europos žmogaus teisių teismas

Lietuva neatmeta galimybės skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, kuriuo pripažinta, kad kalinant Saudo Arabijos pilietį, kaip įtariama, slaptame Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros kalėjime Lietuvoje, buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija. Dabar Lietuva turi atlyginti šimtatūkstantines baudas. Kas dėl to kaltas, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė buvęs vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas.

Nuo kitų metų naikinant Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pareigybę, šias pareigas ėjusi Karolina Bubnytė-Širmenė bus perkelta dirbti Konstituciniame Teisme (KT). Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Teisingumo ministerija informavo pagal naująjį Valstybės tarnybos įstatymą sausį perimsianti atstovavimo valstybei EŽTT ir Jungtinių Tautų komitetų bylose veiklą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pareiškė, kad Lenkija pažeidė piliečių teises, nes nepripažįsta ir neapsaugo tos pačios lyties asmenų porų sąjungų. Strasbūre įsikūrusio teismo sprendimas priimtas išnagrinėjus 10 Lenkijos piliečių, palaikančių santykius su tos pačios lyties asmenimis, kurių prašymus susituokti valdžios institucijos atmetė, skundus. Valdžios institucijos pareiškėjams nurodė, kad šalyje teisėtai susituokti gali tik vyras ir moteris.

Atskleista, kad dvi garsaus Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus atžalos įgijo, o galbūt ir tebeturi Lietuvos pilietybes. Ar tai Lietuvos tarnybų klaidų rezultatas? Ar oligarcho vaikai gali netekti lietuviškų pasų?  Apie šią situaciją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ įkūrėjas Šarūnas Černiauskas, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė Dalia Asanavičiūtė ir Mišrios Seimo narių g...

Šiomis dienomis žiniasklaidoje yra plačiai aptariama lietuvės Ingos Sala ir jos sutuoktinio, italo Michele Sala skyrybų drama. Lietuvoje buvo priimtas sprendimas, įpareigojantis I. Sala grąžinti jos nepilnamečius vaikus, dukrą ir sūnų, į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje. Berniukas buvo perduotas tėvui, o dukra iki šios dienos nėra grąžinta.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ėmėsi nagrinėti dar vieno neteisėto migranto skundą prieš Lietuvą – Irako pilietis skundžiasi judėjimo laisvės apribojimu patekus į užsieniečių registravimo centrą. Irakietis S. M. H. teigia, kad jį perkėlus į laikino apgyvendinimo vietą ir apribojus judėjimo laisvę pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsniai, draudžiantys kankinimą bei užtikrinantys teisę į laisvę ir saugumą.

Į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjo pareigas kandidatūras pateikė aštuoni pretendentai, pirmadienį pranešė Teisingumo ministerija. Kandidatais į EŽTT teisėjus pretenduoja tapti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Darijus Beinoravičius, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Sigita Fomičiova, MRU Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gediminas Sagat...

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre nepagrįstu pripažino buvusio Vilniaus miesto mero Romo Adomavičiaus skundą dėl Lietuvos teismų šališkumo bei esą neteisėto nusikalstamos veikos modelio naudojimo. Išnagrinėjęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad R. Adomavičius nebuvo kurstomas padaryti nusikaltimą, teisėsaugos institucijos ne inicijavo nusikalstimą, kaip teigta skunde, o „prisijungė“ prie nusikalstamos veiklos.

Lietuva, apribojusi bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ teisę teismams skųsti Konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmus, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, numatančią teisę į būsto neliečiamumą ir susirašinėjimo slaptumą, antradienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).  EŽTT bylos medžiagoje nurodoma, kad 2018 metais Konkurencijos tarybai tiriant galimą kartelį jos pareigūnai „Kesko Senukai Lithuania“ biure Kaune tikrino darbuotojų dokumentus ir ko...

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nagrinėja Kubos, Sirijos, Irako piliečių skundus dėl neįleidimo į Lietuvą, judėjimo laisvės suvaržymo. Keturi Kubos piliečiai Strasbūro teismui Lietuvą apskundė dėl jų neįleidimo, laisvės apribojimo ir prieglobsčio procedūrų. Anksčiau šis teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones minėtų asmenų atžvilgiu, tai yra Lietuvai buvo nurodyta jų neišsiųsti tuo atveju, jei jie būtų aptikti šalies teritorijoje.

