energetika
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „energetika“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „energetika“.
Vilkaviškyje gyvenanti Aldona neslepia juoko dėl ESO skolos: sąskaita sumažės vos 1,5 euro
Lietuvoje – naujas elektros kainų šuolis. Palyginti su kalėdine savaite, elektra jau kainuoja dešimteriopai brangiau ir brangsta toliau. Energetikai dėl to kaltina dėl šalčių išaugusią elektros paklausą, silpną vėją, elektrinių ir kabelių remontus užsienyje.
Be to, paaiškėjo galutinis ESO 160 milijonų eurų skolos vartotojams grąžinimo planas – gyventojams grąžinimas užtruks 2 metus, o verslui – aštuonerius.
ESO skolos grąžinimo grafikui – verslo kritika, siūloma nemokėti dividendų
Verslo atstovai kritikuoja energetikos rinkos reguliuotojo ketvirtadienį patvirtintą permokos elektros vartotojams grąžinimo grafiką ir laiko jį diskriminaciniu, tuo metu kai kurios vartotojų organizacijos, nors ir pritaria, siūlo, jog grąžinant skolą ESO akcininkams nebūtų mokami dividendai.
Vidmantas Janulevičius apie Lietuvos pramonę: „Esame čempionai“
Lietuvos bankui skelbiant, kad pramonė po nuosmukio jau stiebiasi aukštyn, jos atstovai džiaugtis neskuba.
Kodėl pramonės laukia sunki žiema, kiek kils atlyginimai ir ar gresia naujų bankrotų, kalbamės su Pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.
Pramonė lipa iš duobės – taip situaciją apibūdina Lietuvos bankas. Ar sutinkate su tokia išvada, ar problemos tikrai praeityje?
Jeigu atvirai, manau, kad problemų dar gali būti. Jos gali būti ir vasario, ir kovo mėnesį.
Žmonės piktinasi: ESO viena ranka grąžins skolas, kita – didins kainą
Verslo ir buitinių vartotojų atstovai į šuns dienas deda ESO šimto šešiasdešimties mln. eurų skolos grąžinimo planą. Vartotojai piktinasi, kad ESO viena ranka grąžins skolas, tačiau kita tuo pat metu didins tarifą ir surinks atgal beveik 100 milijonų. Verslas nesutinka laukti pinigų ilgiau už buitinius vartotojus ir piktinasi, kad grąžintos sumos bus perpus nuvertėjusios.
Po rekordiškai didelio anglies suvartojimo kitais metais jis turėtų mažėti
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) penktadienį pranešė, kad 2023 metais pasiekęs aukščiausią tašką, anglių suvartojimas pasaulyje kitais metais turėtų pradėti mažėti.
Naujausia TEA prognozė buvo pateikta po to, kai beveik 200 šalių JT klimato konferencijoje COP28 priėmė susitarimą, kuriame teigiama, kad pasaulis atsitrauks nuo iškastinio kuro, kad iki 2050 metų pasiektų nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį ir apribotų pasaulinį atšilimą.
Seime – paskutinis balsavimas dėl saulės ir vėjo energetikos reguliavimo
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl naujos saulės ir vėjo energetikos reguliavimo tvarkos.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų pakete – pernai vasarį priimto Vyriausybės nutarimo, su tam tikrais apribojimais leidusio tolesnę komercinių saulės parkų plėtrą viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, nuostatos.
Seime – siūlymas liberalizuoti išsilavinimo reikalavimus energetikams
Trūkstant aukštos kvalifikacijos elektros ir dujų įrenginius prižiūrinčių specialistų bei šių metų pabaigoje baigiantis pereinamajam laikui vyresniems darbuotojams įgyti būtiną išsilavinimą, Seime skinasi kelią pataisa, leidžianti ilgiau dirbantiems energetikos inžinieriams turėti ir žemesnį nei aukštąjį koleginį išsilavinimą.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pirmadienį pritarė tokiems Energetikos įstatymo pakeitimams, tačiau jie negaliotų jauniems specialistams.
