gazprom

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pranešė, kad per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jos grynasis pelnas išaugo 56 proc. ir siekė 25 mlrd. JAV dolerių, informuoja „RIA Novosti“. „Gazprom“ įplaukos per pirmus šešis šių metų mėnesius išaugo 36,8 proc., iki 2,347 trln. rublių. Grynoji skola sumažėjo 7 proc., iki 811,609 mlrd. rublių. Grynieji pardavimai padidėjo 39 proc., iki 1,472 trln. rublių.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel oficialiai atidarė dujotiekį „Šiaurės srautas“. Ceremonijoje taip pat dalyvavo už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Guentheris Oettingeris, Prancūzijos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai Francois Fillonas ir Markas Mark Rutte. 11 mlrd. JAV dolerių vertės „Šiaurės srauto“ operatorės – bendrovės „Nord Stream“ bendrasavininkės yra Rusijos „Gazprom“ (51 proc.

Dujotiekis „Šiaurės srautas“, kuris bus atidarytas antradienį, padės sustiprinti Europos energetikos saugumą, teigia Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, informuoja „RIA Novosti“. „Tai ilgai lauktas įvykis, kuris žymi stiprėjančius ryšius tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Šis įvykis sustiprins Europos saugumo režimą, įskaitant energetikos saugumą“, – spaudos konferencijos metu sakė D. Medvedevas.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Lietuva išnaudojo visus įmanomus instrumentus siekdama sumažinti Rusijos energetikos kompanijos „Gazprom“ dujų kainą. Pasak jo, tik bendra Europos Sąjungos pozicija gali priversti „Gazprom“ netaikyti diskriminacinių kainų. A. Kubilius interviu Lietuvos radijui sakė nematantis galimybių prašyti „Gazprom“ lengvatų Lietuvai. „Mes išnaudojome visus instrumentus tam, kad pasiektume, jog „Gazprom“ netaikytų Lietuvai diskriminacinės dujų kainos.

Daug žadėjęs energetikos ministras praėjusią savaitę pripažino, kad valdžia bejėgė sumažinti šildymo kainas. Nuo lapkričio įsigaliojo Prezidentės inicijuotas naujas Šilumos įstatymas. Buvo teigiama, kad jį priėmus jau šiemet šildymo kainos galėtų sumažėti iki 10 procentų. Tačiau daugiabučių namų bendrijų vadovai stebisi tokia aritmetika. Pasak jų, iš šilumos kainos išbrauktas šilumos punktų priežiūros mokestis vis tiek turės būti mokamas, todėl šių paslaugų mokesčiai vargiai sumažės.

Vyriausybė penktadienį per posėdį patvirtino bendrovės „Lietuvos dujos“ atskyrimo planą. Pagal jį „Lietuvos dujų“ veikla ir nuosavybė turės būti atskirta iki 2015 metų. Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, derybose dėl bendrovės atskyrimo dalyvavo jos akcininkas vokiečių kompanija „E.ON Ruhrgas“ ir Europos Komisija. Tuo tarpu pagrindinis akcininkas - rusų dujų milžinė „Gazprom“ - nedalyvavo. „Derybos vyko pakankamai intensyviai ir ilgai.

Pastaruoju metu Rusijos ir Ukrainos santykiai išgyvena sunkią fazę. Svarbiausios nesutarimų priežastys – Ukrainai tiekiamų rusiškų dujų kainų ir šalies stojimo į Muitų sąjungą klausimai.Ukrainos premjeras Nikolajus Azarovas pareiškė, kad Kijevas ir Maskva peržiūrėjo šiuo metu galiojančią 2009 metais pasirašytą sutartį dėl dujų eksporto į Ukrainą apimties ir kainų, už kurią neseniai nuteista buvusi premjerė Julija Tymošenko.

Prieš rinkimus kalbėję apie Lietuvos priklausomybę nuo „Gazpromo“, konservatoriai nuo adatos „nulipo“, be to, padarė viską, kad narkotiko tiekėjas padidintų kainą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime atkakliai priešinasi Darbo partijos (DP) iniciatyvai skubiai pašalinti iš rinkos prie dujų vamzdžio prisisiurbusius tarpininkus. Tuo pat metu oponentai kaltina konservatorius tapus „Dujotekanos“ politiniais patarnautojais.