Lietuva pažeidė buvusio vienos didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ (VP) smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus saviraiškos laisvę šalies teismams jį įpareigojus paneigti viešą teiginį, susijusį su buvusiu verslo partneriu, pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numa (buvęs Numavičius), antradienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Tačiau valstybė neturi sumokėti verslininko prašytų 100 tūkst. eurų neturtinės žalos, o tik padengti 15 tūkst.

Nauji kandidatai į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) bus teikiami įstatymu pakeitus atrankos tvarką, sako teisingumo ministrė Evelina Dobrowolska. Pataisas Teisingumo ministerija teikia, kai birželį Lietuvos pateiktas kandidatų į EŽTT teisėjus sąrašas negavo teigiamo įvertinimo iš Europos Tarybos patariamojo komiteto. „Šiuo metu Lietuvos teisės aktai nereguliuoja kandidatų į ES Teisingumo teismo, EŽTT teisėjus atrankos tvarkos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį pasmerkė Prancūziją dėl atsisakymo repatrijuoti dvi savo pilietes iš Sirijos, į kurią jos nuvyko, kad prisijungtų prie savo partnerių islamistų. Prancūzijos valdžios institucijos turėtų iš naujo išnagrinėti šių moterų tėvų prašymą leisti joms grįžti namo, nurodė EŽTT. Vyriausybė jau ilgą laiką priešinasi tokiam žingsniui, tvirtindama, kad džihadistų kovotojai ir jų šeimų nariai turi būti teisiami vietos teismuose.

Kaltinimų COVID-19 reagentų pirkimo byloje sulaukęs buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas dėl galbūt pažeistų jo teisių per tyrimą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. „Peticija jau yra priimta ir tai jau šioks toks pasiekimas, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas 99,8 proc. kreipimusi atmeta. Priėmė ne dėl vieno, o dėl šešių straipsnių pažeidimo. Tai vėlgi, sakyčiau, praktikoje išskirtinis atvejis“, –  BNS penktadienį sakė Š. Narbutas.

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymą, užbaigiantį Maskvos pasitraukimo iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisdikcijos procedūrą. Balsavimas surengtas po to, kai Rusija kovo mėnesį buvo pašalinta iš Europos Tarybos, prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į Ukrainą.

Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimai gali paskatinti kai kurių teisininkų ar organizacijų siekį pasipelnyti taip nesąmoningai padedant Minsko režimui, sako Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. L. Kasčiūnas interviu LRT radijui trečiadienį tvirtino, kad jį „pozityviai nustebino“ EŽTT sprendimai dėl Lenkijos ir Latvijos, kuomet rugpjūčio pabaigoje teismas įpareigojo šalis teikti pagalbą kelioms migrantų grupėms.

Penki afganistaniečiai, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, ir toliau siekia, kad Lietuva būtų įpareigota juos įsileisti bei leistų pateikti prieglobsčio prašymus. „Kreipėmės ir labai laukiame jų sprendimo“, – BNS antradienį sakė afganistaniečiams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ advokatė Asta Astrauskienė Į EŽTT, pasak jos, kreiptasi, kad būtų įvertintas pažeidimas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies. EŽTT pranešė tokį sprendimą priėmęs Sadeed ir kitų asmenų byloje prieš Lietuvą, susijusioje su penkiais Afganistano piliečiais, kurie teigia į Lietuvą patekę per sieną su Baltarusija ir besislapstantys šalyje. Pasak teismo pranešimo, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį paskelbė laikiną įpareigojimą Latvijai ir Lenkijai teikti pagalbą dviem migrantų grupėms, mėginusioms neteisėtai pateikt į Europos Sąjungą iš Baltarusijos. Teismas įpareigojo abiejų šalių institucijas aprūpinti visus pareiškėjus maistu, vandeniu, drabužiais, suteikti reikalingą medicinos pagalbą ir, jeigu įmanoma – laikiną būstą.

