europos žmogaus teisių teismas

Lietuvos Vyriausybė nusprendė neskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, kad Lietuvoje veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas. „Nuspręsta, kad šį sprendimą skųsti Didžiajai kolegijai netikslinga, nes tam nėra teisinių kriterijų“, – BNS ketvirtadienį sakė Vyriausybės atstovė teisme Karolina Bubnytė-Širmenė. Pasak jos, nors Lietuvai kelia abejonių Strasbūro teismo taikytas įrodymų vertinimo standartas, tai negali būti skundo pagrindas.

Teismo nuosprendžio laukiantys suimti asmenys nuo rudens galės kalėti ne tik keturiuose tardymo izoliatoriuose, bet ir pataisos namuose. Tai numatantį įsakymą pasirašė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. „Perkėlus suimtuosius į kitas laisvės atėmimo įstaigas pagerės ir suimtųjų gyvenimo sąlygos, bus užtikrintos svarbiausios žmogaus teisės.

Lietuvos kaliniai toliau atakuoja teismus prašydami kompensacijų dėl prastų sąlygų kalinimo įstaigose. Visgi Kauno nusikaltėlių autoritetas už nužudymus iki gyvos galvos kalintis Henrikas Daktaras kompensacijos dėl mažos kameros, graužikų joje ir pasimatymų su žmona Europos Žmogaus teisių teisme neprisiteisė. Patalpos daugiau kaip 100 metų sulaukusiame kalėjime nuolat remontuojamos. Kalinių atstovai sako, kad šios – ne pačios blogiausios.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį atmetė Kauno nusikaltėlių vadeivos Henriko Daktaro prašymą priteisti jam kompensaciją dėl prastų kalinimo sąlygų Lukiškių kalėjime suėmimo metu. Trys Strasbūro teismo teisėjai paskelbė, kad Lietuvos teismai jau atlygino nusikaltėliui žalą už tai, kad dalį laiko gyvenamasis plotas buvo mažiau nei trys kvadratiniai metrai ir buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai su žmona.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį įpareigojo Lietuvą dėl prastų kalinimo sąlygų Lukiškėse išmokėti per 12 tūkst. eurų kompensaciją „lapinių“ gaujos byloje nuteistam Antonui Ščensnovičiui. Dėl narkotikų laikymo su tikslu juos platinti nuteistas vyras Lietuvos teismuose buvo prisiteisęs per 3 tūkst. eurų, bet septyni Strasbūro teismo teisėjai nusprendė, kad tokia suma yra per maža.

Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pradėjo konsultacijas su teisingumo ir užsienio reikalų ministrais, ar skųsti sprendimą, kad Lietuvoje veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas. Sprendimą dėl galimo skundimo žadama priimti rugpjūčio antroje pusėje. „Tai labai jautri byla, todėl atliekame konsultavimosi procedūrą su Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijomis.

Į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl paviešintos pokalbio išklotinės kreipęsis buvęs ministras pirmininkas, parlamentaras Algirdas Butkevičius sako, kad su politikais reikia kovoti kitokiomis priemonėmis. Ekspremjeras teigia, kad pokalbio su Druskininkų meru Ričardu Malinausku Vijūnėlės dvaro istorijoje paviešinimas pakenkė jo politinei karjerai. „Noriu apginti savo teises. Noriu, kad teisingumą Lietuvoje vykdytų ne pažymos ir ne paviešinti pokalbiai“, – BNS antradienį sakė A. Butkevičius.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad Lietuva pažeidė žmogaus teises dėl nepagrįstai paskirto priverstinio gydymo psichiatrinėje ligoninėje. Nevyriausybininkai sako, kad šią savaitę priimtas tauragiškei palankus sprendimas atspindi prastą priverstinio gydymo sistemos situaciją Lietuvoje. Strasbūre įsikūrusio teismo sprendime inicialais D. R. įvardijama moteris tvirtino, kad Lietuvos policijos pareigūnai prieš jos valią nugabeno ją atlikti psichinės būklės vertinimą.

