energetika

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Latvijos parlamento vadovu Edvardu Smilteniu aptarė energetikos iššūkius, regiono saugumą. Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas su Latvijos Saeimos pirmininku Vilniuje aptarė ir Rusijos karo eigą Ukrainoje bei sankcijas Maskvai. G. Nausėda akcentavo Baltijos šalių vienybės svarbą, nes kalbėjimas vienu balsu padeda siekti regiono saugumo, dirbant kartu su sąjungininkais.

Valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą vien pirmąjį kitų metų pusmetį reikėtų 369 mln. eurų (su PVM), iš jų 257 mln. eurų – už elektrą, o beveik 112 mln. eurų – už gamtines dujas.  Tačiau kartu su lėšomis, kurias tiekėjams dėl kainų skirtumų būtina padengti už 2022 metus, bendra kompensacijų suma pirmąjį 2023-ųjų pusmetį siektų 719 mln.

Nors daugelis ekspertų prašė, kad Vyriausybė neskubėtų ir nepultų atiduoti elektros verslo privatininkams, prašymai nepadėjo. Pamačius tikrąją rinką, kai kurie politikai dabar tikina, esą tiekėjai turi kartelinius susitarimus ir daro sau šimtamilijoninius pelnus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 22,2 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF biržoje brango 10 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje lapkričio 18–24 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 252 eurus, arba 22,2 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 206,2  euro. Identiškos elektros megavatvalandės kainos buvo Latvijoje ir Estijoje, ten jos per savaitę atitinkamai pabrango 22,2 proc.

Už energetiką atsakingiems Europos Sąjungos (ES) ministrams toliau nesutariant dėl dujų kainų viršutinės ribos, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dujų lubos“ turi būti ne teorinės ir daryti realų poveikį aukštoms energijos išteklių kainoms. „Mums reikia ne teorinių sprendimų, kurie turi labai ribotą poveikį esamai situacijai.

Lietuvos vyriausybė nepatenkinta Europos Komisijos pasiūlyta 275 eurų už megavatvalandę dujų kainų viršutine riba. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad esant tokiai dujų kainai šildymas būtų labai brangus, o pramonininkai patenkinti, kad toks ribojimas būtų vis tiek geriau negu jokio. Visgi kai kurie ekspertai kritikuoja šį eurobiurokratų pasiūlymą riboti dujų kainas ir vertina jį labiau kaip populistinį žingsnį.

Kalėdų eglutė, stovinti prie kanclerio Olafo Scholzo biuro Berlyne, šiemet bus įžiebiama tik po 4 valandas per dieną, siekiant taupyti elektros energiją, ketvirtadienį pranešė vokiečių vyriausybės atstovas spaudai. Naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad eglutės lemputės kiekvieną vakarą bus įjungiamos tik keturioms valandoms –  nuo ketvirtos iki aštuntos valandos – o ne nuolat, kaip pernai. Iš netoliese esančių Brandenburgo miškų parsivežtas medis papuoštas 4,920 tūkst.

Nerimas dėl energetikos kainų Europoje ir visame pasaulyje artėjant žiemai neturi sulėtinti tarptautinės bendruomenės paramos Ukrainai tempo, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tai ministras kalbėjo ketvirtadienį Osle susitikęs su Norvegijos užsienio reikalų ministre Anniken Huitfeldt, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams ketvirtadienį nesusitarus dėl dujų kainų viršutinės ribos, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad ji turėtų būti žemesnė nei 200 eurų už megavatvalandę (MWh). „Konkretaus skaičiaus aš neįvardiju. Daugelis šalių narių kalba, kad kaina (viršutinė riba – BNS) turi būti žemesnė negu 200 (eurų už MWh), tarp 150 ir 180. Mano pasakymas buvo labai aiškus – kad tokios kainos, kurios buvo rugpjūtį, jos nepasikartotų.

