetikos strategija. Naujoji energetikos strategija nepatvirtinta.

Pigesnių dujų siekianti gauti Lietuva turėtų žinoti, kiek jų pirks ateityje. Taip aiškina mokslininkai, bet prognozės, kiek reikės dujų mūsų šaliai, labai skiriasi, rašo „Lietuvos rytas“. Neseniai Lietuvoje apsilankęs „Gazprom Export“ vadovas Aleksandras Medvedevas teigė, jog gamtinės dujos mūsų šaliai nepinga dėl to, kad nesuvartojame jų tiek, kiek esame pažadėję. Pagal 2004 metais pasirašytą sutartį Lietuva įsipareigojo kasmet suvartoti 5 mlrd.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, palaikydamas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos iniciatyvą, kreipiasi į Premjerą Andrių Kubilių su raginimu kuo greičiau imtis veiksmų ir, panaudojant sėkmės dėl „Achemos“ koncerno interesų gynimo praktiką, tiesiogiai raštu ar kitais būdais kreiptis į koncerno „Gazprom“ ar jo antrinių įmonių vadovybę dėl palankesnių kainų perkant gamtines dujas, naudojamas didžiosios Lietuvos visuomenės dalies aprūpinimui šiluma.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ sutiko dešimtadaliu sumažinti tiekiamų dujų kainas po derybų su keliais svarbiais klientais – prancūzų „GDF Suez“, vokiečių „Wingas“, slovakų „SPP“ ir turkų „Botas“. Kaip praneša laikraštis „Financial Times“, tokią naujieną patvirtino „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas. Anot kompanijos atstovo, naujoji kaina leis Rusijos dujoms sėkmingiau konkuruoti rinkoje.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas ištirti, ar šalies premjeras Andrius Kubilius nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai 2009 m. „Gazprom“ vadovybei ir Rusijos vicepremjerui Viktorui Zubkovui rašė laiškus, kreipdamasis dėl AB „Achema“ interesų.

Praėjusios savaitės Lietuvos ir Rusijos derybos dėl dujų baigėsi skandalu – Lietuvos ministras pirmininkas Adrius Kubilius įtarė kompaniją „Gazprom“ šališkumu. Rusijos pusei derybose atstovavo „Gazprom“ užsienio prekybos vadovas, įmonės „Gazprom Export“ generalinis direktorius Aleksandras Medvedevas. Tai buvo pirmasis kuratoriaus vizitas koncerno lietuviškojoje srityje.

Kaliningrado srityje veikianti naftos koncerno „Lukoil“ antrinė įmonė derasi su dujų koncernu „Gazprom“, kad galėtų išsinuomoti dabar statomą plaukiojančią gręžimo platformą naujoms naftos paieškoms Baltijos jūros šelfe. Gręžimo platforma „Arktičeskaja“ dabar statoma Murmanske Rusijos šiaurėje.

Ar „Gazprom“ sieja dujų sektoriaus nuosavybės atskyrimą su dujų kaina? Ar Vyriausybė keičia savo poziciją ir, iki tol neplanavusi, dabar siūlo „Gazprom“ įsigyti dujotiekius valdysiančios įmonės akcijų? Kokius reikalavimus kelia kitas „Lietuvos dujų“ akcininkas „E.ON“? Tai – klausimai LTV laidos „Savaitė“ svečiui, Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui.

Latvijos dujų kompanija „Latvijas Gaze“ (LG) susitarė su Rusijos koncernu „Gazprom“, kad gamtinės dujos 2012 metais bus tiekiamos su 15 procentų nuolaida. Tai penktadienį žurnalistams pareiškė Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis. Pasak jo, sutartyje 2012 metams liko galioti 2011 metų sąlygos, pagal kurias Latvija gauna dujų 15 procentų pigiau. Dujų kaina Latvijai apskaičiuojama pagal formulę, kuri susieta su mazuto kaina.

Reaguodamas į Lietuvoje sustiprėjusias diskusijas dėl rusiškų dujų kainų, Rusijos valstybinis koncernas „Gazprom“ pareiškė, kad kainas nustato rinka. „Mūsų kompanija reguliariai konsultuojasi su Lietuva („Lietuvos dujomis“) tiek dėl tiekiamų gamtinių dujų potencialių kiekių, tiek ir dėl jų kainų.