JAV įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ketvirtadienį apkaltino Rusijos valdžią vykdant „didelio masto“ persekiojimo kampaniją prieš Jehovos liudytojų religinę bendruomenę. Po virtinės kratų visoje šalyje ikiteisminio kalinimo įstaigose buvo uždaryti 18 vyrų, anot teisėsaugos, susijusių su „ekstremistų organizacija“, sakoma „Human Rights Watch“ pareiškime. Dar keliems įtariamiesiems taikomas namų areštas bei kitų apribojimų, pridūrė HRW.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį atmetė masines žudynes Norvegijoje surengusio ultradešiniųjų ekstremisto Anderso Behringo Breiviko skundą dėl, anot jo, „nežmoniškų“ kalinimo sąlygų. A. B. Breivikas buvo nuteistas kalėti 21 metus už 2011-ųjų liepą įvykdytus 77 žmonių gyvybes nusinešusius išpuolius Osle ir jo apylinkėse. Dauguma jo aukų buvo paaugliai, susirinkę į tuometės Norvegijos valdančiosios Darbo partijos jaunimo stovyklą Utiojos saloje netoli sostinės.

Europos Žmogaus Teisių Teismas kitą savaitę skelbs sprendimą dėl įtarimų, kad Lietuvoje 2005–2006 metais galėjo veikti slaptas amerikiečių kalėjimas, kuriame kalinti įtariamieji terorizmu. Teismas verdiktą Strasbūre viešame posėdyje paskelbs ketvirtadienį, gegužės 31 dieną, 11 val. Lietuvos laiku. Skundą prieš Lietuvą pateikė šiuo metu Gvantanamo bazėje Kuboje kalinamas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah.

Verslininko Beno Gudelio valdomai bendrovei „Kristiana“ nepavyko panaikinti kliūčių vietoj buvusių sovietų armijos kareivinių Juodkrantėje, netoli Kuršių marių, pastatyti  reabilitacijos centrą.  Lietuvos vyriausiasis administracinis administracinis teismas (LVAT) šią savaitę galutinai atmetė įmonės skundą ir paliko galioti 2016 metų rudenį Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą nutartį.

Užkandinių tinklas „Keulė rūkė“, skelbdamas reklamą su nukryžiuotu Jėzumi, nesilaikė reikalavimų, draudžiančių niekinti religinius simbolius, nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį atmetė velionio rašytojo Vytauto Petkevičiaus dukters skundą dėl atsakomybės už knygoje „Durnių laivas“ paskelbtus melagingus teiginius apie Vytauto Landsbergio tėvą. Strasbūro teismas sutiko su Lietuvos teismų argumentais, kad knyga pažemino Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir jo sūnaus garbę ir orumą, o V. Petkevičiaus vaikams tenka atsakomybė pasirūpinti, kad melagingi duomenys nebebūtų platinami.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį skelbs sprendimą byloje dėl atsakomybės už velionio rašytojo Vytauto Petkevičiaus knygoje „Durnių laivas“ paskelbtus melagingus teiginius apie Vytauto Landsbergio tėvą. Rašytojo dukra Liudmila Petkevičiūtė į Strasbūrą kreipėsi po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kad V. Petkevičiaus knyga pažemino Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir jo sūnaus garbę ir orumą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuva nepagrįstai apribojo drabužių reklamą su Jėzaus ir Marijos personažais. Strasbūro teisėjai konstatavo, kad Lietuvos institucijos „absoliutų pirmumą teikė tikinčiųjų jausmų apsaugai, bet tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjų įmonės teisę į saviraiškos laisvę“. 2012 metų rudenį dizainerio Roberto Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį turėtų skelbti, ar Lietuvoje pagrįstai uždrausta drabužių reklama su Jėzaus ir Marijos personažais. 2012 metų rudenį dizainerio Roberto Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele.