Ukrainos energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad visos trys ukrainiečių vis dar kontroliuojamos atominės elektrinės, automatiškai atjungtos po ankstesnę dieną surengtų Rusijos oro smūgių, vėl buvo prijungtos prie energetinės sistemos. „Po vakarykščio masinio apšaudymo energetikos sektoriaus darbuotojams pavyko suvienyti elektros sistemą ir iki ryto vėl prijungti tris atomines elektrines prie energetinės sistemos“, – socialiniuose tinkluose pranešė ministerija.

Rusijai nuolat apšaudant Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus, parama šiai sričiai taip pat svarbu kaip ir ginklais, teigia Lietuvos premjerė. „Kiekvieną dieną ieškome, ką galime suteikti dar Ukrainos energetikos sistemai, nes manau, kad tai yra dabar lygiai taip pat svarbu kaip ginklai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė. „Žmonių gyvenimą bandoma padaryti apgailėtinu.

Energetikos tarifų dedamąsias nustatanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad didžiajai daliai gaminančių vartotojų taikomas vadinamasis pasaugojimo mokestis kitais metais preliminariai galėtų augti apie 1,5 cento už kilovalatvalandę – tai yra padidėtų per 30 proc., praneša portalas 15min. VERT vadovas Renatas Pocius portalui teigė, kad „pasaugojimo“ mokestis 30 proc.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ trečiadienį pranešė, kad vyriausybė turės skirti papildomus 25 mlrd. eurų, norėdama išvengti įmonės, skaudžiai pajutusios Rusijos karo Ukrainoje padarinius, žlugimo.  Vokietijos vyriausybė rugsėjį sutiko nacionalizuoti skolų apkrautą bendrovę, kai Maskva ėmė mažinti dujų tiekimą ir smarkiai išaugo energijos kainos, sukėlusios „Uniper“ bankroto grėsmę. Visgi pradinės 8 mlrd.

Ukrainos elektros tiekimas šiuo metu kontroliuojamas, nepaisant daugybės Rusijos atakų prieš elektros energijos gamybos infrastruktūrą, pranešė šalies energetikos ministerija. Rusijos raketų smūgiai sužlugdė beveik pusę Ukrainos energetikos sistemos, o Kyjivo valdžia penktadienį pareiškė, kad visiškai įmanoma išjungti sostinės elektros tinklą.

Vyriausybei siūlant antrąjį vėjo elektrinių Baltijos jūroje parką statyti be valstybės paramos, o jo vystytojui atlikti visus būtinus tyrimus bei kitus parengiamuosius darbus, rinkos dalyviai sako, jog projektas gali nesudominti potencialių investuotojų. BNS kalbinti ekspertai sako, jog abejonių projekto sėkme kelia valdžios ketinimai visą riziką tiek dėl projekto parengimo, tiek dėl jo veiklos ateityje perkelti vystytojams.

Elektros kainai Lietuvoje pasiekus 1,5 tūkst. eurų už megavatvalandę ribą, rinkos dalyviai galės lanksčiau teikti pavedimus biržai ir taip sumažinti kainą. Rinkos taisyklių pakeitimai numato, kad valandinei elektros kainai Baltijos šalyse pasiekus 1,5 tūkst. eurų už megavatvalandę ribą, elektros birža „Nord Pool“ skelbtų antrąjį aukcioną. Tuo metu Lietuvoje pasiekus maksimalią 4 tūkst.

Ukrainos prezidentūra antradienį paskelbė, kad po naujų Rusijos raketų smūgių ukrainiečių energetikos objektams šalyje susidarė kritinė padėtis. „Rusų teroristai įvykdė dar vieną suplanuotą ataką prieš energijos infrastruktūros objektus. Padėtis yra kritinė“, – sakoma Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylos Tymošenkos pareiškime.  „Padėtis sostinėje itin sunki“, – pridūrė jis.

