finansų ministerija

Į valstybės ir savivaldybių biudžetus per devynis šių metų mėnesius surinka 12,759 mlrd. eurų pajamų – 7,7 proc. (911,7 mln. eurų) daugiau negu pernai tuo pačiu metu, skelbia Finansų ministerija.  Jos duomenimis, sausį-rugsėjį į valstybės biudžetą gauta 10,229 mlrd. eurų pajamų – 6 proc. (577,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Tai sudarė 82,5 proc. metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių įplaukė 9,55 mlrd. eurų – 5,2 proc. (474,7 mln. eurų) daugiau.

Seimas spręs, ar tikslinti šių metų valstybės biudžetą leidžiant Finansų ministerijai skolintis ir skirti papildomų lėšų savivaldybėms gyventojų kompensacijoms už šildymą. Pasak finansų ministrės, tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.    Seimas antradienį priėmė svarstyti tokią 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisą. Pakeitimų priėmimas numatomas lapkričio 21 dieną.

Laisvės partija, ginčydamasi su konservatoriais dėl mokesčių reformos, nežada trauktis ir toliau atakuoja Ingridos Šimonytės ginamą Nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Sukūrė net specialią reklamą, kurioje aiškina, kad konservatorių stumiamas mokestis pablogins žmonių gyvenimus.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Taupymo lakštų emisija bus platinama lapkričio 6-20 dienomis, o išperkama 2024 metų lapkričio 21 dieną, ją platins SEB ir „Swebank“ bankai, pranešė Finansų ministerija. Platinamus Vyriausybės vertybinius popierius gali įsigyti tik fiziniai asmenys.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį Vilniuje susitinka su Vokietijos finansų ministru Christianu Lindneru aptarti Europos Sąjungos (ES) daugiamečio biudžeto peržiūrą. Kaip skelbia Finansų ministerija, ministrai taip pat aptars ES paramą Ukrainai, ES fiskalinių taisyklių pertvarką, dvišalį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą ekonominėje, saugumo ir kitose srityse. Po susitikimo bus rengiama trumpa spaudos konferencija.

Lietuva Europos Komisijai (EK) pateikė visus būtinus duomenis ir argumentus, kurie reikalingi šaliai norint gauti „įšaldytus“ 26 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) fondo, BNS penktadienį pranešė Finansų ministerija.  „Europos Komisija per dviejų mėnesių terminą vertins pateiktą informaciją, tuomet bus priimtas sprendimas“, – teigia ministerija.  Dokumentus Vyriausybė privalėjo pateikti EK iki šeštadienio, spalio 28-osios.

Finansų ministrė mano, kad labiausiai tikėtinas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas galėtų būti ne didesnis nei pusė procento. Valdantieji ketina koreguoti daug kritikos sulaukusį projektą ir nebegąsdinti žmonių keturių procentų tarifais. Apie tai, ar biudžete ras pinigų prezidento siūlymams – didesnėms pensijoms bei vaiko pinigams – laidoje „Dienos komentaras“ atsakė  finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Europos Komisijos (EK) atstovams pareiškus, kad Lietuva nenurodė rimtų priežasčių, kodėl turėtų būti atidėti su mokesčių reforma susiję šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) įgyvendinimo terminai, Finansų ministerija tikina Briuseliui nuolat teikusi argumentus apie aplinkybes, lėmusias politines diskusijas dėl Vyriausybės pasiūlytos mokesčių reformos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad atsižvelgiant į viešojoje erdvėje kylančius nuogąstavimus, artimiausiu metu numatoma pateikti siūlymą pirmajam būstui taikyti nedidelį nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nematanti galimybės kitąmet skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimų, todėl tokios teisės įrašymas į įstatymą nieko neduotų. „Kadangi toje teisėje numatomi ir kiti saugikliai, tai reiškia, kad turėtų nebūti viršytas bendras skolinimosi limitas ir neviršytas bendras valdžios sektoriaus deficitas, kuris šiuo metu numatytas 2,9 proc.

