finansų ministerija

Vyriausybė šiandien svarstys Finansų ministerijos siūlymą didinti išlaidas šalies gynybai iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) ir teikti siūlymą Seimui atitinkamai tikslinti biudžetą. Toks pakeitimas sudarytų galimybę šalies gynybai ir saugumui šiemet skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų.  „Didėjant įtampai ir prastėjant saugumo situacijai regione, turime daugiau dėmesio skirti mūsų krašto gynybai ir saugumui stiprinti.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ir Energetikos ministerijų teiktam antrajam pasiūlymų paketui, siekiant sumažinti Lietuvos gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą. Anot ministrų, stebint vis dar įtemptą tarptautinę situaciją dėl energijos kainų šuolio, siūlomos konkrečios priemonės, padėsiančios Lietuvos gyventojams: 0 proc.

Automobilių taršos mokestis neperžengė Seimo barjero – parlamentarai po pateikimo jį atmetė. Projektas grąžintas tobulinti, o mokesčio projekto veidu tapęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas viešai pareiškė, kad projekto nekeis ir už mokestį atsakingos Susisiekimo ir Finansų ministerijos. Ministerijos automobilio mokesčio idėją giria, bet apie jo ateitį kalba miglotai. Seimas praėjusią savaitę po pateikimo atmetė automobilių taršos mokestį.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusių Lietuvos įmonių paramos prašymai bus vertinami sparčiau. Finansų ministerijos siūlymu numatyta supaprastinti vertinimą, ar jos tikrai negauna bankų finansavimo.  „Siūlymas susijęs su atsiradusiomis geopolitinėmis įtampomis, kai taikomi tam tikri prekybos ribojimai nepaskelbus sankcijų“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad infliacija Lietuvoje 2022 metais sieks apie 4 proc.  „Asmeniškai manau, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija bus apie 4 proc.“, – ketvirtadienį Seime sakė finansų ministrė.    Pasak jos, Finansų ministerija atnaujintas makroekonomines prognozes pateiks gruodžio viduryje.  G. Skaistės teigimu, Europos Komisija Lietuvai prognozuoja 3,1 proc. vidutinę metinę infliaciją, kitos institucijos – apie 3,5 proc.

Finansų ministerijai baigiant analizuoti naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio alternatyvas, Prezidentūra mano, kad dėl jo reikia išsamios diskusijos siekiant apsaugoti mažiausiai uždirbančius žmones. Tačiau, pasak prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, prioritetas turėtų būti teikiamas kitoms mokesčių iniciatyvoms.  „Vertinant nekilnojamojo turto apmokestinimą, reikalinga labai plati diskusija.

Finansų ministerija palaiko Seime svarstomą siūlymą nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą.  Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime siūloma pritarti tai numatančioms Azartinių lošimų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisoms, kurias parengė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Šiuo metu nuotolinių lošimų įmonėms taikomas 13 proc.

Nuo kitų metų Lietuvoje keičiamas ne tik gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas. Taip pat didėja įmoka į pensijų fondus tiems, kas yra pasirinkę pensiją kaupti papildomai. Dėl to nuo sausio mėnesio dalis darbuotojų pinigų į sąskaitą gaus mažiau. Specialistai skaičiuoja, kad suma, kuri bus išmokėta darbuotojui, dėl numatomų pasikeitimų keisis nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų.

Finansų ministerijos suburta darbo grupė, nagrinėjusi galimus mokesčių pakeitimus, įskaitant ir dalies lengvatų atsisakymą, vis dar vertina alternatyvas bei jų fiskalinį poveikį viešiesiems finansams. Ministerija BNS nenurodė, kada siūlomi pakeitimai bus pristatyti verslui ir visuomenei.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kylančios degalų kainos – visiškai normalus dalykas atsigaunant pasaulio ekonomikai ir augant naftos kainai. Vyriausybės vadovė taip pat ramino, kad Finansų ministerijos parengti akcizų pakeitimai laukia tikrai ne nuo sausio 1-osios. „Turbūt reikia mažiau „nervuotis“, nes reikia suprasti, kokios yra fundamentalios priežastys. Naftos kainos kritimas ar augimas paprastai visada seka pasaulio ekonomikos konjunktūrą.