DIENOS PJŪVIS. Ar gyventojai sulauks pigesnių dujų, elektros – ką atneš skandalas dėl ESO permokos?
Lietuviai pirkdami elektrą ištisus 4 metus permokėjo valstybinei bendrovei ESO – viso 160 milijonų eurų. O tuos pinigus bendrovė jau išleido dividendams. Tad ESO kiekvienam vartotojui skolinga vidutiniškai po 90 eurų. Tai skelbia Valstybės kontrolė, nusprendusi patikrinti, kas dedasi skandalų krečiamame energetikos sektoriuje.
Aktualu tūkstančiams: nuo sausio keisis elektros kaina
Lietuvos elektros rinkoje – tikras chaosas. Energetikos reguliavimo taryba trečdaliui gyventojų, tiems, kurie liko visuomeniniame tiekime, nusprendė atpiginti elektrą. Tačiau daugumai žmonių, kurie planus rinkosi ir klausė valdžios raginimų, bei verslui, kitąmet elektra brangs.
Kai kurie energetikos ekspertai sako, kad tokie akibrokštai dar labiau diskredituoja elektros rinkos liberalizavimą.
Aiškūs miestai, kur brangsta šildymas – gyventojai sako atvirai: „Tai yra žiauru, nežmoniška“
Įsibėgėjant žiemai šilumininkai reikalauja, kad žmonės dar labiau atvertų pinigines ir brangina šilumą. Šiluma brangs Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaune, o tarp didmiesčių daugiausiai už šilumą teks ir toliau mokėti vilniečiams.
Tiesa, sostinės šilumos įmonė mėgina guosti, kad kainą kitą mėnesį šiek tiek sumažins, mat vis daugiau šilumos tiekia naujoji biokuro kogeneracinė jėgainė.
REKLAMA
REKLAMA
EK pasiūlė pratęsti ES nepaprastųjų energetikos priemonių taikymą dar metams
Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė savo siūlymą Europos Sąjungos Tarybai pratęsti nepaprastųjų energetikos priemonių taikymą vieneriems metams.
„Šiandien EK pasiūlė 12-ai mėnesių pratęsti galiojimą skubių priemonių, kurios pernai buvo įvestos reaguojant į energetikos krizę, kurią išprovokavo Rusijos invazija į Ukrainą ir jos energijos išteklių naudojimas kaip ginklo“, – teigiama Generalinio energetikos direktorato išplatintame pranešime.
Šimonytė: tarp Vyriausybės prioritetų 2024 metais – šalies saugumas, energetika
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog paskutiniais veiklos metais Vyriausybė ypač didelį dėmesį skirs pastarųjų krizių iššūkiams, pirmiausia – šalies saugumo stiprinimui, rašo „Verslo žinių“ portalas.
„Gyvename tokiais laikais, kai krizės dedasi viena ant kitos. Tad turime tokius polikrizinius laikus.
Galite gauti ne mažiau kaip 322 eurus: ragina nedelsti ir pasiimti pinigus
Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) nuo šių metų rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2024 m. vasario mėn. pabaigos priima paraiškas iš fizinių asmenų finansuoti saulės elektrines arba jų dalis iki 10 kW iš nutolusių saulės elektrinių parkų.
Tam skirti 32 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija.
„Epso-G“: šalies energetikos pertvarkai iki 2050-ųjų reikėtų 70 mlrd. eurų investicijų
Norint įgyvendinti perspektyviausiu laikomą Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijų, dabartinėmis kainomis preliminariai reikėtų 71 mlrd. eurų investicijų, sako „Epso-G“ grupės atstovai. Pagal šį scenarijų šalis pasigamintų 74 teravatvalandes (TWh) elektros ir taptų jos eksportuotoja.
„71 mlrd. eurų investicijų (reikės – BNS) pasiekti pagal dabartines kainas, kurias matėme pastaruosius penkerius metus.
