energetika

Estijos valstybės valdomos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ Kelmės rajone už maždaug 140 mln. eurų statys 80 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Bendrovės direktorius Donatas Celešius sako, kad tai – viena bendrovės suplanuotų investicijų į vėjo parkus Estijoje ir Lietuvoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“ išbandys eksperimentinę bateriją prijungiant ją prie saulės, vėjo ar vandenilio jėgainių tinklo, pranešė „Litgrid“. „Vykstant atsinaujinančios energijos išteklių plėtrai svarbu suprasti, kad tokių šaltinių generuojama elektros galia yra nepastovi.

Iš nepriklausomų tiekėjų elektrą šiuo metu perka beveik 1,2 mln. Lietuvos buitinių vartotojų. Vyriausybei dar pusmečiui pratęsus elektros kainos kompensavimą ekspertai perspėja gyventojus, kuriems ateina laikas iš naujo rinktis tiekėją: kompensacija vieną dieną gali būti nutraukta, todėl lyginti tiekėjų pasiūlymus reikėtų be jos – ir toliau svarbiausias išlieka pačios tiekiamos elektros kainos dydis, rašoma pranešime spaudai.

Pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – trečiadienį priėmė pirmąjį krovinį. Visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ pažymi, kad per rekordiškai trumpą laiką pastatytas ir pradėjęs veikti SGD terminalas simbolizuoja Vokietijos siekį atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos, į kurią labai ilgą laiką nebuvo kreipiama deramo dėmesio.

Valstybė verslui už elektrą nuo spalio jau kompensavo trečdalį ketvirtajam metų ketvirčiui skirtos sumos – 69 mln. eurų.  Valstybė dabar padengia pusę įmonių mokamos elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę. Iš viso tam šį ketvirtį skirta 212 mln. eurų. Pramonininkai neatmeta, kad kitąmet kompensacijų poreikis augs.  „Kol kas kompensacijos pareikalavo 69 mln.

 Suomijoje nuo 2024-ųjų bus išgaunamas uranas, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“. Planuojama, kad bendrovės „Terrafame“ atitinkama gamykla Sotkamo vietovėje Suomijos centrinėje dalyje visu pajėgumu pradės veikti iki 2026 metų, kuris veikiausiais sieks maždaug 200 tonų per metus. „Yle“ pažymi, jog ši gamykla bus vienintelė tokia Europoje. Be to skelbiama, jog Suomijoje išgautas uranas į branduolinį kurą bus perdirbimas užsienyje.

Vokietijos federalinis bankas (Bundesbankas) prognozuoja, jog šalies ekonomika ateinančiais metais trauksis, infliacija išliks didelė, o palaipsnio ekonominės padėties gerėjimo galima tikėtis tik antrąjį pusmetį, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas iš pradžių mažės, tačiau nuo antrojo pusmečio tikimės laipsniško gerėjimo“, – sakė Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis, pristatydamas naują Vokietijos federalinio banko prognozę.

Europos Sąjungos gyventojai palankiai vertina Bendrijos valdžios institucijų pastangas energetikos krizei įveikti, rodo naujausi Eurobarometro duomenys, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Europos Komisijos užsakymu atliktų apklausų rezultatai atskleidė, jog daugiau kaip aštuoni iš dešimties europiečių (82 proc.) mano, kad ES turėtų ir toliau imtis priemonių priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti. Dar kiek daugiau respondentų (83 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Europos investicijų bankas (EIB) gali būti svarbus partneris plėtojant atsinaujinančią energetiką. „Tikiu, kad EIB gali būti svarbus partneris plėtojant atsinaujinančią energetiką, taip didinant Lietuvos atsparumą ateities šokams bei investuojant į energetinio efektyvumo sprendimus“, – ministerijos pranešime teigė G. Skaistė.

ES energetikos ministrai pirmadienį siekia proveržio spręsdami sudėtingą gamtinių dujų kainų „lubų“ bloke klausimą, vyraujant nerimui dėl energijos stygiaus ir nepakankamo tiekimo.  Kai kurie į susitikimą Briuselyje atvykę pareigūnai teigė, kad susitarimas gali būti netrukus pasiektas, o diskusijos vyksta dėl to, koks kainų lygis turėtų būti patvirtintas.

Astravo atominės elektrinės antrąjį energijos bloką į Baltarusijos energetikos sistemą planuojama įjungti 2023-ųjų pirmąjį ketvirtį, pirmadienį pranešė Baltarusijos energetikos ministerija. „Antrasis energijos blokas parengtas 97 procentais. Vykdant etapo programas toliau atliekami numatyti technologiniai darbai. Bloko energetinis įjungimas planuojamas 2023 metų pirmąjį ketvirtį“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Viktoras Karankevičius.

Ukrainos energetikos operatorius „Ukrenerho“ pirmadienį pranešė, kad sostinėje Kyjive ir dešimtyje kitų regionų po Rusijos dronų smūgių bus vykdomas avarinis elektros tiekimo nutraukimas. „Priešo bepiločiai orlaiviai naktį atakavo energetikos objektus visoje šalyje... Sumų, Charkivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kirovohrado, Žytomyro, Černihivo, Čerkasų ir Kyjivo srityse bei Kyjivo mieste pradėti vykdyti avarinių išjungimų grafikai“, – sakoma „Ukrenerho“ pranešime.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį siekia 9,5 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,3 proc. daugiau nei lapkritį ir 42 proc. daugiau nei pernai gruodį, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Skaičiavimai atlikti atsižvelgus į tai, kad pernai gruodį šilumai buvo taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), o šiemet jis yra nulinis.

Bendra saulės elektrinių įrengtoji galia 2025 metais turėtų patenkinti apie 20 proc. Lietuvos elektros poreikio, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas. Dabar šios elektrinės patenkina apie tris procentus šalies poreikio.

Elektros rinkos kaina artimiausiu metu Lietuvoje turėtų pasiekti aukščiausią ribą, o iki kitų metų vidurio sumažėti bei stabilizuotis, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas.  „Mes pamėginome atsargiai paprognozuoti, ką mato kiti, ir pamėginti nubrėžti, kokios tos kainos kitais metais galėtų būti ir kokios apskritai biržoje yra kainų tendencijos.

Biokuras ir centralizuotas šildymas Lietuvoje kitąmet turėtų kainuoti panašiai, kaip šiemet, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūros atstovas (LEA).  Pasak Vytauto Budreikos, tai lems pradėsiantis veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas, kuris padidins biokuro paklausą, kitų energetinių išteklių kainos bei tarptautinės tendencijos.  „Kalbant apie 2023-iuosius metus, mes prognozuodami įvertiname tai, kad biokuro kaina neturėtų ženkliai kristi.

Seimas ketvirtadienį priėmė du įstatymus, leisiančius sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Dokumentais į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų projektų, leisiančių sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Parlamentarai tvirtins Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą, įteisinančią solidarumo įnašą, kurį už 2023 metus turėtų mokėti naftos perdirbimo, gamtinių dujų ir kitos įmonės.  Mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje aptars sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai bei energetikos klausimus. G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje daugiausia kalbės apie naujų ribojimų Rusijai būtinybę. „Mano nuomone, naujasis sankcijų paketas turi labai neblogų elementų, kurie buvo įtraukti Lietuvos iniciatyva“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį Briuselyje įvykusiame susitikime išsprendė dalį nesutarimų dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“, bet nusprendė derybas šiuo klausimu pratęsti kitą savaitę, kad būtų galima galutinai sutarti dėl „techninių“ detalių.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė dviejų įstatymų projektams, pagal kuriuos tikimasi sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Už Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą balsavo 113 Seimo narių, prieš ir susilaikė po vieną. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.  Dokumentai į Lietuvos teisę perkelia Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatas.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui statyti antrąjį vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje be valstybės paramos. Teigiama, kad ši statyba paspartintų Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padėtų amortizuoti kylančias elektros kainas.  Už antrojo parko vystymui skirtą įstatymų pataisų paketą balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo devyni, o 18 susilaikė. Pataisas priimti ketinama iki Kalėdų.

Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus europinio reglamentavimo, skirto mažinti energijos kainas, perkėlimui į Lietuvos teisę, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir rinkos konsultacijai pateikė elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką bei jo deklaravimo tvarką.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovui antradienį pareiškus, jog vienas iš mažųjų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų patiria problemų, BNS kalbinti jų atstovai tikino sunkumų nepatiriantys.  „Kai sako ir nepasako ir tai gali traktuoti kaip mus, tai šiek tiek nemalonu. Tai ne mes. Mes nesame gavę jokio pranešimo ar susirūpinimo iš VERT“, – BNS teigė tiekėjos „EGTO energija“ vadovas Egidijus Rutkauskas.

Briuselyje antradienį susitinkantys Europos Sąjungos (ES) ministrai stengiasi išspręsti dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“ tebevyraujančius nesutarimus, trukdančius įgyvendinti kitas priemones, kuriomis siekiama sušvelninti energijos krizės Europoje poveikį. Į šaltąjį žiemos sezoną Europos žemynas įžengė turėdamas mažiau energijos tiekimo galimybių, nes Rusija yra sumažinusi dujų tiekimą, keršydama už sankcijas, kurias Europos Sąjunga paskelbė Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.

Pasaulis turi „iš naujo apsvarstyti branduolinę saugą“ po to, kai Rusija užgrobė didžiausią Europoje Zapirižios atominę elektrinę, prieš antradienį Paryžiuje vyksiančią konferenciją naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka. Prancūzijos organizuojamu tarptautiniu susitikimu siekiama surinkti lėšų pažeistai Ukrainos infrastruktūrai atkurti ir pabrėžti šalies paramą Kyjivui kovoje su Rusija. Per pastaruosius du mėnesius mažiausiai 40 proc.

Jungtinei Karalystei (JK) išgyvenus vieną šalčiausių naktų šiais metais, kai termometro stulpeliai nukrito žemiau 15 laipsnių, pirmadienį gyventojų prašoma kelioms valandoms sumažinti elektros ir dujų suvartojimą.  „Dailymail“ rašo, kad JK gyventojų prašoma elektros suvartojimą sumažinti nuo 17 val. iki 19 val., mat šiuo laikotarpiu prognozuojamas didelis elektros kainų šuolis.

Gruodis jau įsibėgėjo, o Lietuvos gyventojus jau stulbina sniego gausa. Bet gal juos stebins ne tik sniegas, bet ir sąskaitos už šildymą? Ar gyventojai įkas šildymo kainas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 3 proc. iki 362 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 5–11 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę Lietuvoje vietinė gamyba užtikrino 46 proc. Lietuvos suvartojimo – gerokai daugiau nei įprastai.

Kai vasarį Rusijos tankai priartėjo prie Kyjivo, gretimame kaime Fastive įsikūrusio pagyvenusių žmonių globos namų darbuotojai taip išsigando, kad pabandė susprogdinti į kaimą vedantį tiltą. Tik sėkmė ir Ukrainos kariuomenės narsa išgelbėjo Fastivą nuo Rusijos okupacijos siaubų, kurių neišvengė kiti netoliese esantys kaimai. Tačiau praėjus devyniems mėnesiams, Vladimiro Putino karas atnešė naują siaubą į šiuos senelių namus.

2025 metais numatytam baigti Baltijos šalių sinchronizavimui su Europos elektros tinklais ir atsijungimui nuo posovietinio elektros žiedo dar trūksta virtinės techninių elementų, sako Estijos premjerė Kaja Kallas. Pasak jos, avariniam atsijungimui nuo bendro elektros žiedo su Rusija ir Baltarusija (BRELL) šalis yra pasiruošusi, tačiau būtina užtikrinti kuo mažesnę jo riziką.  „Kalbant apie sinchronizavimą Estija tai palaiko ir mes esame atlikę ir tam tikrų priemonių.

Gamtinės dujos Latvijoje nuo sausio brangs jas tik maisto gaminimui naudojantiems buitiniams vartotojams, o kitiems gyventojams atpigs. Bendrovė „Latvijas gaze“ per valstybės žinių leidinį „Latvijas Vestnesis“ paskelbė naujus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, kurie įsigalios sausio 1-ąją. Gamtinių dujų kaina gyventojams, per metus jų sudeginantiems iki 250 kubinių metrų, nuo ateinančio mėnesio didės 11 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kol kas vienintelis Baltijos šalyse veikiantis Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas turi būti „labai svarbus veiksnys“ regionui apsirūpinant dujomis.  „Nors tai nebuvo užmanyta nuo pradžių, kai projektas buvo pradėtas įgyvendinti, dabar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas tampa regioninės svarbos projektu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau daužyti Ukrainos energetikos tinklus, nepaisant pasipiktinimo sistemingais išpuoliais, dėl kurių prasidėjus žiemai milijonai žmonių atsidūrė šaltyje ir tamsoje. Savo ruožtu jis apkaltino Ukrainą inicijavus atakų, nukreiptų į civilinę infrastruktūrą, tendenciją, besdamas pirštu į sprogimą ant svarbaus Kerčės tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.

Europos Sąjungai ieškant sprendimų, kaip sumažinti aukštas dujų bei elektros kainas ir Briuselyje svarstant įvesti 220 eurų už magavatvalandę (MWh) viršutinę dujų kainos ribą tokios lubos yra per aukštos, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  „220 (eurų už MWh – BNS) kaina yra per aukšta, palyginti su kainomis 2020 metais.

Seimas po svarstymo pritarė Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama mažinti garantinio tiekimo kainą buitiniams vartotojams bei griežtinti nepriklausomų elektros tiekėjų priežiūrą, rašoma pranešime spaudai.

Valstybės gyventojams mokamų kompensacijų už dujas ir elektrą 2023 metais suma, visuomeninė elektros kaina ir gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams paaiškės antroje gruodžio pabaigoje, o ne viduryje, kaip planuota anksčiau, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  Pasak jos, gruodžio 13 dieną Seimas turėtų priimti Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisas, o dar po savaitės Vyriausybė turėtų patvirtinti galutinius kompensacijų kitiems metams dydžius.

Seimui ketvirtadienį teikiamas įstatymo projektas, kuriuo į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos dėl skubaus didelių energijos kainų mažinimo.  Jei Seimas dokumentą priimtų, institucijos turėtų sumažinti elektros suvartojimą 10 proc., o piko valandomis – 5 proc. Taip pat būtų pradėtos reguliuoti energetikos rinkos pajamos ir jų perviršis – tokio perviršio mokestis būtų taikomas elektros gamintojams.

„Ignitis“, matydama viešojoje erdvėje kylančius klientų ir suinteresuotų šalių klausimus dėl ketinimų nebesiūlyti nefiksuoto termino planų, atsiprašo klientų dėl kilusios sumaišties ir neaiškios komunikacijos bei ketina šiuo metu galiojančias sutarčių kainas pratęsti mėnesiui – iki vasario pirmos dienos, rašoma pranešime spaudai. „Suprantame, kad praėjusią savaitę mūsų paskelbta informacija apie planus nebetęsti nefiksuoto termino planų buvo neaiški ir klientams sukėlė tik dar daugiau klausimų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Lietuvoje pastaruoju metu pabrangusi elektra gali dar brangti dėl šalčių ir didesnio vartojimo.  „Klausimas taip pat yra ateinantys šalčiai, kurie gali padidinti elektros suvartojimą ir kainas, tai matysime, kokia dinamika išliks, bet gamybos padaugės tikrai ir ta kainos dinamika turėtų būti pozityvesnė“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė D. Kreivys.

Vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Vien iš Lietuvos įmonių, kurios gamina elektrą, jeigu pasikartotų tokia pati situacija, kuri buvo vasarą, galėtume surinkti į biudžetą papildomai 170 mln. eurų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis norima paskatinti sektoriaus dekarbonizaciją bei efektyvumą.  Premjerė Ingrida Šimonytė lapkričio pabaigoje teigė, kad pasiūlymai apimtų platesnę atliekinės šilumos ir atsinaujinančių išteklių integraciją, sukurtų veiksmingesnes paskatas dekarbonizuoti šilumos ūkį, taip pat būtų pasiūlytos efektyvumą skatinančias priemones, tarp jų – naują kainodarą ir biokuro rinkos pokyčius.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintoja „Auga Group“ kitąmet ketina pradėti pirmosios iš trijų biodujų jėgainių veiklą. Pasak „Auga Group“ finansų direktoriaus Mindaugo Ambraso, anksčiau planuota, kad trys jėgainės pradės veikti dar šiemet, tačiau dėl logistikos problemų užkurti pirmąją jėgainę planuojama tik 2023 metų pradžioje.

Vyriausybė pirmadienį pritarė įstatymo dėl Europos Sąjungos (ES) reglamento, skirto mažinti energijos kainas, įgyvendinimo projektui bei Pelno mokesčio įstatymo pataisoms, įteisinančioms solidarumo įnašą, grindžiamą perviršiniu energetikos įmonių pelnu.  „Šiuo įstatymo projektu siekiama detalizuoti Europos Sąjungos reglamento nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų taikymo ir įgyvendinimo modelį“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik ekonominės recesijos gyliui, jos pradžiai, bet ir pabaigai. Ir nors panašu, kad žiemos jau sulaukėme, visgi šiltesnis nei tikėtasi ruduo santūriu optimizmu apgaubė ne tik valdžios atstovus, bet ir ekonomistus.

Prasidėjus devintam invazijos į Ukrainą mėnesiui, Vakarai po truputį ėmė skilinėti. Aukščiausi Europos pareigūnai niršta ant Joe Bideno administracijos ir kaltina amerikiečius pelnantis iš karo, kol Europos Sąjungos šalys vargsta, rašo „Politico“.  „Pažiūrėjus į tai blaiviai tampa aišku, kad šalis, gaunanti daugiausia pelno iš šio karo, yra JAV, kadangi jie parduoda daugiau dujų aukštesnėmis kainomis ir parduoda daugiau ginklų“, – sakė vienas aukštas pareigūnas.

Energetikos bendrovės „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo buitiniai vartotojai, pasirinkę nefiksuotą elektros kainą, sulaukė pranešimų, kad jos nebelieka, penktadienį pranešė portalas 15min.lt. Vietoj to bendrovė siūlo pasirašyti 36 mėnesių sutartis fiksuotais tarifais, kurie nuo 2023 metų sausio įsigalios, jeigu klientai „nieko nedarys“.   „Nefiksuota paslaugos kaina galėjo būti nustatoma kas mėnesį, tačiau iki šiol ją atnaujindavome kas pusę metų.

Jokio nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams garantinio tiekimo paslauga gruodį, palyginti su lapkričiu, brangsta 14,7 proc. iki 43,6 cento už kilovatvalandę (lapkritį – 38 centai), skelbia „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tačiau pritaikius valstybės mokamą 9 centų kompensaciją, standartinio plano vienos laiko zonos tarifas gruodį jiems kainuos 34,6 cento už kWh – 19,3 proc. brangiau nei lapkritį (29 centai). Garantinio tiekimo paslaugos kaina yra 25 proc.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad derybos su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis dar tebevyksta. Lietuva iš Švedijos importuoja daugiausia elektros.  Pasak jos, kitą savaitę planuojamas Lietuvos atstovų susitikimas su Švedijos vyriausybės atstovais.  „Derybos su Švedija šiuo metu tebevyksta.