Seimui pateiktas nepriklausomų elektros tiekėjų veiklą griežtinančios pataisos.      Už tai, kad Seimas jas svarstytų,  balsavo 96, parlamentarai, prieš buvo vienas, o 6 susilaikė. Toliau Seimas pakeitimus svarstys gruodžio 6-ąją.  Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, pakeitimai leis labiau apsaugoti gyventojus.

Gyventojams ir verslui sukant galvą dėl išaugusių išlaidų, ekonomistas įvertino, kaip galėtų pasikeisti kainos už elektrą ir dujas netolimoje ateityje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje apsilankęs ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas dabartinius iššūkius energetikos srityje, išsakė prognozę, ar netolimoje ateityje elektra ir gamtinės dujos pigs. Taip pat ekonomistas užsiminė ir apie tai, ar gyventojams teks išgyventi dar vieną krizę.

Per pastarąją savaitę degalų kainos Baltijos valstybėse beveik nepakito – Lietuvoje kukliai atpigo tik benzinas, o Latvijoje nedaug sumažėjo dyzelino kainos, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, benzinas – Estijoje.

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui pareiškus, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje, pastarieji teigia, jog atsižvelgiant į kainų svyravimo rizikas, vartotojams siūloma fiksuota kaina negali iš karto mažėti krentant kainai biržoje.  Tiekėja „Enefit“ ketvirtadienį paskelbė, jog iki lapkričio 27 dienos septynerių metų trukmės sutartį sudariusiems naujiems vartotojams siūlomas iki 29 centų už kilovatvalandę (kWh) sumažintas tarifas.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto administratoriui pareiškus, jog Baltijos šalys iš „Inter RAO Lietuvos“ toliau perka sistemai balansuoti skirtą energiją ir už tai moka, už trijų šalių operatorių mokėjimus atsakinga Estijos „Elering“ teigia juos  sustabdžiusi nuo rugpjūčio.

Energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminsiančios bendrijos 2023 metų pradžioje galės pretenduoti į milijoninę paramą įsirengti saulės ar vėjo jėgaines. Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vadovė Lina Sveklaitė pranešė, jau pirmąjį kitų metų ketvirtį tokios bendrijos galės pateikti paraiškas. Iki trijų megavatų (MW) galios vėjo elektrinėms numatyta išdalinti 19 mln. eurų, o iki 500 MW saulės jėgainėms – 67 mln. eurų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje. Jis teigė tikįs, kad per kelis mėnesius kainos vis dėlto atslūgs.

Lenkijos valstybės iždo valdoma energetikos giganto „Orlen“ balso teisę turinčių akcijų dalis, užbaigus valstybės kontroliuotos gamtinių dujų įmonės „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) prijungimą prie „Orlen“ sandorį, padidėjo nuo 31,14 proc. iki 49,9 proc.

Lenkijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą dėl elektros energijos gamybos kainų ribų paskaičiavimo metodikos, kuriuo siekiama apriboti energetikos bendrovių viršpelnius, skelbia Lenkijos radijas. „Šiuo metu aukštos elektros kainos kai kuriems jos gamintojams bei tiekėjams teikia didelę ir neproporcingą finansinę naudą“, – teigiama po ministrų kabineto antradienio posėdžio paskelbtame pareiškime.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 161 euro už megavatvalandę (MWh). Spalio 31 – lapkričio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Jos teigimu, lapkričio 1–2 dienomis Lietuvos gyventojai ir verslas suvartojo 13–15 proc.

