ekonomika

Statistikos departamento žiniomis, per metus gyventojų skaičius sumažėjo 84,5 tūkstančio. Tai yra maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Marijampolėje ir Mažeikiuose kartu sudėjus. Dar labiau nedžiugina bedarbystės skaičiai: Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis 2010 m. registruotų bedarbių skaičius buvo 312,1 tūkst.

Per Baltijos valstybes vykdamas Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy tikino jų vadovus euro stabilumu. „Norėčiau pabrėžti, kad ekonominis ES augimas yra didesnis nei tikėjomės, ir jis yra pozityvus ir 2010, ir 2011 metais, taip pat ir Lietuvoje. Norėčiau pabrėžti, kad euras yra stabili valiuta, turinti tvirtą ekonominį pagrindą“, – sakė H. van Rompuy penktadienį lankydamasis Vilniuje. Panašius teiginius jis išsakė ir prieš tai nuvykęs į Latviją ir Estiją.

Sausio 25 d. JAV prezidentas Barackas Obama, skaitydamas savo metinį pranešimą ir kalbėdamas apie pokyčius, reikalingus Amerikai, kaip pavyzdį nurodė Kiniją ir Indiją, kurios sugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir tapo konkurentėmis mokslo ar finansų srityse. Šie žodžiai, pasakyti iš stipriausios pasaulio valstybės vadovo lūpų, puikiai rodo, kad Kinijos galia ir įtaka pasaulyje yra ne ateities klausimas, o dabarties atspindys.

Kolumbija pranešė apie savo derybas su Kinija dėl alternatyvos Panamos kanalui statybų, rašo BBC. Naujuoju transporto keliu bus vykdoma prekyba tarp Azijos ir Lotynų Amerikos. Planuojama sukurti „sausąjį kanalą“, kuriuo Ramiojo vandenyno pakrantėje esantis Buenaventura uostas per visą Kolumbiją būtų sujungtas su Atlanto vandenyno pakrante. Prekybas tarp Kolumbijos ir Kinijos per daugiau nei 30 metų išaugo nuo 10 mln. iki 5 mlrd. JAV dolerių.

Irake nuo pirmadienio nebevažinės traukiniai, mat nutraukus valstybės paramą, nebeliko lėšų geležinkelio darbuotojų algoms.Kaip pranešė Irako nacionalinė geležinkelių kompanija, tokį žingsnį nulėmė vasario 10 dieną finansų ministerijos priimtas sprendimas daugiau nebeskolinti įmonei pinigų. Tad ji nebeturės lėšų darbuotojų atlyginimams mokėti, teigė kompanijos atstovas spaudai Jawadas al Kharsanas. 12 tūkst.

Šiomis dienomis baigiama viena skandalingiausių istorijų, nutikusių Rusijos ir Ukrainos dujų rinkoje. Šveicarų bendrovė „RosUkrEnergo“ (RUE), paritetiniais pagrindais priklausiusi „Gazprom“ ir Ukrainos verslininkams milijardieriui Dmitrijui Firtašui ir Ivanui Fursinui, baigia savo veiklą. Kompanija bus uždaryta iš karto, kai tik parduos bendrovei „Gazprom eksport“ atsiurbtus nuo Ukrainos 12,1 mlrd. kub. m dujų.

Norime pinigus atiduoti kam nors ar palikti Lietuvai? Šis klausimas kelia nerimą galvojant apie Lietuvos energetikos sektorių. Praėjusią savaitę koncerno „Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys, žiniasklaidai pristatęs 2010 metų veiklos rezultatus, nepašykštėjo laiko ir pokalbiui apie itin aktualią valstybei (ir „Achemai“) energetikos problemą.

Lietuva ilgai ir sunkiai siekė teisės rengti Europos vyrų krepšinio čempionatą. Iki jo likus pusmečiui – mirtina tyla.Neįmanoma įsigyti jokio su artėjančia krepšinio švente susijusio suvenyro ar čempionato talismano Amberio. Visos teisės į gaminius su oficialia simbolika priklauso Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA), o ji dar tik renkasi visos atributikos tiekėją.

Kinija aplenkė Japoniją ir tapo antra pagal dydį pasaulio ekonomika. Praėjusių metų pabaigoje Japonijos ekonomikos vertė siekė 5,474 trln. dolerių (14,2 trln. litų), tuo tarpu Kinijos ekonomika buvo visai arti 5,8 trln. dolerių (15,08 trln. litų). Japonijos ekonomiką paveikė smukę eksporto ir vidaus vartojimo rodikliai, o Kiniją atvirkščiai į priekį stūmė gamybos augimas, praneša BBC.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė imasi skaidyti šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teikimą ir teikia tai numatančias įstatymų pataisas. Šalies vadovė teikia Seimui Šilumos ūkio ir Konkurencijos įstatymų bei Civilinio ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pataisas, kuriomis siūloma suskaidyti monopolinę šilumos ūkio rinką, supaprastinti piktnaudžiavimų dominuojama padėtimi tyrimus bei numatyti admnistracinę atsakomybę už neūkišką daugiabučių namų šildymo sistemų priežiūrą.

