finansų ministerija

Atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Finansų ministerijai siūlant griežtinti verslo liudijimų išdavimą ir nustatyti jo galiojimo laiką 30 dienų iš eilės, smulkusis verslas tokią idėją kritikuoja, tuo metu parlamentarų vertinimai skiriasi – vieni sako, kad taip bus mažinamas piktnaudžiavimas, kiti siūlo numatyti lankstesnes sąlygas.

Finansų ministerijai praėjusią savaitę pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo palankesnę mokestinę aplinką verslui bei mažesnį užsieniečių apmokestinimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad valdantiesiems vertinant savivaldos rinkimų rezultatus ir daugiau dėmesio skiriant savo partijų veiklos analizei, šią savaitę paskelbta mokesčių pertvarka gali nepavykti.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad siekiant efektyvesnės pagalbos Ukrainai, pritaikius sankcijas įšaldytą Rusijos piliečių ir įmonių turtą valstybės turėtų naudoti koordinuotai.    Jis abejoja, ar Lietuvai reikėtų vienašališkai priimti sprendimus, kur ir kaip Ukrainos atstatymui panaudoti čia įšaldytas lėšas.  „Sankcijos, kurių pagrindu turtas įšaldyta yra tarptautinės ir europinės.

Darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais gali augti greičiau nei infliacija, dėl to gyventojų perkamoji galia augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prognozuojame, kad nedarbo lygis išliks stabilus, o darbo užmokesčio augimas, pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, turėtų pranokti vidutinės metinės infliacijos dydį, kuris 2023 metams numatomas.

Finansų ministerijai antradienį pristačius siūlomą mokesčių pertvarką BNS pateikia svarbiausių pokyčių santrauką.  Individuali veikla. Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: . 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų. Papildomas GPM.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, Finansų ministerijos paskelbta mokesčių pertvarka Seimo posėdžių salę gali pasiekti kiek pakitusi. „Seimą gali pasiekti jau šiek kiek kitoks modelis, svarbiausia, kad būtų subalansuota (...)“, – Seime žurnalistams antradienį teigė M. Lingė.   Pasak jo, pokyčių gali atsirasti paketą derinant su visuomene ir verslu.

Finansų ministerijos rengiama mokesčių pertvarka numato „Sodros“ įmokų pokyčius individualios veiklos pajamoms, skelbia portalas „Delfi“, remdamasis „darbiniu“ dokumentu.  Siūloma „Sodros“ įmokas skaičiuoti nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, nepriklausomai nuo individualios veiklos pobūdžio, be to, siūloma suvienodinti „Sodros“ lubas – 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio lubas individualios veiklos pajamoms suvienodinti su 60 VDU darbo pajamų lubomis.

Mokesčių pertvarkos pakete Finansų ministerija siūlo įvesti dar vieną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą dirbantiesiems pagal darbo sutartis, taip pat – pajamų „lubas“ verslo liudijimų turėtojams. Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienio vakarą planuojamus Vyriausybės siūlymus pristatė koalicijos partnerei Laisvės frakcijai Seime. Informaciją apie siūlomus pakeitimus BNS patvirtino keli Laisvės frakcijos nariai, atsisakę būti įvardytais.

Finansų ministerija nepritaria opozicijos idėjai 20 proc. pelno mokesčio leisti įmonėms pervesti savivaldybėms, kuriose jos veikia. Pasak jos, tai didintų administracinę naštą, o valstybės biudžetas negautų daugiau nei 300 mln. eurų metinių pajamų.  Pelno mokesčio pataisą, kuria siūloma 80 proc.

Išaugus paskolų palūkanoms finansų įstaigos iš gyventojų ir verslo gali uždirbti gerokai daugiau nei įprastai. Dėl to joms turi būti įvestas naujas mokestis. Iš jo surinkti pinigai turėtų būti skirti kelių ir uostų gerinimui. Ketvirtadienį naują mokestį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko valdybos (LB) pirmininkas Gediminas Šimkus.  Pasak G. Skaistės, iš bankų paimti pinigai bus skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui.

Prognozuojant, kad Lietuvos komerciniai bankai šiemet gali gauti milijardinį pelną, finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko valdybos (LB) pirmininkas Gediminas Šimkus ketvirtadienį pristatys pasiūlymus, kaip apmokestinti „netikėtą“ bankų sektoriaus grąžą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad, vertinant Lietuvos pateiktą prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), Europos Komisijoje (EK) šiuo metu susitarta dėl 31 iš 33 numatytų rodiklių.  Pasak ministrės, pasiekti likusius du rodiklius gali būti suteiktas papildomas terminas, dėl to „santykinai nedidelė dalis“ prašomos subsidijos gali būti išmokėta vėliau.