Finansų ministerija neketina atsižvelgti į savivaldybių prašymą laikinai suspenduoti jų skolinimąsi ribojančias taisykles ir kitąmet leisti joms pasiskolinti iki 15 proc. planuojamų metinių pajamų, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Šį ir kitus siūlymus dėl 2022 metų biudžeto LSA antradienį dar kartą pateikė finansų ministrei Gintarei Skaistei. „Susitikimas manęs nenuvylė, nes lūkesčiai buvo nuliniai, jie pilna apimtimi ir išsipildė.

Finansų ministrė teigia, kad nuo 2022 metų pradžios nenumatomi jokie pokyčiai mokesčių sistemoje, be jau suplanuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo.  „Jokių mokesčių su (2022 metų – BNS) biudžetu, be neapmokestinamojo pajamų dydžio keitimo, nesiūlome. Visos diskusijos dėl galimų mokestinių pokyčių, jos vyks, manau, ilguoju laikotarpiu“, – pristatydama 2022 metų biudžeto projektą žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė Gintarė Skaistė.

Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų sudaryti 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama 2022 metų biudžeto projektą. Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, tačiau deficitas bus mažesnis nei šiemet, kai jis turėtų sudaryti 4,4 procento. 2020 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 7,4 proc. BVP.

Naujus mokesčius, lengvatų naikinimą aptarianti darbo grupė nieko nežino, teigė jai priklausantis ekonomistas Marius Dubnikovas.  Apie tai, kaip vyksta darbas grupėje ir ką žino jos nariai, ekonomistas pasakojo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, jūs priklausote tai darbo grupei, kuri diskutavo ir svarstė mokesčius, jų galimus pakeitimus, mokesčių lengvatų naikinimą ir pan.

Lietuva iki 2030 metų siekia nuosekliai sumažinti šiuo metu esantį 25 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį iki Europos Sąjungos vidurkio – 10 procentų. Tai numatyta Šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plane, kurį finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį pristatė Vyriausybės pasitarime, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Finansų ministerija ketina taisyti tvarką, pagal kurią įmonės  įtraukiamos į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, rašo portalas vz.lt. Siekiama nustatyti bendrą principą, kad įmonės pripažįstamos neatitinkančios patikimos mokesčių mokėtojos kriterijų nepriklausomai nuo to, ar jie padaro pirmą administracinį nusižengimą, ar pakartotinį – visais atvejais būtų vertinamas už padarytą nusižengimą paskirtos baudos dydis.

Finansų ministerija siūlo siaurinti mokesčių lengvatas už dovanas – dėl jų biudžetas kasmet netenka apie 60-70 mln. eurų.  Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės vadovė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį sakė, kad artimų giminaičių dovanoms, už kurias dabar nereikia mokėti, ketinama nustatyti neapmokestinamą minimumą. Sutuoktinių, vaikų, tėvų, vaikaičių ir senelių dovanų neapmokestinama vertė galėtų būti  200-500 tūkst. eurų, o brolių ir seserų – 100 tūkst.

Finansų ministerija siūlo svarstyti tris neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) keitimo alternatyvas – jį didinti 37 eurais, 60 eurų arba sulyginti su minimaliu mėnesio atlyginimu (MMA).  Šiuos pasiūlymus finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį pristatė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupei.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje surenkama ir perskirstoma gana nedaug mokesčių. Dėl to kai kurioms „nemokamoms“ viešosioms paslaugoms trūksta lėšų kokybei užtikrinti. Be to, ilgainiui tokie mokesčiai lemia augančią pajamų nelygybę, kai turtingesni vis labiau turtėja, o gyvenantys skurdžiai – vis labiau skursta. Kaip spręsti šias problemas, kokius naujus mokesčius įvesti ar kokius esamus padidinti, trečiadienį diskutuota Finansų ministerijos suburtoje ekspertų grupėje.