Viltys sujungti Lietuvą ir Lenkiją elektros kabeliu jūros dugnu bliūkšta – projektas taip ir nepajudėjo
Energetikos ministras Dainius Kreivys atsisako planų Lietuvą su Lenkija sujungti elektros kabeliu jūros dugne aplink Kaliningrado sritį. Dabar ministras ruošiasi jungtį tiesti šalia geležinkelio „Rail Baltica“. Šį projektą esą bus įmanoma įgyvendinti dar šiame dešimtmetyje ir viliamasi, kad jis kainuos mažiau nei pusantro milijardo eurų, kurių užsiprašė užsienio kompanijos už povandeninį kabelį.
Švedija planuoja milžiniškas investicijas į branduolinę energetiką
Švedija paskelbė planuojanti smarkiai padidinti branduolinės energijos gamybos apimtis, taip siekdama paspartinti šalies energetikos sistemos pertvarką bei patenkinti augantį elektros poreikį.
Estijos energetikos bendrovė stato pirmąją saulės elektrinę Latvijoje
Estijos energetikos bendrovė „Eesti Gaas“ pranešė pradėjusi Latvijoje statyti pirmąją savo saulės elektrinę, kurios galia sieks apie 4 megavatus.
Netoli Liepojos statoma elektrinė kainuos apie 2,7 mln. eurų, turėtų pradėti veikti ateinančių metų pavasarį ir bus skirta šio trečio pagal dydį Latvijos miesto elektros poreikiams tenkinti.
„Eesti Gaas“ elektros gamybą panaudojant saulės energiją pradėjo 2019-aisiais, atidarydama didžiausią tuo metu Estijoje tokį energetikos parką Pernu apskrityje.
Gyventojams – jokios naudos, kad pinga nafta, elektra, dujos: siūloma ruoštis naujam kainų šuoliui
Energetikos rinkose – kainų kritimo metas. Pinga nafta, elektra, dujos. Paradoksalu, bet Lietuvos vartotojams iš to mažai naudos. Energetikai ragina nesidžiaugti kainų kritimu biržose, esą jis bus trumpalaikis, ir perspėja ruoštis artėjančiai žiemai ir kainų kilimui.
Esą apie 5-iais procentais šį mėnesį pabrangęs šildymas žiemą brangs dar labiau. Vyriausybė jau ruošiasi papildomai skolintis 25 mln. eurų, kad turėtų iš ko mokėti kompensacijas gyventojams už brangstantį šildymą.
Kreivys: turi būti pasiruošta sparčiam energetikos objektų remontui karo atveju
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad svarbu užtikrinti tinkamą strateginės energetikos infrastruktūros apsaugą karo metu – turi būti pasiruošta sparčiam jos remontui, taip pat svarbu turėti pakankamai elektros generatorių.
Apie tai trečiadienį kalbėta uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.
„Mums labai svarbu, kad būtų pasiruošta ir gerai mūsų infrastruktūros apsaugai karo atveju.
Niewierowiczius: Lietuva yra pasirengusi teikti paramą Ukrainos energetikos sektoriui
Kaip ir praėjusią žiemą, Lietuva yra pasirengusi teikti paramą Ukrainos energetikos sektoriui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius.
Tai jis penktadienį teigė nuotoliniame Ukrainos prezidento taikos formulės darbo grupės, skirtos energetiniam saugumui, susitikime.
„Praėjusios žiemos įvykiai Ukrainoje parodė, kad energetikos sektorius buvo vienas pagrindinių Rusijos atakų taikinių, agresoriui siekiant sugriauti valstybės pamatus ir palaužti žmonių dvasią gintis.
Kritika ESO dėl iš gyventojų surinktų 160 mln.: „Kai reikia grąžinti neteisėtai paimtą dalyką, fantazijos jau trūksta“
Lietuvoje toliau verda aistros dėl 160 milijonų eurų, kuriuos elektros vartotojams skolinga „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Valstybinė bendrovė žada, kad bandys pinigus gyventojams grąžinti greičau nei per 15 metų. O Prezidentūra nori, kad milijonai eurų žmones pasiektų per vienus metus.
„Energijos skirstymo operatorius“, geriau žinomą kaip ESO, gyventojams šiuo metu skolingas 160 milijonų eurų.