Finansų ministrė sako, jog Lietuvos komerciniai bankai šiemet galėtų gauti apie 1 mlrd. eurų pelno, kai įprastai jis būna apie 300-400 mln. eurų, todėl, pasak Gintarės Skaistės, bus svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įvesti solidarumo įnašą, o papildomos valstybės pajamos galėtų būti skiriamos krašto apsaugai.

Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka tapo Lietuvos finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ ekspertu.  Kartu su V. Šapoka centre dirba ir buvusi jo atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė. „Jie yra čia, kad pasidalintų savo patirtimi, kaip sukurti įmonės viziją ir strategiją“, – rašoma „Rockit“ feisbuko paskyroje.  V. Šapoka finansų ministru tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje dirbo 2016–2020 metais.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikėtina, jog tiek Europos, tiek Lietuvos ekonomika šiais metais išliks augimo kelyje. Ministrės teigimu, žvelgiant į ekonomikos prognozes, yra atsargaus optimizmo.

Centrinės valdžios deficitas 2022 metais buvo neigiamas ir siekė 1,19 mlrd. eurų bei sudarė 1,8 proc. projektuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios pajamos pernai buvo 19,8 mlrd. eurų, išlaidos – 19,9 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 1,17 mlrd. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Mokesčiai sudarė 59,6 proc. praėjusių metų pajamų, 33,1 proc. – socialinės įmokos.

2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   Verslo atstovai sako, kad tokioms investicijoms labiau pasiruošusios didesnės įmonės, vidutinėms ir smulkioms reikės didesnės paramos. Chemijos pramonei transformuotis sudėtinga dėl objektyvių priežasčių.  „Privačių žaliųjų finansų skatinime ambiciją, kuri buvo 2021-2022 metais, kada buvo pritraukta apie 220 mln.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį aptars kai kurių Seimo narių siūlymą indeksuoti dienpinigių ir kitas komandiruočių išlaidas, o konkrečius dienpinigių dydžius ir jų mažinimo kriterijus numatyti darbo sutartyse. Tokie pakeitimai būtų aktualiausi transporto ir logistikos verslui.  Darbdavių atstovai teigia, kad nelogiška indeksuoti šias išlaidas.

Šiandien oficialiai veiklą pradėjo Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva įsteigta, viešąjį ir privatų sektorius apjungianti, Kapitalo rinkos taryba. Ji užtikrins dialogą tarp rinkos dalyvių ir valstybės institucijų, bus atsakinga už bendrą Lietuvos kapitalo rinkos plėtros strategiją ir vieningos pozicijos formavimą Europos Sąjungos lygiu, skelbia Finansų ministerija.

Šiemet Lietuvoje infliaciją toliau skatins maisto kainos, tačiau metų viduryje ji turėtų pasiekti vienaženklį skaičių, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Finansų viceministras mano, jog infliacija šiais metais lėtės „gana ženkliai“, jeigu nebus naujo šoko energetikos rinkoje.    „Mastas taps pagrindiniu infliaciją didinančiu veiksniu.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aptars Finansų ministerijos ir Lietuvos banko praėjusių metų gruodį atnaujintas 2023 metų makroekonomines prognozes.   „Matome, kad atsargiau žiūrima į padėtį, bet iš principo nemažai rodiklių rodoma, kaip prognozės gerėja, negu buvo tas vaizdas matomas dar rugsėjį, kada neapibrėžtumo turėjome daugiau“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų trečiadienį nutarė skirti Finansų ministerijai iki 556,8 mln. eurų elektros ir gamtinių dujų kompensacijoms. Iki 174 mln. eurų skirta kompensacijoms už elektrą įmonėms – joms subsidija mokama nuo sausio iki kovo pabaigos, o dar iki 382,8 mln. eurų – kompensacijoms už elektrą ir dujas buitiniams vartotojams nuo sausio iki birželio pabaigos.

Valstybė verslui už elektrą nuo spalio jau kompensavo trečdalį ketvirtajam metų ketvirčiui skirtos sumos – 69 mln. eurų.  Valstybė dabar padengia pusę įmonių mokamos elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę. Iš viso tam šį ketvirtį skirta 212 mln. eurų. Pramonininkai neatmeta, kad kitąmet kompensacijų poreikis augs.  „Kol kas kompensacijos pareikalavo 69 mln.

Šiemet Lietuvoje surengti 48 aukcionai, kurių metu vidaus rinkoje pasiskolinta beveik 1,7 mlrd. eurų, skelbia Finansų ministerija.  Anot jos, populiariausios buvo penkerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos – jų išleista už 545 mln. eurų. „Nors finansų rinkos buvo nepastovios, sėkmingai užbaigėme šių metų skolinimosi programą vidaus ir užsienio rinkose.

Mokesčių inspektoriai negalės tikrinti transporto priemonių kaip policininkai, muitininkai, pasieniečiai ar aplinkosaugininkai. Taip ketvirtadienį apsisprendė Seimas, kai svarstydamas mokesčių administravimo pataisų paketą atmetė ankstesnį Finansų ministerijos pasiūlymą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagal pirminę Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą, norėta, kad mokesčių inspektoriai galėtų stabdyti, sulaikyti ir tikrinti vairuotojus.

Lietuva jungiasi prie naujo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Atsparumo ir tvarumo fondo  – jo lėšomis bus remiamos Ukrainos ir besivystančių šalių struktūrinės reformos.  Trečiadienį Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui fonde, pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako pasauliui išgyvenant šoką po šoko būtina didinti pažeidžiamiausių valstybių atsparumą pandemijoms, klimato kaitai, itin didelėms energijos kainoms.

Lietuva kiek vėluodama pateikė Europos Komisijai (EK) pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).  Planuojama, kad paramą Lietuvą gaus, jei EK vertinimas bus pozityvus, pranešė Finansų ministerija. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog tai reikšmingas „Naujos kartos Lietuvos“ plano įgyvendinimo žingsnis.

Trečiadienį vakare po darbo valandų Finansų ministerija išplatino pranešimą apie tai, kad teikiam patikslintus įstatymo pakeitimus dėl gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo Lietuvoje. Juo siūloma apmokestinti visus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą (nustatant neapmokestinamą dydį), kaip yra dabartiniame įstatyme.

Antradienį Vyriausybėje bus pristatytos Lietuvos kapitalo rinkos plėtros gairės, kuriomis siekiama palengvinti įmonių galimybes galimybes pritraukti ilgalaikį finansavimą, taip pat didinti taupymo ir investavimo priemonių įvairovę šalies gyventojams. Anot Finansų ministerijos, gairės apima skolos ir nuosavybės vertybinių popierių rinką, mažmeninių investuotojų investavimą į vertybinius popierius, investicinių ir pensijų fondų rinką bei sutelktinį finansavimą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad Seimas antradienį palaikys Vyriausybės siūlymą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms pratęsti pusmečiui, o ne metams, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas.  „Vyriausybė siūlo jos nebepratęsti ir tikimės, kad Seimas palaikys šį sprendimą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Seimas neseniai priėmė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kurie bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams suteikė teisę tvarkyti specialiųjų kategorijų asmens duomenis. Tai apima duomenis apie rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius, biometrinius, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Socialiniuose tinkluose dėl to iškart kilo pasipiktinimas.

Finansų ministrei pareiškus, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata yra naudingiausia didelėms bendrovėms, pirmiausia greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, jog lengvata aktuali daugiau nei 40 proc. viešojo maitinimo įmonių. „Finansų ministrė pareiškė, kad PVM lengvata (...) nėra aktuali daugumai sektoriaus įmonių, nes tik greitojo maisto restoranai ir picerijų tinklai yra PVM mokėtojai.

Sankcionuojamai Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“ dar kartą nepavyko panaikinti Finansų ministerijos sprendimo paskirti įmonės laikinąjį administratorių.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) spalio 10 dieną atsisakė priimti „Lifosos“ skundą bei atnaujinti terminą jį pateikti.

Jungtinėse Valstijose (JAV) viešinti finansų ministrė Gintarė Skaistė Iždo departamento atstovus kvietė plėsti sankcijas Rusijai, užtikrinti paramą jos agresiją patiriančiai Ukrainai. Susitikime su JAV Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo ji taip pat kvietė priimti koordinuotus sprendimus, kurie padėtų sumažinti globalias energijos kainas.

Lietuva per Pasaulio banką skiria 5 mln. eurų skubiems Ukrainos atstatymo darbams, ketvirtadienį pranešta per Vašingtone vykusią Pasaulio banko (PB) apvalaus stalo diskusiją dėl finansinės paramos Ukrainai mobilizavimo. Kaip pranešė Finansų ministerija, anonsuota, Lietuva skirs papildomus 5 mln. eurų į PB naujai kuriamą Ukrainos išlaisvinimo, atsigavimo, rekonstrukcijos ir reformų patikos fondą (angl.

Estijos vyriausybė antradienį paskelbė ketinanti išleisti 10 metų trukmės tarptautinių obligacijų. Pajamos iš obligacijų bus panaudotos valdžios sektoriaus deficito padengimui šių ir kitų metų pabaigoje, taip pat likvidumo rezervo papildymui, pareiškė finansų ministerija. Obligacijų emisijos apimtis ir pajamingumas bus nustatyti išleidimo metu ir priklausys tiek nuo rinkos palūkanų normų, tiek nuo vertybinių popierių paklausos.

Veiklą sustabdžiusios sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sandorių tikrinimas galėtų būti trumpesnis ir paprastesnis – tokią galimybę institucijoms siūlo įvertinti Seimo Ekonomikos komitetas.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį spręs, ar įpareigoti Finansų ministeriją labiau rūpintis neveikiančia sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“.   Parlamentarai norėtų, kad būtų supaprastinti „Lifosos“ produkcijos pardavimai Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms bei kooperatyvams.

Apskaičiuoti sumą, kiek lėšų reikės gyventojų elektros ir dujų kainų subsidijoms, Finansų ministerijai yra sudėtinga dėl nuolat kintančių jų kainų, sako ministrė Gintarė Skaistė. Ji pripažįsta, kad biudžete tam reikės numatyti „ženklias“ sumas.   „Vertiname labai daug alternatyvų ir įvairiausių variantų, kaip galėtų atrodyti elektros ir dujų kainų augimo dalies subsidija“, – Darbo partijos frakcijoje antradienį sakė finansų ministrė, atsakydama į „darbiečio“ Vytauto Gapšio klausimą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kriterijus atitinkančioms žemės ūkio bendrovėms bus leista atidėti mokesčius ir pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis apyvartai. Tai bus pagalba joms dėl išaugusių energetikos kainų.  „Mokestinės pagalbos priemonėmis, kurias dabar rengiame su Valstybine mokesčių inspekcija ir „Sodra“, taip pat galės pasinaudoti ir žemės ūkio sektorius.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog Europa turi stiprinti savo ambicijas žaliosios transformacijos srityje ir užtikrinti, kad šiam tikslui būtų skiriami tinkami ištekliai. Ministrės teigimu, žalioji pertvarka yra vienintelis būdas tapti nepriklausomiems nuo Rusijos iškastinio kuro ir padidinti ekonomikos atsparumą būsimiems sukrėtimams. Tai G. Skaistė aptarė su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) direktorių valdybos nariais, pranešė Finansų ministerija.

Finansų ministrė kol kas neatskleidžia, ar siūlys palikti pridėtinės vertės (PVM) lengvatą viešbučiams. Ji baigia galioti šių metų pabaigoje.  „Yra vertinama apgyvendinimo sektoriaus situacija, jų pajamos ir apyvartos, tačiau sprendimai bus daromi drauge su biudžeto projektu, matant visus poreikius, nes tų poreikių yra įvairiausių, o juos visus reikia suvesti į vieną bendrą dokumentą“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Gintarė Skaistė. Lengvatinis 9 proc.

Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį aptars priemones kovojant su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymu. Šių ir kitų ekonominių bei finansinių nusikaltimų problematiką parlamentarai aptars su Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansų ir vidaus reikalų ministerijų atstovais.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,6 proc., o 2023 metais dar lėčiau, Valstybės kontrolė (VK) skelbia neatmetanti, kad Lietuvos ekonomika kitąmet galėtų susitraukti, jei toliau išliks įtempta padėtis energijos išteklių rinkose, augs infliacija, prastės verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Vyriausybė preliminariai skaičiuoja, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė. Tam 2023 metų biudžete planuojama skirti apie 1,3 mlrd. eurų.  Tai rašoma prezidento Gitano Nausėdos rašte, išsiųstame kai kuriems Seimo nariams. Rašte, kurį matė BNS, surašyti siūlymai, kaip spręsti energetikos kainų krizę.

Iš šiems metams skirtų asignavimų teismams Vyriausybė dalį planuoja „permesti“ nagrinėjantiems migrantų bylas. Finansų ministerijos parengtame nutarimo projekte siūloma 320 tūkst. eurų sumažinti lėšas Vilniaus miesto, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Vilniaus regiono apylinkių teismams. Šiomis lėšomis, iš jų 316 tūkst.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ragina Finansų ministeriją greičiau apsispręsti dėl pridėtinės vertės (PVM) lengvatos restoranams ir viešbučiams, kuri baigia galioti šių metų pabaigoje.  Finansų viceministras teigia, jog bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu.