finansų ministerija

Pastaruosius kelerius metus lietuviai neturėjo jokių galimybių tiesiogiai paskolinti pinigų valstybei. Dėl to nemaža dalis palūkanų atitekdavo užsieniečiams. Tačiau nuo pirmadienio gyventojai vėl galės užsidirbti skolindami savo pinigus Lietuvai. Milijonai eurų palieka Lietuvą Pensijoms, sveikatos, krašto apsaugai, švietimui ir visoms kitoms viešosioms reikmėms Lietuva kasmet išleidžia daugiau pinigų nei surenka mokesčių, kuriais visa tai finansuoja.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti konservatoriaus Jurgio Razmos parengtai ir Seime svarstomai pataisai pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius užsieniečius, pavyzdžiui, pavėžėjus.

Lietuvos komerciniams bankams iki rugpjūčio pabaigos teks sumokėti pirmąjį laikinojo solidarumo įnašo įmoką, tačiau jie vis dar tiksliai nežino, kaip ji bus apskaičiuota, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė. Finansų ministerija tikina, kad mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra aiški. Avansinį įnašą pagal gegužę Lietuvoje įteisintą mokestį bankai turės sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Geriausias gyvenimo sąlygų rodiklis 2021 metais Lietuvoje buvo Vilniaus mieste, Kaune ir jo rajone. Beveik per dešimtmetį – nuo 2013 metų rodiklis gerėjo visose savivaldybėse, tačiau labiausiai – kaimiškose, skelbia Finansų ministerija.

Finansų ministerija blogina kovą skelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet smuks 1 procentu. Kovą manyta, kad ekonomika augs 0,5 procento. 2024 metais tikimasi 2,5 proc. ekonomikos augimo, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Kovą prognozuota, kad augimas sieks 3 procentus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada koreguoti mokesčių reformos pakete numatytą naują lengvatą žemės savininkams, kuriems ji būtų dovanota. G. Skaistės teigimu, ši lengvata bus tikslinama apimant daugiau šeimos verslo šakų, ne tik žemės ūkio sektoriuje.   „Esame pasirengę pakoreguoti tą nuostatą, įtraukiant platesnį ratą, galbūt, šeimos verslo šakų, kad būtų galima panaikinti tuos klausimus, kurie kyla dėl žemės išskirtinumo.

Finansų ministerija keliose vietose atnaujino parengtą mokesčių pertvarką ir trečiadienį teiks ją Vyriausybei, spręsiančiai, ar siūlyti projektą toliau svarstyti Seimui, pranešė ministrė Gintarė Skaistė. „Šiandien vykdama iš Briuselio į Vilnių pasirašiau mokesčių paketo teikimą, kuris bus svarstomas rytoj Vyriausybės posėdžio metu. Ieškant platesnio politinio sutarimo įstatymų projektų paketas keletoje vietų atnaujintas“, – feisbuke antradienį rašė ministrė.

Tarptautinis valiutos fondas (TFV) ragina vyriausybę suvaldyti infliaciją, kuri Lietuvoje tapo didžiausia eurozonos šalyse. Pirkėjai skundžiasi, kad produktų kainos kyla toliau, nepaisant prekybininkų skelbiamų nuolaidų ir akcijų. Tačiau vyriausybė vartotojams pagalbos nežada, tik planuoja Seimui pateikti naujų mokesčių projektus. Lietuvos parduotuvėse per metus svogūnai pabrango beveik trigubai. Pernai kainavę 50 ct už kilogramą, dabar kainuoja beveik pusantro euro.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė išrinkta Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų tarybos vicepirmininke, pranešė Finansų ministerija.  Į šį postą metiniame susitikime Samarkande ji paskirta vieneriems metams – iki 2024 metų gegužės. „Vienas artimiausio laikotarpio banko prioritetų, prie kurio įgyvendinimo turėsiu galimybę prisidėti – priimti sprendimus, užtikrinančius tęstinę veiklą Ukrainoje, įskaitant investavimą į skubaus atstatymo projektus.

Finansų ministerija pranešė, kad planuojamas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kt. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, šia pertvarka siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Trečiadienį Finansų ministerija publikavo specialią skaičiuoklę, kuri rodo, kaip individualią veiklą vykdantiems gyventojams pasikeis mokesčiai, jeigu Seimas priims ministerijos ir Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus. Sprendžiant iš skaičiuoklės, jeigu žmogus kas mėnesį gaus, pvz., 1 tūkst. eurų pajamų ir atskaito preziumuojamas fiksuotas 30 proc. išlaidas, palyginti su dabar mokamais mokesčiais, po pakeitimų jo mokėtina mokesčių suma išaugs 8,27 euro per mėnesį arba 99,22 euro per metus.