Ukrainos parlamentas – Rada trečiadienį balsavo prieš įstatymą, kuriuo būtų dekriminalizuotas Ukrainos teisės kodekso 365-asis straipsnis dėl įgaliojimų viršijimo. Pagal šį straipsnį pernai spalį buvo nuteista buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko.

Paaiškėjus, kad dar 2009 metais Vyriausybės vadovas konservatorius Andrius Kubilius „Gazprom“ vadovybei ir Rusijos vicepremjerui Viktorui Zubkovui rašė laiškus, prašydamas, kad „Achemai" būtų sumažinta dujų kaina, Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich teigia, kad Vyriausybės vadovas piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, proteguodamas vieną Lietuvos įmonę ir todėl nedelsiant turi atsistatydinti iš savo posto.

Kol kas pigesnėmis rusiškomis dujomis galės pasidžiaugti ne visi Lietuvos vartotojai, o tik „Achema“. Tai vakar pranešė Vilniuje viešėjęs „Gazprom“ koncerno antrinės įmonės „Gazprom Export“ generalinis direktorius Aleksandras Medvedevas. Kad „Achemai“ būtų palengvinta dujų kainos našta, ko gero, padėjo ir ankstesnės premjero Andriaus Kubiliaus pastangos.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ Lietuvai tiekiamų dujų kainų nesieja su Europos Sąjungos trečiojo paketo įgyvendinimu. „Gazprom“ toliau sutinka tartis su Lietuva, bet kol kas pigesnių dujų nežada. Tai antradienį paaiškėjo po daugiau kaip dvi valandas trukusio Lietuvos Premjero Andriaus Kubiliaus susitikimo su Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ antrinės įmonės „Gazprom export“ generaliniu direktoriumi Aleksandru Medvedevu.

Ukraina pasisiūlė sumažinti rusiškų dujų naudojimą, kad būtų patenkinta didesnė nei sutartyse numatyta kitų Europos šalių paklausa.Tai pirmadienį teigė Ukrainos premjeras Mykola Azarovas. Ukrainos energetikos kompanija „Naftogaz“ šeštadienį pranešė sumažinusi rusiškų dujų naudojimą, kad būtų užtikrintas didžiausias įmanomas dujų tiekimas šalčių prispaustoms Europos Sąjungos šalims, kur temperatūra nukrito iki 30 laipsnių žemiau nulio.

Rusija dėl šalčių kelioms dienoms 10 proc. buvo sumažinusi dujų tiekimą Vakarų Europai, bet dabar dujos tiekiamos jau įprastomis apimtimis, numatytomis sutartyje, pranešė koncerno „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas Aleksandras Kruglovas. Europos Komisija penktadienį oficialiai patvirtino, jog Rusija sumažino dujų tiekimą speigo sukaustytai Europai.

Artimiausiu metu turėtų įvykti Lietuvos aukščiausiųjų pareigūnų ir „Gazprom export“ vadovo susitikimas. Jame, kaip spėja rusų dienraštis „Izvestija“, gali būti aptarta ir ateities dujų kaina Lietuvai. Ekspertai tikina, kad naudos iš derybų tikėtis bus sunku.

Lietuva sieks, kad rusų gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ per derybas peržiūrėtų savo tiekiamos žaliavos kainą, tačiau neketina sutikti su Maskvos reikalavimu atsisakyti dujų sistemos pertvarkos pagal europietiškus standartus, rašo „Kauno diena“. Premjeras Andrius Kubilius, jo patarėjai ir Rusijos pusė patvirtino, kad artimiausiomis dienomis, greičiausiai jau kitą savaitę, įvyks Lietuvos ministro pirmininko ir „Gazprom Eksport“ vadovo Aleksandro Medvedevo susitikimas, kuriame bus sva...

Koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris nesutinka su tvirtinimais, kad Rusijos dujos tiekiamos Europai pernelyg didelėmis kainomis. Tai ketvirtadienį pranešė „Deutsche Welle“, remdamasi dujų monopolijos vadovo interviu laikraščiui „Sudeutsche Zeitung“. Pasak A. Milerio, Rusijos dujos „netgi pernelyg pigios“. A. Mileris taip pat neigė tvirtinimus, kad dėl gavybos augimo globali dujų rinka iš esmės pasikeitė ir joje atsirado perteklius, kuris darys spaudimą kainoms.