Kitų metų Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetas yra racionaliai minimalus, tačiau didžiausiu iššūkiu žvalgybos tarnybai tampa neužtikrinamas finansavimo tvarumo, teigia šios tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Kitų metų planuojamą biudžetą – 50,5 mln. eurų – VSD vadina racionaliai minimaliu. „Mes manome, kad tai yra pakankamas biudžetas, kad galėtume atlikti numatytus darbus.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.

Daugelis lietuvių didesnes ar mažesnes pinigų sumas laiko sąskaitoje arba, kaip sakoma, grynaisiais „kojinėje“. Taip laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja: augant kainoms, už tą pačią sumą galima nupirkti vis mažiau prekių ir paslaugų. Dėl to specialistai gyventojams pataria nenaudojamus pinigus investuoti. O bene saugiausia investicija yra laikomi vyriausybių vertybiniai popieriai. Uždirbs daugiau nei 1 mln.

Į valstybės biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius surinka apie 11,105 mlrd. eurų pajamų – maždaug 8,4 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Per visus šiuos metus tikimasi surinkti 10 proc. daugiau įplaukų nei suplanuota (15,544 mlrd. eurų).   „Numatome 10 proc. geresnį jo (biudžeto pajamų plano – BNS) vykdymą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas.

Finansų ministerija siūlo savivaldybėms naudotis naujomis duomenų analizės priemonėmis, kurios vietos valdžiai turėtų padėti tiksliau įvertinti tarpusavio atotrūkį, išteklius bei padėtų rasti būdus gauti papildomų pajamų.   Tikimasi, kad savivaldybių darbą palengvins Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su mokslininkais sukurtas gyvenimo kokybės indeksas bei išlaidų ir pajamų atotrūkio vertinimo moduliai.

Dėl susprogdintos jungties dujų kaina europiečiams iškart pašoko penktadaliu. Kokį poveikį Lietuvos ekonomikai gali turėti tokie incidentai ir ar naujas valstybės biudžetas tautiečiams žada sotesnius ateinančius metus, klausiame ekonomisto Nerijaus Mačiulio. Susprogdinta jungtis Baltijos jūroje, kokių tai jau pasekmių turi? Pirma tiesioginė pasekmė yra ta, kad suskystintos gamtinės dujos Europoje pabrango apie 20 proc., nuo 40 iki 50 eurų už megavatvalandę.

Vyriausybė dar nepristatė kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų, kuriuose numatomos lėšos pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau paskelbė, kiek pinigų nuo 2024 m. pradžios pridės pensininkams ir kitų išmokų gavėjams.  Apie tai, kiek kitais metais augs pensijos, kokios išmokos didės, atsako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pirmadienį baigėsi antrosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 44,2 mln. eurų, sudaryta 3014 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, praneša Finansų ministerija. Tai reiškia, kad nusipirkę lakštų už, pvz., už 1 tūkst. eurų, po metų gyventojai atgaus šiuos pinigus ir papildomai dar 38 eurus. Už bendrą 44,2 mln. eurų sumą lakštų nusipirkę gyventojai iš viso uždirbs 1,68 mln.

Finansų ministerija gerina birželį skelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet smuks 0,4 procento. Birželį manyta, kad ekonomika smuks 1 procentu. Kitais metais prognozuojamas 1,7 proc. ekonomikos augimas, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Birželį manyta, kad BVP 2024 metais augs 2,5 procento. „Po ekonomikos sulėtėjimo šiemet, kitąmet numatomas grįžimas į augimo teritoriją.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė nepritarti idėjai keliems šalies miestams – istorinėms sostinėms – mokėti specialias tikslines valstybės dotacijas kultūros paveldui ir turizmo plėtrai. Tokį sprendimą pasiūlė  Finansų ministerija. Vyriausybės išvados paprašė Seimas, svarstantis socialdemokrato Kęstučio Vilkausko parengtą įstatymo pataisą dėl papildomo finansavimo istorinės sostinės statusą turinčioms teritorijoms.