Rusijos energetikos rinkoje atsiranda naujas dalyvis. Milijardierius G. Timčenka su būsimojo prezidento V. Putino palaiminimu perima visą dujų ir naftos verslą į savo rankas. G. Timčenka – vienas paslaptingiausių Rusijos milijardierių. Gandais apipintas jo vardas nuo seno siejamas su V. Putinu. Kalbama, kad šis žmogus yra pagrindinis V. Putino turtų valdytojas, jo verslo pilkasis kardinolas, arba, kaip rašo lenkų savaitinis žurnalas „Wprost“, tiesiog V. Putino kasininkas.

Rusijos koncerno „Gazprom“ atstovai įsitikinę, jog Europos komisijos atliekamas „dujų bylos“ tyrimas baigsis išvada, kad visi įtarimai buvo nepagrįsti. Tai trečiadienį interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas. „EK komisija siekia konkurencijos Europos dujų rinkoje. Bet šiek tiek keista, kai prasideda patikrinimai kompanijose, kurios prisideda prie konkurencijos didinimo“, - sakė jis.

Baltarusijai 2012 metais Rusijos dujos bus tiekiamos mažesnėmis kainomis. Tai trečiadienį pareiškė RF ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. Jis kalbėjo spaudos konferencijoje, skirtoje Eurazijos ekonominės bendrijos tarpvalstybinės tarybos ir Muitų sąjungos aukščiausiojo organo posėdžių rezultatams. V. Putinas pažymėjo, jog „Gazprom“ vadovybė jį informavo, kad „iš esmės sudarytas naujas susitarimas“ su Baltarusija. Pagal jį, Baltarusijai dujų kainos nuo kitų metų bus mažesnės.

Rusijos koncerno „Gazprom“ atstovai įsitikinę, jog Europos komisijos atliekamas „dujų bylos“ tyrimas baigsis išvada, kad visi įtarimai buvo nepagrįsti. Tai trečiadienį interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas. „EK komisija siekia konkurencijos Europos dujų rinkoje. Bet šiek tiek keista, kai prasideda patikrinimai kompanijose, kurios prisideda prie konkurencijos didinimo“, – sakė jis.

Iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos Lietuvai toliau drastiškai brangsta. Rugsėjo mėnesį šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas mokėjo 1873 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Ši kaina net 122 litais didesnė nei rugpjūtį, kai dujos kainavo 1751 Lt/tne.Dar šių metų balandį dujos su transportavimo mokesčiu kainavo 1482 Lt/tne – net 391 litu, arba 26 procentais, mažiau nei šiandien.

Premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija neplanuoja ardyti savo gamtinių dujų eksporto monopolijos, nepaisant augančio ES spaudimo. V. Putiko komentarai Maskvos investuotojų forume pasirodė praėjus savaitei po to, kai Europos Sąjungos pareigūnai, atlikdami precedento neturi antimonopolinį tyrimą, apieškojo Rusijos gamtinių dujų įmonės „Gazprom“ biurus, praneša naujienų agentūra AFP.

Europa toliau daro spaudimą Rusijos dujų monopolijai „Gazprom“. Sekdama Italijos, Vokietijos, Lietuvos, Turkijos pavyzdžiu savo reikalavimus sumažinti dujų kainą pareiškė Lenkija. Varšuva mėgina susitarti su Maskva dėl kainos formulės susiejimo su esamomis rinkos kainomis. Tuo atveju, jeigu derybos pasibaigtų be rezultatų, lenkai grasina apskųsti „Gazprom“ arbitražo teismui.

Paaiškėjus, kad dėl Kauno miesto valdančiosios koalicijos veiksmų žlunga AB „Lietuvos energija“ projektas pertvarkyti Petrašiūnų jėgainę ir pritaikyti ją biokurui, opozicija reikalauja valdančiųjų atsakomybės ir pasiaiškinimo.

Turkijos energetikos ministras Taneris Yildizas savaitgalį pareiškė, kad jo šalis atsisako pirkti dujas, tiekiamas iš Rusijos „Vakarų maršrutu“. Kaip praneša „CNN-Turk“, tokį sprendimą ministras paaiškino tuo, kad Rusija nepanoro suteikti turkams nuolaidos už kurą. Kaip skelbia Anatolijos naujienų agentūra, ministras pabrėžė, kad sutarties nutraukimas niekaip neatsilieps Turkijos ir Rusijos santykiams. Sutarties, kurios Turkija nusprendė nepratęsti, galiojimo laikas baigiasi 2011 m. gruodį.

Šią savaitę „Lietuvos dujų“ būstinę užgriuvo netikėtos kratos su dokumentų bei informacijos iš bendrovės kompiuterių poėmiais. Kratos vyko ne tik Lietuvoje.Buvo krečiami 20 objektų 10 Europos Sąjungos šalių, daugiausia – Vidurio ir Rytų Europoje. Europos Komisija pranešė, kad tokie veiksmai vykdomi siekiant išsiaiškinti įtarimus dėl antikonkurencinio elgesio.

Prieš trejus metus Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius savo premjeravimą pradėjo skambiu pareiškimu – ne energetikai tvarkys valstybę, o valstybė – energetikus. Tam įsteigė net Energetikos ministeriją, tačiau per minėtą laikotarpį paskui Ministeriją velkasi ilgėjantis skandalų šleifas, o ne trokštami darbo rezultatai. Visa tai globoja Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, iš kurio lūpų sklinda akivaizdus melas.

Rusijos energetikos gigantas „Gazprom“ ir keletas jo pagrindinių klientinių Europos kompanijų buvo patikrinti Konkurencijos tarnybos. Kaip praneša „Financial Times“, šis Konkurencijos tarnybos reidas yra siejamas su Briuselio inicijuotais tyrimais dėl ekonominio piktnaudžiavimo atvejų Europos energetikos rinkoje. Toks Briuselio žingsnis, rodantis Europos Sąjungos ryžtą užtikrinti gamtinių dujų sektoriaus ekonominį skaidrumą, turėtų sulaukti itin neigiamos Maskvos reakcijos.

Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo tarnyba atliko kratas Rusijos energetikos bendrovės „Gaprom“ padaliniuose, esančiuose ES šalyse, bei susijusiose bendrovėse. Ne išimtis ir „Lietuvos dujos“, kurių 37,1% akcijų valdomos šios Rusijos bendrovės. Neteisėti veiksmai rinkoje, galintys pakenkti konkurentams, įtarimai užkertant kelią prie vamzdynų prisijungti kitoms įmonėms, pastangų plėsti tiekėjų tinklą apsunkinimas – pagrindiniai tarnybos tyrimo klausimai.

Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ trečiadienį žada pateikti oficialų pareiškimą dėl Europos Komisijos (EK) pareigūnų atliktų kratų Europos dujų įmonėse, pranešė „RIA Novosti“. Antradienį EK pareigūnai „neįspėję atliko kratas bendrovių, kurios verčiasi dujų tiekimu, gabenimu ir laikymu, patalpose“. Komisija įtaria, kad tam tikros bendrovės galbūt atliko veiksmus, kurie prieštarauja Europos Sąjungos (ES) konkurencijos taisyklėms arba turi informacijos apie tokius veiksmus.

Tai, kad Europos Komisijos pareigūnai atliko kratas keliose Europos dujų įmonėse, įskaitant ir „Gazprom“ filialus, leidžia manyti, kad yra pagrindas tokiam tyrimui pradėti, trečiadienį pareiškė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Trečiadienio rytą interviu „Žinių radijui“ I. Degutienė sakė informacijos apie tyrimus kol kas turinti tiek, kiek skelbia žiniasklaida. „Bet tai, kad pradėtas tyrimas, matyt, yra pagrindo tokiam tyrimui pradėti.

„Gazprom“ ir „Naftogaz“ nesusitarė dėl dujų sutarties su Ukraina peržiūrėjimo, tačiau abiem šalims pavyko pasiekti pažangos bendrose derybose, pareiškė Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ atstovas spaudai Sergejus Kuprianovas, informuoja „RIA Novosti“. Pasak S. Kuprianovo, šią savaitę derybos bus tęsiamos. Pirmadienį Ukrainos ministras pirmininkas Nikolajus Azarovas pareiškė, kad Rusija sutiko peržiūrėti dabartinę dujų sutartį su Ukraina.

Dar vienas valdančiųjų galvos skausmas – artėjantis ir bauginantis šildymo sezonas. Lietuvos vartotojai už šildymą sumoka beveik tris kartus daugiau nei už elektrą. Tačiau valdžia ir toliau visą savo dėmesį ir mokesčių mokėtojų pinigus siekia sutelkti būtent į elektros sektorių. Tuo metu ekspertai tikina, kad pertvarkius šilumos jėgaines, galėtumėme nemažai laimėti. Prognozės, kad šį rudenį „Gazpromo“ dujų kainos šoks į viršų, pildosi.

Pavasarį energetikos ministras Arvydas Sekmokas iš įvairių tribūnų ne kartą drąsiai rėžė: „Dujos Lietuvai ne tik nebrangs, bet ir pigs iki 15 procentų“. Kadangi kartota rimtu veidu, dalis visuomenės pasidavė valdžios kuriamai iliuzijai. Juolab kad A. Sekmoko žodžius kartojo ir premjeras Andrius Kubilius, o konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma po uždaro posėdžio netgi pridūrė, esą ministras turįs labai rimtą planą, kaip to pasiekti.

Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ pradėjo derybas su Pchenjanu dėl dujotiekio statybos per Šiaurės Korėjos teritoriją į Pietų Korėją, praėjus trim savaitėms po to, kai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas per susitikimą su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Illu įgaliojo „Gazprom“ imtis šio projekto. Apie tai teigiama „Gazprom“ pranešime spaudai.

Vidutinė rusiškų dujų kaina Ukrainai 2012 metais sieks 414–416 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Kaip pareiškė pirmasis vicepremjeras, Ukrainos ekonomikos plėtros ministras Andrejus Kliujevas, būtent tokią kainą vyriausybė įtraukia į kitų metų biudžeto projektą, skelbia „RIA Novosti“. Kaip pastebėjo A. Kliujevas, nurodyta kuro kaina buvo skaičiuojama pagal formules, numatytas 2009 m. pasirašytuose „Gazprom“ ir „Naftogaz“ kontraktuose.

Prezidentūra neigiamai vertina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) siūlymą Energetikos ministerijai įsteigti valstybinę įmonę gamtinių dujų importui į Lietuvą ir panaikinti licencijas dabartiniams importuotojams.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neprognozuoja, kiek šį sezoną galėtų brangti šildymas, tačiau sako, kad šildymo kaina priklausys nuo naftos produktų kainos pasaulinėse rinkose. „Iš tikrųjų yra darbo grupė, kuri rengia pataisas, teisės aktus, kurie leistų spręsti šildymo problemą.

Dujų paklausa Europoje per 10 metų išaugs 200 mlrd. kubinių metrų, antradienį Vyborge pareiškė dujų bendrovės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris per susitikimą su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Rusijos dujų kompanija planuoja šiais metais padidinti dujų tiekimą į užsienio šalis beveik 20 mlrd. kubinių metrų, praneša RBC. Pasak A. Milerio, per aštuonis šių metų mėnesius dujų paklausa išaugo 12,7 mlrd. kubinių metrų, arba 14,5 proc., palyginus su analogišku 2010 m. laikotarpiu.

Rusijos premjeras šiandien „įjungė“ Nord Stream dujotekį. Nuo šio dujotekio linijos pajungimo momento tranzitas per Ukrainą praras savo reikšmę. Taip pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, vienu pelės paspaudimu, atėmęs ekskliuzyvinę Ukrainos padėtį tarp Rusijos ir Europos. Nuo šiol rusiškos dujos į Vokietiją bus tiekiamos tiesiogiai, Baltijos jūros dugnu, o derybos su Ukraina turės įgautą naują toną.

