finansų ministerija

Iš šiems metams skirtų asignavimų teismams Vyriausybė dalį planuoja „permesti“ nagrinėjantiems migrantų bylas. Finansų ministerijos parengtame nutarimo projekte siūloma 320 tūkst. eurų sumažinti lėšas Vilniaus miesto, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Vilniaus regiono apylinkių teismams. Šiomis lėšomis, iš jų 316 tūkst.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ragina Finansų ministeriją greičiau apsispręsti dėl pridėtinės vertės (PVM) lengvatos restoranams ir viešbučiams, kuri baigia galioti šių metų pabaigoje.  Finansų viceministras teigia, jog bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Finansų ministerijos siūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Skaičiuojama, kad valstybės biudžetas per dvejus metus neteks apie 111 mln. eurų.

Finansų ministerija išlaiko birželį skelbtą Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir teigia, jog nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet sieks 1,6 procento.  Kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas, pirmadienį naujausias makroekonomikos prognozes pranešė ministerija. Birželį prognozuota, jog ekonomika 2023 metais augs 2,1 procento.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams penktadienį pasiekus politinį sutarimą dėl 5 mlrd. eurų paramos Ukrainai, finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuva yra pasiruošusi skubiai suteikti garantiją Europos Komisijai siekiant, kad parama Ukrainą pasiektų kuo greičiau. „Turime bendromis pajėgomis užtikrinti, kad tęsiantis karui būtų išlaikytas Ukrainos makroekonominis stabilumas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė 2023 metais kol kas neplanuoja įvesti naujų mokesčių, o turint politinių ir socialinių partnerių pritarimą jie galėtų įsigalioti anksčiausiai nuo 2024-ųjų.  „Noriu priminti, kad yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kad naujų mokesčių nebegalima priimti kartu su biudžetu, todėl bet kokių didinamų mokesčių, nuo 2023 metų įsigaliojančių, atnešti (į Seimą – BNS) neplanuojame“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministrė.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys Prezidentūros siūlymą suteikti savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą bei laisviau skolintis.  Finansų ministerija sutinka, kad siūlomas tikslas yra teisingas, tačiau siūloma svarstyti projektą kartu su Seimo rudens sesijai Vyriausybės planuojamu pateikti projektu. „Tiek Vyriausybė pateiktų savo projektą, tiek ir Prezidentūros projektas galėtų būti svarstomas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją bus taikomos tik nuo 2023 metų, priėmus naują valstybės biudžetą. Dėl nulinio tarifo šilumai ir kitų galimų papildomų priemonių energijos kainoms amortizuoti, jos teigimu, Vyriausybė apsispręs rugsėjo viduryje atnaujinus makroekonomikos prognozes.

Sankcionuojamai Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“ kol kas nepavyko panaikinti Finansų ministerijos sprendimo paskirti įmonės laikinąjį administratorių.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį atsisakė priimti „Lifosos“ skundą, nes įmonei atstovavusiam advokatui Ramūnui Audzevičiui nebuvo tinkamai suteikti įgaliojimai.  „Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatui tinkamai suteikti įgaliojimai vesti bylą.

Sankcionuojama Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“ teismams skundžia Finansų ministerijos sprendimą paskirti įmonės laikinąjį administratorių bei juo skirti įmonę „Finance Guru“.  Specialioji teisėjų kolegija, sudaryta iš keturių Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų, rugpjūčio 10 dieną nusprendė, jog „Lifosos“ skundas dėl „Finance Guru“ paskyrimo teisėtumo gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl grąžinamas Viln...

Ukrainos finansų ministerija trečiadienį, liepos 20 dieną, privačių užsienio kreditorių paprašys atidėti skolų mokėjimą. Apie tai rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais. Pasak leidinio, Ukraina planuoja žengti pirmą žingsnį restruktūrizuodama savo valstybinę skolą užsieniui, nes vyriausybė nori sutaupyti kuo daugiau pinigų užsitęsusiam karui su Rusija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė savivaldybėms ir mokyklų vadovams pristatė projektą, skirtą skatinti mokinių atsiskaitymus negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose. „Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija trečiadienį susitinka su Seimo Biudžeto ir Finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkais aptarti turizmo situaciją ir šių metų pabaigoje baigiančią galioti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.  Asociacijos teigimu, paslaugų eksportas turi būti skatinamas, išlaikomos konkurencingos apgyvendinimo kainos, siekiant pritraukti kuo didesnius turistų srautus ir nediskriminuoti Lietuvos viešbučių kaimyninių šalių atžvilgiu.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas planuoja steigti kapitalo rinkos tarybą, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai parengtą kapitalo rinkos plėtros priemonių planą ir jame numatytas plėtros priemones aptarė Finansų rinkos politikos formavimo patariamosios komisijos posėdyje. „Gilesnė kapitalo rinka leis sukurti papildomus finansavimo šaltinius verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Nepaisant karo Ukrainoje sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti – augimas sieks 1,6 proc. ir BVP bus sukurta už 46,27 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis). 2023 metais ekonomika turėtų augti 2,1 proc., o 2024–2025 metais – po 3 proc. (iki 50,1 mlrd. eurų 2025 metais) Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Finansų ministerija teigia, kad Seimo opozicijos siūlomas antiinfliacinių priemonių paketas kainuotų biudžetui mažiausiai 1,2 mlrd. eurų ir dar pakurstytų infliaciją.  Taip ministerija reagavo į penktadienį parlamento darbą boikotuojančios opozicijos Seime pradėtas registruoti įstatymų pataisas, kuriose, be kitų dalykų, numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir mažesni akcizai degalams.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) svarsto dėl laikinojo administratoriaus dar dviem Vakarų sankcijų Rusijai ir jos oligarchams suvaržytų Lietuvos įmonių sąraše esančioms įmonėms, sako tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas. Dėl to tariamasi su Finansų ministerija.  „Kol kas Finansų ministerija mūsų prašo, kad mes pateiktume platesnį vertinimą.