Tik šiemet įsigaliojo naujas Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymas, numatantis ypatingą visuomeninio transliuotojo finansavimo tvarką. Vadovaujantis ja, dešimtys milijonų eurų skiriama kaip fiksuota surinktų mokesčių dalis. Vis dėlto kitų metų LRT biudžetas pakibo ant plauko dėl gana keisto dalyko – tarpelio tarp dviejų žodžių įstatyme.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ didžiausi akcininkai bei kapitalo rinkos dalyviai ragina reguliatorių tobulinti grupės įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bei „Litgrid“ paslaugų kainų nustatymo metodikos projektą. Viešos konsultacijos metu jie pabrėžė, kad priimant sprendimą dėl metodikos būtina įvertinti galimą neigiamą pakeitimų poveikį Lietuvos kapitalo rinkai bei investuotojų lūkesčiams, taip pat užtikrinti tvarų ESO įsiskolinimo lygį. 73 proc.

Žadama, kad nuo sausio mažiausiai uždirbančiųjų piniginės pilnės ne tik dėl minimalios algos augimo, bet ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pakeitimų. Skaičiuojame, kiek tai duotų naudos žmogui. Visgi, ruošiamasi naikinti ir kai kurias lengvatas, siūlyti įvesti naujų mokesčių. Finansų ministrę ir kitus politikus susikvietęs prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad NPD augimui pritaria praktiškai visos politinės jėgos.

Artėjant spalio mėnesiui, daugelis laukia įsitempę – kokius pasiūlymus pateiks finansų ministerija dėl naujų mokesčių pakeitimų. Lietuvoje niekada istorijoje nebuvo taip, kad ta pati valdžia išlaikytų dvi kadencijas iš eilės. Naujai atėjusi visada turi požiūrį į mokesčius ir tai vadinama reforma. Pokyčiai yra begaliniai ir net ašiniuose valstybės pajamų šaltiniuose.

Planus plėsti būsto apmokestinimą lėmė ne tik noras padidinti šio mokesčio pajamas ir skirti jas savivaldai, bet ir įnešti daugiau stabilumo į būsto rinką, kur stebimas spartus kainų augimas, teigia finansų ministrė. „Tai yra vienas iš reguliacinių instrumentų, nes jeigu žmogus prisiperka nekilnojamojo turto ir jis jam visiškai nekainuoja, natūralu, kad tai tampa tiesiog patraukliu investavimo instrumentu.

Vyriausybė neatsisako ketinimų nuo kitų metų pradžios minimalią mėnesio algą (MMA) padidinti iki 730 eurų, nors tam nepritaria darbdavių organizacijos, teigia finansų ministrė. Pasak Gintarės Skaistės, nuo kitų metų ketinama keisti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, kad jo naudą labiau pajustų mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. „Toks buvo Vyriausybės teikimas, atsižvelgiant į birželio mėnesio atnaujintas (ekonomikos – BNS) projekcijas, kaip atrodys kitais metais darbo užmokestis.

Sostinėje į darbą antradienį su dviračiu važiavusi finansų viceministrė Rūta Bilkšytė pateko į nemalonią situaciją, jai prireikė medikų pagalbos. Socialinėje paskyroje R. Bilkšytė teigė, kad, važiuodama dviračių taku, prieš pat ją sustojo taksi automobilis, o vėliau atsidarė ir keleivio durelės, todėl moteris krito ant šono kartu su dviračiu. „Antradienio rytą Vilniaus centre užfiksuotas skaudžiai pasibaigusi avarija.

Finansų ministrė ketvirtadienį turėtų pasirašyti susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl 2,225 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano finansavimo. Gintarė Skaistė sako, kad pasirašius dokumentą Lietuvą vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje pasieks 289 mln. eurų avansas – 13 proc. nuo 2,225 mlrd. eurų vertės plano.  Pasak jos, nuo kitų metų likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius – tai yra vienas pagrindinių šio plano išskirtinumų.

Centrinės valdžios deficitas per šešis mėnesius siekė 626,3 mln. eurų ir sudarė 1,2 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 831,1 mln. eurų geresnis nei pernai tuo pačiu metu, kai jis sudarė daugiau kaip 1,457 mlrd. eurų deficitą, preliminarius duomenis pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-birželį buvo 7,972 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 8477 mlrd. eurų.

Lietuvos ekonomika, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, puikiai atlaikė koronaviruso pandemijos iššūkius –  pajamos į biudžetą renkamos 30 proc. geriau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, kai koronaviruso krizės dar nebuvo, prognozės taip pat viršija lūkesčius, o dėl augančių kainų, didėjančios infliacijos, nekilnojamojo turto burbulo krizė valstybėje neprognozuojama.

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau. Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Toliau į Lietuvą plūstanti nelegalių migrantų banga iš Baltarusijos – iššūkis ne tik tarnyboms, bet ir pabėgėlius priglaudusioms pasienio savivaldybėms. Savivaldybių atstovų teigimu, nors migrantus glaudžia jau ne pirmą savaitę, tačiau išlieka daug neatsakytų klausimų. Labiausiai ramybės neduoda maitinimo kompensavimo tvarka.

Rugsėjį Finansų ministerija planuoja vidaus rinkoje aukciono būdu platinti euroobligacijas. Numatoma užsienio kapitalo rinkose išplatintas euroobligacijų emisijas pildyti pasiūlant jas vidaus rinkos dalyviams. Konkreti pildoma euroobligacijų emisija bus paskelbta ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki aukciono, teigiama ministerijos pranešime. Istoriškai vidaus rinkoje paklausiausios būdavo trumpos ir vidutinės (iki 10 metų) trukmės Vyriausybės vertybinių popierių emisijos.

Šiandien finansų ministrė Gintarė Skaistė pasirašė įsakymą skirti Editą Janušienę Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadove. Šiuo metu Inspekcijai vadovaujančios E. Janušienės kadencija baigsis liepos 27 d., o naujoji penkerių metų kadencija prasidės liepos 28 d., rašoma pranešime spaudai.

Trečiadienį Gitanas Nausėda pasirašė Seimo patikslintą 2021 m. valstybės biudžetą, praneša Prezidento kanceliarija. Pasak pranešimo, pasirašydamas biudžeto pakeitimus prezidentas pažymėjo, kad Seimo valdančioji koalicija nepasinaudojo proga pristabdyti pandemijos metu augančios pajamų nelygybės tarp dirbančių Lietuvos žmonių. „Biudžeto korekcija dabar yra būtina, nes turime skirti didesnes lėšas sienos su Baltarusija apsaugai stiprinti ir krašto gynybai.

Seimas patvirtino Vyriausybės siūlymą didinti alkoholio bei tabako gaminių akcizus. Tai reiškia, kad jau nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų, praneša Finansų ministerija. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų.

Antradienį Seimas galutinai pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžeto projektui. Jame įtvirtinami svarbiausi rodikliai, kiek mokesčių sumokėsime ir kokioms reikmėms jie bus išleisti. Planuojama, kad šiemet gyventojai ir verslas sumokės daugiau mokesčių, nei buvo numatyta praėjusį gruodį.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1075 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,364 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione balandžio 26 dieną obligacijų parduota už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,365 proc.

Alkoholio įperkamumas pastaruoju metu didėja, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.  „Didėja įperkamumas ryškiai. Jeigu 2016 metais alaus (Lietuvoje pagaminto – BNS) buvo galima už vidutinį neto darbo užmokestį nusipirkti 418 litrų, tai 2017 metais – 355 litrus, 2018 metais – 364 litrus, 2019 metais – 407 litrus, o 2020 metais – jau 452 litrus. 2021 metais prognozuojama bus 485 litrai“, – tvirtino viceministrė.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2021 m. valstybės biudžeto projektui. Dėl gerėjančios pandeminės situacijos ir augančios ekonomikos, daugelis atnaujintų jo rodiklių gerėja. Artimiausiu metu patobulintas projektas turėtų būti priimtas Seime. „Atnaujinus pajamų prognozes matome, jog reikšmingai mažėja valdžios sektoriaus deficitas – šiuo metu jis sieks 6,9 proc. BVP.

Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybai ieškoma penkių nepriklausomų narių.  Didžiausia grupės akcininkė Finansų ministerija antradienį paskelbė jų atranką, vasaros pabaigoje baigiantis stebėtojų tarybos ketverių metų kadencijai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.  Atrinkti kandidatai turės būti patvirtinti visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime.

Finansų ministerija pirmadienį pateikė derinti patobulintą 2021 m. biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas valstybės sienos apsaugai ir Lietuvos finansiniams įsipareigojimams NATO. Tuo pačiu, įvertinus atnaujintą Ekonominės raidos scenarijų, patobulintame valstybės biudžete mažėja valdžios sektoriaus deficitas. Atnaujintas 2021 metų biudžeto projektas šią savaitę bus pateiktas Vyriausybei ir Seimui, teigiama ministerijos pranešime.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame septynerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2452 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,008 procento. Ši emisija pradėta platinti šių metų kovo 1 dieną, jos papildymo aukcione gegužės 10 dieną obligacijų parduota už 40 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,017 procento.

Finansų ministerija siūlo nepritarti dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Vyriausybė.  Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų pateikti išvadą šiai opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria norima mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą.

Seimui raginant greičiau asfaltuoti žvyrkelius, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl to gali nukentėti kiti ekonomikos sektoriai.  „Jeigu mes norime labai daug dėmesio skirti žvyrkeliams, tai kažkam to dėmesio teks mažiau“, –  ketvirtadienį Seime ketvirtadienį per Vyriausybės valandą teigė I. Šimonytė, paklausta apie galimybes daugiau lėšų skirti keliams.

Centrinės valdžios deficitas per šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 577,7 mln. eurų ir sudarė 1,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 415,1 mln. eurų blogesnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jo deficitas buvo 162,6 mln. eurų, preliminarius duomenis pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-kovą buvo 3,487 mlrd. eurų, išlaidos – 4,024 mlrd. eurų.

Seime siūlant uždrausti dienpinigius ir darbo užmokestį mokėti grynaisiais, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako pritarianti, kad atlyginimai būtų mokami bankiniu pavedimu. Pasak jos, tai galėtų padėti sumažinti šešėlį. „Darbo užmokestis yra toks dalykas, kurį tikrai būtų galima mokėti bankiniais pavedimais, o ne grynaisiais, galų gale tai padėtų sumažinti šešėlį tam tikruose sektoriuose, o kaštai nėra tokie dideli“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seime skaitė pranešima apie Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir dalyvauja apie tai diskusijoje su parlamentarais. Opozicijai ir visuomenininkams keliant triukšmą, kad stigo diskusijų dėl pinigų išleidimo, ministrė pripažino, kad dar bus diskutuojama iki gegužės vidurio. Iš visos 2,25 mlrd. eurų sumos 37 proc. visų lėšų, arba 823 mln. eurų planuojama skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc., arba 445 mln.

Finansų ministerija siūlo 1020 metais dėl pandemijos patirtus įmonių nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius. Ministerija siūlo atitinkamą Pelno mokesčio įstatymo pataisą. Ją priėmus įmonės, 2019 metais veikusios pelningai, o pernai iš tos pačios veiklos patyrusios nuostolių, jų suma galės sumažinti 2019 metų pelno mokestį, patikslinant metinę deklaraciją.