Dėl dujų tiekimo sutarties su Rusija sąlygų Ukraina kasmet permoka iki 6 mlrd. JAV dolerių, antradienį dienraščio "Kommersant" išspausdintame straipsnyje teigia Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. "Mūsų permoka siekia 5–6 mlrd. JAV dolerių arba 20 proc. šalies metinio biudžeto", – tikina Ukrainos prezidentas. ELTA primena, kad Ukraina jau daugiau nei metus tikisi, kad Rusija sutiks pakeisti dujų kainos skaičiavimo formulę, nes laiko ją neteisinga.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius pareiškė, kad valstybinė kompanija „Naftogaz“ nesijungs su Rusijos dujų monopolija „Gazprom“. Kalbėdamas apie teisinius „Naftogaz“ restruktūrizacijos aspektus ir tolesnius veiksmus pagal jau sudarytus kontraktus, V. Janukovičius pareiškė: „Tai mūsų vidaus klausimas, dviejų šeimininkaujančių subjektų susitarimas“. Ukraina ir anksčiau buvo pareiškusi, kad klausimas dėl „Naftogaz“ ir „Gazprom“ susijungimo nesvarstomas"....

Ukraina turi mokėti už jai tiekiamas rusiškas dujas, remdamasi skaičiavimu, kad per metus jai tiekiama ne mažiau kaip 33 mlrd. kubinių metrų. Apie tai pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, praneša „RIA Novosti“. Anksčiau rugpjūčio 31 d. Ukraina pranešė padavusi paraišką dėl 27 mlrd. kubinių metrų dujų iš Rusijos pirkimo 2012 metais. 2011 m. Ukraina turėjo supirkti 40 mlrd. kubinių metrų dujų. Pirmąjį šių metų pusmetį Kijevas jau įsigijo apie 27 mlrd.

Derybas dėl dujų kainos su „Gazprom“ Europos Komisijos palaikoma Lietuva ketina tęsti iki lapkričio. Jų fone yra pažymima pažanga ir planai dėl suskystintų dujų terminalo, kuris teoriškai galėtų tapti alternatyva rusiškoms dujoms.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pranešė, kad šių metų sausio-kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jos grynasis pelnas išaugo 44 proc., iki 467,969 mlrd. rublių (16 mlrd. JAV dolerių), informuoja „RIA Novosti“. „Gazprom“ įplaukos per pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo 38 proc. ir sudarė 1,316 trln. rublių. Ikimokestinis pelnas per pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo maždaug 40 proc., iki 591,066 mlrd. rublių.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas įgaliojo šalies energetikos ministeriją ir dujų bendrovę „Gazprom“ neatidėliojant susitarti su Baltarusija dėl mažesnio koeficiento, kuriuo remiantis nustatoma Baltarusijai tiekiamų dujų kaina, praneša Rusijos vyriausybės spaudos tarnyba. „Priimtas principinis sprendimas, kad nuo 2012 metų Baltarusijai tiekiamų dujų kaina bus nustatoma remiantis specialiu mažėjančiu integraciniu koeficientu“, - antradienį vykusiame vyriausybės posėdyje sakė V. Putinas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Buriatijos respublikoje Sibire susitiko su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-ilu, praneša „RIA Novosti“. Buriatijoje buvo priimtos precedentų neturinčios saugumo priemonės: visuose vietose, kuriose turėtų lankytis Š. Korėjos lyderis, žmonės buvo primygtinai rekomenduojama neiti iš namų ir langus sandariai užtraukti užuolaidomis.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Il pirmą kartą nuo 2002-ųjų su oficialiu vizitu atvyko į Rusiją, praneša BBC. Artimiausiomis dienomis Kim Čen Iras susitiks su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Spėjama, kad šalių vadovai aptars galimą tarptautinių derybų dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos atnaujinimą. Šiaurės Korėja su Rusijos dujų monopolija „Gazprom“ derasi dėl naftotiekio per šalies teritoriją į Pietų Korėją.

Ukraina planuoja plėtoti gerus santykius su Rusija, tačiau savo ateitį sieja su Europa, penktadienį išspausdintame straipsnyje teigia Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. „Nepaisant sunkumų, pagrindinis žingsnis buvo žengtas: mes pagaliau apsisprendėme dėl savo ateities. Europa tapo Ukrainos užsienio politikos tapatybės pagrindu, o Europos vertybės – mūsų plėtros pagrindu“, – laikraštyje „Zerkalo Nedeli Ukraine“ išspausdintame straipsnyje teigia V. Janukovyčius.

