europos žmogaus teisių teismas

Teismai priimdami sprendimą dėl informacijos šaltinio atskleidimo turi įvertinti ir Europos Žmogaus Teisių Teisimo (EŽTT) praktiką šiuo klausimu, sako Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. „Nežinau detalių, nesu susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir duomenimis, kurie buvo pateikti. Net nežinau, ar atsižvelgta į EŽTT suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.

Civilinės sąjungos neturėtų būti galimybė tik heteroseksualioms poroms, ketvirtadienį nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kuris pasmerkė Graikiją sukūrus teisinę "gyvenimo partnerio" kategoriją, kuri neapima gėjų. Strasbūro teisėjai sakė, kad Graikijos valdžia nepateikė "įtikinamų ir svarių priežasčių, galinčių pateisinti tos pačios lyties asmenų neįtraukimą" priimant tą 2008 metų įstatymą.

Zina Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tikimasi, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje lapkričio pabaigoje Ukraina pasirašys asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Europos Sąjunga. Viena iš sąlygų – išspręsti įkalintos ekspremjerės Julijos Tymošenko klausimą. Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, Europos Sąjunga nenurodys konkrečių būdų, kaip tai padaryti. Šią savaitę Ukrainos prezidentūra pareiškė net negalvojanti apie sutarties pasirašymo atidėjimą.

  Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, sako Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.   Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst.

Iš prezidento posto per apkaltą pašalinto Rolando Pakso galimybės vėl kandidatuoti šalies vadovo rinkimuose kitąmet priklausys nuo to, kaip Seimas susitars šiuo klausimu, mano parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė. "Teorinė galimybė gal ir yra, bet priklausys, be abejo, kaip vyks diskusijos Seime, nes Konstitucijos keitimo procesas labai griežtai reglamentuotas.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš Kremliaus politiką nusistačiusio Rusijos verslo magnato Michailo Chodorkovskio ir jo verslo partnerio Platono Lebedevo teismas buvo „nesąžiningas“, paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Tačiau tvirtų įrodymų, kad ši byla buvo politiškai motyvuota, teismas nerado. Rusijos vyriausybė įpareigota sumokėti M. Chodorkovskiui 10 tūkst.

  Prieš Kremliaus politiką nusistačiusio Rusijos verslo magnato Michailo Chodorkovskio ir jo verslo partnerio Platono Lebedevo teismas buvo "nesąžiningas", ketvirtadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).   Tačiau Prancūzijos mieste Strasbūre įsikūręs teismas nurodė neradęs tvirtų įrodymų, jog ši byla buvo politiškai motyvuota arba kad M.Chodorkovskis, kuriam dabar 50 metų, buvo persekiojimas dėl politinių priežasčių.

Seimo Konstitucijos komisija trečiadienį vėl svarstys klausimą, kaip reikėtų keisti Konstituciją dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo rinkimuose. Trečiadienio posėdyje komisijos nariai turėtų apsispręsti, kokius ribojimus minėtiems asmenims siūlyti įrašyti į pagrindinį šalies įstatymą. Komisijos nariai šį klausimą svarstė prieš dvi savaites, tačiau išsiskirstė atmetę abi balsavimui pasiūlytas išvadas.

(papildyta 15.55) Ukrainos opozicijos lyderės Julijos Tymošenkos duktė antradienį pasveikino Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartį, jog jos motina yra kalinama neteisėtai, ir pavadino tai "pirmąja pergale" kelyje į jos išlaisvinimą. "Šiandien sakome, kad tai pirmoji pergalė, pirmasis žingsnis į jos visišką politinę reabilitaciją ir nedelsiamą išlaisvinimą", - Jevhenija Tymošenko sakė Kijeve žurnalistams Ukrainos sostinėje Kijeve.

Saudo Arabijoje gimusio Abu Zubajados (Abu Zubaydah) advokatai apskundė Lenkiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) Strasbūre, praneša "Polskie Radio". A. Zubajada tvirtina, kad jis 2002-2003 metais buvo laikomas slaptame CŽV kalėjime Lenkijoje ir ten kankinamas. Jis taip pat teigia, kad Lenkija vilkina oficialų bendradarbiavimo su JAV tyrimą.