Staiga Europa turi daugiau dujų nei gali jų sunaudoti. Netekusi rusiškų dujų, nuo kurių ilgą laiką priklausė, Europa suskubo importuoti suskystintas dujas iš viso pasaulio, kad galėtų užpildyti savo saugyklas. Dabar dėl neįprastai šilto oro ir sėkmingų sandorių saugyklos yra beveik pilnos dar prieš įjungiant šildymą europiečių namuose. Be to, smarkiai krito ir pačių dujų kaina – dabar ji nesiekia nė trečdalio vasaros piko kainos.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per devynis šių metų mėnesius patyrė 43,5 mln. eurų nuostolio, kai pernai tuo pačiu metu buvo uždirbusi 20,9 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės teigimu, nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros kainų 3,7 karto iki 75,4 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ lapkritį pradeda importuoti aplinkai neutralius degalus – biometaną, skirtą verslo klientams. Bendrovė pranešė, jog šias dujas importuos pirmoji Lietuvoje, o kitąmet ji tikisi pasiūlyti ir vietoje pagamintų žaliųjų dujų. Pasak „Igničio“ valdybos nario, verslo klientų ir plėtros vadovo Haroldo Nausėdos, biometanas į Lietuvą bus importuojamas iš Nyderlandų dujotiekiais per Vokietiją ir Lenkiją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis 2020 m. metų rinkimuose buvo išrinktas į parlamentą, bet dėl kilusių konfliktų su valdančiais savo mandatą perleido partietei Astai Kubilienei. Politikas šiuo sprendimu sako nesidžiaugiantis, nes esą „buvo priverstas“, tačiau neslepia, kad dabar jis yra efektyvesnis nei būtų buvęs Seime.

Lietuva siekia, kad Baltijos šalys savo elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuotų 2024-ųjų vasarį, sako Jungtinėse Valstijose viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys. „Mūsų noras yra 2024 vasario mėnuo. Yra noras ir dedame visi pastangas“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse toliau pastebimai mažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje kaina krito po 25 proc. ir abiejose šalyse siekė 141,04 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina mažėjo 19 proc. iki 139,24 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 15 proc. iki 72,31 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusios kuro – gamtinių dujų ir anglies – kainos bei 16 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad valstybė elektros ir dujų kainų kompensacijoms 2023 metais gali išleisti maždaug 550 mln. eurų mažiau nei planuoja, todėl infliacija mažėtų ne taip sparčiai.  LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiojo ekonomistas Vaidotas Tuzikas sako, kad pagal dabartines elektros kainas rinkoje kompensacijoms per metus prireiktų mažiau lėšų: gyventojams – 313 mln.

Didžioji dalis biudžete numatytų priemonių, skirtų sušvelninti išaugusias energijos kainas  gyventojams ir verslui, nėra tikslinės, teigia Valstybės kontrolė. Pasak jos, šios priemonės turėtų būti nukreiptos į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Tokią išvadą Seimui dėl kitų metų biudžeto projekto pateikė Valstybės kontrolė. „Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti trumpalaikes priemones, nukreiptas į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) trečiadienį pareiškė mananti, kad pasaulinė  anglies dioksido emisija pasieks piką 2025 metais, nes dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančios energijos kainos paskatins investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Rinkose mažėjant dujų ir elektros kainoms, dalį kompensacijoms gyventojams ir verslui kitų metų valstybės biudžete skirtų pinigų galima panaudoti kitoms sritims, pavyzdžiui, socialinei apsaugai, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino subsidijų verslui už elektrą mokėjimo tvarką, pagal kurią iš valstybės biudžeto įmonėms bus kompensuojama pusė elektros kainos, šių metų ketvirtąjį ketvirtį viršijančios 24 centus už kilovatvalandę, o kitų metų pirmąjį ketvirtį – 28 centus. „Siūlomas kompensavimo dydis nustatytas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Energetikos ministrai Liuksemburge tarėsi dėl elektros ir dujų kainų mažinimo, tačiau konkrečių sprendimų jiems pasiekti nepavyko. Esą Europos Komisija nespėjo pateikti žadėtų vertinimų dėl dujų kainų „lubų“ ir kitų mechanizmų, tad sprendimai įstrigo. O tuo pasinaudojusi Vokietija ir vėl bando įtikinti bendrijos šalis, kad kainų „lubų“ išvis nereikia.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams paraginus Bendrijos energetikos ministrus bei Europos Komisiją (EK) pateikti konkrečius sprendimus dėl elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, ministrai sukritikavo Komisijos pateiktą pirminį naujo modelio vertinimą, sako Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ iš Baltijos šalių SEB bankų ketina skolintis 120 mln. eurų.  Grupės valdyba antradienį pritarė ketinimui sudaryti 120 mln. eurų kreditavimo sutartį su Lietuvos, Latvijos ir Estijos SEB bankais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Paskolos skirtos finansuoti grupės apyvartines lėšas dėl išaugusių energijos kainų. Sutartis sudaroma vieniems metams.