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį atvyko į Europos Žmogaus Teisių Teismo posėdį, kuriame aiškinamasi, ar Rusijos valdžia pažeidė jo teises, kai jis buvo daugybę kartų areštuotas. Pernai EŽTT nusprendė, kad septyni iš tų areštų buvo neteisėti, ir nurodė Rusijai sumokėti A. Navalnui 63 tūkst. eurų kompensaciją. Tačiau ši nutartis buvo apskųsta. A. Navalnas trečiadienį atvyko į Strasbūro mieste įsikūrusio EŽTT posėdį, kuriame pradėtas nagrinėti šis skundas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė teises į nuosavybę, kai neatsižvelgdama į valstybės institucijų kaltę įpareigojo savininkus nugriauti statinį Molėtų rajone, nors jis buvo pastatytas gavus savivaldybės leidimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį turėtų paskelbti sprendimus keturiose bylose, kur Lietuvos piliečiai skundžiasi dėl galimų teisės į nuosavybę pažeidimų. Vienoje byloje du vyrai skundžiasi, kad teismo metu negalėjo naudotis savo namu, nes iš jo nebuvo iškeldinti ankstesni gyventojai. Kitose keliamas klausimas dėl nesuteikto naujo žemės sklypo individualiai statybai Vilniaus mieste bei dėl restitucijos proceso.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas šeštadienį paliko galioti rinkimų pareigūnų sprendimą neleisti opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui kandidatuoti kovą vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Teismas atmetė A. Navalno skundą dėl Centrinės rinkimų komisijos (CRK) sprendimo ir pareiškė, kad nutarimas neleisti jam kelti savo kandidatūros visiškai atitinka šalies įstatymus. „Ieškovo ginčijamas (CRK) nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. CRK sprendimas priimtas laikantis (įstatymų numatytos) tvarkos.

 Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį įpareigojo Rusiją sumokėti 302,5 tūkst. eurų kompensaciją 20 piliečių, pateikusių ieškinius dėl jų artimųjų žūties per antrąjį Čečėnijos karą. Teismo nutartyje sakoma, kad per 2000 metų vasario 5-ąją Rusijos saugumo pajėgų surengtą operaciją netoli Grozno esančiame Novyje Aldų kaime žuvo 21 civilis. Dėl šio incidento vėliau buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas, bet, ieškovų teigimu, jis nebuvo tinkamai vykdomas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pritarė Belgijoje priimtam draudimui viešose vietose dėvėti veidą dengiančias skraistes, tokias kaip musulmoniški nikabai, burkos ir parandžos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę. Vyriausybės ir Seimo atstovai sako, kad šis sprendimas turėtų paskatinti įteisinti automatinį bausmės peržiūrėjimą teisme, praėjus 20-25 kalėjimo metams.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį turėtų paskelbti, ar Lietuvos įstatymai nepažeidžia nuteistųjų iki gyvos galvos asmenų teisių. Į Strasbūro teismą kreipęsi aštuoni nuteistieji teigia, kad jie neturi realių galimybių būti išleisti į laisvę.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nusprendė, kad būta „rimtų klaidų“ Rusijos veiksmuose per Beslano mokyklos Šiaurės Osetijoje apsiaustį 2004 metais, per kurią žuvo daugiau nei 330 žmonių. Teismas savo nutartyje nurodė, kad nors Rusijos valdžia buvo gavusi informacijos apie planuojamą teroristinę ataką, nebuvo imtasi pakankamų priemonių sąmokslui sužlugdyti ir mokykloje nebuvo sugriežtintas saugumas.

2017-ieji pasižymės ir Rusijos prezidento rinkimų kova. Vienas iš opozicijos veikėjų, kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas pačioje praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad mes iššūkį 2018-aisiais vyksiančiuose rinkimuose Kremlių užėmusioms struktūroms. Tačiau jo laukia itin sudėtingas kelias, ne tik dėl prieš jį atsisukusios sistemos veiklos, bet ir dėl susiskaldžiusios opozicijos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas atsisakė priimti nagrinėti dainininko Žilvino Žvagulio skundą, esą Lietuvos teismai priteisė jam per mažą kompensaciją iš žiniasklaidos dėl rašinio apie nesantuokinį sūnų. Septyni Strasbūro teismo teisėjai paskelbė, kad dešimtadalį prašomos sumos priteisęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį nusprendė, kad Rusijos vykdoma politika neleisti amerikiečiams įsivaikinti našlaičiais tapusių rusų vaikų vien dėl jų tautybės yra diskriminacinė. Teismas nurodė Maskvai apmokėti nuostolius, kuriuos patyrė ieškinį teismui pateikę 45 amerikiečiai, 2010–2012 metais norėję įsivaikinti 27 rusų tautybės vaikus. Dauguma tų vaikų turėjo rimtų sveikatos problemų, įskaitant Downo (Dauno) sindromą ar vystymosi sutrikimus.