Pernai per 11 mėnesių Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio prekyba sudarė 11 mlrd. litų ir buvo rekordinė per visą apyvartos skaičiavimo istoriją. Įtampa tarp abiejų respublikų politinės valdžios neturi pastebimos įtakos šalių verslo ryšiams, atkreipė dėmesį Lenkijos ambasados Vilniuje prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus pirmasis patarėjas Ryszardas Kowalskis. „Manau, kad mūsų ekonominiai santykiai puikūs.

Koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris nesutinka su tvirtinimais, kad Rusijos dujos tiekiamos Europai pernelyg didelėmis kainomis. Tai ketvirtadienį pranešė „Deutsche Welle“, remdamasi dujų monopolijos vadovo interviu laikraščiui „Sudeutsche Zeitung“. Pasak A. Milerio, Rusijos dujos „netgi pernelyg pigios“. A. Mileris taip pat neigė tvirtinimus, kad dėl gavybos augimo globali dujų rinka iš esmės pasikeitė ir joje atsirado perteklius, kuris darys spaudimą kainoms.

Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Lietuvos ir „Gazprom“ konfrontacija dėl dujų tiekimo gali greitai baigtis. Kaip rašo „Izvestija“, gali būti peržiūrėtos rusiškų dujų tiekimo Lietuvai sąlygos. Teigiama, kad „Gazprom“ vadovybė ir Lietuvos vyriausybė pasirengusi deryboms. Jei abiems pusėms pavyks susiderinti pozicijas, situacija gali būti sureguliuota. Kaip „Izvestijai“ akcentavo A. Kubiliaus patarėjas K. Škiudas, šiuo metu vyksta derybos dėl susitikimo darbotvarkės.

Ukraina vėl prie naujo energetinio karo su Rusija ribos. Iki Naujųjų metų Kijevui ir Maskvai nepavyko suderinti 2013-ųjų dujų tiekimo sutarties, o sausio 17 d. vykęs eilinis derybų raundas taip pat baigėsi nesėkme. Bet nuolatinė Kijevo ginčų su „Gazprom“ byla šįkart turi gilesnę politinę potekstę, kuri rodo, kad Ukraina pateko į izoliacinę aklavietę.

Ukraina turės mokėti už Rusijos dujas, kurių ji nepanaudos 2012 metais, pareiškė koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris per susitikimą su RF prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

Dujotiekio „Pietų srautas“ jūrinės dalies statyba bus pradėta jau 2012 m. pabaigoje, pranešė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris. Tokį nurodymą A. Mileris gavo iš šalies premjero Vladimiro Putino, praneša „RIA Novosti“. Dujų monopolijos vadovas taip pat pranešė, kad per kitus metus planuojama užbaigti visus projektavimo ir žvalgymo darbus jūrinėje dujotiekio dalyje. A. Mileris pridūrė, kad jūrinė dalis yra 925 km ilgio. Sausumos dalies ilgis bus daugiau nei 2 tūkst.

Ketvirtadienį Kauno miesto taryba nutarė panaikinti šių metų liepos 14 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo Taikos pr. 147, Kaune, detaliojo plano patvirtinimo“. Toks žingsnis žengtas po to, kai gruodžio 21 d. buvo užregistruotas 20-ies Tarybos narių parašais patvirtintas raštas, kuriame pabrėžiama, jog liepos 14 d. sprendimas buvo priimtas neturint tam teisinio pagrindo. „Šioje salėje buvo tris kartus pristatyti planai tame sklype statyti naują jėgainę. Pirmą kartą buvo kalba apie 1 mlrd.

Turkija davė Rusijai oficialų leidimą tiesti „Pietų srauto“ gamtinių dujų dujotiekį per savo teritoriją, trečiadienį pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, informuoja AFP, „RIA Novosti“. „Norėčiau padėkoti Turkijai už jos sprendimą leisti „Gazprom“ tiesti „Pietų srauto“ dujotiekį per Turkijos ekonominę zoną“, – susitikimo su Turkijos energetikos ministru Taneriu Yildizu metu sakė V. Putinas.