Lietuva ne pirma ir ne vienintelė valstybė Europoje, patyrusi masinį migrantų antplūdį, kuris privertė permąstyti prieglobsčio suteikimo procedūras ir paskatino norą tapti kuo labiau migrantams nepatrauklia valstybe. Danija tokį virsmą išgyveno kur kas anksčiau nei prasidėjo masinis Sirijos gyventojų antplūdis į Europą: žingsnis po žingsnio ši Skandinavijos valstybė griežtino prieglobsčio procedūras, todėl dabar sulaukia tikrai nedaug pabėgėlių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nutarė, kad privalomas skiepijimas demokratinėse visuomenėse gali būti laikomas būtinu, išnagrinėjęs itin svarbiu laikomą ieškinį, pateiktą grupės Čekijos šeimų dėl privalomo vaikų skiepijimo. „Šios priemonės gali būti laikomos „būtinomis demokratinėje visuomenėje“, – sakoma Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste posėdžiaujančio teismo išvadoje.

Rusijos teisingumo ministerija nusprendė neskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl kompensacijos išmokėjimo opozicionieriui Aleksejui Navalnui už jo sulaikymą per protesto akciją Maskvos Bolotnajos aikštėje 2012 metais, ketvirtadienį pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Rusija paskelbė Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno federalinę paiešką dėl lygtinės bausmės bandomojo laikotarpio sąlygų pažeidimą, trečiadienį pranešė laikraštis „Rossijskaja gazeta“. Leidinio portale nurodoma, kad sprendimas paskelbti paiešką grindžiamas dokumentu, „pasirašytu 2020 metų gruodžio 29 dieną“. Gruodžio 28-ąją Rusijos Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) Maskvos valdyba pareiškė, kad lygtinai nuteisto opozicionieriaus neprisistatymą užsiregistruoti gali traktuoti kaip tyč...

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galėjo būti šališkas, spręsdamas ginčą dėl „Achemos grupės“ smulkiosios akcininkės Marijos Kaminskienės akcijų dalies. Anot Strasbūro teismo, pagrįstų abejonių dėl nešališkumo sukėlė tai, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai nenusišalino nuo skundo nagrinėjimo, nors buvo pažįstami su tuometiniu „Achemos grupės“ vadovu ir akcininku Romualdu Žadeika bei advokatu Gintaru Balčiūnu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas galutinai patvirtino, kad Lietuva turės išmokėti buvusiai Vilniaus teisėjai daugiau kaip 100 tūkst. eurų kompensaciją už tai, kad penkerius metus būdama nušalinta nuo pareigų ji negavo atlyginimo. Strasbūro teismas antradienį atmetė Lietuvos Vyriausybės prašymą, kad bylą peržiūrėtų Didžioji kolegija, todėl sprendimas įsigaliojo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pateikė Rusijos vyriausybei klausimų, remdamasi skundu, 2015 metų vasarą pateiktu nužudyto šios šalies iškilaus opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo dukters Žanos, kad jos tėvo byla nebuvo tinkamai ištirta, pirmadienį pranešė pareigūnai. „Skundas komunikuotas EŽTT“, -  naujienų agentūrai „Interfax“ sakė teismo atstovai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį paskelbė, kad Lietuvos politikai nederamai kišosi į didelio atgarsio sulaukusią Ingos Rinau dukters globos bylą, o teisėsauga neužtikrino teisingo proceso. Strasbūro teismo septynių teisėjų kolegija mergaitei ir jos tėvui Michaeliui Rinau priteisė 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė Lietuvai padengti 93 tūkst. 230 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos teisėsauga diskriminavo gėjų porą, atsisakydama pradėti tyrimą dėl neapykantos kurstymo prieš juos socialiniuose tinkluose, antradienį nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Baigiantis metams, BNS pateikia šimtą svarbių Lietuvos politikos, visuomenės ir kultūros gyvenimo įvykių 2019-aisiais. Sausis  Sausio 4 dieną Panevėžio apygardos teismas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba pripažino Utenos rajono merą Alvydą Katiną. Sausio 7 dieną mirė buvęs žemės ūkio ministras ir buvęs Seimo narys Vytautas Einoris. Sausio 8 dieną apie negeroves kalėjimų sistemoje paskelbusiai Rasai Kazėnienei pirmajai suteiktas pranešėjo statusas.