Norvegijos valstybė, pateikusi apeliacinį skundą dėl žemesnės instancijos teismo nutarties, kad ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto Anderso Behringo Breiviko kalinimas vienutėje prilygsta „nežmoniškam“ elgesiui, trečiadienį pareiškė, kad būtina riboti nuteistojo ryšių su išoriniu pasauliu, nes jis bando skleisti savo ideologiją iš kalėjimo net per pažinčių skelbimus.

Gvantanamo kalėjime kalinamo Saudo Arabijos piliečio advokatė kreipėsi į teismą, prašydama suteikti Mustafa al Hawsawiui nukentėjusiojo statusą, nes jis galėjo būti kalinamas slaptame CŽV kalėjime netoli Vilniaus. Advokatė Ingrida Botyrienė teigia, kad įtarimus apie galimą vyro kalinimą Lietuvoje pagrindžia Jungtinių Valstijų Senato paskelbta ataskaita ir nevyriausybinių organizacijų surinkti duomenys. Prokurorai šiuos duomenis vadina prielaidomis ir interpretacijomis.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas ketvirtadienį pranešė, kad nežinomi užpuolikai pirmadienį metė du tortus jam į veidą, ir pridūrė, kad su šiuo jo užpuolimu yra susijęs Kremlius. A.Navalnas, nepailstantis prezidento Vladimiro Putino kritikas, sakė, kad prie jo biuro „kažkokie juokdariai“ užpuolė jį, „metė du tortus ir paspruko“. Tinkle „Instagram“ jis taip pat paskelbė savo konditeriniu kremu ištepto veido nuotrauką.

Interneto naujienų svetainės nėra atsakingos už „įžeidžiančius ir šiurkščius“ jų skaitytojų komentarus, antradienį išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), užbaigęs vienai Vengrijos svetainei dėl užgaulių žinučių jos forumuose iškeltą bylą. Byla susijusi su naujienų svetaine Index.hu ir joje skaitytojų paskelbtais piktais komentarais apie vieną nekilnojamo turto firmą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas šiandien paskelbė, kad darbdaviai turi teisę stebėti savo darbuotojų privačias žinutes, praneša „independent.co.uk“. Sprendimą EŽTT paskelbė byloje, kurioje rumunų inžinierius bandė įrodyti, kad buvo neteisėtai atleistas iš darbo dėl to, kad darbo metu naudodamasis „Yahoo Messenger“, bendravo ne tik profesiniais tikslais, tačiau ir siųsdamas žinutes savo sužadėtinei bei broliui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas penktadienį pasmerkė didelio masto pokalbių telefonu pasiklausymo Rusijoje sistemą ir pareiškė, kad tai gresia „demokratijos griovimu“. Teisėjai Strasbūro teisme nurodė, kad „be pakankamų ir veiksmingų garantijų nuo piktnaudžiavimo ... slapta sekimo sistema, sukurta nacionaliniam saugumui užtikrinti, rizikuojama pakirsti ir sugriauti demokratiją, kurią toji sistema turi saugoti“....

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį nutarė, kad prieštaringai vertinamo prancūzų komiko Dieudonne M'balos M'balos „rasistiniai ir antisemitiniai performansai“ peržengia žodžio laisvės ribas. Komikas, paprastai vadinamas tiesiog Dieudonne, kreipėsi į Strasbūre įsikūrusį EŽTT dėl baudos, kurią jam 2009 metais skyrė Prancūzijos teismas už vieno Holokausto neigėjo pakvietimą į sceną. Teismas dėl „rasistinių įžeidimų“ jam skyrė 10 tūkst. eurų baudą.

Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui, paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis Strasbūro teismo sprendimas gali tapti svarbiu teisiniu precedentu vertinant sovietų nusikaltimus. Teismo Didžioji kolegija paskelbė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.

Dėl 2003 metais vykdytos kelių blokados nuteisti Lietuvos ūkininkai ketvirtadienį pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, teisėjų kolegijai Strasbūre nusprendus, kad arešto bausmės jiems skirtos pagrįstai.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose.

Seimas antradienį svarstys Konstitucijos pataisą, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nagrinėja laikinojo Darbo partijos vadovo europarlamentaro Viktoro Uspaskicho skundą prieš Lietuvą dėl lygių galimybių per rinkimus. Strasbūro teismas perdavė Lietuvos Vyriausybei V.Uspaskicho peticiją, kad ši pateiktų savo paaiškinimus dėl „darbiečio“ skundo. V.Uspaskichas skundžiasi, kad jam buvo atimta galimybė lygiomis sąlygomis su kitu kandidatu veiksmingai dalyvauti rinkimų kampanijoje, kandidatuojant į Seimo narius.

„Akistata“ jau kuris laikas publikuoja straipsnius apie nuteistuosius kalėti iki gyvos galvos ir jų paleidimo iš įkalinimo vietų galimybes. Rašėme, kad visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Lietuvą, nuteistieji kalėti iki gyvos galvos irgi turi galimybę išeiti į laisvę. Aštuoni tokia ilga bausme nuteisti mūsų tautiečiai Lietuvą dėl neva kankinimų yra apskundę Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) Strasbūre. Ši byla jau nagrinėjama.

 Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose.

Seimo laikinoji komisija dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teisių atstatymo trečiadienį planuoja patvirtinti išvadas. (papildyta 11:42 val.) Laikinoji komisija: R. Pakso apkalta laužta iš piršto ,,Rolando Pakso apkalta yra laužta iš piršto”, – pristatydamas Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvadas, sakė šios komisijos pirmininkas Kęstas Komskis.

Šią savaitę pristatyta Seimo rudens sesijos darbų programa, kurioje – dar ilgesnis sąrašas iniciatyvų, varžančių LGBT* žmonių teisės. Tarp jau kurį laiką besivelkančių įstatymų pakeitimų įrašyta ir keletas naujų, praneša Nacionalinė LGBT teisių organizacija.. Pirmiausia tai – liūdnai pagarsėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimas.

Lietuvoje lankosi Europos Žmogaus Teisių Teismo delegacija, vadovaujama šio teismo pirmininko Deano Spielmanno (Dynas Špilmanas). Tačiau aukšto svečio nuomonė apie žmogaus teisių gynimą Lietuvoje  taip ir liko paslaptimi. Penktadienį priešpiet svečiai susitiko su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ siūlys valdantiesiems sudaryti Seimo komisiją aiškintis, kodėl iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl partijos vadovo europarlamentaro Rolando Pakso. Klausimą „tvarkiečiai“ antradienį kels per valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdį, BNS patvirtino frakcijos seniūnas Petras Gražulis.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį nurodė nedelsiant paleisti kalinamą buvusio naftos magnato Michailo Chodorkovskio verslo partnerį Platoną Lebedevą, kurio bausmės laikas turėjo baigtis gegužę. Tačiau teismas paliko galioti valstybės 17 mlrd. rublių (400 mln. eurų) mokestinę pretenziją M.Chodorkovskiui, kuris praėjusį mėnesį buvo paleistas į laisvę prezidentui Vladimirui Putinui nusprendus suteikti malonę.

Lietuvos atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme Egidijus Kūris nesutiko su daugumos kolegų sprendimu, kad Vengrija pasielgė netinkamai, kai nubaudė žinomą istoriką, apkaltinusį buvusį komunistą teisėją kolaboravus su saugumu komunistinio režimo metais. Atskirąją nuomonę byloje paskelbęs E.Kūris teigė neįžvelgiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo.