energetika

Norint, kad Europos Sąjungoje būtų įvestos dujų kainų lubos, reikia susitarti dėl jų finansavimo tvarkos, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tai jis BNS sakė antradienį Europos Komisijai (EK) pasiūlius dar vieną energetikos krizę turinčių suvaldyti priemonių paketą, kuriame nebuvo pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas.  „Komisija pasilieka galimybę svarstyti dėl dujų kainų lubų.

Nesulaukę kompensacijų už itin pabrangusias gamtines dujas, kurios sudaro apie 80 proc. energijos kaštų, paukštininkystės sektoriaus atstovai teigia, kad Vyriausybės verslui siūlomas energijos kainų kompensavimo planas yra „fiktyvus, negyvybingas“. Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Gyčio Kauzono, sektoriaus įmonėms nėra labai aktualus valdžios siūlomas elektros kainos dalies kompensavimas, mokesčių atidėjimas ar paskolos.

Šių metų kovo-rugsėjo mėnesiais beveik ketvirtadalis elektros Europos Sąjungoje buvo pagaminta iš vėjo ir saulės energijos, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi kompanijų „Ember“ ir E3G atliktų ir antradienį paskelbtų atitinkamų tyrimo rezultatais. 2021-aisiais šis rodiklis siekė 21 procentą.

Latvijos valstybinė elektros energetikos monopolininkė „Latvenergo“ pranešė planuojanti iki 2026 metų šalyje ir užsienyje įgyvendinti 600 megavatų (MW) galios atsinaujinančios energijos projektus. Bendrovė tikisi, kad iki 2030-ųjų jos atsinaujinančiosios energijos projektų bendra galia išaugs iki 2300 MW.

Prancūzijos valstybinė energetikos įmonė EDF šeštadienį pranešė atidedanti planus vėl pradėti eksploatuoti penkis sustabdytus branduolinius reaktorius. Toks bendrovės sprendimas reiškia, kad energijos kainos gali dar labiau išaugti artėjant žiemai.  Prancūzija gauna apie 70 proc. jai reikalingos elektros energijos iš 56 branduolinių reaktorių, tačiau 30 reaktorių šiuo metu yra sustabdyti dėl planinės priežiūros darbų arba dėl avarinių aušinimo sistemų korozijos.

Vokietija penktadienį pranešė užpildžiusi gamtinių dujų saugyklas 95 proc. greičiau nei tikėtasi, rengdamasi žiemai su gerokai sumažėjusiu energijos tiekimu iš Rusijos. Didžiausia Europos ekonomika pastarąjį dešimtmetį tapo labai priklausoma nuo rusiškų dujų, todėl prasidėjus karui Ukrainoje ir Rusijai užsukus čiaupus, suskubo didinti savo atsargas. „Saugyklų užpildymo lygis šiandien vidutiniškai viršijo 95 procentų lygį“, – sakoma Ekonomikos ministerijos pranešime.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, bankrutuojančių įmonių Lietuvoje sumažėjo – tai ir kiti požymiai rodo, jog  energetikos krizė Lietuvos įmonių dar nepaveikė, teigia duomenų analitikos bendrovė „Scorify“. Jos duomenimis, bankrutuojančių įmonių Lietuvoje per ketvirtį sumažėjo 9 proc. iki 250, likviduota 25 proc. mažiau bendrovių – 3,2 tūkst., o teismuose pradėta 20 proc.

Estijos konkurencijos tarnyba, bendradarbiaudama su Latvijos ir Lietuvos energetikos reguliavimo institucijomis, padarė išvadą, kad elektros birža „Nord Pool“ turi pritaikyti savo siūlomus produktus ir padaryti procesus lankstesnius Baltijos šalių rinkoje. Tarnybos nuomone, būtina laikytis tokio požiūrio, kad, iškilus itin aukštos kainos rizikai, pasiūlymų sąrašai būtų atnaujinami, o tai rinkos dalyviams atvertų galimybę keisti savo gamybos pasiūlymus.

Briuselyje svarstomos elektros gamybai naudojamų gamtinių dujų kainų lubos sumažintų elektros kainas, tačiau padidintų dujų poreikį ir kainą, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas.  „Apibendrinant rugsėjo mėnesio (elektros – BNS) kainas visoje Europoje mes matome aiškų išsiskyrimą Pirėnų pusiasalyje – Ispanijoje ir Portugalijoje – kurios šią priemonę taiko nuo birželio pradžios.

Lenkijos operatorius PERN aptiko nuotėkį viename „Družba“ sistemos vamzdyje, kuriuo nafta tiekiama iš Rusijos į Europą, skelbia Reuters. Manoma, kad tai dar labiau padidins susirūpinimą dėl Europos energetinio saugumo po „Nord Stream“ dujų nuotėkio. Nuotekis, kurį PERN pranešė aptikęs antradienio vakarą, buvo surastas tuomet, kai Europa susiduria su rimta energetine krize po Maskvos invazijos į Ukrainą, dėl kurios ir nesutarimų su Vakarų Europa buvo nutrauktas dujų tiekimas.

Latvija planuoja prisijungti prie Tarptautinės Energetikos Agentūros (TEA), teigiama Ekonomikos ministerijos parengtoje ataskaitoje, kuriai antradienį pritarė ministrų kabinetas. Dokumente numatyta ne tik nemažai priemonių, padėsiančių išspręsti privalomosios viešųjų pirkimų dalies problemą, bet ir priemonių, padėsiančių pasiekti klimato neutralumo tikslus bei užtikrinti energetinį saugumą, skiriant finansavimą vidutinės trukmės laikotarpiu.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, šalyje yra bent du nauji vėjo jėgainių parkai, kuriems komercinės veiklos leidimo nesuteikė elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“, antradienį skelbia „Lietuvos rytas“. Asociacijos laikinojo direktoriaus Edgaro Maladausko teigimu, du nauji vėjo jėgainių parkai jau buvo išbandyti, tačiau apie keturis mėnesius stovi be darbo, nes leidimų veiklai negauna dėl pakeistų reikalavimų.

Vokietijos vyriausybės paskirta ekspertų komisija pirmadienį pristatė planą, kaip paskirstyti 200 mlrd. eurų (195 mlrd. JAV dolerių) fondą, skirtą sumažinti didelių energijos sukeltą įtampą. Pagal skelbiamą planą, privatūs namų ūkiai vartotojai už suvartojamą energiją, atitinkančią pirmuosius 80 proc. praėjusiais metais sunaudoto kiekio, mokės po 0,12 euro už kilovatvalandę.

Maždaug pusę Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų rezervavus Latvijos ir Lenkijos įmonėms, Lietuvos vartotojams terminalo išlaikymas atpigs, teigia energetikos viceministrė Inga Žilienė.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ nuo 2023-iųjų dešimtmečiui keturiems tiekėjams suteikė keturis jo pajėgumų paketus po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.

Daugelis aprangos ir tekstilės įmonių dėl išaugusių energetikos kainų priverstos ieškoti gelbėjimosi variantų, užuot dėl užsakymų gausos įgyvendinusios plėtros planus, sako Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidiumo narys Ramūnas Damalakas.    „Visa lengvoji pramonė patyrė milžiniškus apyvartinių lėšų netekimus.

Dėl energetikos kainų kraupstančioms ligoninėms – nurodymas iš Sveikatos apsaugos ministerijos: išlaidas susimažinti bent 1–2 procentais. Tiesa, visų ligoninių išlaidų eilutėse tai tesudarytų milijoną eurų. Visgi palatose temperatūros ministerija ragina nemažinti ir ligonių dar labiau nesargdinti. Vietoje to – prigesinti šviesas, keisti lemputes, atsisakyti nenaudojamų patalpų ar laipsnius prisukti savaitgaliais administraciniuose pastatuose.

Į Lietuvą šių metų pirmąjį pusmetį buvo importuota 19 proc. daugiau gamtinių dujų nei tuo pačiu metu 2021-aisiais, o jų vartojimas sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Šiemet sausį-birželį į Lietuvą importuota 19 teravatvalandžių (TWh) dujų – 19,1 proc.

Siekiant mažinti elektros kainas, Europos Sąjungos (ES) lygiu būtina susitarti dėl dujų kainų lubų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, ieškant išeičių būtina atsižvelgti į tokių šalių kaip Lietuva, kurios importuoja didžiąją dalį elektros energijos, specifiką. „ES lygiu priimti sprendimai turi palengvinti piliečių finansinę naštą. Turime išlikti vieningi ir suprasti, kad vienašaliai sprendimai nėra pakankami sprendžiant energetikos iššūkius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Briuselį didinti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, praėjus dienai po to, kai ES įvedė naujas sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į kaimyninę šalį. „Turime ir toliau judėti šia kryptimi – daryti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, šiam pagrindiniam valstybės agresorės pajamų šaltiniui“, – sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Prahoje vykstančio ES viršūnių susitikimo dalyvius.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę sumažėjo 19 proc., dujos Europoje pigo 5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MW) Lietuvoje rugsėjo 30–spalio 6 dienomis vidutiniškai kainavo 285 eurus, arba 19 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 353,2 euro. Latvijoje elektros kaina taip pat mažėjo 19 proc. iki 285 euro, Estijoje – augo 25 proc. iki 255,1 euro.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Norvegijos. Tai pirmas SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų importuotojai – rugsėjo pradžioje laikinai gamybą sustabdžiusiai Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“.   Su Bahamų vėliava plaukiojantis dujovežis „Arctic Voyager“ penktadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai mari...

Azerbaidžanas planuoja gerokai padidinti dujų eksportą į Europą, Azerbaidžano televizijos kanalams ketvirtadienį Prahoje pareiškė šalies prezidentas Ilhamas Aliyevas. Pasak prezidento, kurį cituoja „Deutsche Welle“, „dėl dabartinės geopolitinės padėties pasaulyje smarkiai padidėjo“ Azerbaidžano išteklių „paklausa“. „Remdamiesi su Europos Sąjunga (ES) pasirašytu memorandumu, planuojame dujų eksportą į Europą per kelerius ateinančius metus padidinti mažiausiai dukart.

Šilumos gamybai „Kauno energija“ ketina nebenaudoti gamtinių dujų, penktadienį pranešė bendrovė.  „2022-uosius galime simboliškai laikyti nauju „Kauno energijos“ veiklos etapu, kurio ilgalaikis strateginis tikslas – visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumos gamybai, „Kauno energijos“ vartotojams tiekiant žalią šilumą“, – pranešime sakė „Kauno energijos“ generalinis direktorius Tomas Garasimavičius.

Maskva trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi skubiai pradėti tiekti gamtines dujas Europai dujotiekio „Nord Stream 2“ nepažeista gija, paaštrėjus geopolitinei įtampai dėl neseniai užfiksuotų nuotėkių iš vamzdynų, jungiančių Rusiją su Vokietija. „Jei kolegos europiečiai priims reikiamus teisinius sprendimus dėl [„Nord Stream 2“] sertifikavimo.

Latvijos parlamento biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė pasiūlymui nenumatytiems atvejams iš biudžeto skirtą finansavimą padidinti 236,9 mln. eurų suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkimui. Siekiant užtikrinti Latvijos energetinį saugumą, 0,9 teravatvalandės (TWh) SGD pirkimui bus skirta 236 922 840 eurų.

Naujas Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai prezidentas Gitanas Nausėda vertina kaip „žingsnį į priekį“, jo mastą, pasak prezidento, bus galima vertinti ateityje. „Jis nuteikia, nuteikia, kad bus žengtas žingsnis į priekį, o koks didelis – pamatysime“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė šalies vadovas. ES susitarė dėl jau aštuntojo sankcijų Rusijai paketo po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus.

Vokietijos ekonomikos ministras trečiadienį apkaltino šalis, įskaitant Jungtines Valstijas, pernelyg brangiai parduodant gamtines dujas. „Kai kurios šalys, net ir draugiškos, kai kuriais atvejais pasiekia astronominį kainų lygį“, – laikraščiui „Neue Osnabruecker Zeitung“ pareiškė Robertas Habeckas. „Natūralu, kad dėl to kyla problemų, apie kurias turime kalbėtis“, – pažymėjo jis.

Europos Sąjunga (ES) yra „pasirengusi diskutuoti“ dėl importuojamų dujų kainų viršutinės ribos, siekdama sumažinti sparčiai augančias energijos sąnaudas, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyer. Europos Parlamentui pasakytas komentaras žymi tono pasikeitimą ES po to, kai galingiausia ES šalis Vokietija išreiškė susirūpinimą, jog žema kainų riba gali atgrasyti tiekėjus, kurie verčiau rinksis pelningesnius regionus.

Praėjusią savaitę pradėti sąnašų valymo darbai suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo akvatorijos dalyje užbaigti, trečiadienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija. Darbų metu iškasta apie 26 tūkst. kubinių metrų sąnašinio grunto. Šie darbai direkcijai kainavo 136 tūkst. eurų. Akvatorijos valymo darbus ties SGD terminalu atliko danų įmonė „Rohde Nielsen“, su kuria 2020 metais pasirašyta sutartis.

Iš Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ šiemet gautų perkrovų pajamų 142 mln. eurų bus grąžinta vartotojams sumažinant perdavimo tarifą.  Pritarus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT), kitais metais elektros perdavimo tarifas mažės 4,3 proc. iki 0,65 cento už kilovatvalandę, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, per aštuonis šių metų mėnesius bendrovė gavo 177 mln.

Aplinkos ministerijai pasiūlius nuo 2025 metų atsisakyti šildymui naudojamo kietojo iškastinio kuro, šio tikslo pasiekti padėtų Lietuvoje uždrausta prekyba anglimis ir durpėmis, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Kaip kaliošų negalima deginti arba impregnuotos medienos deginti, nes tai yra kancerogenai, taip ir su kietu išgautu kuru, bet iš esmės bus draudimas parduoti šalyje anglį ir durpes deginimui“, – trečiadienį Vilniuje žurnalistams sakė S. Gentvilas.

Nuo ketvirtadienio Lietuvos pramonės įmonės gali teikti paraiškas dėl 40 mln. eurų valstybės paramos diegiant energiją taupančias ir atsinaujinančią energiją gaminančias technologijas. Maksimali subsidijos suma – 10 mln. eurų, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Valstybės parama skiriama siekiant padėti paspartinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą įmonėse, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atmetė Europos Sąjungos (ES) kritiką dėl paskelbto 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) dydžio energetikos fondo, skirto krizės padariniams sušvelninti. „Priemonės, kurių imamės, nėra unikalios, bet jų imasi ir kitos šalys, ir teisingai“, – Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė O. Scholzas.

Prancūzija antradienį pradėjo procesą, kuriam pasibaigus valstybė įgis vienvaldę didžiulių skolų slegiamos energetikos milžinės EDF kontrolę. Valstybė, kuri šiuo metu valdo 84 proc. EDF akcijų, per finansų rinkos reguliavimo instituciją pateikė pasiūlymą įsigyti visas jai dar nepriklausančias elektros energijos bendrovės akcijas, žengusi pirmą žingsnį, kad EDF akcijos būtų pašalintos iš rinkos.

Baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamo duomenų nutekinimo pradėję Rumunijos prokurorai atliko kratas Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ kontroliuojamos Serbijos degalų bendrovės vietos padalinio biuruose. Kratos buvo atliktos pirmadienį bendrovės „NIS Petrol“ biuruose Bukarešte ir Timišoaros mieste vakarinėje Rumunijos dalyje, taip pat kelių darbuotojų namuose, rašoma prokuratūros vėlai pirmadienį paskelbtame pranešime.

Pakankamai švelni Europos rinkų reakcija į „Nord Stream“ sabotažą rodo, kad rinkos žaidėjai yra įvertinę galimus dujų praradimus ir yra tam pasirengę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Antradienį kartu su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu dalyvaudama Varšuvoje vykusioje diskusijoje „Europa karo metu: Vidurio ir Rytų Europos parama Ukrainai“, ji pabrėžė nenorinti spekuliuoti, kas sukėlė sprogdinimus „Nord Stream“ dujotiekiuose.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Siekiant taupyti elektrą, valstybinės reikšmės keliuose planuojama išjungti maždaug trečdalį šviestuvų, tai eismo saugumui nepakenks, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. Planuojama išjungti 2,8 tūkst. šviestuvų, dalies apšvietimo išjungimas keliuose nepablogins matomumo tamsiu paros metu, nurodoma ministerijos pranešime. „Nepakenkiant eismo saugai, keliuose numatoma išjungti daugiau kaip 2800 šviestuvų iš 8433. Skaičiuojama, kad per metus tai leis sutaupyti apie 700 tūkst.

Vyraujant rekordinėms elektros energijos kainoms verslininkai jau žada ir bankrotus, ir atleidimus. Kol kas verslai reikiamos valstybės pagalbos nesulaukia. Tad kas laukia darbuotojų? Ar tikrai energijos kainų šokas atneš atleidimų bangą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Italijos energetikos milžinė „Eni“ pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi suteikti 20 mln. eurų garantiją, kad būtų atnaujintas rusiškų dujų tiekimas per Austriją, kuris buvo sustabdytas esą dėl reguliavimo pokyčių. Dujų tiekimas buvo sustabdytas šeštadienį, nes Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ nesugebėjo suteikti naujai nustatytos garantijos operatoriui, gabenančiam dujas iš Austrijos į Italiją, pareiškė „Eni“ generalinis direktorius Claudio Descalzi.

Europos Sąjungos (ES) šalims reikėtų sumažinti dujų vartojimą 9–13 proc., kad per šildymo sezoną nebūtų išnaudotos visos saugyklose laikomos atsargos, jei tiekimas iš Rusijos nuo lapkričio 1 dienos visiškai nutrūktų, rašoma pirmadienį paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) dujų rinkų ketvirčio ataskaitoje, kurią cituoja „Deutsche Welle“. TEA skaičiavimais, jeigu ES šalys per šildymo sezoną sumažins dujų vartojimą 9 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įsteigė Atsinaujinančios energetikos centrą.  Spalio 1 dieną įsteigtas centras koordinuos naujų atsinaujinančios energetikos elektrinių ir baterijų projektų prijungimą prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo, pranešė bendrovė.  Centrui laikinai vadovaus „Litgrid“ perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas, nuolatinio vadovo atranka bus paskelbta spalio mėnesį.

Latvijos parlamentas priėmė naują įstatymą, kuriuo švelninami reikalavimai energijos gamybos ir tiekimo objektų, įskaitant vėjo jėgainių parkų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, statybai. Įstatymas parengtas siekiant skatinti atsinaujinančios energijos gamybą, taip pat padidinti Latvijos energetikos sektoriaus saugumą ir nepriklausomybę, teigiama Saeimos spaudos tarnybos pranešime.

Europos Sąjungos energetikos ministrai penktadienį pasiekė politinį susitarimą dėl rugsėjo viduryje Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų, skirtų padėti skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams. Susitarimu nustatytos bendros priemonės, kuriomis bus siekiama mažinti elektros paklausą ir surinkti bei perskirstyti energetikos sektoriaus perteklines pajamas galutinių vartotojų naudai.

Rugsėjį dar beveik 10 tūkst. buvusių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ vartotojų pasirinkus kitą tiekėją bei kiek atpigus elektrai, mažėja ir valstybės kompensacijų likusiems įmonės klientams poreikis – iš valstybės biudžeto spalį tam reikės maždaug 1,85 mln. eurų, arba 2 kartus mažiau nei planuota anksčiau. Be to, spalį mažėja ir garantinio tiekimo tarifas.   Pagal pradinį vertinimą šios kompensacijos valstybei turėjo kainuoti apie 4 mln. eurų per mėnesį.

Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson palaiko siūlymą įvesti kainų lubas iš Rusijos importuojamoms dujoms.  „Turime panaikinti paskatas Rusijai manipuliuoti (tiekiamų dujų – BNS) kiekiais ir atsakymas yra aiškus – turime pasiūlyti kainų viršutinę ribą visoms rusiškoms dujoms, ne tik patenkančioms dujotiekiais, bet ir SGD (suskystintoms gamtinėms dujoms – BNS)“, – penktadienį prieš neeilinės energetikos ministrų tarybos posėdį Briuselyje  žurnalistams sakė K. Sims...

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitinka su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarti paramą verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų.  „Prezidentas aptars paramos priemones verslui energijos kainų šoko akivaizdoje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  A. Armonaitės atstovė Inga Simanonytė BNS teigė, jog bus kalbama apie ilgalaikius ir trumpalaikius sprendimus, lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą, investicijas į ateitį.

Panevėžio savivaldybė pirmoji tarp šalies didmiesčių nuo pirmadienio pradeda šildyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Pasak miesto administracijos vadovo, ar bus pradėti šildyti ir kiti pastatai, lems oro temperatūra.  „Šią savaitę padarėme visų miesto darželių apklausą – 80 proc. prašė įjungti šilumą, mokyklos dar dvejoja, tačiau kitą savaitę, jei oras nesikeis, greičiausiai šildymas bus įjungtas ir joms“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) siūlant tinkamiems komerciniams saulės jėginių projektams leidimus išduoti proporcingai sumažinant galią (pro rata principu), jei bendra jų galia viršys 2 GW ribą, projektų vystytojai tokiam siūlymui nepritaria. VERT vadovas teigia, jog reguliuotojas gali atsižvelgti į rinkos dalyvių nuomonę ir atsisakyti siūlomos tvarkos.