finansų ministerija

Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, Finansų ministerija teigia, kad juo pratęsti neplanuojama – jos nuomone, naudingiau didinti žmonių pajamas ir perkamąją galią. „Tarptautinėse rinkose išnykus energijos kainų šokui PVM kompensacijos nuo 9 proc. iki 0 proc.

Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, pranešė Finansų ministerija.  Anot ministerijos, EK įvertino, kad Lietuva 50 proc. pasiekė su mokesčių lengvatomis susijusį rodiklį.  Dėl to gegužę Lietuvai papildomai bus išmokėta 14,88 mln. eurų RRF lėšų suma.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Finansų ministerija planuojamo steigti specialaus fondo įstatymo projektą dėl tvaresnio gynybos finansavimo planuoja pateikti artimiausiomis savaitėmis. „Finansų ministerija, mano žiniomis, jau yra kažkur prie finalinės stadijos, galbūt kitą savaitę galės tą (gynybos – BNS) fondo įstatymo projektą ir pateikti institucijoms derinti. Manau, kad čia kelių savaičių klausimas“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė premjerė.

Finansų ministerija, siūlanti pertvarkyti įsiskolinimų administravimą, neketina pavesti antstoliams išieškoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.  Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, „Sodra“ pati turi galimybių išieškoti iš skolininkų negautas PSD įmokas.   „Žymiai mažiau „Sodros“ bylų yra perduodama antstoliams.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kritiškai vertina Finansų ministerijos parengtame projekte „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ numatytą pokytį, kuomet baudų ir ekonominių sankcijų įsiskolinimų valstybėje išieškojimą perimtų Vyriausybė. Anot LVK generalinio direktoriaus pavaduotojo Emilio Ruželės, tai toliau turėtų daryti anstoliai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo. „Energetikos sektoriuje Lietuva turi tikslą, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad egzistuoja poreikis kurti Europos Sąjungos (ES) finansinį instrumentą, kuris leistų Rusijos grėsmę patiriančioms valstybėms lengviau skolintis finansuoti gynybos vystymui.   „Manau, kad Europa galėtų sukurti finansų instrumentą panašų į turėtą per COVID-19 pandemiją, kuris leistu valstybėms, tokioms kaip Lietuva, kurios yra arčiau karo Ukrainoje, skolintis palankesnėmis sąlygomis.

Bendras Europos Sąjungos (ES) skolinimasis krašto apsaugos reikmėms suteiktų daugiau finansinių galimybių arti Rusijos esančioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, stiprinti gynybinius pajėgumus, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Europa galėtų turėti panašų finansinį instrumentą, koks buvo COVID-19 pandemijos metu, kai egzistavo bendro skolinimosi galimybė“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė G. Skaistė.

Pirmadienį baigėsi aštuntos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 3,3 mln. eurų, sudaryta 186 sandoriai, pranešė Finansų ministerija. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,3 proc. metinių palūkanų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, per aštuonias emisijas gyventojai įsigijo VTL už 193,2 mln. eurų.

Finansų ministerija siūlo pluoštą priemonių, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų sektoriaus skaidrumą. Be to, siūlomos net milijoninės  baudos lošimų organizatoriams už pažeidimus.  Ministerija parengė tai numatančias Azartinių lošimų įstatymo pataisas ir pateikė jas derinti, penktadienį pranešė ministerija.

Finansų ministerija siūlo gerokai sugriežtinti azartinių lošimų verslą – ji parengė įstatymo pataisas, įpareigojančias lošimų bendroves stebėti nuo lošimų priklausančius ar dideles sumas pralošiančius žmones.  Finansų rinkų politikos departamento vyresniosios patarėjos Vilijos Petronienės teigimu, siūloma, kad lošimų organizatoriai privalėtų taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat sugriežtinti priemones, kurios atgrasytų įmones nuo pažeidimų.

Finansų ministerija viešam derinimui teikia įstatymo projektą, kuriuo kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų užtikrinti galimybę pasirinkti palūkanų normos rūšį. „Praktika rodo, jog Lietuvoje beveik visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Kartu neužtikrinama reali galimybė vartotojui rinktis“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Finansų ministerija siūlo trejus metus iš eilės, pradedant 2025-aisiais, didinti alkoholio ir tabako akcizus.  Ministerija trečiadienį pateikė Akcizų įstatyme siūlomą įtvirtinti trejų metų akcizų didinimo planą. Jį tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad akcizus siūloma didinti siekiant, kad nedidėtų šių prekių įperkamumas bei vartojimas, taip pat nemažėtų akcizų dalis augančiose jų kainose.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl geopolitinės situacijos Europos investicijų banko (EIB) vaidmuo finansuojant Europos Sąjungos (ES) gynybos pajėgumų stiprinimą turėtų būti didesnis.  G. Skaistė sako, kad dabar yra trys esminiai prioritetai EIB investicijoms. „Pirma, bankas turi toliau aktyviai dalyvauti finansuojant Ukrainos atstatymo ir atsparumo stiprinimo projektus.

