energetika

Gyventojų nutolusioms saulės elektrinėms skirta dar 32 mln. eurų paramos. Energetikos ministerija paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas.  Kompensacijos bus mokamos iki 10 kW galios elektrinėms, skiriant apie 323 eurus už 1 kW galios, ketvirtadienį pranešė  ministerija. Iš 32 mln. eurų 10 mln. eurų bus skirta Vilniaus apskričiai, 22 mln. eurų – vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritims.

Elektra Lietuvos biržoje vakar kainavo daugiausiai per visus šiuos metus. Energetikai dėl elektros deficito ir išaugusių kainų kaltę verčia nusilpusiam vėjui ir suomiams, kurie dėl gedimo sumažino elektros gamybą savo atominėje elektrinėje. Ekspertai viliasi, kad pastarasis elektros kainos šuolis bus laikinas, tačiau artėjant žiemai elektra esą vis tiek turėtų būti brangesnė nei pastarąjį pusmetį. Panevėžietė Audronė už elektrą vidutiniškai moka po šimtą eurų per mėnesį.

Lietuvoje nuo 2020 metų veikianti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ per pirmą šių metų pusmetį patyrė 1,46 mln. eurų bendrųjų nuostolių, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė įmonė.

Vasara su ilgesnėmis ir šviesesnėmis dienomis yra metas, kuomet daugelis gyventojų tikisi sumažinti elektros energijos vartojimą ir taip sutaupyti, tačiau kartais šie lūkesčiai nepasitvirtina. Kaip reikėtų vartoti elektrą šiltuoju metų laiku, kad laukiamas sutaupymas nevirstų didesnėmis sąskaitomis, pataria ekspertai.

Siekiant dar labiau plėsti saulės ir hibridines elektrines siūloma leisti jas statyti ant derlingos numelioruotos žemės. Tokį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą teikiantys Seimo nariai įsitikinę, kad tai mūsų bilietas į energetinę nepriklausomybę. Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ teisėtai nutraukė preliminarios 4 mln. eurų vertės sąskaitų tvarkymo sistemos konkursą, galutinai nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).  Jis patenkino grupės skundą ir panaikino jai nepalankų Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo „Igničio grupės“ veiksmas buvo pripažintas neteisėtu.

Didžiausios europinės paramos saulės elektrinių pramonėje projektams sulaukė 7 šalies įmonės.   Maksimalų – 300 tūkst. eurų finansavimą gavo Šiaulių medžioklės ir žvejybos reikmenų gamintoja „Hampidjan Baltic“, Kauno plastiko pakuočių gamintoja „Baltic plastic products“, Alytaus medienos gaminių gamybos įmonė „Stora Enso Lietuva“, Kupiškio rajono durpių perdirbėja „Durpeta“ ir  Alytaus stiklo apdirbimo įmonė „Stronglasas“.  Be to, beveik maksimalios sumos – 298,9 tūkst.

Už energetiką atsakingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai antradienį Rygoje susitarė bendrai siekti Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais ne vėliau kaip 2025 metų vasarį. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuva yra pasirengusi sinchronizuotis jau kitąmet, tačiau šaliai svarbi Baltijos šalių vienybė. „Latvijai ir Estijai sutikus šiek tiek paankstinti sinchronizaciją ir pritarus datai tapo įmanomas šis susitarimas.

Lietuvai nepavyko įtikinti latvių ir estų, kad nuo rusiškos elektros sistemos atsijungtume jau kitų metų pavasarį, o vieni neišsišoksime – valstybės vadovai nusprendė, kad Lietuva kitais metais iš rusiškos sistemos BRELL sutarties nesitrauks – lauksime dar metus, kol tam pasiruoš latviai su estais. Vis tik Vyriausybė įpareigota priversti kaimynus sudėti parašus po įsipareigojimu, kad terminas daugiau negalės būti nukeltas.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę Londone susitinka su Jungtinės Karalystės energetikos pareigūnais – trečiadienį jis susitinka su JK branduolinės energetikos ir energijos tinklų ministru. D. Kreivys taip pat lankysis pažangiųjų technologijų centre Koventryje ir dalyvaus apkrito stalo diskusijoje energetinio saugumo Europoje ir Baltijos šalyse tema, pranešė ministerija.

Potencialiam Lietuvos paskelbto pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojui – „Ignitis grupės“ antrinei įmonei „Ignitis renewables“ – pasiūlius sumokėti 20 mln. eurų vystymo mokestį, daugelis rinkos dalyvių ir ekspertų sako, jog tai yra nedidelė suma. Vis dėlto dalis jų įsitikinę, kad keturis kartus už pradinę kainą didesnė suma rodo investuotojų pasiryžimą svarbius projektus vystyti nelaukiant valstybės paramos bei nulemta su vystymu susijusių rizikų.