Lietuvos Vyriausybė Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė savo poziciją dėl Saudo Arabijos piliečio skundo, kad 2005–2006 metais jis neteisėtai kalintas slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje. Vyriausybės atstovė Karolina Bubnytė-Širmenė BNS sakė, kad Strasbūro teismui penktadienio popietę išsiųstuose atsakymuose pateikė informaciją apie šiuo metu Lietuvoje atliekamą ikiteisminį tyrimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį atmetė Laimutės Stankūnaitės skundą dėl valstybės institucijų veiksmų, susijusių su jos dukters grąžinimu motinai. Moteris teigė, kad valstybė nepagrįstai ilgai užtruko įgyvendinti teismo sprendimą, o dėl kilusios sumaišties ji su dukra buvo priverstos išvykti iš šalies.

Neigti Holokaustą nėra viena iš žmogaus teisių, ketvirtadienį išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas, atmetęs Vokietijos neonacistinių pažiūrų politiko skundą. Vokietijos šiaurės rytinės Meklenburgo Pomeranijos žemės parlamente dirbęs Udo Pastoersas 2012 metais buvo nuteistas už 2010-aisiais pasakytą viešą kalbą, kurioje išreiškė abejonę, ar Holokaustas apskritai vyko.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį priėmė Norvegijos vaiko gerovės tarnybai „Barnevernet“ nepalankų nuosprendį byloje, kuri, kritikų teigimu, demonstruoja valstybės sankcionuoto „vaikų grobimo“ praktiką šalyje. Ši daugybę paslaugų vaikus auginantiems tėvams teikianti tarnyba pastaraisiais metais buvo pliekiama už neva nepagrįstą vaikų atėmimą iš šeimų ir jų atidavimą globai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį atmetė prašymą peržiūrėti istorinį sprendimą, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti pripažintos genocidu. Penkių teisėjų kolegija nusprendė, kad šis sprendimas turi įsigalioti, o pagrindo perduoti jį Didžiajai kolegijai nėra. Peržiūrėti sprendimą buvo pateikęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio Stanislovo Drėlingo gynėjas Kęstutis Rakauskas.

Lietuvos Vyriausybė paprašė Europos Žmogaus Teisių Teismo duoti daugiau laiko parengti poziciją dėl Saudo Arabijos piliečio skundo, kad 2005–2006 metais jis buvo neteisėtai kalinamas slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje. Iki šiol Lietuvos Vyriausybė kategoriškai neigė, kad šalyje veikė slaptas Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas. 51 metų Mustafa al Hawsawis šiuo metu kalinamas JAV Gvantamo bazėje. Jis sulaikytas 2003 metais Pakistane.

Estijos pilietė Aminat Machmudova liepą jau ketvirtą sykį važiavo į Dagestaną, kad atsiimtų teismo jai priskirtus vaikus po skyrybų. Ir vėl nesėkmingai. Buvęs vyras tiesiog pagrobė abu berniukus ir išsivežė į gimtinę. Nepadeda nei Estijos, nei Rusijos, net Šariato įstatymai. A. Machmudova jau trejus metus negali susigrąžinti vaikų, nepaisant 2016-aisiais priimto Rusijos teismo sprendimo grąžinti vaikus į nuolatinę jos gyvenamąją vietą Estijoje.

Vilniaus apygardos teismas iki gyvos galvos nuteistam Vygantui Railai pirmadienį sutiko skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis į laisvę išeis po aštuonerių metų. Tai dar vienas atvejis, kai švelninama bausmė nuteistajam iki gyvos galvos, šiemet įsigaliojus naujoms Baudžiamojo kodekso nuostatoms. Pagal šių metų kovą Seimo priimtas pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį keturiems „agurkinių“ gaujos nariams priteisė po 6600 eurų dėl pernelyg ilgo suėmimo iki nuosprendžio paskelbimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) šią savaitę paskelbė, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti laikomos genocidu. Po teismo sprendimo analizės ir konsultacijų su teisininkais, BNS pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus. Kuo reikšmingas sprendimas? EŽTT sukūrė precedentą ir pirmą kartą sovietų represijas prilygino genocidui. Tai svarbu ir teisiniam, ir politiniam sovietų nusikaltimų vertinimui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad sovietų represijas prieš partizanus Lietuvos teismai pagrįstai pripažino genocidu. Strasbūro teismas atmetė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo skundą. Istorinėje byloje Europos teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbs, ar Lietuvos teismai pagrįstai buvusį KGB pareigūną pripažino kaltu dėl genocido už dalyvavimą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje. Skundą Strasbūro teismui pateikęs Stanislovas Drėlingas teigia, kad Lietuvos teisėjai pernelyg plačiai interpretavo genocido sampratą.

Vyriausybė į depozitinę sąskaitą atidėjo 130 tūkst. eurų, kuriuos Europos Žmogaus Teisių Teismas įpareigojo išmokėti Saudo Arabijos piliečiui dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje. Ikiteisminį tyrimą atliekanti teisėsauga taip pat perkvalifikavo galimą nusikaltimą, kad nebūtų taikoma senatis, ir kreipėsi į Jungtines Valstijas dėl diplomatinių garantijų, BNS trečiadienį sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad Lietuva pažeidė čečėnų šeimos teises, kai nepriėmė svarstyti prieglobsčio prašymo ir neįleido jų į šalį. Iš Lietuvos čečėnų šeimai priteisti 22 tūkst. eurų. Septynių asmenų čečėnų šeima – 1988 metais gimęs tėvas, 1994 metų gimimo motina ir penki jų vaikai – praėjusių metų pavasarį tris kartus bandė pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį atmetė Lietuvos Vyriausybės skundą dėl sprendimo, kad šalyje 2005–2006 metais veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas. Penkių teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo bylą perduoti peržiūrėti Strasbūro teismo Didžiajai kolegijai. Europos Žmogaus Teisių Teismas gegužės 31 dieną paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas, kur amerikiečiai tardė įtariamuosius terorizmu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas kitą savaitę turėtų apsispręsti, ar priimti Vyriausybės prašymą peržiūrėti sprendimą, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas. Penkių teisėjų kolegija Vyriausybės skundą svarstys pirmadienį, o sprendimas bus paskelbtas antradienį, informavo Strasbūro teismas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį išaiškino, kad Lenkija pažeidė per 2010 metų lėktuvo katastrofą žuvusių asmenų artimųjų teisę į privatumą, leisdama ekshumuoti aukų palaikus. Prieštaringai vertinama palaikų ekshumacija buvo pradėta 2016 metais, siekiant įrodyti, kad Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa prie Rusijos vakarinio Smolensko miesto nebuvo nelaimingas atsitikimas. Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas netoli Smolensko sudužo 2010 metų balandžio 10 dieną.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Didžiosios Britanijos masinio sekimo programa, kurią atskleidė paslapčių viešintojas Edwardas Snowdenas, pažeidė stebėtų žmonių teisę į privatumą. Skelbdamas sprendimą žurnalistų ir aktyvistų iškeltoje byloje, Strasbūre Prancūzijoje įsikūręs EŽTT nurodė, kad masiniu žurnalistinės medžiagos perėmimu taip pat buvo pažeista teisė į informacijos laisvę.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Slovėnija pažeidė už banko plėšimą nuteisto lietuvio teises, skirdama jam rusų kalbos, o ne lietuvių kalbos vertėją. Už banko plėšimą nuteistam Danui Vizgirdai Slovėnija turės išmokėti 6400 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 2500 eurų už bylinėjimosi išlaidas. Strasbūro teismas kaip nepagrįstą atmetė Slovėnijos vyriausybės paaiškinimą, kad rusų vertėjas skirtas todėl, jog rusų kalba Lietuvoje esą plačiai vartojama.

Europos Žmogaus Teisių Teismas turėtų paskelbti sprendimą, ar Slovėnija nepažeidė už banko plėšimą nuteisto lietuvio teisių, nesuteikdama jam lietuvių vertėjo. Danas Vizgirda buvo areštuotas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn 2002 metais dėl dalyvavimo banko apiplėšime Slovėnijoje. Lietuviui buvo suteiktas rusų kalbos vertėjas ir pateikiami dokumentų vertimai į rusų kalbą per visą baudžiamąjį procesą, įskaitant policijos tyrimą, kaltinamąjį aktą ir teismo procesą.