Kreivys norėtų, kad 160 mln. eurų ESO vartotojams grąžintų anksčiau
Prezidento vyriausiajam patarėjui Jarekui Niewierowicziui pareiškus, kad beveik 160 mln. eurų elektros vartotojų permoką bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) turėtų grąžinti per vienerius, o ne per 15 metų, energetikos ministras Dainius Kreivys sako taip pat norintis, kad tai būtų padaryta anksčiau.
„Šiuo atveju turėtų susėsti reguliatorius su įmone ir susidėlioti grafiką, kaip realiai įmonė pagal savo finansus gali tą padaryti.
Kreivio susitikime su Latvijos kolega – spartesnio sinchronizacijos įgyvendinimo tema
Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį susitiko su Latvijos klimato ir energetikos ministru Kasparu Melniu ir aptarė spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos įgyvendinimo, glaudesnio bendradarbiavimo plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius klausimus.
Apie tai pranešė Energetikos ministerija.
Kreivys: 2050-aisiais Lietuva su 74 TWh energijos gamyba taptų jos eksportuotoja
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad perspektyviausias Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijus – per metus pagaminti 74 teravatvalandes (TWh) energijos ir tapti ją eksportuojančia šalimi.
„Perspektyviausias scenarijus – tapti energetikos produktus eksportuojančia šalimi.
Lietuva atsidarė elektros baterijų parkus – taip saugomasi Rusijos
Lietuva žengė dar vieną žingsnį energetinės nepriklausomybės link: oficialiai atidarė 109 milijonus eurų kainavusius elektros energijos baterijų parkus. Jie užtikrina sistemos saugumą ir apsaugo nuo incidentų – grėsmių iš Rusijos.
Tai ypač svarbu visoms Baltijos šalims, kurios 2025 metais atsijungs nuo posovietinės elektros sistemos BRELL ir prisijungs prie kontinentinės Europos tinklų.
ES pasiekė kompromisą dėl energetikos rinkos reformos projekto
Europos Sąjungos valstybių narių energetikos ministrams pagaliau pavyko susitarti dėl elektros energijos rinkos reformos projekto, skelbia Prancūzijos naujienų agentūra AFP ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
Pagal šį projektą Bendrijos narės būtų skatinamos ilgalaikėmis sutartimis gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o „žaliosios“ energijos gamintojams būtų mokamos kompensacijos, jei elektros kaina rinkoje kristų žemiau numatytosios, tačiau jei ji taptų ...
Ekonomikos komitetas – prieš vienodą elektros apskaitą saulės ir vėjo parkų pertekliui
Seimo Ekonomikos komitetas nepritarė siūlymui, jog gyventojams būtų taikomas vienodas atsiskaitymas už jų į tinklą patiektą perteklinę energiją iš vėjo ir saulės jėgainių.
Už pasiūlymą, kad dvipusės apskaitos („net metering“) modelis, kai perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama, būtų taikomas ir vėjo elektrines nuomojantiems gyventojams, balsavo keturi komiteto nariai, tiek pat – prieš ir trys susilaikė, todėl jam buvo nepritarta.
Ekspertas pasakė, kur nuo Rusijos turime saugotis labiausiai: „Tai 3 pagrindinės sritys“
Po savaitgalį Baltijos regioną ant kojų sukėlusio dujotiekio nuotėkio Suomijoje Lietuvos politikai pripažįsta, kad viena iš didžiausių mūsų šalies energetikos problemų yra priklausymas BRELL žiedui. BRELL žiedas tapo vienu paskutinių su Rusija Lietuvą jungiančių aspektų. Ši energetikos sistema teoriškai leidžia Rusijai panaudoti elektros tinklus šantažui ar netgi energetiniam puolimui.
Kainos Europos gamtinių dujų rinkoje per savaitę šoktelėjo 40 proc.
Gamtinės dujos ateities sandoriuose tiekimui kitą mėnesį TTF biržoje per antrąją spalio savaitę pabrango daugiau kaip 40 proc. iki beveik 55 eurų už megavatvalandę, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.
