energetika

Rusijos karas prieš Ukrainą turi daug frontų, vienas jų – energetikos srityje su Europos Sąjunga. Kaip ir su Kremliaus planais greitai iškovoti pergalę Ukrainoje, taip ir čia abi energetinio konflikto pusės suprato, kad jų svajonės apie greitą triumfą žlugo vykstant žiauriam ir alinančiam karui apkasuose, rašo „Financial Times“. Maskva buvo įsitikinusi, kad jos dujos yra nepakeičiamos, todėl be jų Europos pramonė per žiemą sustos.

Kai Vakarų Ukrainoje vėl nutrūksta elektros tiekimas, Maksimo Ivanovo įmonėje pasigirsta prieš jo biurą Ivano Frankivsko mieste stovinčio dyzelinio generatoriaus riaumojimas. Milžiniškas įrenginys iš Turkijos pavadinimu „Teksan Jeneratör“ pagamina apie 80 kilovatų elektros – pakankamai, kad 350 darbuotojų turinti įmonė galėtų tęsti savo veiklą. Jos užtenka ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino planams sužlugdyti.

Energetinių išteklių brangimas praėjusiais metais lėmė ir komunalinių paslaugų kainų augimą. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šią žiemą išaugusių komunalinių sąskaitų apmokėjimą vertina kaip iššūkį, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Sausio pabaigoje vykdytos apklausos duomenimis, 44 proc.

Lenkijos žiniasklaidai paskelbus apie Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumo pateiktą 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą „Harmony Link“ projekte, „Litgrid“ atstovas sako, kad bendrovė yra susirūpinusi dėl išaugusių kaštų.

Grėsmė Ukrainos energetikos sistemai išlieka, tačiau sunkioji žiema jau baigėsi, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Ukrainiečių prezidentas pažymėjo, kad trečiadienį surengė posėdį dėl situacijos energetikos sistemoje. Anot jo, susitikime dalyvavo visi pareigūnai, nuo kurių priklauso Ukrainos energetikos sistemos stabilumas. „Ši žiema baigėsi.

41 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad viena svarbiausių šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) iškilusių problemų yra tarptautinė padėtis, 31 proc. – energijos tiekimas, 24 proc. – kylančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos, rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. Tuo metu Bendrijos vidurkis vertinant šias problemas siekė atitinkamai 28, 26 ir 32 proc.  Apklausos duomenimis, Europos ekonominę padėtį gerai vertina 64 proc. Lietuvos gyventojų (40 proc.

Kuo greitesniam Europos Sąjungos (ES) priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių mažinimui pritaria 84 proc. Bendrijos gyventojų, o Lietuvoje šis skaičius siekia 89 proc., rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa.  Jos duomenimis, 92 proc. Lietuvos gyventojų (86 proc. ES) pritaria didelio masto ES investicijoms į atsinaujinančių išteklių energiją, tuo metu 86 proc. (85 proc.

Aprimus vėjui bei Vasario 16-ąją sumažėjus elektros vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 2 proc.

Rinkoje mažėjant elektros ir dujų kainoms, mažai tikėtina, kad jos vėl smarkiai padidėtų,  sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, vasarą galėtų kiek pabrangti tik elektra, o dujų kaina turėtų išlikti panaši arba kiek mažėti. „Panašu, kad elektros rinka veikia lygiai taip, kaip veikia mobilių telekomunnikacijų rinka, kuomet į vieno ar kito žaidėjo kainų mažinimą automatiškai reaguoja kiti žaidėjai. Šiai dienai kainos juda žemyn.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 32,7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 8,7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje sausio 27–vasario 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 98,4 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 146,1 euro. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos krito 30,5 proc. – iki 95 eurų už MWh, Lenkijoje vidutinė megavatvalandės kaina, nepaisant 24,7 proc.

Valstybinė energetikos grupės „Epso-G“ valdoma bendrovė „Energy cells“ baigė pirminį bendros 200 megavatų (MW) galios elektros kaupiklių sistemos testavimą.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ atnaujintoje strategijoje iki 2030 metų numato aktyviai vystyti atsinaujinančiai energijai būtinus pajėgumus, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, pranešė bendrovė. „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad daugiau dėmesio bus skiriama vėjo ir saulės elektrinių vystytojams, elektros gamintojams ir prie tinklo prisijungusiems vartotojams.

Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Pasak jo, tokios salos, kurios projektą galėtų įgyvendinti privatūs investuotojai, poreikį parodys šiuo metu atliekama šalies energetinės transformacijos studija ir modeliavimas.   „Tai vysto danai, Šiaurės jūroje vysto belgai, mes taip pat turime tokių planų.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 7 proc. iki 126 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje ji siekė 114 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės mažėjo vėjo jėgainių gamyba, tačiau kainos Latvijoje ir Estijoje išliko panašiame lygyje, o Lietuvoje nežymiai išaugo.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 82 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 3 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje sausio 20–26 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 146,1 euro, arba 82,1 proc. daugiau nei prieš savaitę. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos per savaitę augo po 70,7 proc. ir siekė 136,5 euro už MWh. Tuo metu Suomijoje elektra brango mažiausiai regione – 24,4 proc. iki 89 eurų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš posovietinės BRELL sistemos ir elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa turi būti įgyvendintas kuo greičiau, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis teigė penktadienį Taline susitikęs su už energetiką atsakingais Latvijos ir Estijos ministrais. „Lietuva skiria visus išteklius ir deda visas pastangas, kad būtų įgyvendintas sinchronizavimo spartinimo planas.

Biržoje atpigus elektrai, jau reaguoja ir energetikos reguliuotojas. Jis ragina gyventojus pasikeisti brangias eletros pirkimo sutartis ir ragina paskubėti, mat nuo liepos kompensacijų gali nebelikti ir už elektrą gresia mokėti brangiau nei dabar. Renatas Pocius tvirtina, kad pasirašę naujas sutartis ir susimažinę elektros kainą, sutaupysite ne tik patys, bet ir sumažinsite valstybės biudžeto išlaidas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Taline dalyvaus trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetikos politiką, susitikime. Susitikimo metu ministrai aptars energetinio saugumo aktualijas regione ir Europos Sąjungoje, taip pat strateginių energetinio saugumo projektų įgyvendinimą bei potencialias bendradarbiavimo galimybes šalims įgyvendinant atsinaujinančios energetikos projektus, pranešė Energetikos ministerija.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė sako, kad Lietuvoje po 2030 metų išaugsiant elektros poreikiui branduolinė energetika gali būti vienas pasirinkimų užtikrinant bazinę jos gamybą.  Pasak viceministrės, sprendimai dėl branduolinės energetikos bus priimti Lietuvos ir JAV specialistams atlikus Lietuvos energetikos transformacijos studiją.  „Bendradarbiaujant Lietuvai ir JAV šiuo metu rengiame transformacijos studiją ir modelį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektros kainų kompensavimo tvarka antrąjį pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis šios kainos. Anot ministro, joms išaugus valstybės kompensacijos gali būti labiau tikslinės, tačiau jei kainos nedidės, subsidijų gali ir neprireikti. „Pirmiausia, atidžiai sekame kainų dinamiką ir biržose ir nuo jų daugiausiai priklausys, kokias tikslinga bus kompensacijų mechanizmus naudoti ateityje“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Krentant didmeninėms elektros kainoms nepriklausomi tiekėjai raginami kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji taip pat siūlo gyventojams peržiūrėti sutartis su tiekėjais ir esant poreikiui pasirinkti kitą elektrą tiekiančią įmonę. Be to, I. Žilienė pranešė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti.

Pernai apribotą komercinių saulės parkų plėtrą siūloma atlaisvinti – Seime grupė parlamentarų įregistravo pataisas, kuriomis siekiama atsisakyti maksimalios gaminančių vartotojų įrengtosios galios. Pasak iniciatorių, pataisos su Energetikos ministerija nebuvo derintos.

Energetikos rinkos reguliuotojui siūlant komercinių saulės parkų vystytojams proporcingai riboti elektros gamybą, o ne galią, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad baterijas įsirengusioms saulės jėgainėms būtų taikomi mažesni gamybos ribojimai.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos bendrovių vadovai Taline surengtoje Pasaulio energetikos tarybos metinėje konferencijoje aptarė būdus užtikrinti tiekimo saugumą ir dabartinėje energijos rinkoje, ir 2030-aisiais, ir pabrėžė, kad reikėtų didinti investicijas į elektros energijos tinklus.

Europos šalys galiausiai vėl pradės importuoti daugiau rusiškų dujų, prognozuoja Kataro energetikos ministras ir dujų bendrovės vadovas, kuris taip pat įspėja, kad padidėjęs kintamumas dujų rinkoje gali tęstis metų metus. Maskvai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, rusiškų dujų eksportas į Europą smarkiai sumažėjo, tačiau „QatarEnergy“ vadovas Saadas Sherida al-Kaabi mano, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti.

Nors Rusija išties kruopščiai pasiruošė energetiniam karui prieš Europą invazijos į Ukrainą kontekste, tačiau patys blogiausi scenarijai neišsipildė. Europos valstybės nepritrūko dujų, gyventojai nesušalo ir negaudė gatvėse bėgiojančių katinų maistui. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad taip nutiko dėl trijų priežasčių. Pirma, Europos šalys labai sukruto ieškoti alternatyvių tiekėjų, ėmė sparčiai vystyti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą.