Kai kurių mokesčių reformos korekcijų pasiūliusi Finansų ministerija įnešė dar daugiau painiavos ir neaiškumų, sako mokesčių ir ekonomikos ekspertai. Komentuodami naujausius pasiūlymus jie sako, kad individualios veiklos apmokestinimas tebelieka labai sudėtingas ir kelia nerimo žmonėms, be to, iki 3 proc. sumažintas GPM tarifas šiai veiklai nekeičia esmės – jos apmokestinimas vis tiek auga.

Valstybės biudžeto pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 3,814 mlrd. eurų – 7,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Finansų ministerija. Jos duomenimis, šiemet sausį-kovą valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 4,594 mlrd. eurų – 8,5 proc. daugiau nei per pirmus tris 2022 metų mėnesius. Tai sudarė 24,5 proc. patvirtinto metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 2,943 mlrd. eurų – 7,83 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Pirmoji maždaug 500 mln. eurų subsidija iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvą pasieks gegužės viduryje, šeštadienį pranešė Finansų ministerija. Šį klausimą Stokholme aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir komisaras Paolo Gentiloni. Politikai susitikime taip pat aptarė planuojamą „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą iki 1,9 mlrd. eurų ir tolimesnį plano įgyvendinimą.

Gediminui Norkūnui penktadienį paliekant finansų viceministro postą, kitas žmogus į jo vietą kol kas nebus skiriamas.  Kaip BNS pranešė finansų ministrės atstovė Hermantė Brandišauskaitė, viceministro darbų tęstinumas bus užtikrintas juos perskirstant kitiems viceministrams. Ji negalėjo pasakyti, ar naujas viceministras bus skiriamas ateityje.

Etikos komisijai pripažinus supainiojus viešuosius ir privačius interesus apie pasitraukimą iš finansų viceministro posto pranešęs Gediminas Norkūnas pripažino, kad kuruodamas valstybės valdomą energetikos grupę „Ignitis grupė“ dalyvavo priimant kai kuriuos su ja susijusius sprendimus, taip pat teigė vizavęs akcininkų sprendimus, įskaitant bendrovės pelno paskirstymą.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas traukiasi iš užimamų pareigų. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pateiktą sprendimą. „Įvertinęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo motyvus ir plečiamąjį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo aiškinimą, nusprendžiau trauktis iš užimamų pareigų.

Baigiantis vienerių metų sutarčiai su dabartine Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinąja administratore, jos poreikis išlieka ir toliau, todėl bus skelbiama nauja atranka, pirmadienį pranešė Finansų ministerija. Anot pranešimo, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) raštas patvirtina, kad įmonei administravimas yra būtinas.

Parlamentui priėmus nuo 2021 metų pabaigos Seime įstrigusias pataisas dėl kuro ir degalų akcizų didinimo, valstybė kasmet gaus apie 70-80 mln. eurų papildomas pajamas, sako finansų viceministrė Rūta Bilkšytė.  „Poveikis fiskalinėms pajamoms nuo 2024 metų papildomai būtų 66 mln. eurų (iš akcizų didinimo – BNS), nuo 2025 metų – 79 mln. eurų“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstant pataisas teigė viceministrė.

Tarptautinės sankcijos reikšmingai veikia Rusijos ekonomiką ir valstybės finansus, sako Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip ji teigė skaitydama pranešimą JAV Hadsono instituto renginyje „Suvaržant Rusijos karo ekonomiką: pamokos iš Lietuvos“, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Finansų ministerija pranešė iki trečiadienio sulaukusi 67 pasiūlymų iš institucijų, organizacijų bei fizinių asmenų kovą pristatytam siūlomam mokesčių pakeitimų paketui. Pasak finansų viceministrės, mokesčių darbo grupės vadovės Rūtos Bilkštytės, išanalizavus gautus pasiūlymus per artimiausią mėnesį bus pristatytas atnaujintas mokestinių pasiūlymų paketas.     „Sulaukėme konstruktyvių siūlymų paketo tobulinimui, kuriuos atsakingai analizuosime bei vertinsime.

Baigiantis Finansų ministerijos ir sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinosios administratorės sutarčiai, į Lietuvą susitikti su Vyriausybės atstovais atvyksta vienintelės jos akcininkės „EuroChem Europe“, siejamos su Kremliui artimu Rusijos oligarchu Andrejumi Melničenka, atstovai. Dėl šių ryšių „Lifosa“ pernai buvo įtraukta į sankcionuojamų įmonių sąrašą, įmonei gegužę paskirtas administratorius.

Po nepalankaus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo dalies politikų raginimo atsistatydinti sulaukęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas sako, kad pasitraukimas iš pareigų dabar būtų nulemtas emocijų. Jis kartoja norintis sulaukti detalaus VTEK sprendimo dėl supainiotų viešųjų ir privačių interesų, aptarti situaciją su finansų ministre Gintare Skaiste ir tik tada komentuoti padėtį.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad šalies valdžiai deklaruojant aukščiausius skaidrumo standartus, tolesnis sprendimas dėl interesų konflikto neišvengusio finansų viceministro Gedimino Norkūno „yra akivaizdus“.  „Jei Vyriausybė ir valdančioji koalicija laikosi savo deklaruotų skaidrumo, aukščiausių politinės etikos standartų, sprendimas dėl finansų viceministro Gedimino Norkūno, kuris, kaip konstatavo VTEK, turėdamas valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų neišven...

Pagal gyvenimo kokybės indeksą ir toliau pirmauja Vilnius, Kaunas, Kauno rajonas, Klaipėda ir Neringa, antradienį paskelbė Finansų ministerija, remdamasi naujausiais duomenimis. Pasak ministerijos, 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, savivaldybių penketukas išliko nepakitęs, tačiau Kauno rajonas pralenkė Klaipėdos miestą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.   Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje kartojo, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas.

Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ ginčas su Finansų ministerija dėl jos paskirto įmonės laikinojo administratoriaus teisėtumo turi būti nagrinėjamas nelaukiant, kol Lietuvos ir Europos Sąjungos teismai įvertins sankcijų gamyklai ir jos savininkui – Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai bei jo žmonai Aleksandrai – pagrįstumą.

Atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Finansų ministerijai siūlant griežtinti verslo liudijimų išdavimą ir nustatyti jo galiojimo laiką 30 dienų iš eilės, smulkusis verslas tokią idėją kritikuoja, tuo metu parlamentarų vertinimai skiriasi – vieni sako, kad taip bus mažinamas piktnaudžiavimas, kiti siūlo numatyti lankstesnes sąlygas.

Finansų ministerijai praėjusią savaitę pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo palankesnę mokestinę aplinką verslui bei mažesnį užsieniečių apmokestinimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad valdantiesiems vertinant savivaldos rinkimų rezultatus ir daugiau dėmesio skiriant savo partijų veiklos analizei, šią savaitę paskelbta mokesčių pertvarka gali nepavykti.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad siekiant efektyvesnės pagalbos Ukrainai, pritaikius sankcijas įšaldytą Rusijos piliečių ir įmonių turtą valstybės turėtų naudoti koordinuotai.    Jis abejoja, ar Lietuvai reikėtų vienašališkai priimti sprendimus, kur ir kaip Ukrainos atstatymui panaudoti čia įšaldytas lėšas.  „Sankcijos, kurių pagrindu turtas įšaldyta yra tarptautinės ir europinės.

Darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais gali augti greičiau nei infliacija, dėl to gyventojų perkamoji galia augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prognozuojame, kad nedarbo lygis išliks stabilus, o darbo užmokesčio augimas, pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, turėtų pranokti vidutinės metinės infliacijos dydį, kuris 2023 metams numatomas.

Finansų ministerijai antradienį pristačius siūlomą mokesčių pertvarką BNS pateikia svarbiausių pokyčių santrauką.  Individuali veikla. Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: . 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų. Papildomas GPM.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, Finansų ministerijos paskelbta mokesčių pertvarka Seimo posėdžių salę gali pasiekti kiek pakitusi. „Seimą gali pasiekti jau šiek kiek kitoks modelis, svarbiausia, kad būtų subalansuota (...)“, – Seime žurnalistams antradienį teigė M. Lingė.   Pasak jo, pokyčių gali atsirasti paketą derinant su visuomene ir verslu.

Finansų ministerijos rengiama mokesčių pertvarka numato „Sodros“ įmokų pokyčius individualios veiklos pajamoms, skelbia portalas „Delfi“, remdamasis „darbiniu“ dokumentu.  Siūloma „Sodros“ įmokas skaičiuoti nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, nepriklausomai nuo individualios veiklos pobūdžio, be to, siūloma suvienodinti „Sodros“ lubas – 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio lubas individualios veiklos pajamoms suvienodinti su 60 VDU darbo pajamų lubomis.

Mokesčių pertvarkos pakete Finansų ministerija siūlo įvesti dar vieną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą dirbantiesiems pagal darbo sutartis, taip pat – pajamų „lubas“ verslo liudijimų turėtojams. Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienio vakarą planuojamus Vyriausybės siūlymus pristatė koalicijos partnerei Laisvės frakcijai Seime. Informaciją apie siūlomus pakeitimus BNS patvirtino keli Laisvės frakcijos nariai, atsisakę būti įvardytais.