Lietuvos Vyriausybė ketina suteikti papildomą 10 mln. eurų garantiją Pasaulio bankui, teikiančiam skubią paramą Ukrainai. Pinigai bus skirti Ukrainos viešojo sektoriaus darbuotojų, įskaitant valstybės tarnautojus ir mokytojus, atlyginimams.   Vyriausybės nutarimo projektą parengusi Finansų ministerija skelbia, kad PB paskolos priemone PEACE (angl.

Lietuvoje kuriantis vis daugiau virtualių valiutų operacijų įmonių, ypač iš Estijos, ir šiam procesui keliant vis didesnių rizikų, Vyriausybė trečiadienį pritarė griežtesniam kripto valiutų sektoriaus reguliavimui.  Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Estijai sugriežtinus šio sektoriaus reguliavimą, daug šios šalies įmonių persikėlė į Lietuvą.

Naujas Finansų ministerijos siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis galėtų būti įgyvendintas greičiau nei 2025 metais, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Finansų ministerija siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Teigiama, kad mokestis ne tik padės didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, bet ir sureguliuos būsto rinką ir kainas.  Pirmadienį surengtoje diskusijoje apie mokesčio pakeitimą finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad savivaldybės geriausiai mato, ko reikia gyventojams, ypač kalbant, apie infrastruktūrą. „Savivaldybėms siūloma numatyti galimybę skolintis papildomai.

Roterdame, Nyderlandų Karalystėje, vykstančiame Europos liaudies partijos (angl. European People‘s Party, EPP) kongrese, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog susivienijusi Europa privalo vieningai atsakyti į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, kaip visai neseniai demonstravo vienybę kovodama su pandemija. Tai ji sakė dalyvaudama kongreso panelinėje diskusijoje „Mūsų ekonomikos atsparumo ir klestėjimo stiprinimas“, rašoma ministerijos internetiniame puslapyje.

Finansų ministerija nelinkusi pritarti siūlymui didinti metinės 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, nuo kurios privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Ji ragina palaukti geresnių laikų bei mokesčių pertvarkos. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas teigia, kad ši permaina būtų naudinga pagal verslo liudijimą dirbantiems gyventojams.

Gyvenimo kokybės indekse (GKI) pirmauja trys didieji Lietuvos miestai, skelbia Finansų ministerija. 2020 metais pirmoje vietoje buvo Vilniaus miestas su 0,871 indeksu, antras – Kaunas (0,718), trečia – Klaipėda (0,692), ketvirta – Neringa (0,691), penktas – Kauno rajonas (0,674). Šalies vidurkis – 0,55. Pasak ministerijos, nors Vilnius bendrai GKI pirmauja 2013-2020 metais, tačiau vertinant atskiras sritis arba rodiklius, jis ne visur užėmė aukščiausią vietą.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody’s Investment Service“ patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą A2 ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą, pranešė Finansų ministerija. „Šalies ekonomika sėkmingai įveikė pandemijos egzaminą – duomenys rodo, kad nesuklupo ir prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.

Ketvirtą šimtmetį skaičiuojančią Panemunės pilį galima rasti Lietuvos Respublikos piliečio paso viduriniame atvarte arba kelyje Jurbarkas-Kaunas. Anksčiau tai buvo LDK didikų namai ir pasipriešinimo Rusijos imperijai simbolis. Dabar gyvybe pulsuojanti pilis traukia istorijos mėgėjus, šiuolaikinio meno gurmanus, išskirtinės vietos savo šventei ieškančius gyventojus ir oficialių vizitų organizatorius. Pasak Panemunės pilies direktoriaus ir architektūros istoriko dr.

Vyriausybė šiandien svarstys Finansų ministerijos siūlymą didinti išlaidas šalies gynybai iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) ir teikti siūlymą Seimui atitinkamai tikslinti biudžetą. Toks pakeitimas sudarytų galimybę šalies gynybai ir saugumui šiemet skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų.  „Didėjant įtampai ir prastėjant saugumo situacijai regione, turime daugiau dėmesio skirti mūsų krašto gynybai ir saugumui stiprinti.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ir Energetikos ministerijų teiktam antrajam pasiūlymų paketui, siekiant sumažinti Lietuvos gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą. Anot ministrų, stebint vis dar įtemptą tarptautinę situaciją dėl energijos kainų šuolio, siūlomos konkrečios priemonės, padėsiančios Lietuvos gyventojams: 0 proc.

Automobilių taršos mokestis neperžengė Seimo barjero – parlamentarai po pateikimo jį atmetė. Projektas grąžintas tobulinti, o mokesčio projekto veidu tapęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas viešai pareiškė, kad projekto nekeis ir už mokestį atsakingos Susisiekimo ir Finansų ministerijos. Ministerijos automobilio mokesčio idėją giria, bet apie jo ateitį kalba miglotai. Seimas praėjusią savaitę po pateikimo atmetė automobilių taršos mokestį.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusių Lietuvos įmonių paramos prašymai bus vertinami sparčiau. Finansų ministerijos siūlymu numatyta supaprastinti vertinimą, ar jos tikrai negauna bankų finansavimo.  „Siūlymas susijęs su atsiradusiomis geopolitinėmis įtampomis, kai taikomi tam tikri prekybos ribojimai nepaskelbus sankcijų“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad infliacija Lietuvoje 2022 metais sieks apie 4 proc.  „Asmeniškai manau, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija bus apie 4 proc.“, – ketvirtadienį Seime sakė finansų ministrė.    Pasak jos, Finansų ministerija atnaujintas makroekonomines prognozes pateiks gruodžio viduryje.  G. Skaistės teigimu, Europos Komisija Lietuvai prognozuoja 3,1 proc. vidutinę metinę infliaciją, kitos institucijos – apie 3,5 proc.

Finansų ministerijai baigiant analizuoti naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio alternatyvas, Prezidentūra mano, kad dėl jo reikia išsamios diskusijos siekiant apsaugoti mažiausiai uždirbančius žmones. Tačiau, pasak prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, prioritetas turėtų būti teikiamas kitoms mokesčių iniciatyvoms.  „Vertinant nekilnojamojo turto apmokestinimą, reikalinga labai plati diskusija.

Finansų ministerija palaiko Seime svarstomą siūlymą nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą.  Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime siūloma pritarti tai numatančioms Azartinių lošimų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisoms, kurias parengė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Šiuo metu nuotolinių lošimų įmonėms taikomas 13 proc.

Nuo kitų metų Lietuvoje keičiamas ne tik gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas. Taip pat didėja įmoka į pensijų fondus tiems, kas yra pasirinkę pensiją kaupti papildomai. Dėl to nuo sausio mėnesio dalis darbuotojų pinigų į sąskaitą gaus mažiau. Specialistai skaičiuoja, kad suma, kuri bus išmokėta darbuotojui, dėl numatomų pasikeitimų keisis nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų.

Finansų ministerijos suburta darbo grupė, nagrinėjusi galimus mokesčių pakeitimus, įskaitant ir dalies lengvatų atsisakymą, vis dar vertina alternatyvas bei jų fiskalinį poveikį viešiesiems finansams. Ministerija BNS nenurodė, kada siūlomi pakeitimai bus pristatyti verslui ir visuomenei.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kylančios degalų kainos – visiškai normalus dalykas atsigaunant pasaulio ekonomikai ir augant naftos kainai. Vyriausybės vadovė taip pat ramino, kad Finansų ministerijos parengti akcizų pakeitimai laukia tikrai ne nuo sausio 1-osios. „Turbūt reikia mažiau „nervuotis“, nes reikia suprasti, kokios yra fundamentalios priežastys. Naftos kainos kritimas ar augimas paprastai visada seka pasaulio ekonomikos konjunktūrą.

Finansų ministerija neketina atsižvelgti į savivaldybių prašymą laikinai suspenduoti jų skolinimąsi ribojančias taisykles ir kitąmet leisti joms pasiskolinti iki 15 proc. planuojamų metinių pajamų, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Šį ir kitus siūlymus dėl 2022 metų biudžeto LSA antradienį dar kartą pateikė finansų ministrei Gintarei Skaistei. „Susitikimas manęs nenuvylė, nes lūkesčiai buvo nuliniai, jie pilna apimtimi ir išsipildė.

Finansų ministrė teigia, kad nuo 2022 metų pradžios nenumatomi jokie pokyčiai mokesčių sistemoje, be jau suplanuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo.  „Jokių mokesčių su (2022 metų – BNS) biudžetu, be neapmokestinamojo pajamų dydžio keitimo, nesiūlome. Visos diskusijos dėl galimų mokestinių pokyčių, jos vyks, manau, ilguoju laikotarpiu“, – pristatydama 2022 metų biudžeto projektą žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė Gintarė Skaistė.

Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų sudaryti 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama 2022 metų biudžeto projektą. Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, tačiau deficitas bus mažesnis nei šiemet, kai jis turėtų sudaryti 4,4 procento. 2020 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 7,4 proc. BVP.

Naujus mokesčius, lengvatų naikinimą aptarianti darbo grupė nieko nežino, teigė jai priklausantis ekonomistas Marius Dubnikovas.  Apie tai, kaip vyksta darbas grupėje ir ką žino jos nariai, ekonomistas pasakojo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, jūs priklausote tai darbo grupei, kuri diskutavo ir svarstė mokesčius, jų galimus pakeitimus, mokesčių lengvatų naikinimą ir pan.

Lietuva iki 2030 metų siekia nuosekliai sumažinti šiuo metu esantį 25 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį iki Europos Sąjungos vidurkio – 10 procentų. Tai numatyta Šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plane, kurį finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį pristatė Vyriausybės pasitarime, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Finansų ministerija ketina taisyti tvarką, pagal kurią įmonės  įtraukiamos į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, rašo portalas vz.lt. Siekiama nustatyti bendrą principą, kad įmonės pripažįstamos neatitinkančios patikimos mokesčių mokėtojos kriterijų nepriklausomai nuo to, ar jie padaro pirmą administracinį nusižengimą, ar pakartotinį – visais atvejais būtų vertinamas už padarytą nusižengimą paskirtos baudos dydis.

Finansų ministerija siūlo siaurinti mokesčių lengvatas už dovanas – dėl jų biudžetas kasmet netenka apie 60-70 mln. eurų.  Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės vadovė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį sakė, kad artimų giminaičių dovanoms, už kurias dabar nereikia mokėti, ketinama nustatyti neapmokestinamą minimumą. Sutuoktinių, vaikų, tėvų, vaikaičių ir senelių dovanų neapmokestinama vertė galėtų būti  200-500 tūkst. eurų, o brolių ir seserų – 100 tūkst.

Finansų ministerija siūlo svarstyti tris neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) keitimo alternatyvas – jį didinti 37 eurais, 60 eurų arba sulyginti su minimaliu mėnesio atlyginimu (MMA).  Šiuos pasiūlymus finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį pristatė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupei.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje surenkama ir perskirstoma gana nedaug mokesčių. Dėl to kai kurioms „nemokamoms“ viešosioms paslaugoms trūksta lėšų kokybei užtikrinti. Be to, ilgainiui tokie mokesčiai lemia augančią pajamų nelygybę, kai turtingesni vis labiau turtėja, o gyvenantys skurdžiai – vis labiau skursta. Kaip spręsti šias problemas, kokius naujus mokesčius įvesti ar kokius esamus padidinti, trečiadienį diskutuota Finansų ministerijos suburtoje ekspertų grupėje.

Tik šiemet įsigaliojo naujas Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymas, numatantis ypatingą visuomeninio transliuotojo finansavimo tvarką. Vadovaujantis ja, dešimtys milijonų eurų skiriama kaip fiksuota surinktų mokesčių dalis. Vis dėlto kitų metų LRT biudžetas pakibo ant plauko dėl gana keisto dalyko – tarpelio tarp dviejų žodžių įstatyme.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ didžiausi akcininkai bei kapitalo rinkos dalyviai ragina reguliatorių tobulinti grupės įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bei „Litgrid“ paslaugų kainų nustatymo metodikos projektą. Viešos konsultacijos metu jie pabrėžė, kad priimant sprendimą dėl metodikos būtina įvertinti galimą neigiamą pakeitimų poveikį Lietuvos kapitalo rinkai bei investuotojų lūkesčiams, taip pat užtikrinti tvarų ESO įsiskolinimo lygį. 73 proc.

Žadama, kad nuo sausio mažiausiai uždirbančiųjų piniginės pilnės ne tik dėl minimalios algos augimo, bet ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pakeitimų. Skaičiuojame, kiek tai duotų naudos žmogui. Visgi, ruošiamasi naikinti ir kai kurias lengvatas, siūlyti įvesti naujų mokesčių. Finansų ministrę ir kitus politikus susikvietęs prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad NPD augimui pritaria praktiškai visos politinės jėgos.