ES energetikos ministrai antradienio susitikime pamėgins įveikti nesutarimus dėl to, kaip suvaldyti energijos gamybos sąnaudas bloke, paaiškėjus, jog pasiūlymas dėl dujų kainų apribojimo turi spragų.  Šis klausimas yra itin aktualus Europos Sąjungai (ES), susiduriančiai su rekordines aukštumas pasiekusia infliacija, kurią skatina sparčiai augančios energijos kainos, ypač Rusijos invazijos į Ukrainą fone.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad aukštų energijos kainų šokas po truputį slopsta ir kainos stabilizuojasi. „Gera žinia yra ta, kad gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos valstybėse jau pasiekė 96 proc. užpildymo lygį ir tas šokas, kuris buvo vasarą, rugpjūtį, rugsėjį, kai buvo aukštos energijos kainos gamtinių dujų rinkose, jau šiek tiek slopsta“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė viceministrė.

Bendrai komercinių saulės jėgainių projektų galiai viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, leidimai jiems bus išduodami atsižvelgus į tai, kada buvo pateiktas prašymas rezervuoti galias, nusprendė rinkos reguliuotojas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtino tvarką, pagal kurią tinklo pralaidumai būtų paskirstyti projektų vystytojams.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo išmokėti 30 mln. eurų subsidijų įmonėms, naudojančioms daug energijos resursų. Vyriausybė tokį nutarimo projektą svarstys posėdyje penktadienį.  Anot projekto, subsidijos turėtų sušvelninti energijos kainų augimo padarinius ir padėti įmonėms atlaikyti staigų išlaidų padidėjimą.

Europos laukia skausmingas „pramonės racionalizavimas“ dėl energetinės krizės, keliančios politinių problemų, sekmadienį perspėjo prie Kataro gamtinių dujų projekto prisijungusios naftos milžinės „Shell“ vadovas.  Benas van Beurdenas sudarė susitarimą dėl 9,3 proc. „QatarEnergy“ projekto „North Field South“ akcijų paketo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos lyderiais aptars energijos kainų suvaldymo priemones, tolesnę paramą Ukrainai bei sankcijas Rusijai. Į Europos Vadovų Tarybą susirinkę šalių vadovai daugiausia dėmesio skirs energetikai ir Europos Komisijos pasiūlytoms priemonėms, kaip palengvinti išaugusių sąskaitų naštą gyventojams.

Kai kurių Europos valstybių energetikos įmonėms dėl itin išaugusių energijos išteklių kainų patiriant finansinių iššūkių, Lietuvos Vyriausybei nereikės gelbėti šalies energetikos įmonių, tikina valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovas Darius Maikštėnas.

Mažiausiai keturios Europos didžiosios valstybės tariasi dėl milžiniškų plaukiojančių elektrinių nuomos, žemynui stengiantis apsirūpinti elektra artėjančią žiemą, skelbia agentūra „Bloomberg“. Pasak tokių laivų turinčios Stambule įsikūrusios bendrovės „Karpowership“, jie elektrą gamina degindami suskystintas gamtines dujas, mažo sieringumo mazutą arba biodyzeliną,  prie Europos uostų galėtų prisišvartuoti gruodžio mėnesį.