Pirmadienį pradedama platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, pranešė Finansų ministerija. Už naują vienerių metų trukmės emisiją bus mokamos 3,8 proc. metinės palūkanos. Taupymo lakštus platins „Swedbank“ ir SEB. Ši taupymo lakštų emisija bus platinama rugsėjo 4–18 dienomis, o išperkama 2024-ųjų rugsėjo 19-ąją.  Anot Finansų ministerijos, tai saugi ir grąžą generuojanti investicija.

Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito įstaigos, preliminariais duomenimis, sumokėjo 56 mln. eurų avansinio solidarumo įnašo, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šią prievolę dar turi įvykdyti du bankai.  Avansas mokamas už antrąjį ketvirtį. Jį, anot ministerijos, sumokėjo 18 kredito įstaigų.

Finansų ministerijai siūlant įpareigoti savo transporto priemonę apdrausti ir dalies paspirtukų savininkus, dalis draudikų sako, kad be privalomos paspirtukų registracijos jų draudimas naudos neduos. Tuo metu kai kurie šio verslo atstovai mano, kad įvedus prievolę būtų daugiau saugumo, tai padėtų atlyginti neretai patiriamas žalas.

Finansų ministerija siūlo įpareigoti savo transporto priemonę apdrausti ir dalį paspirtukų vairuotojų, ketvirtadienį pranešė LRT naujienų portalas. Tai numatyta praėjusią savaitę registruotame įstatymo projekte.

Finansų ministerija oficialiai registravo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimus. Juose numatomos didesnės draudimo sumos, plečiama draudimo mokėtojų sąrašas. Pasak Finansų ministerijos, siūlomu projektu į nacionalinę teisę perkeliama ES direktyva, pagal kurią mažiausia draudimo suma turi būti 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui ir 1,3 mln. eurų dėl žalos turtui.

Platindama naują taupymo lakštų emisiją, Finansų ministerija  ypatingai didelio gyventojų, turinčių laisvų lėšų ir galinčių įsigyti valstybės vertybinių popierių, susidomėjimo nesitiki – iš žmonių tikimasi pasiskolinti 1-4 mln. eurų  „Konkretaus tikslo, kad norima išplatinti kažkiek milijonų lakštų neturime. (...) Čia daugiau gyventojams galimybė sudaryta skolinti. Jeigu, žiūrint istoriškai, viena tokių vertybinių popierių emisija būdavo iki 1 mln.

Pastaruosius kelerius metus lietuviai neturėjo jokių galimybių tiesiogiai paskolinti pinigų valstybei. Dėl to nemaža dalis palūkanų atitekdavo užsieniečiams. Tačiau nuo pirmadienio gyventojai vėl galės užsidirbti skolindami savo pinigus Lietuvai. Milijonai eurų palieka Lietuvą Pensijoms, sveikatos, krašto apsaugai, švietimui ir visoms kitoms viešosioms reikmėms Lietuva kasmet išleidžia daugiau pinigų nei surenka mokesčių, kuriais visa tai finansuoja.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti konservatoriaus Jurgio Razmos parengtai ir Seime svarstomai pataisai pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius užsieniečius, pavyzdžiui, pavėžėjus.

Lietuvos komerciniams bankams iki rugpjūčio pabaigos teks sumokėti pirmąjį laikinojo solidarumo įnašo įmoką, tačiau jie vis dar tiksliai nežino, kaip ji bus apskaičiuota, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė. Finansų ministerija tikina, kad mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra aiški. Avansinį įnašą pagal gegužę Lietuvoje įteisintą mokestį bankai turės sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Geriausias gyvenimo sąlygų rodiklis 2021 metais Lietuvoje buvo Vilniaus mieste, Kaune ir jo rajone. Beveik per dešimtmetį – nuo 2013 metų rodiklis gerėjo visose savivaldybėse, tačiau labiausiai – kaimiškose, skelbia Finansų ministerija.