Lietuvai siekiant spartesnio elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa, Estijos tinklo operatorės „Elering“ vadovas sako, jog atsižvelgiant į galimas technines bei ekonomines rizikas, Baltijos šalims atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos reikėtų „ne dabar, o 2025 metų pabaigoje“.  „Mes šiuo metu neturime jokios ekonominės logikos, nes praėjusią vasarą nustojome pirkti elektros tinklų balansavimo paslaugą.

Pusmetį pigęs dyzelinas pastaruoju metu vėl ėmė brangti. Ekspertų teigimu, brangsta nafta, tad iš paskos brangsta ir degalai. Vairuotojai piktinasi, kad vasarą, kai norisi daugiau keliauti, už degalus tenka mokėti daugiau. Degalinių atstovai tikina, kad jei ne arši tarpusavio konkurencija, degalai būtų dar brangesni. Šiuo metu litras benzino kainuoja iki 1,60 €, o dyzelinas iki 1,40 €. Pastaruoju metu vairuotojai džiaugėsi mažėjusiomis kainomis, dabar jie vėl netveria pykčiu.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ baigė statyti keturis 306 megavatų (MW) bendros galios vėjo parkus Anykščių, Jonavos, Rokiškio ir Telšių rajonuose.  „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis BNS nurodė, jog į keturis vėjo parkus bendrovė investavo apie 400 mln. eurų.  Pasak jo, tuo pačiu metu vykusios keturių parkų statybos šiuo metu yra didžiausios Baltijos šalyse.

Vyriausybės sprendimu iki liepos 1 d. galiojusios kompensacijos už elektrą buitiniams vartotojams panaikintos. Tai padaryta įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir energetikos rinkos reguliuotojo prognozes antrajam šių metų pusmečiui.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė naujas gamtinių dujų tiekimo kainas, kurios įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 d. VERT praneša, kad nuo liepos gamtinių dujų buitiniai vartotojai, pasirinkę tarifų planą „Minimalus“ (suvartojantiems iki 300 m3 dujų per metus) ir gamtines dujas naudojantiems maistui ruošti, mokės 1,99 Eur už 1 m3 su PVM, o pritaikius valstybės taikomą tiekimo dalies kompensaciją, galutinė kaina bus 1,36 Eur/m3 su PVM.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Eksperto teigimu, jei sutartis gyventojai pasikeis iki liepos, aukštų kainų išvengti pavyks. Tačiau, susizgribus gavus sąskaitą rugpjūčio mėn., už elektrą permokėti teks 2 mėnesius.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia patvirtinusi 35 prašymus perdavimo tinkle rezervuoti 2,9 gigavato (GW) galios saulės ir vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių.  Patvirtinus prašymus saulės elektrinėms rezervuota galia siekia 0,95 GW, vėjo – 1,2 GW, kaupimo įrenginiams – 0,75 GW. Pasak „Litgrid“, iš 2,9 GW bendrai rezervuotos galios, beveik 1,1 GW sudaro hibridinės elektrinės.

Artėjant kompensacijų gyventojams už elektrą pabaigai, elektra biržoje brangsta. Energetikai aiškina, kad jos kaina kyla dėl karštų orų ir jungčių su užsienio šalimis remontų. Visgi kai kurie ekonomistai mėgina raminti, esą šis pabrangimas turėtų būti laikinas, tačiau žmonės palikti nežinioje, ką pasirinkti – fiksuoti kainas ar rizikuoti ir mokėti tiek, kiek ji kainuoja biržoje. Lietuvoje kylant didmeninei elektros kainai, gyventojai nebežino, kokias elektros sutartis rinktis.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ į šalies biudžetą sumokėjo apie 3 mln. eurų perteklinių pajamų, gautų iš prekybos elektra, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.  „Mūsų yra apie tris milijonus (eurų – BNS)“, – susitikime su investuotojais ketvirtadienį sakė D. Maikštėnas, atsakydamas į klausimą, kiek „Ignitis grupė“ sumokėjo vadinamųjų elektros „viršpelnių“. „Dydis yra nematerialus grupės išlaidų prasme“, – pridūrė „Ignitis grupės“ vadovas.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį patvirtinus beveik 19 proc. mažesnį visuomeninį elektros tarifą antrajam šių metų pusmečiui, jos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad šią kainą  mokėsiantys vartotojai už 100 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį sumokės maždaug penkiais eurais mažiau.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį paskelbus naujas rekomendacijas Lietuvai, šalies deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Lietuva daugiausia namų darbų yra atlikusi energetikoje, tačiau dar daug reikia nuveikti sveikatos apsaugos ir socialinės srityse.

Užtrukus leidimų išdavimui energetikos grupės „Ignitis grupė“ Jonavos rajone statomas 252 megavatų (MW) galios saulės parkas bus užbaigtas ir pradėtas naudoti metais vėliau nei planuota – 2026-aisiais, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.

Suomijos valstybinė energetikos bendrovė „Gasum“ nutraukė gamtinių dujų tiekimo vamzdynais sutartį su Rusijos koncerno „Gazprom“ antrine eksporto įmone „Gazprom export“, pranešė Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Rusija gamtinių dujų tiekimą Suomijai vamzdynais nutraukė praėjusių metų gegužę, pastarajai atsisakius už jas mokėti Rusijos rubliais, kaip to vienašališkai pareikalavo Kremlius.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis sako, kad Baltijos šalių elektros perdavimo įmonės  už sistemos balansavimo paslaugas, teiktas iki praėjusių metų birželio, bendrovei su palūkanomis ir delspinigiais liko skolingi beveik 13 mln. eurų.  A. Valaitis sako, kad dėl to „Inter RAO Lietuva“ ketina kreiptis į teismą, o tiksli ieškinio suma paaiškės jį pateikus.

Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančios dujų biržos „GET Baltic“ akcijų pardavimas Vokietijos energijos biržai „European Energy Exchange“ (EEX) Lietuvai suteikė naujų galimybių, o regiono dujų rinkos dalyviams leis lengviau veikti kitose rinkose.  „Be abejo, jiems (Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos dalyviams – BNS) bus paprasčiau ir lengviau.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos plėtros bendrovė „Orlen Neptun“ Lietuvoje įsteigė savo padalinį.  Registrų centro duomenimis, įmonė „Orlen Neptūnas“ įregistruota gegužės 10 dieną, jos įstatinis kapitalas – 2,5 tūkst. eurų.

Estijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Elering“ praėjusį penktadienį įjungė sinchroninį kompensatorių, kuris reikalingas energetikos sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamo posovietinio BRELL energetikos žiedo ir prisijungimui prie Europos tinklų, skelbia estų visuomeninis transliuotojas ERR. Tai pirmasis iš trijų sinchroninių kondensatorių (SynCons), kurie bus pastatyti Estijoje.

Kiek mokėsime už elektrą, dujas ir šildymą antrąjį pusmetį? Europos rinkoje energetikos ištekliams atpigus, ekspertai mato galimybes ir gyventojams mažiau mokėti už elektrą bei dujas. Šildymas esą irgi neturėtų būti brangesnis. Energetikos ministras Dainius Kreivys tokias prognozes vertina atsargiai ir pažadų, kad kainos liks mažesnės, nedalina. Jis tik perspėja, kad brangias elektros sutartis tebeturintys gyventojai nuo liepos gali nebegauti kompensacijų.

Latvija ir Estija penktadienį pasirašo memorandumą dėl bendradarbiavimo apsirūpinant gamtinėmis dujomis energetikos krizės atveju. Pasak Latvijos klimato ir energetikos ministro Raimondo Čudaro, šis dokumentas numato, kad dėl techninių ar kitų priežasčių sutrikus gamtinių dujų tiekimui regione, Latvija su Estija galės kartu naudotis jau pastatyta suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo infrastruktūra Estijos Paldiskio uoste.

Energetikos ministerijai siūlant keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, savo reikmėms gaminančioms elektrą, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovai pripažįsta, kad tuo suinteresuoti elektros tiekėjai.

Naujoji Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė žada daugiau dėmesio sutelkti į skaitmenines rinkas, kur esama įvairių iššūkių, todėl ji tikisi bendradarbiauti su kitomis institucijomis.

Nuo gegužės 1 dienos visi Lietuvos energijos išteklių rinkos dalyviai, naudojantys galingesnius nei 20 megavatų (MW) biokuro įrenginius arba dalyvaujantys apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemoje, privalo naudoti tik tvarų biokurą.

Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų energetikos milžinė „Shell“ pranešė pirmojo metų ketvirčio grynąjį pelną išauginusi daugiau nei penktadaliu, ketinanti per artimiausius tris mėnesius išpirkti akcijų už 4 mlrd. JAV dolerių. Anot pranešimo, grynasis pelnas sausio-kovo mėnesiais siekė 8,71 mlrd. dolerių, buvo 22 proc. solidesnis nei prieš metus, bet 16 proc. kuklesnis nei ankstesnį metų ketvirtį.

Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ bendrovė „Elektrum Lietuva“ du 117 megavatų (MW) galios saulės parkus investuos beveik 80 mln. eurų – jie per metus pagamins 133 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros.  60 mln. eurų vertės 91 MW saulės parkas iškils Klaipėdos rajone, Kiškėnuose, o  17 mln. eurų vertės 26 MW galios parkas – Rokiškio rajone, Ažumiškyje, trečiadienį pranešė bendrovė.

Elektromobilių pardavimai sparčiai auga ir šiais metais beveik kas penktas parduotas automobilis bus elektromobilis, teigiama trečiadienį paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ataskaitoje. Pasak ataskaitos, spartus kelių transporto elektrifikavimas turės didelių pasekmių energetikos pramonei, nes iki dešimtmečio pabaigos panaikins 5 mln. barelių naftos per parą poreikį. Pasaulyje vidutiniškai sunaudojama daugiau nei 100 mln. barelių naftos per parą.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 56 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 3 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje balandžio 14–20 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 67 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 43 eurus. Pasak LEA, kainų augimą galėjo lemti šiek tiek atvėsę orai ir didėjęs energijos poreikis. Latvijoje ir Estijoje elektra per savaitę brango 55,6 proc.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad sprendimus dėl sinchronizacijos su Vakarų Europa, bendro Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymo ir pasitraukimo iš BRELL sutarties valstybės priims po to, kai gegužės mėnesį bus pristatytos šiuo metu atliekamos techninių galimybių studijos. „Planuojame turėti studijų rezultatus jau gegužės mėnesį apie mūsų technines galimybes – adekvatumą, tinklo stabilumą, kainų pokyčius, kurie gali būti su greitesne sinchronizacija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru ketvirtadienį Vilniuje aptars šalių bendradarbiavimą energetikoje. Tai pirmasis R. Čudaro vizitas Lietuvoje.

Vengrija antradienį pasirašė naujus susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti tolesnį Rusijos energijos tiekimą. Tai rodo, kad šalis su Maskva tęsia diplomatinius ir prekybinius ryšius, kurie dėl rusų karo Ukrainoje kelia nerimą nemažai daliai Europos lyderių.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 32,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pabrango 7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje kovo 31 – balandžio 6 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 89 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 67 eurus. Pasak LEA, kainų augimą lėmė toliau mažėjusi gamyba Lietuvoje: per savaitę ji mažėjo 11 proc., iki 88,8 gigavatvalandžių (GWh) arba 38 proc.

Seimo opozicijoje esantys valstiečiai trečiadienį ketiną aiškintis situaciją energetikos sektoriuje.  Trečiadienį ryte frakcija susitiks su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu – ministro bus klausiama apie dujinės, vėjo ir vandens energijos savikainą, Lietuvoje instaliuotą ir naudojamą energijos gamybos galią, taip pat savivaldybių galimybes pirkti elektrą tiesiogiai, o ne per biržą.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 1,5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje kovo 24–30 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 67 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 63 eurus. Pasak LEA, nežymų elektros kainų augimą Lietuvoje lėmė sumažėjusi nacionalinė elektros gamyba – vėjo elektrinėse ji sumažėjo 6,4 proc., saulės – 24,5 proc.

Vyriausybės sprendimą, ar mokėti gyventojams kompensacijas už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, lems kainų pokyčiai rinkoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji kartojo, kad dėl to bus sprendžiama gegužę.  „Šiuo metu įstatyme yra nustatyta, kad kompensaciją galima taikyti tokiu atveju, kai prognozuojami tarifai auga daugiau nei 40 procentų, lyginant su tais, kurie yra šiuo metu taikomi.

Vėjo energetikos pajėgumai pasaulyje iki 2027 metų išaugs 680 gigavatų (GW), prognozuoja Pasaulio vėjo energetikos taryba (Global Wind Energy Council, GWEC). Apžvalgoje pažymima, jog nenutrūkstamo energijos tiekimo poreikis bei klimato kaitos tikslai skatins aktyviai plėsti vėjo jėgainių parkus bei statyti naujus, tikėtina plėtra iki 2027-ųjų tokia energija papildomai aprūpins maždaug 657 mln. namų ūkių.

Lietuva labai palankiai vertina sprendimą Europos Sąjungos (ES) valstybėms leisti riboti gamtinių dujų importą iš Rusijos, pareiškė antradienį ES Energetikos taryboje dalyvavęs energetikos viceministras Albinas Zananavičius.

Išaugus hidroelektrinių, vėjo ir saulės gamybai bei sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 37 proc.

Valstybės institucijoms šiemet ketinant skelbti du 700 megavatų (MW) galios jūrinių vėjo parkų aukcionus, atsinaujinančių energijos išteklių rinkos dalyviai abejoja, jog iki 2028 metų bus įgyvendintas Vyriausybės lūkestis Baltijos jūroje pastatyti abu parkus.  Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys tokių jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.