Trečiadienį, kovo 27 d., Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus teikia tris kandidatūras – Lyros Jakulevičienės, Egidijaus Kūrio ir Igno Vėgėlės. Iš šio kandidatų sąrašo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja išrinks vieną teisėją, kuris atstovaus Lietuvai.

Šiandien Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė pirmąjį sprendimą byloje prieš Lietuvą dėl smurto šeimoje. Teismas pripažino, kad Lietuvos valstybė, neužtikrinusi nukentėjusios nuo smurto moters apsaugos, neištyrusi smurto šeimoje atvejo ir nepatraukusi smurtautojo atsakomybėn, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtiną kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą.

Vakar, 2012 m. liepos 24 d., buvo išplatintas pareiškimas, jog L. Stankūnaitė didina reikalavimus Lietuvos Respublikos valstybei Europos Žmogaus Teisių Teisme. Šiuo metu L.Stankūnaitė pageidauja daugiau nei pusės milijono litų iš mūsų valstybės. Teisminiai procesai dėl mano brolio a.a. Drąsiaus Kedžio dukrelės gyvenamosios vietos problemų persikėlė į Strasbūrą.

„Teisminiai procesai dėl mano brolio a.a. Drąsiaus Kedžio dukrelės gyvenamosios vietos problemų persikėlė į Strasbūrą. Ką lems šie institucijų sprendimai: tiesą ar dar vieną manipuliaciją tiesa? Žingsnį link demokratinių žmogaus teisių grindimo ar dar vieną korumpuotų asmenų prasismelkimą į struktūras, kurios savo veiklą siekia remti europietiška teisine praktika? Tai bus sąžiningų Lietuvos pareigūnų veiksmai, pagrįsti morale ir etika ar bandymas visomis priemonėmis darkart įteisinti neteisingum...

1940 metais Katynėje sovietų įvykdytos Lenkijos karininkų žudynės yra karo nusikaltimas, pirmadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Tačiau jis nepareikalavo, kad Rusija atliktų naują tų įvykių tyrimą, praneša BBC.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė, kuriomis apkaltos tvarka pašalintam asmeniui po 4 metų leidžiama kandidatuoti į Seimą.Tai leis „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiui, europarlamentarui Rolandui Paksui rudenį dalyvauti Seimo rinkimuose. Dar pernai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad uždrausdama per apkaltą pašalintam asmeniui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją.

Šią savaitę Seimas priėmė rinkimų įstatymo pataisas, kurios politikui po apkaltos į Seimą kandidatuoti draudžia ketverius metus. Lietuvoje po apkaltos iš postų yra pašalinti du politikai – 2010 metais Seimo narys Linas Karalius ir 2004 metais – Prezidentas Rolandas Paksas.Būtent po pastarojo skundo Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama jam visą gyvenimą būti renkamam į Parlamentą.

Seimas priėmė rinkimų įstatymo pakeitimą, kuriuo nuo šiol apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų asmuo arba asmuo, kuriam panaikintas Seimo nario mandatas, galės būti renkamas Seimo nariu. Už šį rinkimų įstatymo pakeitimą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 8, o 23 susilaikė.

Neįprastą ieškinį antradienį Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) laimėjo 43-ejų metų Nyderlandų gyventojas Stevenas Rometas. Nyderlandų Karalystės pilietis pasiskundė teismui, esą šalies valdžia neužkirto kelio sukčiams, naudojantiems jo asmeninius duomenis nusikalstamais tikslais. Viskas prasidėjo daugiau nei kasdieniškai – olandas pametė vairuotojo teises ir nedelsdamas informavo apie tai atitinkamas instancijas.

„Net jei Seimas leis per apkaltą už Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą nušalintam prezidentui R. Paksui balotiruotis – esminio poveikio jo vadovaujamai partijos „Tvarka ir teisingumas“ populiarumui tai nepadarys“, – mano politologas. Viešųjų ryšių ekspertas pabrėžia, kad TT neturi didelio pasirinkimo. Kauno Vytauto Didžioji universiteto profesorius Antanas Kulakauskas teigia, kad R. Pakso asmenybės potencialas yra bemaž išsemtas.

Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Valstybinės šeimos politikos koncepciją, nusprendė, kad šeima nėra vien tie, kurie gyvena santuokoje. Iš karto atsirado įstatymų leidėjų, kurie ėmė skųstis, kad dėl KT sprendimo neaiškumų tik dar labiau padaugėjo, todėl be visos tautos referendumo neįmanoma nustatyti, kas yra šeima. Kiek įstatymų – tiek šeimų Reikia pasakyti, kad dėl pamatinių sąvokų buvo diskutuojama ir rengiant minėtą koncepciją, ir ją priėmus 2008 metais.

Lietuvoje, kuri jau septynerius metus yra Europos Sąjungos narė, daugėja nepatenkintųjų dėl žmogaus teisių. Vieni įžvelgia neonacių grėsmę, kiti piktinasi, kad „minčių policija“ persekioja tradicijoms ištikimus piliečius. Žlugus sovietų imperijai Lietuva įgyvendino savo užsienio politikos tikslus – pasiekė narystę NATO ir Europos Sąjungoje (ES). Ten veržtasi todėl, kad norėta visam laikui apsisaugoti nuo nelaisvės ir tironijos, tikėtasi gyventi demokratinėje, laisvoje visuomenėje.

Vyriausybė pritarė teisės ekspertų darbo grupės siūlymams dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo byloje „Paksas prieš Lietuvą“ vykdymo. Viena jų siūloma neleisti priesaiką sulaužiusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą 10 metų, kita alternatyva siūloma tokiam asmeniui neleisti siekti Prezidento posto, trečioji alternatyva yra griežčiausia – ja siūloma drausti eiti visas pareigas, kurios susijusios su konstitucinės priesaikos davimu, ir leisti būti renkamu Seimo nariu ne anksčiau nei po...

(Papildyta 16:59 val.) R. Paksas: vargu ar kas nors galėjo tikėtis teisingo sprendimo Europos Parlamento narį, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininką Rolandą Paksą nenustebino Premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės išvados. „Vargu ar kas nors galėjo tikėtis teisingo ir logiško sprendimo. Juolab, kad nenorima matyti problemos esmės – paneigdamas Konstitucinio Teismo sprendimą, Strasbūro teismas paneigė apkaltą, kuri ir buvo surengta to sprendimo pagrindu.

Europos žmogaus teisių teismas  (EŽTT) nepripažino „Jukos“ bylos politiškai motyvuota, nors arešto ir suėmimo aplinkybėse gausu pažeidimų.  EŽTT patenkino buvusio „Jukos“ lyderio Michailo Chodorkovskio ieškinį Rusijai už neteisėtą areštą ir nepagrįstą laikymą nelaisvėje, praneša ITAR-TASS. Dabar Rusija turi sumokėti M. Chodorkovskiui 24,5 tūkstančius eurų. Teismo nuosprendis paskelbtas jo tinklalapyje anglų ir rusų kalba.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TTP) frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis pasiūlė išbraukti įstatymo nuostatas, draudžiančias per apkaltą nušalintiems politikams dalyvauti Seimo rinkimuose. TTP nepraranda vilties pakeisti Seimo rinkimų įstatymą taip, kad jame nebeliktų suvaržymų parlamentaro mandato siekti per apkaltą 2004 metais nušalintam prezidentui Rolandui Paksui.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuva pralaimi Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamas bylas, yra jų vilkinimas. Strasbūro teismui nesuvokiama, kaip teisminis procesas gali užtrukti 6, 10 ar daugiau metų. Lietuvai tas brangiai kainuoja, nes už tokius pažeidimus tenka daug sumokėti. Prezidentė dėl to reiškia susirūpinimą ir ragina imtis skubių priemonių padėtį taisyti.

Ar užkulisinė dviejų konservatorių lyderių – premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės – trintis virs atviromis varžybomis? Visuomenėje populiariausia dešiniųjų veikėja I. Degutienė gali dalyvauti rinkimuose į partijos pirmininko postą.

Už prekybą narkotikais stambiu mastu visų instancijų teismų Lietuvoje nuteisti kaltinamieji užtarimą rado Strasbūre. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad abiejų narkotikų prekeivių atžvilgiu buvo pažeista teisė į teisingą teismą. Klaipėdietis Sergejus Malininas (31 m.), pravarde Malina, Strasbūre buvo išgirstas dar 2008 metais. Jo bendrininkas Marius Lalas (33 m.) gerų žinių sulaukė prieš kelias savaites.

Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja Danutė Jočienė išrinkta Teismo 2 skyriaus pirmininko pavaduotoja. Šias pareigas ji pradės eiti nuo 2011 m. vasario 1 d. Danutė Jočienė Teisme pradėjo dirbti 2004 m. lapkričio 1 d., kai ją į teisėjos pareigas 6 metų kadencijai iš Lietuvos pateikto trijų kandidatų sąrašo išrinko Europos Tarybos Generalinė Asamblėja. 2010 m. birželio 1 d. įsigaliojus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolui Nr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kad nušalinto prezidento Rolando Pakso negalima eliminuoti iš politikos iki gyvos galvos, sukėlė erzelį. R. Paksas toliau kaltina politinį elitą, kuriam savęs nepriskiria, sąmokslu. Dalis jo oponentų atvirai deklaruoja sieksią padaryti viską, kad vilkintų EŽTT sprendimo įgyvendinimą ir statytų naujas barikadas R. Pakso kelyje atgal į Lietuvos politiką.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotoją, Europos Parlamento narį Juozą Imbrasą stebina premjero Andriaus Kubiliaus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl šios partijos lyderio Rolando Pakso įvertinimas. „Visą Lietuvą užklojusį baltą sniegą vadinti juodais pelenais gali tik tokios lakios fantazijos žmogus kaip dabartinis Lietuvos premjeras.

2011 m. sausio 6 d. Europos žmogaus teisių teismas 14 balsų prieš 3 persvara pripažino, kad Lietuva pažeidė nušalinto Prezidento R. Pakso teisę būti išrinktu į Seimą, uždrausdama jam kandidatuoti iki gyvos galvos. Pergalė yra ryški. Nuo vakar Konsitutinio Teismo nutarimas, draudžiantis R. Paksui kandidatuoti į Seimą tiesiog negalioja. Juo negalima vadovautis.

2004 metais iš prezidento pareigų pašalintas, o dabar Europos Parlamento nariu dirbantis Rolandas Paksas vakar triumfavo sužinojęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jam leido tapti Seimo nariu. Strasbūro teismo Didžioji kolegija vakar paskelbė, kad 2004 metais Lietuvos Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kuriuo remdamasis Seimas atėmė iš R.Pakso šalies vadovo įgaliojimus, su šiuo politiku buvo pasielgta neteisingai.

Lenkai vis dažniau laimi prieš savo valstybę iškeltas bylas Strasbūro žmogaus teisių teisme, tačiau Lenkijos Užsienio reikalų ministerija teigia neturinti tiek pinigų, kad galėtų visiems bylas laimėjusiems asmenims išmokėti kompensacijas. Praėjusiais metais Lenkijos Užsienio reikalų ministerija visiems bylas Strasbūro žmogaus teisių teisme laimėjusiems lenkams privalėjo išmokėti rekordinę 5 mln. zlotų sumą. Iš viso Lenkija savo piliečiams Strasbūre pralaimėjo net 123 bylas.

Italijos vyriausybė nusprendė pateikti apeliaciją Europos žmogaus teisių teismui dėl ankstesnio šios institucijos sprendimo uždrausti kryžius mokyklų klasėse. Kryžiai mokyklose buvo uždrausti po to, kai į Europos žmogaus teisių teismą kreipėsi viena moteris, kuri aiškino, kad, remianti Italijos Konstitucija, jos vaikai turi teisę į sekuliarų išsilavinimą.

Rusijos Dūma penktadienį priėmė pareiškimą, kuriame apkaltino Strasbūre įsikūrusį Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT). Taip Dūma reagavo į šią savaitę priimtą teismo sprendimą Antrojo pasaulinio karo veterano Vasilijaus Kononovo byloje. Rusijos Dūma aiškina, kad teismo sprendimas yra politizuotas ir reiškia nepagarbą visuotinai priimtiniems principams ir tarptautinei teisei.

Vilniaus Universiteto teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas mano, jog Europos žmogaus teisių teismo aukščiausiosios instancijos sprendimas, kuriuo atmestos „raudonojo partizano", žudžiusio okupuotos Latvijos gyventojus, pretenzijos - istorinis sprendimas. Kartu, jo nuomone, laimėjo Lietuva ir Europa. Pasak D. Žalimo, kartu su Latvija laimėjo ir Lietuva, kuri įsiterpė į procesą trečiąja šalimi. „Lietuviai kai kuriuos dalykus formulavo netgi daug drąsiau.

Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre pradėjo nagrinėti bankrutavusios naftos kompanijos „Yukos“ ieškinį prieš Rusijos vyriausybę. „Yukos“, kuri pirmų kaltinimų mokesčių vengimu susilaukė 2002 metais, galutinai buvo likviduota 2007-aisiais. Tačiau dabar kompanijos atstovai teigia, kad Rusijos valdžia pasirinko ją savo taikiniu ir neteisėtomis priemonėmis sužlugdė verslą. Pirmąjį ieškinį Europos žmogaus teisių teismui „Yukos“ teisininkai įteikė dar 2004 metais.

Lenkijos vyriausybė prisidės prie kolektyvinio savo piliečių ieškinio, kuriuo reikalaujama Rusijos atsakomybės dėl Katynės žudynių. Lenkijos vyriausybė prisijungs prie ieškinio, kurį teismui pateikė Witomile Wolk-Jezierska bei dar 12 Lenkijos piliečių, kurių artimieji NKVD narių buvo sušaudyti Katynėje. Ieškinys bus nagrinėjamas Europos žmogaus teisių teisme, o Lenkijos vyriausybei procese bus suteiktas trečiojo asmens statusas.

Europos Žmogaus teisių teismas pripažino, kad Bosnija diskriminavo žydus ir čigonus neleisdama jiems kandidatuoti į renkamus postus. Nuosprendyje, kuris buvo priimtas antradienį, teigiama, kad Bosnijos Konstitucijoje įtvirtinta norma reiškia diskriminaciją ir rinkinių teisių pažeidimą. Ieškinį teismą padavė du asmenys – Dervo Sejdičius ir Jakobas Ficis. Čigonų kilmės D. Sejdičius ir žydų kilmės J. Fincis Bosnijos viešajame gyvenime yra ganėtinai įtakingi asmenys.

Praėjusį mėnesį priimtą šveicarų sprendimą uždrausti minaretų statybas šalyje bus bandoma panaikinti teisme. Alžyre gimęs, tačiau dabar Šveicarijoje gyvenantis musulmonas Hafidas Ouardiris kreipėsi į Strasbūre veikiantį Žmogaus teisių teismą, kad šis pripažintų, jog draudimas statyti minaretus pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją. Priminsime, kad iš viso minaretų statybos draudimui pritarė 57,5 proc. šveicarų. Už tokį draudimą balsavo 22 iš 26 kantonų.

Teisingumo ministerijoje pirmadienį posėdžiavusi darbo grupė apsisprendė kandidatais į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo pareigas siūlyti Danutės Jočienės, Dovydo Vitkausko ir Vygantės Milašiūtės kandidatūras. Jas ministerija rekomenduos Ministrui Pirmininkui teikti Prezidentei. Prezidentė Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (PA) dekretu pateiks galutines kandidatūras.