Finansų ministerija blogina kovą skelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet smuks 1 procentu. Kovą manyta, kad ekonomika augs 0,5 procento. 2024 metais tikimasi 2,5 proc. ekonomikos augimo, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Kovą prognozuota, kad augimas sieks 3 procentus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada koreguoti mokesčių reformos pakete numatytą naują lengvatą žemės savininkams, kuriems ji būtų dovanota. G. Skaistės teigimu, ši lengvata bus tikslinama apimant daugiau šeimos verslo šakų, ne tik žemės ūkio sektoriuje.   „Esame pasirengę pakoreguoti tą nuostatą, įtraukiant platesnį ratą, galbūt, šeimos verslo šakų, kad būtų galima panaikinti tuos klausimus, kurie kyla dėl žemės išskirtinumo.

Finansų ministerija keliose vietose atnaujino parengtą mokesčių pertvarką ir trečiadienį teiks ją Vyriausybei, spręsiančiai, ar siūlyti projektą toliau svarstyti Seimui, pranešė ministrė Gintarė Skaistė. „Šiandien vykdama iš Briuselio į Vilnių pasirašiau mokesčių paketo teikimą, kuris bus svarstomas rytoj Vyriausybės posėdžio metu. Ieškant platesnio politinio sutarimo įstatymų projektų paketas keletoje vietų atnaujintas“, – feisbuke antradienį rašė ministrė.

Tarptautinis valiutos fondas (TFV) ragina vyriausybę suvaldyti infliaciją, kuri Lietuvoje tapo didžiausia eurozonos šalyse. Pirkėjai skundžiasi, kad produktų kainos kyla toliau, nepaisant prekybininkų skelbiamų nuolaidų ir akcijų. Tačiau vyriausybė vartotojams pagalbos nežada, tik planuoja Seimui pateikti naujų mokesčių projektus. Lietuvos parduotuvėse per metus svogūnai pabrango beveik trigubai. Pernai kainavę 50 ct už kilogramą, dabar kainuoja beveik pusantro euro.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė išrinkta Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų tarybos vicepirmininke, pranešė Finansų ministerija.  Į šį postą metiniame susitikime Samarkande ji paskirta vieneriems metams – iki 2024 metų gegužės. „Vienas artimiausio laikotarpio banko prioritetų, prie kurio įgyvendinimo turėsiu galimybę prisidėti – priimti sprendimus, užtikrinančius tęstinę veiklą Ukrainoje, įskaitant investavimą į skubaus atstatymo projektus.

Finansų ministerija pranešė, kad planuojamas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kt. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, šia pertvarka siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Trečiadienį Finansų ministerija publikavo specialią skaičiuoklę, kuri rodo, kaip individualią veiklą vykdantiems gyventojams pasikeis mokesčiai, jeigu Seimas priims ministerijos ir Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus. Sprendžiant iš skaičiuoklės, jeigu žmogus kas mėnesį gaus, pvz., 1 tūkst. eurų pajamų ir atskaito preziumuojamas fiksuotas 30 proc. išlaidas, palyginti su dabar mokamais mokesčiais, po pakeitimų jo mokėtina mokesčių suma išaugs 8,27 euro per mėnesį arba 99,22 euro per metus.

Kai kurių mokesčių reformos korekcijų pasiūliusi Finansų ministerija įnešė dar daugiau painiavos ir neaiškumų, sako mokesčių ir ekonomikos ekspertai. Komentuodami naujausius pasiūlymus jie sako, kad individualios veiklos apmokestinimas tebelieka labai sudėtingas ir kelia nerimo žmonėms, be to, iki 3 proc. sumažintas GPM tarifas šiai veiklai nekeičia esmės – jos apmokestinimas vis tiek auga.

Valstybės biudžeto pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 3,814 mlrd. eurų – 7,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Finansų ministerija. Jos duomenimis, šiemet sausį-kovą valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 4,594 mlrd. eurų – 8,5 proc. daugiau nei per pirmus tris 2022 metų mėnesius. Tai sudarė 24,5 proc. patvirtinto metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 2,943 mlrd. eurų – 7,83 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Pirmoji maždaug 500 mln. eurų subsidija iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvą pasieks gegužės viduryje, šeštadienį pranešė Finansų ministerija. Šį klausimą Stokholme aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir komisaras Paolo Gentiloni. Politikai susitikime taip pat aptarė planuojamą „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą iki 1,9 mlrd. eurų ir tolimesnį plano įgyvendinimą.

Gediminui Norkūnui penktadienį paliekant finansų viceministro postą, kitas žmogus į jo vietą kol kas nebus skiriamas.  Kaip BNS pranešė finansų ministrės atstovė Hermantė Brandišauskaitė, viceministro darbų tęstinumas bus užtikrintas juos perskirstant kitiems viceministrams. Ji negalėjo pasakyti, ar naujas viceministras bus skiriamas ateityje.

Etikos komisijai pripažinus supainiojus viešuosius ir privačius interesus apie pasitraukimą iš finansų viceministro posto pranešęs Gediminas Norkūnas pripažino, kad kuruodamas valstybės valdomą energetikos grupę „Ignitis grupė“ dalyvavo priimant kai kuriuos su ja susijusius sprendimus, taip pat teigė vizavęs akcininkų sprendimus, įskaitant bendrovės pelno paskirstymą.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas traukiasi iš užimamų pareigų. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pateiktą sprendimą. „Įvertinęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo motyvus ir plečiamąjį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo aiškinimą, nusprendžiau trauktis iš užimamų pareigų.

Baigiantis vienerių metų sutarčiai su dabartine Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinąja administratore, jos poreikis išlieka ir toliau, todėl bus skelbiama nauja atranka, pirmadienį pranešė Finansų ministerija. Anot pranešimo, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) raštas patvirtina, kad įmonei administravimas yra būtinas.

Parlamentui priėmus nuo 2021 metų pabaigos Seime įstrigusias pataisas dėl kuro ir degalų akcizų didinimo, valstybė kasmet gaus apie 70-80 mln. eurų papildomas pajamas, sako finansų viceministrė Rūta Bilkšytė.  „Poveikis fiskalinėms pajamoms nuo 2024 metų papildomai būtų 66 mln. eurų (iš akcizų didinimo – BNS), nuo 2025 metų – 79 mln. eurų“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstant pataisas teigė viceministrė.

Tarptautinės sankcijos reikšmingai veikia Rusijos ekonomiką ir valstybės finansus, sako Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip ji teigė skaitydama pranešimą JAV Hadsono instituto renginyje „Suvaržant Rusijos karo ekonomiką: pamokos iš Lietuvos“, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Finansų ministerija pranešė iki trečiadienio sulaukusi 67 pasiūlymų iš institucijų, organizacijų bei fizinių asmenų kovą pristatytam siūlomam mokesčių pakeitimų paketui. Pasak finansų viceministrės, mokesčių darbo grupės vadovės Rūtos Bilkštytės, išanalizavus gautus pasiūlymus per artimiausią mėnesį bus pristatytas atnaujintas mokestinių pasiūlymų paketas.     „Sulaukėme konstruktyvių siūlymų paketo tobulinimui, kuriuos atsakingai analizuosime bei vertinsime.

Baigiantis Finansų ministerijos ir sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinosios administratorės sutarčiai, į Lietuvą susitikti su Vyriausybės atstovais atvyksta vienintelės jos akcininkės „EuroChem Europe“, siejamos su Kremliui artimu Rusijos oligarchu Andrejumi Melničenka, atstovai. Dėl šių ryšių „Lifosa“ pernai buvo įtraukta į sankcionuojamų įmonių sąrašą, įmonei gegužę paskirtas administratorius.

Po nepalankaus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo dalies politikų raginimo atsistatydinti sulaukęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas sako, kad pasitraukimas iš pareigų dabar būtų nulemtas emocijų. Jis kartoja norintis sulaukti detalaus VTEK sprendimo dėl supainiotų viešųjų ir privačių interesų, aptarti situaciją su finansų ministre Gintare Skaiste ir tik tada komentuoti padėtį.