Saulės energetikos verslininkai valdančiuosius vis atkakliau spaudžia skubiai naikinti ribojimus plėstis komerciniams saulės parkams. Verslininkus ginti stoja jau ne tik opozicija, bet ir kai kurie valdantieji. Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui liejasi kritikos lavina, tačiau šis į raginimus diskutuoti nereaguoja ir šiandien atostogauja.

Valstybei pernai apribojus komercinių saulės elektrinių plėtrą ji stringa, sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) vadovas. Todėl Martynas Nagevičius siūlo atsisakyti dviejų gigavatų (GW) ribos, trukdančios šios atsinaujinančios energetikos rūšies plėtrai.

Dujų ir elektros kainos 2022-uosius užbaigė kosminėse aukštumose, tačiau tikrąsias jų pasekmes pajusime nuo sausio, kai šildymas ir elektra brangsta trečdaliu. Jau dabar dalis žmonių skundžiasi, kad jiems išgyventi nepadeda net valstybės kompensacijos, tačiau energetikos ekspertai sako, kad kainos gali augti dar labiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nors prasidėjus Naujiems metams visuomet tikimės gerų žinių, panašu, kad energetikos fronte jų nebus labai daug.

Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos bendrovei „Enefit Green“ skolina 100 mln. eurų vėjo parkų Lietuvoje ir Suomijoje bei fotovoltinės energijos gamybos pajėgumam Estijoje statybai. Paskola suteikiama 12 metų, jos lėšomis 2023–2025 metais bus finansuojama iki 50 proc. trijų naujų „Enefit Green“ projektų vertės, pranešė ŠIB.

Vokietija ir Norvegija susitarė dėl ilgalaikės glaudžios partnerystės energetikos ir klimato apsaugos srityse, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre ketvirtadienį susitiko Osle, susitartų dėl šio strateginio bendradarbiavimo, kurio pagrindinis elementas – vandeniliui skirto vamzdyno nutiesimas į Vokietiją iki 2030 metų.

Dėl neįprastai šiltų orų sumažėjus gamtinių dujų paklausai ir jų kainoms Europoje nukritus į prieš karą buvusį lygį, BNS kalbinti ekspertai mano, jog artimiausiu metu jos neturėtų dar labiau atpigti. Pasak jų, smukti kainoms neleis galintys atšalti orai bei atsargų poreikis kitai žiemai. Be to, sumažėjusias dujų kainas turėtų pajusti su dalis elektros vartotojų, perkančių ją biržos kainomis.

Dėl neįprastai šiltų žiemos orų sumažėjus paklausai, didmeninės gamtinių dujų kainos Europoje trečiadienį krito į žemiausius nuo 2021 metų lapkričio lygius, netekusios viso pernykščio prieaugio, kurį lėmė Rusijos invazija į Ukrainą. Gamtinių dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF – Europos lyginamoji kaina – iki maždaug 16 val. 20 min. Grinvičo (18 val. 20 min. Lietuvos laiku) krito 9,3 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija mėnesiui – iki sausio 30 dienos – pratęsė terminą, per kurį pramonės įmonės gali teikti paraiškas investicijų projektams, didinantiems energetinį efektyvumą. Pasak viceministrės Ievos Valeškaitės, iki sausio pradžios pateikta paraiškų už beveik 13 mln. eurų, tuo metu iš Modernizavimo fondo lėšų tam numatyta 30 mln. eurų.

Šešiolika didelių pramonės įmonių prašo skirti kiek daugiau nei 13 mln. eurų paramos įsirengti saulės ar vėjo elektrines. Kvietimui iš Modernizavimo fondo skirta 10 mln. eurų. Į paramą gali pretenduoti įmonės, dalyvaujančios Europos Sąjungos (ES) apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).   APVA Modernizavimo fondo projektų grupės vadovė Agnė Markauskienė sako, kad susidomėjimas galimybe patiems pasigaminti elektrą neslūgsta.

2022-ieji metai Lietuvos energetikoje pažymėti nutrauktu rusiškų dujų bei elektros importu, aukštomis jų kainomis bei chaotišku elektros rinkos liberalizavimu, teigia BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo institucijoms nepavyko tinkamai suvaldyti – netrūko nesusipratimų ir chaoso, buvo prastas vartotojų informavimas. Be to, procesą aptemdė ir vieno iš nepriklausomų tiekėjų – „Perlas Energijos“ – pasitraukimas iš rinkos.

Rusiškų dujų eksportas į šalis, nepriklausančias buvusių sovietinių respublikų grupei, 2022 metais smuko 45,5 proc., pirmadienį parodė dujų milžinės „Gazprom“ paskelbti duomenys. „Gazprom“ pranešime teigiama, kad eksportas į šalis, nepriklausančias Nepriklausomų valstybių sandraugai (NVS), 2022-aisiais siekė 100,9 mlrd. kubinių metrų, palyginti su 185,1 mlrd. kubinių metrų 2021 metais.

Visuomeninė elektros kaina, nuo sausio išaugusi du kartus, antrąjį šių metų metų pusmetį gali išlikti panaši arba dar kiek padidėti, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.  „Kaip matome, elektros energijos kainų svyravimai yra labai dideli. Jie priklauso nuo daugelio priežasčių, kurių, deja, neįmanoma suvaldyti.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus 2023-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP turėtų augti nuo 0 iki 1,4 proc. Tačiau nepalankaus scenarijaus atveju ekonomika galėtų nežymiai smukti – nuosmukis nesiektų 1 procento.

Šeštadienį baigia galioti trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorių atsiskaitymų už tarpsisteminį disbalansą sutartis su Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“. Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, sutarties pabaiga Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatorių veiklai bei sistemos balansavimui poveikio neturės, nes šia „Inter RAO Lietuvos“ teikta paslauga nebesinaudojama nuo birželio mėnesio.

Sausio 1 dieną baigiasi pusmetis nuo antro elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigos, tačiau garantinis elektros tiekimas beveik 50 tūkst. nepriklausomo tiekėjo iki šiol nepasirinkusių vartotojų  nebus nutrauktas, BNS sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas.  Elektros energetikos įstatymas numato, jog per 6 mėnesius nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams ESO gali nutraukti garantinį tiekimą, apie tai juos įspėjusi bent prieš tris savaites.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos. BNS pristato svarbiausius jų bei kitus pokyčius.   Štai kokie pokyčiai laukia: Brangsta elektra ir dujos Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Užklupus žiemai ir šalčiams, elektros suvartojimo mastai taip pat padidėjo, o kai kurios valstybės iš anksto įspėja gyventojus apie būtinybę sumažinti elektros suvartojimą. Elektros tiekėjai įvardijo, ar gyventojai yra informuojami apie galimus energijos kainų svyravimus, taip pat patarė, kokių veiksmų griebtis, jeigu norite sutaupyti.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos pirmininku išrinktas jos akcininkės energetikos grupės „Epso-G“ Infrastruktūros padalinio vadovas Tomas Varneckas.  Naują valdybos pirmininką ketvirtadienį išrinko bendrovės valdyba, pranešė „Litgrid“. T. Varneckas pakeitė nuo sausio „Epso-G“ paliekantį jos finansų direktorių Algirdą Juozaponį.

Lietuvoje kuriasi Vokietijos energetikos milžinės RWE atsinaujinančios energetikos kompanijos „RWE Renewables“ padalinys. Registro centro duomenimis, bendrovės „RWE Renewables Lithuania“ ir „RWE Wind Services Lithuania“ įregistruotos gruodžio 21-ąją. Įmonių vadovė Anu Eslas-Paat (Anu Eslas Pat) BNS patvirtino, kad abi bendrovės yra „RWE Renewables“ antrinės įmonės.

Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ pranešė, kad į vėjo jėgainių parkus Lietuvoje ir Estijoje iki 2024 metų investuos apie 0,5 mlrd. eurų. Investicijos į parką Kelmės rajone sieks 145 mln. eurų, į Estijos Sopi-Tootsi ‒ 305 mln. eurų.  Pirmojo Kelmės parko galia sieks 80 megavatų (MW), o pastačius dar du –  320 MW. Parko Sopi-Tootsi galia sieks 255 MW.

JAV energetikos milžinė „ExxonMobil“ trečiadienį pateikė ieškinį prieš ES, siekdama blokuoti jos laikinąjį mokestį naftos įmonių nenumatytam pelnui, pranešė bendrovės atstovas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainoms smarkiai išaugus, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjį paskelbė planą, kad didžiosios naftos, dujų ir anglių įmonės mokės „krizės įnašą“ už savo 2022 metais padidėjusį pelną. Vėliau paskelbta apie 33 proc.

Gyvenimas kai kuriuose Europos miestuose netrukus gali atrodyti kitaip, nei iki šiol. Europa gali patirti tai, ko nepatyrė nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Namų ir gyvenimo komfortą gali sutrikdyti laipsniški elektros energijos tiekimo nutraukimai siekiant taupyti energiją. Laikinai mažinamos mobiliojo telefono ir interneto paslaugos. Mokyklos uždarytos dėl apšvietimo ir šilumos trūkumo.

Svarbiausias 2022 metų įvykis pasaulyje buvo Rusijos invazija Ukrainoje, o Lietuvoje – infliacijos krizė, iš dalies nulemta to paties konflikto, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žurnalistai.