Finansų ministerija nepritaria opozicijos idėjai 20 proc. pelno mokesčio leisti įmonėms pervesti savivaldybėms, kuriose jos veikia. Pasak jos, tai didintų administracinę naštą, o valstybės biudžetas negautų daugiau nei 300 mln. eurų metinių pajamų.  Pelno mokesčio pataisą, kuria siūloma 80 proc.

Išaugus paskolų palūkanoms finansų įstaigos iš gyventojų ir verslo gali uždirbti gerokai daugiau nei įprastai. Dėl to joms turi būti įvestas naujas mokestis. Iš jo surinkti pinigai turėtų būti skirti kelių ir uostų gerinimui. Ketvirtadienį naują mokestį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko valdybos (LB) pirmininkas Gediminas Šimkus.  Pasak G. Skaistės, iš bankų paimti pinigai bus skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui.

Prognozuojant, kad Lietuvos komerciniai bankai šiemet gali gauti milijardinį pelną, finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko valdybos (LB) pirmininkas Gediminas Šimkus ketvirtadienį pristatys pasiūlymus, kaip apmokestinti „netikėtą“ bankų sektoriaus grąžą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad, vertinant Lietuvos pateiktą prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), Europos Komisijoje (EK) šiuo metu susitarta dėl 31 iš 33 numatytų rodiklių.  Pasak ministrės, pasiekti likusius du rodiklius gali būti suteiktas papildomas terminas, dėl to „santykinai nedidelė dalis“ prašomos subsidijos gali būti išmokėta vėliau.

Finansų ministrė sako, jog Lietuvos komerciniai bankai šiemet galėtų gauti apie 1 mlrd. eurų pelno, kai įprastai jis būna apie 300-400 mln. eurų, todėl, pasak Gintarės Skaistės, bus svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įvesti solidarumo įnašą, o papildomos valstybės pajamos galėtų būti skiriamos krašto apsaugai.

Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka tapo Lietuvos finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ ekspertu.  Kartu su V. Šapoka centre dirba ir buvusi jo atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė. „Jie yra čia, kad pasidalintų savo patirtimi, kaip sukurti įmonės viziją ir strategiją“, – rašoma „Rockit“ feisbuko paskyroje.  V. Šapoka finansų ministru tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje dirbo 2016–2020 metais.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikėtina, jog tiek Europos, tiek Lietuvos ekonomika šiais metais išliks augimo kelyje. Ministrės teigimu, žvelgiant į ekonomikos prognozes, yra atsargaus optimizmo.

Centrinės valdžios deficitas 2022 metais buvo neigiamas ir siekė 1,19 mlrd. eurų bei sudarė 1,8 proc. projektuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios pajamos pernai buvo 19,8 mlrd. eurų, išlaidos – 19,9 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 1,17 mlrd. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Mokesčiai sudarė 59,6 proc. praėjusių metų pajamų, 33,1 proc. – socialinės įmokos.

2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   Verslo atstovai sako, kad tokioms investicijoms labiau pasiruošusios didesnės įmonės, vidutinėms ir smulkioms reikės didesnės paramos. Chemijos pramonei transformuotis sudėtinga dėl objektyvių priežasčių.  „Privačių žaliųjų finansų skatinime ambiciją, kuri buvo 2021-2022 metais, kada buvo pritraukta apie 220 mln.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį aptars kai kurių Seimo narių siūlymą indeksuoti dienpinigių ir kitas komandiruočių išlaidas, o konkrečius dienpinigių dydžius ir jų mažinimo kriterijus numatyti darbo sutartyse. Tokie pakeitimai būtų aktualiausi transporto ir logistikos verslui.  Darbdavių atstovai teigia, kad nelogiška indeksuoti šias išlaidas.

Šiandien oficialiai veiklą pradėjo Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva įsteigta, viešąjį ir privatų sektorius apjungianti, Kapitalo rinkos taryba. Ji užtikrins dialogą tarp rinkos dalyvių ir valstybės institucijų, bus atsakinga už bendrą Lietuvos kapitalo rinkos plėtros strategiją ir vieningos pozicijos formavimą Europos Sąjungos lygiu, skelbia Finansų ministerija.

Šiemet Lietuvoje infliaciją toliau skatins maisto kainos, tačiau metų viduryje ji turėtų pasiekti vienaženklį skaičių, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Finansų viceministras mano, jog infliacija šiais metais lėtės „gana ženkliai“, jeigu nebus naujo šoko energetikos rinkoje.    „Mastas taps pagrindiniu infliaciją didinančiu veiksniu.