gazprom

Vokietija ir Rusija pirmadienį pradėjo dujų tiekimą antrąja „Šiaurės srauto“ atšaka. Oficialūs pareigūnai tai apibūdino kaip svarbų žingsnį palaikant stabilų energijos tiekimą į Europą. Buvęs Vokietijos federalinis kancleris Gerhardas Schroederis per ceremoniją netoli Sankt Peterburgo sakė, kad 9,6 mlrd. JAV dolerių projektas yra pasitikėjimo tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos išraiška.

Lietuvos Respublika inicijuoja ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitraže. Ginčas susijęs su 5 milijardų litų permoka už „Gazprom“ dujas, tiektas į Lietuvą pagal atitinkamas sutartis. (Papildyta 12.51) Po Vyriausybės posėdžio Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atkreipė dėmesį, jog Vokietijos ir Lenkijos kompanijoms, kurios kreipėsi į Stokholmo arbitražą, pavyko susitarti su „Gazprom“ dėl kainų koregavimo atgaline data.

Valdžiai reikia daugiau sraigtasparnių. Tie, kurie teigia priešingai, nieko nesupranta. Tai neabejotinai gali būti slapta nacionalinės energetikos išlaisvinimo nuo rusų programos dalis. Aušta ir aušta Kai buvo iškilmingai gesinamas Ignalinos atominės elektrinės antrasis reaktorius ir elektros sąskaitos gyventojams išaugo pusantro karto, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne mažiau iškilmingai pareiškė, kad aušta energetinės nepriklausomybės aušra.

Laukiu rinkimų kaip išganymo. Jau rašiau, kad premjerui Andriui Kubiliui gali būti su galva negerai ir šis įspūdis tik stiprėja po naujų jo pareiškimų. Šįkart apie tai, esą normalu, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų kaštai bus įkalkuliuoti į dujų kainą vartotojams. Greičiausiai, per sudedamąją tarifo dalį – viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Nežinau, ką bendro turi AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo statybos su VIAP.

Klaidinga būtų tvirtinti, kad Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ tikslingai brangiai parduoda Lietuvai išteklius – mes mažesnės kainos tiesiog neišsiderėjome, mano habil. dr. prof. VGTU Pastatų energetikos katedros profesorius, nepriklausomas energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. „Sakoma, kad „Gazprom“ yra toks žiaurus ir vienintelis taiko priemones, kad dujų kaina būtų susieta su naftos kainomis.

Pirmoje straipsnio dalyje buvo kalbama apie būtinybę „Gazpromui“ ieškoti alternatyvų prekybai su Europa, jis tą ir daro. Pastarojo meto įvykiai tik patvirtina tokio elgesio pagrįstumą.Čia neverta dar kartą rašyti apie trečiąjį energetinį paketą ir tai, kaip jis erzina „Gazpromą“ (Kremlių). Tačiau tuo viskas nesibaigė.

„Amerikietišku stebuklu“ vadinamos skalūninės dujos gali tapti tikra alternatyva tradicinėms dujoms. Ar tai reikštų „Gazprom“ monopolijos pabaigą? „Vedomosti“ siūlo pasigilinti į skalūninių dujų istoriją, revoliuciją ir problemas. Amerikietiškas stebuklas Skalūninėmis dujomis Jungtinėse Valstijose domėjosi seniai: pirmasis komercinis dujų gręžinys suakmenėjusiame molyje buvo išgręžtas Niujorko valstijoje dar 1821 metais, bet toks gręžinys duodavo per mažai dujų, kad darbai atsipirktų.

Artėjantis, kaip teigiama, iki šiol pats brangiausias Lietuvoje šildymo sezonas – viena didžiausių daugelio šalies gyventojų nerimo priežasčių pastaruoju metu. Anot buvusio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko Vyganto Sidzikausko, žmogui svarbiau ne šilumos kaina, o sąskaita. „Manau, kad artėjantis sezonas labai nesiskirs nuo ankstesnių, nes kuro kainos nemažės. Gamtinių dujų kaina priklauso nuo Europos rinkoje esančių kuro kainų.

Sukčius, naudodamasis padirbtais dokumentais, pagrobė iš saugyklos milijonus, prikausiusius Rusijos Dūmos deputatui Michailui Slipenčiukui. Vagišius net nevengė sekimo kamerų, - praneša portalas lifenews.ru.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ gali reformuoti savo Europos aktyvus, kad įvykdytų ES „trečiojo energetikos paketo“ reikalavimus ir taip išvengtų pretenzijų iš Europos Komisijos. Kaip rašo ketvirtadienį laikraštis „Vedomosti“, apie tai išvakarėse pranešė neįvardinti šaltiniai. „Gazprom“ atsisakė komentuoti šią informaciją. Pagal 2009 m. ES priimtą trečiąjį energetikos paketą, gavybos kompanijos negali vienu metu valdyti skirstomųjų ir transportavimo tinklų.

Kremliaus kritikas Garis Kasparovas antradienį sakė, kad Europos Sąjungos (ES) tyrimas dėl energetikos milžinės „Gazprom“ yra didelis smūgis šalies prezidento Vladimiro Putino valdžiai, informuoja AFP. „ES tyrimas dėl “Gazprom„, kuris gali susilpninti “Gazprom„, gali susilpninti ir V. Putino režimą“, - per konferenciją Taline sakė G. Kasparovas. „Tiek Rusijos dujų milžinė “Gazprom„, tiek naftos milžinė “Rosneft„ Rusijos valstybėje yra kaip taryba, kurią valdo V. Putino oligarchai.

Kremliaus kritikas Garis Kasparovas antradienį sakė, kad Europos Sąjungos (ES) tyrimas dėl energetikos milžinės „Gazprom“ yra didelis smūgis šalies prezidento Vladimiro Putino valdžiai, informuoja AFP. „ES tyrimas dėl „Gazprom“, kuris gali susilpninti „Gazprom“, gali susilpninti ir V. Putino režimą“, – per konferenciją Taline sakė G. Kasparovas. „Tiek Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, tiek naftos milžinė „Rosneft“ Rusijos valstybėje yra kaip taryba, kurią valdo V. Putino oligarchai.

Premjero Andriaus Kubiliaus kalbos apie tai, kad Lietuva, padedama Europos Komisijos (EK), baigia įveikti Rusijos dujų monopolininkę GAZPROM, yra valdančiųjų triukšmai prieš rinkimus, o prezidentė Dalia Grybauskaitė turi geras galimybes regioninėms iniciatyvoms, – mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis.

Bandote kovoti su „Gazprom“, teks kariauti ir su Rusija, tvirtina „The Economist“. Praėjusią savaitę rašome, kad Europos Sąjunga (ES) pradeda lemtingą mūšį su Rusijos dujų milžinu. Rugsėjo 11 dieną Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė „strateginėms“ įmonėms bendradarbiauti su užsienyje vykdomais tyrimais be Rusijos valdžios pritarimo. Ir nesunku atspėti, kad šis dekretas buvo nukreiptas konkrečiai į šią situaciją. Situacija tampa vis įdomesnė.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas uždraudė strateginėms šalies bendrovėms be vyriausybės leidimo teikti informaciją trečiosioms šalims, keisti sutartis ir kainodarą. Prieš tai jis įspėjo Europos Sąjungą,  kad „nuostolių patirs abi šalys“, jei nesutarimai dėl Europos Komisijos pradėto „Gazprom“ veiklos tyrimo nebus išspręsti.

Rusija ir Norvegija į Europos Sąjungos rinką tiekia panašų kiekį dujų, tačiau pastaroji dėl jos keliamų reikalavimų nesiskundžia. Tai turėtų būti pavyzdys ir dujų milžinei „Gazprom“, mano Premjeras Andrius Kubilius. „Tai labai panašaus masto skaičiai, ir man neteko girdėti, kad Norvegijos Premjeras ar Norvegijos kompanijos skustųsi ES taisyklėmis, trečiuoju paketu ar reikalavimu, kad kainų politika tiekiant dujas į Europą būtų konkurencinga. Aš manau, kad tai yra pavyzdys.

Kiekvieno Premjero ir Prezidento pareiga yra ginti valstybines kompanijas, tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas turi suprasti, jog energetikos milžinė „Gazprom“ turi žaisti pagal mūsų taisykles, sako už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Guentheris Oettingeris.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienio rytą susitikusi su ES energetikos komisaru Guntheriu Oettingeriu, padėkojo Europos Komisijai išdrįsus pradėti tyrimą dėl „Gazpromo" monopolinio dominavimo. Pasak šalies vadovės, ES parama yra labai svarbi Lietuvai įgyvendinant Trečiajį energetikos paketą. Jį įvykdžius, bus visiškai atskirta dujų gavybos, tiekimo ir perdavimo veiklų nuosavybė.

Europos Komisijos (EK) vykdomas „Gazprom“ veiklos tyrimas Rusijos valdžios kontroliuojamai dujų kompanijai yra išties rimtas. Tai nėra paprastas pasiteiravimas. Tai yra antimonopolinis tyrimas, vykdomas Konkurencijos generalinio direktorato (KGD). Kaip jau žino „Microsoft“, ši tarnyba niekada nepasiduoda ir nėra linkusi pralaimėti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį be šalies vyriausybės sutikimo strateginėms valstybės valdomoms bendrovėms draudžiama sutekti informaciją užsienio valdžios atstovams, informuoja BBC. Valstybinės bendrovės Rusijos valdžios leidimą turės gauti ir norėdamos keisti su užsienio subjektais pasirašytose sutartyse nurodytą kainodarą.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ Europos Komisijos antimonopolinį tyrimą vertina kaip mėginimą pasiekti mažesnių kainų. Apie tai, kaip informuoja „RIA Novosti“, pareiškė koncerno spaudos sekretorius Sergejus Kuprijanovas. Oficialus kompanijos atstovas taip pat pastebėjo, kad per praėjusius metus „Gazprom“ ir Rusijos vyriausybė siūlė Europos Komisijai dialogą, tačiau iš Europos valdininkų nesulaukta jokių iniciatyvų.

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas pirmadienį sakė, kad Europos Komisijos tyrimas dėl kontroversiškos „Gazprom“ kainodaros ir prekybos politikos yra nesąžiningas ir kad kompanijos atstovai aptars šiuos kaltinimus su Europos Sąjunga (ES), informuoja AFP. „Yra toks posakis – ant vagies galvos kepurė dega.

Praėjusią savaitę Europos dujų rinką sudrebino Europos Komisijos (EK) pradėtas tyrimas dėl Rusijos dujų bendrovės „Gazprom“ dominuojančios pozicijos regiono dujų rinkoje. Ar Europos Sąjungai (ES) pavyks sumažinti Rusijos dujų milžinės įtaką ir kaip tai paveiks tarpusavio santykius, klausėme Rusijoje esančio Energetikos ekspertų centro vyriausiojo analitiko Ilja Ivakhino.

Kaip rugpjūčio pabaigoje pranešė rusų informacinė agentūra „Finmarket“, Rusijos ekonominės raidos ministerija (ERM) mano, kad 2016 m. „skalūninių dujų revoliucija“ Amerikoje gali sukelti rimtų problemų „Gazpromo“ dujų verslui Europoje, nes JAV dujos bus kur kas pigesnės (žinoma, jeigu amerikiečiams iki to laiko pavyks įrengti pajėgumus jų eksportui). O ir vidaus rinkoje, valdininkų teigimu, konkurenciją koncernui vis dažniau sudaro nepriklausomi tiekėjai, tokie kaip dujų gavybos bendrovė „Novate...

Rusijos vyriausybės atstovas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) tyrimas dėl „Gazprom“ gali būti bandymas išstumti Rusijos energetikos milžinę iš pelningos Europos rinkos, ir pridūrė, kad korporacija vis tiek išliks pagrindiniu Europos dujų šaltiniu. „Negaliu atmesti, kad tyrimas yra konkurencijos forma ir, kas svarbiausia, nederama ir nesąžininga forma“, – ketvirtadienį sakė nuolatinis Rusijos atstovas ES Vladimiras Čižovas.

„Clement Power Venture“ savininkas, Rimantas Stonys, tvirtina, kad jo valdoma bendrovė iš „Gazprom“ nupirko 99,5 proc. UAB Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijų ir iki šio mėnesio pabaigos sandoris bus įregistruotas Registrų centre, rašo „Verslo žinios“. R. Stonys tvirtina, kad savivaldybės valdoma Kauno energija sutarė iš KTE pirkti 50 proc. miestui reikalingo šilumos kiekio. Iki šiol Kaunas iš KTE pirko 80 proc. reikiamo šilumos kiekio.

Premjeras Andrius Kubilius mano, kad Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, kuris galėjo pažeisti antimonopolines Europos Sąjungos taisykles ir kurio veiklos oficialų tyrimą šią savaitę pradėjo Europos Komisija, turėtų greitai keisti savo kainų politiką ir atlyginti nuostolius Lietuvai už jai taikytas didesnes parduodamų dujų kainas.

Europos Komisija teigia, kad jos tyrimas dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų neturi nieko bendra su ES ir Rusijos santykiais, tačiau „Gazprom“ mano kitaip, rašo „EUobserver“. Europos Komisijos atstovas spaudai Antuanas Kolombanis (Antoine Colombani) trečiadienį Briuselyje stengėsi įtikinti, kad Europos Komisijos tyrimas yra grynai komercinis klausimas.

Maskvos policija trečiadienį sulaikė dešimt gamtos apsaugos aktyvistų, įskaitant keturis, pasirengusius baltųjų lokių kostiumais, kurie protestavo prie pagrindinio energetikos milžinės „Gazprom“ biuro, informuoja AP. Tai naujausia besitęsiančio protesto prieš naftos gręžinius Arktyje akcija. Protestuotojai užtvėrė įvažiavimą į „Gazprom“ būstinę, o ant žemės pripylė dirbtinio sniego, kuriame voliojosi lokiai.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas sako, kad pildosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozės dėl šilumos kainų. Kaip ir prognozavo VKEKK, miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamybai yra brangusios gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina augs ir vidutiniškai sudarys apie 31 ct/kWh. Rugpjūčio mėnesį gamtinės dujos su galios ir transportavimo mokesčiais kainavo 2005 lt/tne. Tai yra 15 proc.

Europos Komisijos (EK) tyrimas dėl Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ pradėtas pagrįstai, sako Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir teigiamai vertina tokį Europos Sąjungos (ES) institucijos žingsnį. „Tikrai noriu pasidžiaugti, kad anksčiau atrodė, kad tai yra tik vienos Lietuvos klausimas, ir mes neturėjome palaikymo, tai šiandien iš tikrųjų labai džiaugiuosi, tyrimas pradėtas pagrįstai“, – trečiadienio rytą interviu „Žinių radijui“ sakė parlamento vadovė.

Europos Komisija antradienį pradėjo tirti, ar Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pažeidė ES antimonopolinius įstatymus trukdydama konkurencijai Centrinės ir Rytų Europos dujų rinkose. Europos Komisija išreiškė susirūpinimą, kad „Gazprom“ „gali piktnaudžiauti savo dominuojančia pozicija rinkoje“ vidurio ir rytinėse ES valstybėse narėse.

Panašu, kad Rusijos gynybos ministerija nepasitiki Vakaruose sukurta programine įranga, o ypač „Google“ gaminiais. Tiesa, gal ir ne be pagrindo. Kaip ten bebūtų, praeitą savaitę Berlyno elektronikos parodoje Dmitrijus Rogozinas, Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, atsakingas ir už karinių technologijų inovacijas, pristatė tokios operacinės sistemos prototipą.

Rytų Europoje atsirado dar viena politinė partija, ginanti rusų etninės mažumos teises. Šįkart – Serbijoje. Rugpjūčio 21 dieną vietinė justicijos ministerija į savo rejestrą 91 numeriu įtraukė judėjimą pavadinimu „Serbijos rusų partija“. Partijai vadovaus Draganas Cvetkovičius – mažai žinomas rusų kilmės pagal motinos pusę serbų politikas, kuris dar neseniai buvo buvusio prezidento Boriso Tadičiaus „Demokratinės partijos“ šalininkas, praneša slon.ru.

Penktadienį Londono teisme rusų oligarchas Romanas Abramovičius laimėjo 6,5 mlrd. JAV dolerių vertės bylą prieš ankstesnį savo draugą ir verslo partnerį Borisą Berezovskį. Ši byla buvo viena iš brangiausių asmeniui iškeltų ieškinių per visą Didžiosios Britanijos teismų istoriją. Byla buvo nagrinėta kelerius mėnesius po ilgamečio ginčo, kuriame B. Berezovskis R. Abramovičių kaltino pasitikėjimo ir sutarčių pažeidimu bei šantažu verčiant jį parduoti naftos kompanijos „Sibneft“  50 proc.

Pasikeitę nuomonėmis specialiai sušauktame posėdyje, ketvirtadienio vakarą Kauno tarybos valdančiosios koalicijos nariai galop sutarė koalicijos negriauti. Posėdis vyko už uždarų durų. „Posėdis buvo aktyvus, intesyvus, – diskutavome daugiau nei porą valandų. Ir visokių nuomonių pareikšta buvo, daug ką aptarėme, bet susitarėme dirbti kartu toliau.

Iki šių metų pabaigos turėtų paaiškėti, kokių šalių bendrovės susitars su „Klaipėdos nafta" dėl gamtinių dujų tiekimo į planuojamą pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Apie tai po suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, rašo Delfi.lt.

Ateinantis šildymo sezonas bus istoriškai vienas brangiausių Lietuvos istorijoje. Kaip perspėja energetikai, šildymas ir toliau brangs, nes yra tiesiogiai susietas su dujų kaina. „Kadangi gamtinių dujų kaina tiesiogiai susieta su nafta, tas, kas degina dujas, užprogramuotas visąlaik turėti stabilų nedidelį dujų brangimą“, - surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Šeši aplinkosaugos aktyvistai, vadovaujami organizacijos „Greepeace International“ pirmininko Kumio Naidoo, penktadienį šturmavo Pečioros jūroje esančią naftos platformą, praneša „RIA Novosti“. Aktyvistai protestavo prieš naftos gręžinius Arktyje. Aktyvistai į platformą atplaukė trimis pripučiamomis valtimis iš „Greenpeace“ laivo „Arctic Sunrise“, kuris šiuo metu plaukioja Pečioros jūroje.

Nuo liepos 1 d. stulbinamai pabrango dujos. Suvartojantiems iki 500 kubinių metrų per metus vienas kubas brango nuo 2,33 iki 2,79 lito (abonentinis mokestis – 1,95 lito), suvartojantiems nuo 5 iki 20 tūkst. kubų – nuo 1,75 iki 2,17 lito, sunaudojantiems dar daugiau – nuo 1,74 iki 2,16 lito. Pastarosioms dviem kategorijoms abonentinis mėnesio mokestis – 13,81 lito.

Antradienį miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams aiškinta apie situaciją, susiklosčiusią po penktadienį vykusio „Kauno energijos„ akcininkų susirinkimo, nepritarusio šios bendrovės valdybos pozicijai duoti sutikimą „Gazpromui“ parduoti Kauno termofikacijos elektrinės akcijų paketą Lietuvos verslininkui. Pabrėžta, jog valdybos sprendimas yra teisėtas, nors jis nesutampa su akcininkės - Kauno miesto savivaldybės - nuomone.

Ką tik pasibaigusiame „Kauno energijos“ akcininkų susirinkime, sušauktame didžiausios akcininkės bei šios bendrovės steigėjos - Kauno miesto savivaldybės iniciatyva, savivaldybė nepritarė „Kauno energijos“ valdybos ir stebėtojų tarybos priimtiems sprendimams. Todėl klausimas dėl Kauno termofikacijos elektrinę valdančio Rusijos "Gazprom" norų ją parduoti privatininkui iš Lietuvos, atsikratant ir miestui beveik prieš dešimtmetį duotų įsipareigojimų, lieka neišspręstas.

Vyriausybė nesibaimina Rusijos dujų bendrovės „Gazprom“ keliamų ultimatumų - ji laikosi nuoseklios pozicijos ir visą laiką iškilusius klausimus siūlo spręsti derybomis, teigia energetikos ministras Arvydas Sekmokas. „Stokholmo arbitražo sprendimas - labai svarbus ir mums naudingas rezultatas. Tai dar kartą parodė, kad Vyriausybė nesistengia atsakyti į “Gazprom„ ultimatumus ir nesibaimina, o laikosi labai nuoseklios pozicijos ir visą laiką siūlo derybomis spręsti iškilusius klausimus.

Stokholmo arbitražo teismo sprendimo atmesti „Gazprom" ieškinį dėl dujų ūkio pertvarkos Lietuvoje ir su tuo susijusios žalos atlyginimo teisininkai nevertina kaip Lietuvos pergalės. Esą tai tik nežymus klausimas ginče, kilusiame tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Gazprom“. Energetikos ministras sako, kad arbitražas sustiprina Lietuvos derybines pozicijas su dujų milžine.

Stokholmo arbitražas šiandien priėmė sprendimą byloje pagal „Gazprom“ ieškinį Lietuvos Respublikai. Šiuo sprendimu arbitražas galutinai patvirtino Vyriausybės teisę inicijuoti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą Vilniaus apygardos teisme ir atmetė visus „Gazprom“ reikalavimus dėl žalos atlyginimo. „Sprendimą vertinu labai teigiamai.

Pelningiausia kompanija pasaulio ekonomikoje – Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“, ji užėmė pirmąją vietą pagal gautą pelną, skelbiama JAV žurnalo „Forbes“ sudarytame reitinge. 2011 m. „Gazprom“ uždirbo 44 mlrd. 459 mln. JAV dolerių pelno. Antroje pozicijoje pagal šį rodiklį yra didžiausia JAV naftos kompanija „Exxon Mobil“. Ji 2011 metais uždirbo 41 mlrd. 60 mln. JAV dolerių pelno.

Valdančiosioms partijoms ir opozicijai priklausantys politikai skirtingai vertina kadenciją baigiančio Seimo nuveiktus darbus. Tą patį sprendimą vieni vertina kaip pergalę, kiti – kaip klaidą, tačiau neabejotina, kad daugiausia aistrų sukelia energetikos ūkį reglamentuojantys teisės aktai. Tuo įsitikino naujienų agentūros ELTA žurnalistė Jadvyga Bieliavska, kalbindama Seimo narius, parlamentinių partijų lyderius, europarlamentarus.

Kai žvalgomės po didžiausių pasaulyje naftos ir dujų bendrovių sąrašą ir ieškome, kam priklauso ir kas daro įtaką tokioms milžinėms kaip „ExxonMobil“, „Statoil“, „Rosneft“ kitoms, aišku tampa viena – joks pramonės lyderis neturi tokios įtakos, tiek daug ginklų ir nėra sudaręs tiek sandorių, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Nemokama šiluma galime pasidžiaugti vasarą, o ruduo žada nemalonių staigmenų – vėl brangs kuras ir šildymas. Nuo liepos 1 d. gamtinės dujos gyventojams pabrango iki 20 proc. Kokios gali būti gamtinių dujų kainos ateityje, „Lietuvos dujų“ vadovai prognozuoti nesiryžta. Ruduo grasina paploninti pinigines ir tiems, kurie namus šildo populiariausiu alternatyviu kuru – malkomis.