Europos lyginamoji dujų kaina pakilo aukščiausiai per aštuonis mėnesius, artėjančiam orų atvėsimui didinant paklausą, o susirūpinimą dėl pakankamos pasiūlos stiprinant geopolitinei įtampai bei nesibaigiantiems streikams dujų skystinimo gamyklose Australijoje.
NATO kantrybė senka: perspėjo, kas laukia dujotiekį Baltijos jūroje susprogdinusiai grupei
Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio sprogimo vietoje suomių saugumas ne kartą fiksavo Rusijos žvalgybinį laivą. Helsinkis skelbia, kad ir vamzdynas, ir netoli jo einantys telekomunikacijos kabeliai buvo tyčia susprogdinti. Visų žvilgsniai krypsta į Kremlių, kuris jau dedasi nekalta avele, bet kartu ir pelnosi iš sabotažo – dujos Europoje iš karto pabrango penktadaliu. O NATO Aljansas perspėja: jei bus įrodytas tyčinis sabotažas – kaltininkas sulauks atsako.
Rusas buvo pagautas fotografuojantis Lietuvos energetikos objektą: į šalį pateko neva dėl šuniukų parodos
Po išpuolio Suomijos įlankoje strateginių objektų apsauga susirūpino ir mūsų politikai bei institucijos. Nors iki šiol jie visad kartojo, kad viskas gerai saugoma ir nerimauti nereikia, bet dabar skubiai sušaukė specialų posėdį, kuriame nusprendė sustiprinti dujų terminalo-laivo Klaipėdos uoste apsaugą. Daugiau pareigūnų patruliuos ir aplink kitus, sausumoje esančius objektus.
Kai šeštadienį buvo sugadintas Estiją bei Suomiją jungiantis dujotiekis, žvilgsniai nukrypo į Kremlių.
Kreivys sako, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir stiprinama
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir stiprinama.
Taip jis kalbėjo Suomijai pranešus, kad dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais.
„Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir esame pasirengę planus įvairiems scenarijams.
Nagevičius: pernelyg optimistiška tikėtis, jog 2025 m. Lietuva pasigamins iki 80 proc. reikiamos elektros iš atsinaujinančių išteklių
Atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių plėtra Lietuvoje nebus tokia sparti, kaip prognozuoja energetikos ministras, mano Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Kreivys: Lietuvai kritinės žaliavos svarbios saulės ir vėjo projektams
Kritinės žaliavos Lietuvai svarbios dėl įgyvendinamų saulės ir vėjo energetikos projektų, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Lietuva, kaip maža šalis, turi labai ribotą kritinių žaliavų išteklių kiekį, tačiau mes labai aktyviai dalyvaujame atsinaujinančios energijos plėtroje, ypač jūros, sausumos vėjo, saulės ir vandenilio ekonomikoje. Šiuo atžvilgiu kritiniai mineralai mums yra labai svarbūs“, – pranešime sakė Paryžiuje viešintis D. Kreivys.
Latvija dujų suvartojimą šiemet sumažino beveik dešimtadaliu
Latvijoje per pirmus aštuonis šių metų ketvirtį sudeginta 4,949 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 9,8 proc. mažiau nei prieš metus, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba.
Jų poreikis vien tik praėjusį mėnesį siekė 407,1 gigavatvalandės ir buvo 5,8 proc. menkesnis nei praėjusių metų rugpjūtį.
2022-aisiais Latvijoje sudeginta 8,887 TWh gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021 metais.
Kreivys vyksta į tarptautinę konferenciją Paryžiuje
Energetikos ministras Dainius Kreivys ketvirtadienį išvyksta darbo vizito į Prancūziją. Informuojama, kad rugsėjo 28–29 d. Paryžiuje jis dalyvaus aukšto lygio susitikimuose kritinių žaliavų ir žaliosios energetikos transformacijos temomis.
Konkurencijos taryba: siūlomas reguliavimas gali diskriminuoti dalį elektrą gaminančių vartotojų
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomas daliai ūkio subjektų privalomas grynasis atsiskaitymas sukurtų nevienodas konkurencijos sąlygas gaminantiems vartotojams ir skirtingoms atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms. Tokią išvadą projektą rengusiai Energetikos ministerijai pateikė bei Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto klausymuose pristatė Konkurencijos taryba.
Šmyhalis: Ukraina įgyvendina energetikos objektų apsaugos projektus, kurių iki šiol niekas pasaulyje nesiėmė
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis įvardijo pagrindinius veiksnius, užtikrinančius šalies energetikos pramonės stabilumą, pažymėdamas, kad šiuo metu Ukraina realizuoja energetikos objektų apsaugos projektus, kurių iki šiol niekas pasaulyje nesiėmė.
Kaip pranešė trečiadienį „Ukrinform“, Vyriausybės vadovas tai pareiškė per forumą „Ukrainos energetikos ateitis“.
Premjeras pabrėžė, kad pirmasis Ukrainos energetikos sistemos stabilumo veiksnys yra šalies oro gynyba.
Antrajame jūros vėjo parko konkurse tikimasi daugiau konkurencijos
Energetikos ministerija bei rinkos dalyvius vienijančių organizacijų vadovai tikisi, kad antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko Baltijos jūroje konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės paramą sulauks daugiau dalyvių nei vasarą pasibaigęs pirmasis aukcionas.
Vis dėlto Vilniui ir Briuseliui vis dar derinant valstybės skatinimo schemą iki šiol neaiški iki šių metų pabaigos planuojamo paskelbti aukciono data.
Kreivys: ES vėjo paketas padėtų išnaudoti Lietuvos jūros potencialą
Europos Komisijos (EK) planuojamas pateikti Europos vėjo energijos paketas būtų svarbus Lietuvai išnaudojant visą jos vėjo potencialą Baltijos jūroje, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Energetikos agentūra: elektromobilio eksploatacija ilguoju periodu – iki 5 tūkst. eurų pigesnė nei dyzelinio
Nors pirkti naują kompaktinės klasės elektromobilį yra brangiau, nei varomą benzininiu ar dyzeliniu varikliu, jį eksploatuojant iki 7 metų bendros išlaidos yra mažesnės, teigia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenų analitikas Mamertas Kulakauskas.
Pasak jo, paėmus trijų tipų „Volkswagen“ automobilius – benzininį ir dyzelinį „Golf“ ir elektrinį „ID.3“ ir skaičiuojant, kad per metus jie nuvažiuoja 15 tūkst. km, elektromobilio pirkimas ir eksploatacija 7 metus kainuotų iki 45 716 Eur.
Šildymo sezonui artėjant, siunčia žinią: pasakė, kiek mokėsime netrukus
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenų analitikai įvertino, kokių šildymo kainų šį sezoną gali tikėtis gyventojai.
LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis teigė, kad Valstybinė miškų urėdija nuo šių metų pradėjo pilna apimtimi vykdyti biokuro žaliavos tiekimo įsipareigojimus, taip pat šilumos gamyboje 3 artus išaugo miško kirtimo atliekų, importas pilnai pakeistas vietine žaliava, biokurio tiekimo rinkoje išaugo konkurencija – ženkliai padidėjo smulkių tiekėjų skaiči...
Energetikos agentūra: elektros rinkos liberalizavimas – veikia, vartotojai mokėjo mažiau
Nepaisant trijų iš rinkos jau pasitraukusių tiekėjų, elektros rinkos liberalizavimas – naudingas vartotojams, skaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros vertinimu, tiekėjai siūlė mažesnius fiksuotos kainos planus nei visuomeninio tiekimo kaina.
„Norime pateikti ne emocijomis ar kitais pagrindais paremtą nuomonę apie liberalizavimą, o faktais grįstą vertinimą.