Derybos tarp Vokietijos energetikos kompanijos RWE ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ dėl bendros elektrinių statybos Europoje nutrūko, nes šalims nepavyko susitarti dėl sąlygų, praneša „Deutsche Welle“. Abi korporacijos planavo akmens anglimis ir dujomis kūrenamų elektrinių statybą, abi šalys 2011 m. liepos 14 d. Romoje pasirašė strateginės partnerystės memorandumą. Palankios galimybės atsivėrė po to, kad Vokietija atsisakė atominės energetikos.

Energetikos ministro teigimu, Rusijos koncerno „Gazprom“ planai parduoti Kauno termofikacinę elektrinę jo nestebina. Anot Arvydo Sekmoko, įsipareigojimų nevykdžiusiam investuotojui dėl pernelyg aukštų dujų kainų sunku konkuruoti tarp šilumos ir elektros gamintojų. Apie tai, kad „Gazprom“ nori traukti iš Kauno, praėjusią savaitę pranešė Rusijos žiniasklaida.

„Gazprom“ ieško galimybių ekspansijai į Europos Sąjungos elektros energijos sektorių, tačiau jam tenka pripažinti pralaimėjimą Lietuvoje – vienintelėje ES šalyje, kurioje „Gazprom“ turi šios srities aktyvą, praneša Rusijos žiniasklaida. Koncernas priėmė sprendimą parduoti Kauno termofikacinę elektrinę už centus. Kaip šaltinis „Gazprome“, direktorių taryba suderino 99,5 procentų Kauno termofikacinės elektrinės akcijų pardavimą.

Europa dėl ekonominių problemų ir šiltos žiemos 2011 metais sumažins dujų vartojimą 44 mlrd. kubinių metrų, prognozuoja „Deutsche Bank“. „Mūsų prognozėmis, dujų paklausa 2011 metais, palyginti su praėjusiais metais, sumažės 44 mlrd. kubinių metrų dujų. Iš dalies tai susiję su šilta žiema“, – teigiama „Deutsche Bank“ ataskaitoje.

Rusijos valdininkai, Ukrainos politikai, Meksikos narkotikų karteliai, Azijos triados, tarptautiniai prekeiviai ginklais norėdami legalizuoti savo pajamas naudoja tas pačias lengvatinėse mokesčių zonose veikiančias kompanijas, tuos pačius operatorius ir tuos pačius bankus. Didžiosios Britanijos kompanija Latvijoje plovė Vietnamo triadų, kurios užsiėmė kontrabanda Rumunijoje ir iš Rusijos biudžeto išvogtus pinigus. Dėl jų tyrimą atliko Sergejus Magnitskis.

Fondo „Hermitage Capital“ teisininko Sergejaus Magnitskio mirtis Rusijos tardymo izoliatoriuje sukrėtė visą pasaulį. Pinigų plovimo schemas tyręs mokesčių teisės specialistas tardymo izoliatoriuje buvo negyvai uždaužytas guminėmis lazdomis. Praėjusią savaitę Rusijos žmogaus teisių gynėjai surengė spaudos konferenciją ir pareiškė, kad surakintą antrankiais S. Magnitskį guminėmis lazdomis mirtinai uždaužė aštuoni kalėjimo „Matrosovskaja tišina“ darbuotojai.

Seniai seniai (tiesa, ne taip seniai, kaip pasakose), 2010 metų rugsėjį Sergejus Kolesnikovas išėjo iš savo namų Peterburge ir nuskubėjo į oro uostą. Čia jis nusipirko bilietus pirmiausia į Turkiją, o po to į JAV.

Vilniuje, Neries krantinėje stūkso provokuojantis plakatas. Jame teigiama, kad dujos brango, brangsta ir brangs. Tokia  žinia yra sveikinami  Vilniaus gyventojai.

Naujai pasirašyta sutartimi rusų bendrovė įgijo visą Baltarusijos dujų perdavimo įmonės kontrolę. Pasak Rusijos energetikos ministro, tai dujų ginčo tarp Maskvos ir Minsko pabaiga. Už likusią pusę Baltarusijos dujų perdavimo įmonės „Beltrangaz“ akcijų „Gazprom“ sumokėjo 6,5 milijardo, skaičiuojant litais. Už tai Baltarusija gavo ir nuolaidų. Minskas iš pradžių mokės tokią pačią kainą už dujas kaip ir Rusijos vartotojai.