Pietų Korėja susitarė dėl ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo su naftos ir dujų milžinėmis „Royal Dutch/Shell“ ir „Total“. Sutartys, kurios turėtų būti oficialiai pasirašytos kitą mėnesį, vertinamos 90 trln. vonų (84 mlrd. JAV dolerių). Pagal sutarties sąlygas, Pietų Korėjos valstybinė korporacija „Korea Gas Corp.“ (KOGAS) kasmet importuos 5,64 mln. tonų SGD per laikotarpį nuo 2013 iki 2035 metų. Be to, KOGAS įsigis 10 proc.

Baimindamiesi artėjančio šildymo sezono, vis daugiau žmonių ieško alternatyvių šildymo būdų, kad nereikėtų kišti milžiniškų sumų į centrinio šildymo ar „Gazprom“ nasrus, rašo „Kauno diena". Tačiau ir medkirčiai nesnaudžia - pajutę padidėjusią paklausą sukėlė kainas. Kol kas atsisakyti centrinio šildymo gali tik nuosavų namų gyventojai, todėl jie turi didžiausias galimybes susimažinti sąskaitas už šildymą.

Mūsuose labai madingos įvairios akcijos. Gaudome girtus vairuotojus, turime ypatingą kapitalizmą, kurio atmainų nerasime visame pasaulyje. Per pora naktų pakeičiame mokesčių sistemą. O prekyba jau kitaip nebemoka dirbti tik pardavinėdama pigiau, net 100%, suprask „veltui“. Tačiau yra viena sritis, kur šių akcijų pasekmės sublizga visomis didžiausio absurdo spalvomis - tai šalies energetinė sistema.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) Kauno skyrių sueiga ir Kaune veikiančios visuomeninės organizacijos trečiadienio vidurdienį rengia mitingą–piketą prie Kauno savivaldybės pastato. Bus protestuojama prieš pastaruosiuose miesto tarybos posėdžiuose priimtus esą kenksmingus Kaunui ir kauniečiams sprendimus. Organizatorių teigimu, būtinybę viešai protestuoti sukėlė liepos 14 d. priimtas Kauno miesto tarybos sprendimas – patvirtinti detalųjį planą žemės sklype Taikos pr.

Skambūs Vyriausybės pažadai dėl Lietuvai taikomos nesąžiningos gamtinių dujų kainos skųsti Rusijos dujų monopolininkę „Gazprom“ Stokholmo arbitražo teismui iki šiol neįgyvendinami, nes Energetikos ministerija nesugeba skaidriai nupirkti su galimu bylinėjimusi susijusių teisinių paslaugų. Pasak dienraščio „Respublika“, Energetikos ministerija pati ieškinio parengti nepajėgia, o samdydama profesionalius teisininkus įklimpo į neskaidrių viešųjų pirkimų pelkę.

Skambūs Vyriausybės pažadai dėl Lietuvai taikomos nesąžiningos gamtinių dujų kainos skųsti Rusijos dujų monopolininkę „Gazprom“ Stokholmo arbitražo teismui iki šiol neįgyvendinami, nes Energetikos ministerija nesugeba skaidriai nupirkti su galimu bylinėjimusi susijusių teisinių paslaugų. Pasak dienraščio „Respublika“, Energetikos ministerija pati ieškinio parengti nepajėgia, o samdydama profesionalius teisininkus įklimpo į neskaidrių viešųjų pirkimų pelkę.

„Lietuvos dujų“ didieji akcininkai „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ patvirtino, kad kreipėsi į arbitražą dėl Vokietijai teikiamų dujų kainos pagal ilgalaikę sutartį. Kartu vokiečių ir rusų bendrovės teigia tęsiančios konsultacijas, kad nesutarimai būtų išspręsti.

Liepos 19 d. Vokietijos mieste Hanoveryje įvykęs Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas, surengtas vykstant abiejų šalių tarpvalstybinių konsultacijų 13-ajam raundui, yra simbolinis tolesnei projekto „Nord Stream“ plėtrai. Pirmiausia dėl Rusijos pasiūlymo, kaip toliau plėtoti projektą. Kita vertus – ir dėl Vokietijos įgaliotinės pozicijos šiuo klausimu.