Lietuvoje nepriklausomų elektros tiekėjų mažėja, rinkoje – vis mažiau bendrovių
Krito dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas. Valstybinis reguliuotojas sustabdė Kaune registruotos bendrovės „EGTO energija“ veiklą, o ji 7 tūkstančius savo klientų perdavė bendrovei „Enefit“. Tad žmonėms dabar kainas už elektrą diktuos vos trys stambūs tiekėjai. Nors Vyriausybė tikina, kad konkurencija rinkoje išliks, energetikos agentūra tvirtina, kad elektros rinka buitiniams vartotojams tapo oligopolinė.
Vilniuje – konferencija apie vandenilio plėtrą energetikoje ir transporte
Trečiadienį Vilniuje vyks tarptautinė konferencija, skirta vandenilio plėtrai ir perspektyvoms šalies energetikos ir transporto sektoriuose.
Renginį organizuoja Lietuvos vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos mokslų akademija bei Lietuvos energetikos institutas.
„Jau daug metų atkreipiamas dėmesys į vandenilį, kaip alternatyvų kurą. Tai ateities technologija, tačiau ateitis netrunka tapti šiandiena.
Kreivys: 2025 metais Lietuva pasigamins apie 75–80 proc. elektros
2025 metais „žaliosios“ elektros gamyba Lietuvoje turėtų pasiekti 8 gigavatus (GW), arba 75–80 proc. šalies suvartojimo, prognozuoja energetikos ministras Dainius Kreivys.
„2025 metai yra lūžio metai, kuomet Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks aštuonis gigavatus. Tai yra milžiniškas kiekis, realiai tai leis mums generuoti beveik 75–80 procentų visos elektros energijos, kuri yra mums reikalinga“, – antradienį Seime sakė D. Kreivys.
„Orlen“ užsitikrino pirmojo jūrinių vėjo jėgainių parko Lenkijos vandenyse finansavimą
Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ kartu su Nyderlandų bendrove „Northland Power“ pasirašė paskolų sutartis su 25-ių Lenkijos ir tarptautinių finansų institucijų sindikatu pirmojo vėjo jėgainių parko Lenkijos vandenyse Baltijos jūroje projekto „Baltic Power“ finansavimui.
„Esame baigiamajame didelės apimties projekto, kuris iš esmės pakeis Lenkijos energijos rūšių derinį, rengimo etape.
„EGTO energijos“ vadovas: veiklą nutraukėme neatlaikę finansinės naštos
Smulki nepriklausoma elektros tiekėja „EGTO energija“ veiklą nutraukė dėl nepakeliamos finansinės naštos, susidariusios per energetikos krizę, sako įmonės vadovas ir akcininkas Egidijus Rutkauskas.
„Mes priėmėme tokį sprendimą, nes patyrus visą energetinę krizę per 2021-uosius ir 2022-uosius metus susidarė tokia našta, kad nors pastaruosius mėnesius ir veikėme pelningai, tiesiog nepasidengėme savo visų nuostolių“, – BNS antradienį sakė E. Rutkauskas.
Kreivys: 2025 m. Lietuvoje – 8 GW atsinaujinančių šaltinių galios
Atsinaujinančios energetikos proveržis Lietuvoje turėtų įvykti 2025 m., šalyje įrengus 8 gigavatus (GW) saulės ir vėjo jėgainių galios, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, tokia generacija užtikrintų iki 80 proc. viso valstybės poreikio.
„2024 m. jau turėsime apie 3,5 GW, o 2025 m. yra lūžio metai, kuomet Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks 8 GW. Tai yra milžiniškas kiekis. Tai leis mums generuoti 75–80 proc.
Pažadai apie pigesnę elektrą vilniečiams neišsipildo: štai, kas laukia žiemą
Artėjantį šildymo sezoną šilumos kainos gali sumažėti kone trečdaliu, prognozuoja Energetikos agentūra. Tačiau patys šilumininkai ne tokie optimistiški ir žada iki 10 proc. mažesnes kainas. Tiesa, vilniečiams tai negalios.
Sostinės gyventojai už šilumą ir taip moka kone brangiausiai iš didmiesčių, o jų viltys apie pigesnį centrinį šildymą ir toliau dūžta.