Kol Ukraina ginasi fronte, Lietuva ieško, iš kur paimti pinigų augantiems gynybos poreikiams. Kokius šaltinius mato finansų ministrė, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Gintarė Skaistė. Po susitikimo Vyriausybėje nuskambėjo tokia žinia, kad jeigu skolintis gynybai Lietuvai per dešimtmetį kainuotų milijardą eurų vien palūkanų. Ar mūsų biudžetas pavežtų tokias sumas, ar vis tiek reikėtų didinti mokesčius tam, kad turėtume iš ko palūkanas susimokėti paskui? Turbūt nemokamų pietų nebūna.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija. Anot Finansų ministerijos, už ją bus mokama 3,6 proc. metinių palūkanų. Skelbiama, kad taupymo lakštų emisija bus platinama sausio 8–22 d., o išperkama 2025 m. sausio 23 d. Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke.

Finansų ministerija nekeičia rugsėjo prognozės ir skaičiuoja, kad 2024 metais šalies ekonomika augs 1,7 proc.  Infliacija lėtės nuo 8,8 proc. šiemet iki 2,8 proc. kitąmet. Nedarbo lygis 2024 metais turėtų išlikti stabilus, o atlyginimų augimas – pakankamai spartus ir viršys 7,5 proc., pranešė ministerija, penktadienį paskelbusi naujausią ekonominės raidos scenarijų.   „2023 metais atlaikiusi iššūkius, kitąmet Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią.

Naują Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA) numačius įkurti Vilniaus verslo centre „Yellowstone“, kurio investuotojai viešai neatskleidžiami, o vienas jų susijęs su buvusia įmone „Lewben“, Finansų ministerija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydama pateikti visą informaciją apie „Yellowstone“ vystytojus.

Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą preliminarų įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti beveik 9 mln. eurų iš įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, pranešė Finansų ministerija. Anot jos, tokį sprendimą EK priėmė įvertinusi Lietuvos pateiktą papildomą informaciją – Komisija laiko visiškai pasiekus rodiklį dėl aplinkosaugos mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo.

Daug aistrų dar visai neseniai kėlęs naujas automobilių taršos mokestis nugulė į neįgyvendintų valdžios pažadų kapinyną. Seimo atmestas projektas nebuvo iki galo numarintas, tačiau trims ministerijoms nepavykus susitarti, diskusijos dėl taršių automobilių vairuotojų siaubo užtilo. Aplinkos ministerija vėl iškėlė idėją grįžti prie nepopuliaraus sprendimo, bet šį kartą iniciatyvos rodyti nenori. Entuziazmo nerodo ir kitos ministerijos.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei penktadienį pranešus, kad naują Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA) numatoma įkurti verslo centre „Yellowstone“, kurio plėtotojas susijęs su buvusia įmone „Lewben“, ministerija pareiškė vertinanti šią informaciją ir svarstanti galimybę kreiptis į institucijas. „Lewben“ (dabar – „Noewe“) anksčiau buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo kriterijų.

Seimas įtvirtino trejų metų valstybės biudžeto sudarymą. Tai užtikrins finansavimo tęstinumą bei formuos tvaresnę šalies fiskalinę politiką, pranešė Finansų ministerija.  Be to, tikimasi, kad biudžeto lėšos bus naudojamos efektyviau, dalį nepanaudotų pinigų įstaigos galės perkelti į kitus metus.

Nors du iš trijų vairuotojų baudų apskritai nemoka, Vyriausybės nariai jau siūlo didinti vairuotojams skiriamas baudas už greičio viršijimą. O tiems, kas jų nemoka, neišduoti vairuotojo pažymėjimo, stabdyti teisę mašinai dalyvauti eisme, o baudų išieškojimą perduoti mokesčių inspekcijai.  Prieš 10 dienų Rūdiškėse apie 100 km/h greičiu važiavusių paauglių sukelta avarija, per kurią žuvo policijos pareigūnas, paskatino vidaus reikalų ministrę atkreipti dėmesį į kelių erelius.

Lietuva Ukrainai skiria 2 mln. eurų socialinių karo padarinių sprendimui, pranešė Finansų ministerija. Vyriausybės posėdyje trečiadienį pritarta tolimesnei Lietuvos paramai Ukrainai per tarptautinių finansų institucijų instrumentus: po 1 mln. eurų skiriama Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) fondui ir Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) Ukrainos solidarumo fondui, kurie remia įtraukties ir socialinės paskirties projektus.

Į valstybės ir savivaldybių biudžetus per devynis šių metų mėnesius surinka 12,759 mlrd. eurų pajamų – 7,7 proc. (911,7 mln. eurų) daugiau negu pernai tuo pačiu metu, skelbia Finansų ministerija.  Jos duomenimis, sausį-rugsėjį į valstybės biudžetą gauta 10,229 mlrd. eurų pajamų – 6 proc. (577,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Tai sudarė 82,5 proc. metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių įplaukė 9,55 mlrd. eurų – 5,2 proc. (474,7 mln. eurų) daugiau.

Seimas spręs, ar tikslinti šių metų valstybės biudžetą leidžiant Finansų ministerijai skolintis ir skirti papildomų lėšų savivaldybėms gyventojų kompensacijoms už šildymą. Pasak finansų ministrės, tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.    Seimas antradienį priėmė svarstyti tokią 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisą. Pakeitimų priėmimas numatomas lapkričio 21 dieną.

Laisvės partija, ginčydamasi su konservatoriais dėl mokesčių reformos, nežada trauktis ir toliau atakuoja Ingridos Šimonytės ginamą Nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Sukūrė net specialią reklamą, kurioje aiškina, kad konservatorių stumiamas mokestis pablogins žmonių gyvenimus.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Taupymo lakštų emisija bus platinama lapkričio 6-20 dienomis, o išperkama 2024 metų lapkričio 21 dieną, ją platins SEB ir „Swebank“ bankai, pranešė Finansų ministerija. Platinamus Vyriausybės vertybinius popierius gali įsigyti tik fiziniai asmenys.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį Vilniuje susitinka su Vokietijos finansų ministru Christianu Lindneru aptarti Europos Sąjungos (ES) daugiamečio biudžeto peržiūrą. Kaip skelbia Finansų ministerija, ministrai taip pat aptars ES paramą Ukrainai, ES fiskalinių taisyklių pertvarką, dvišalį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą ekonominėje, saugumo ir kitose srityse. Po susitikimo bus rengiama trumpa spaudos konferencija.

Lietuva Europos Komisijai (EK) pateikė visus būtinus duomenis ir argumentus, kurie reikalingi šaliai norint gauti „įšaldytus“ 26 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) fondo, BNS penktadienį pranešė Finansų ministerija.  „Europos Komisija per dviejų mėnesių terminą vertins pateiktą informaciją, tuomet bus priimtas sprendimas“, – teigia ministerija.  Dokumentus Vyriausybė privalėjo pateikti EK iki šeštadienio, spalio 28-osios.

Finansų ministrė mano, kad labiausiai tikėtinas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas galėtų būti ne didesnis nei pusė procento. Valdantieji ketina koreguoti daug kritikos sulaukusį projektą ir nebegąsdinti žmonių keturių procentų tarifais. Apie tai, ar biudžete ras pinigų prezidento siūlymams – didesnėms pensijoms bei vaiko pinigams – laidoje „Dienos komentaras“ atsakė  finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Europos Komisijos (EK) atstovams pareiškus, kad Lietuva nenurodė rimtų priežasčių, kodėl turėtų būti atidėti su mokesčių reforma susiję šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) įgyvendinimo terminai, Finansų ministerija tikina Briuseliui nuolat teikusi argumentus apie aplinkybes, lėmusias politines diskusijas dėl Vyriausybės pasiūlytos mokesčių reformos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad atsižvelgiant į viešojoje erdvėje kylančius nuogąstavimus, artimiausiu metu numatoma pateikti siūlymą pirmajam būstui taikyti nedidelį nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nematanti galimybės kitąmet skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimų, todėl tokios teisės įrašymas į įstatymą nieko neduotų. „Kadangi toje teisėje numatomi ir kiti saugikliai, tai reiškia, kad turėtų nebūti viršytas bendras skolinimosi limitas ir neviršytas bendras valdžios sektoriaus deficitas, kuris šiuo metu numatytas 2,9 proc.

Kitų metų Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetas yra racionaliai minimalus, tačiau didžiausiu iššūkiu žvalgybos tarnybai tampa neužtikrinamas finansavimo tvarumo, teigia šios tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Kitų metų planuojamą biudžetą – 50,5 mln. eurų – VSD vadina racionaliai minimaliu. „Mes manome, kad tai yra pakankamas biudžetas, kad galėtume atlikti numatytus darbus.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.

Daugelis lietuvių didesnes ar mažesnes pinigų sumas laiko sąskaitoje arba, kaip sakoma, grynaisiais „kojinėje“. Taip laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja: augant kainoms, už tą pačią sumą galima nupirkti vis mažiau prekių ir paslaugų. Dėl to specialistai gyventojams pataria nenaudojamus pinigus investuoti. O bene saugiausia investicija yra laikomi vyriausybių vertybiniai popieriai. Uždirbs daugiau nei 1 mln.

Į valstybės biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius surinka apie 11,105 mlrd. eurų pajamų – maždaug 8,4 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Per visus šiuos metus tikimasi surinkti 10 proc. daugiau įplaukų nei suplanuota (15,544 mlrd. eurų).   „Numatome 10 proc. geresnį jo (biudžeto pajamų plano – BNS) vykdymą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas.

Finansų ministerija siūlo savivaldybėms naudotis naujomis duomenų analizės priemonėmis, kurios vietos valdžiai turėtų padėti tiksliau įvertinti tarpusavio atotrūkį, išteklius bei padėtų rasti būdus gauti papildomų pajamų.   Tikimasi, kad savivaldybių darbą palengvins Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su mokslininkais sukurtas gyvenimo kokybės indeksas bei išlaidų ir pajamų atotrūkio vertinimo moduliai.

Dėl susprogdintos jungties dujų kaina europiečiams iškart pašoko penktadaliu. Kokį poveikį Lietuvos ekonomikai gali turėti tokie incidentai ir ar naujas valstybės biudžetas tautiečiams žada sotesnius ateinančius metus, klausiame ekonomisto Nerijaus Mačiulio. Susprogdinta jungtis Baltijos jūroje, kokių tai jau pasekmių turi? Pirma tiesioginė pasekmė yra ta, kad suskystintos gamtinės dujos Europoje pabrango apie 20 proc., nuo 40 iki 50 eurų už megavatvalandę.

Vyriausybė dar nepristatė kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų, kuriuose numatomos lėšos pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau paskelbė, kiek pinigų nuo 2024 m. pradžios pridės pensininkams ir kitų išmokų gavėjams.  Apie tai, kiek kitais metais augs pensijos, kokios išmokos didės, atsako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pirmadienį baigėsi antrosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 44,2 mln. eurų, sudaryta 3014 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, praneša Finansų ministerija. Tai reiškia, kad nusipirkę lakštų už, pvz., už 1 tūkst. eurų, po metų gyventojai atgaus šiuos pinigus ir papildomai dar 38 eurus. Už bendrą 44,2 mln. eurų sumą lakštų nusipirkę gyventojai iš viso uždirbs 1,68 mln.

Finansų ministerija gerina birželį skelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet smuks 0,4 procento. Birželį manyta, kad ekonomika smuks 1 procentu. Kitais metais prognozuojamas 1,7 proc. ekonomikos augimas, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Birželį manyta, kad BVP 2024 metais augs 2,5 procento. „Po ekonomikos sulėtėjimo šiemet, kitąmet numatomas grįžimas į augimo teritoriją.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė nepritarti idėjai keliems šalies miestams – istorinėms sostinėms – mokėti specialias tikslines valstybės dotacijas kultūros paveldui ir turizmo plėtrai. Tokį sprendimą pasiūlė  Finansų ministerija. Vyriausybės išvados paprašė Seimas, svarstantis socialdemokrato Kęstučio Vilkausko parengtą įstatymo pataisą dėl papildomo finansavimo istorinės sostinės statusą turinčioms teritorijoms.

Pirmadienį pradedama platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, pranešė Finansų ministerija. Už naują vienerių metų trukmės emisiją bus mokamos 3,8 proc. metinės palūkanos. Taupymo lakštus platins „Swedbank“ ir SEB. Ši taupymo lakštų emisija bus platinama rugsėjo 4–18 dienomis, o išperkama 2024-ųjų rugsėjo 19-ąją.  Anot Finansų ministerijos, tai saugi ir grąžą generuojanti investicija.

Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito įstaigos, preliminariais duomenimis, sumokėjo 56 mln. eurų avansinio solidarumo įnašo, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šią prievolę dar turi įvykdyti du bankai.  Avansas mokamas už antrąjį ketvirtį. Jį, anot ministerijos, sumokėjo 18 kredito įstaigų.

Finansų ministerijai siūlant įpareigoti savo transporto priemonę apdrausti ir dalies paspirtukų savininkus, dalis draudikų sako, kad be privalomos paspirtukų registracijos jų draudimas naudos neduos. Tuo metu kai kurie šio verslo atstovai mano, kad įvedus prievolę būtų daugiau saugumo, tai padėtų atlyginti neretai patiriamas žalas.

Finansų ministerija siūlo įpareigoti savo transporto priemonę apdrausti ir dalį paspirtukų vairuotojų, ketvirtadienį pranešė LRT naujienų portalas. Tai numatyta praėjusią savaitę registruotame įstatymo projekte.

Finansų ministerija oficialiai registravo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimus. Juose numatomos didesnės draudimo sumos, plečiama draudimo mokėtojų sąrašas. Pasak Finansų ministerijos, siūlomu projektu į nacionalinę teisę perkeliama ES direktyva, pagal kurią mažiausia draudimo suma turi būti 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui ir 1,3 mln. eurų dėl žalos turtui.