Šiandien paskelbti pirminiai Estijos BVP rezultatai: paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį Estijos ekonomika išaugo 6,6  proc., kai mes prognozavome 4,7 proc. Pagrindinė įspūdingo Estijos ekonomikos atsigavimo priežastis buvo geri eksporto rezultatai. Remiantis išankstiniais duomenimis prekių eksportas paskutinįjį ketvirtį palyginamosiomis kainomis išaugo daugiau kaip 50 proc.

2010 m. Danske Bank A/S Lietuvos bankinės veiklos pelnas prieš atidėjinius ir pelno mokestį siekė 53 mln. litų ir buvo penkiskart didesnis nei 2009 m. 2010 m. bankinės veiklos, apimančios ir banko dukterinės bendrovės UAB „Danske lizingas“ teikiamas lizingo paslaugas, bendras pelnas prieš atidėjinius ir pelno mokestį siekė 53 mln. litų. Suformavus 51 mln. litų dydžio atidėjinius paskoloms ir nebalansiniams straipsniams, 2010 m. bankinės veiklos pelnas prieš mokesčius buvo 2 mln. litų.

Šią savaitę Prezidentūroje premjeras Andrius Kubilius džiūgavo dėl pernai 1,3 proc. padidėjusio bendrojo vidaus produkto ir rekordinio per 20 metų eksporto augimo. Jis netgi pažadėjo, kad šįmet realų pagerėjimą jau pajus ne tik makroekonomikos ekspertai, bet ir eiliniai piliečiai. Žmonės perspektyvų neįžvelgia Užvakar po susitikimo su šalies prezidente Dalia Grybauskaite premjeras liaupsino iki padebesių išaugusį eksportą.

Kuomet norima paaiškinti, kodėl lietuviai emigruoja iš Lietuvos arba ne itin noriai moka mokesčius, dažnai sakoma, kad taip yra dėl to, kad Lietuvoje viešosios paslaugos yra prastos kokybės. Iš tikro, tobulumui ribų nėra, tačiau turime pripažinti akivaizdų faktą, kad Lietuvoje yra geros kokybės viešųjų paslaugų ir tokių daugėja. Teisingumo ir Ūkio ministerijos atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti kontroliuojančiųjų institucijų pažangą, diegiant gerą klientų aptarnavimo praktiką.

Prekybininkai atsargiau, gamybininkai – pilna burna kalba, kad vėl brangs duona, miltai, aliejus. Kavos pardavėjai ir šokolado gamintojai perspėja dėl pavasarį galimo dar vieno kavos kainų šuolio. Duona neišvengiamai brangs „Pavasarį – balandį ar gegužę – duoną neišvengiamai branginsime, nors mūsų įmonė duonos nebrangino trejus metus, – sakė UAB „Verbūnų duona“ komercijos direktorius Eugenijus Dajoras.

Pasauliniu mastu Lietuva visuomet išliks smulki žuvelė, rašo „Financial Times“. Tačiau, turėdama 3,4 mln. gyventojų, ji yra viena didžiausių Baltijos valstybių. Taigi, paskelbusi apie savo didesnį nei tikėtasi ketvirčio ekonomikos augimą, ji atgaivino ekonomikos pagyvėjimo viltis visame regione. Ketvirtojo ketvirčio Lietuvos BVP augimas siekė 4,6 proc., lyginant su prognozuotu 3 proc. ekonomikos augimu.

Viešųjų pirkimų tarnyba pareiškė, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėtų nutraukti 122 mln. litų vertės sutartį su bendrove „City Service“. Nutraukimo priežastis – sostinės darželių ir mokyklų  priežiūros bei šilumos tiekimas. Siūloma surengti naują konkursą – esą savivaldybės sandoris niekinis ir negaliojantis. Vilniaus meras tikina, kad viskas padaryta pagal įstatymus.

Per paskutiniuosius porą metų įvykusias finansines krizes vieni reikšmingiausių pakitimų įvyko trijose Baltijos valstybėse: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, rašo Petersono universiteto analitikas Andersas Aslundas. Blogąja prasme, trys šalys išgyveno didžiausius ekonomikos perkaitimus Europos Sąjungoje (ES). Jos buvo priartėjusios prie likvidumo ribos, kuomet BVP Latvijoje smuko ne mažiau kaip 25 proc., o Estijoje ir Lietuvoje – po 17 proc. Tačiau buvo ir teigiamų dalykų.

Bankuose nebeliko pinigų, trūksta degalų, skirstosi turistai. Antrą savaitę nesiliaujant protestams, egiptiečiai ima justi ekonomines pasekmes.Bankai šalyje uždaryti sekmadienį, jie nedirbo ir antradienį, kai protestuodami prieš prezidento Hosmi Mubarako režimą į Kairo gatves išėjo milijonai protestuotojų, praneša naujienų agentūra AFP. Daugumoje bankomatų šalies sostinėje nebeliko pinigų, o vis dar veikiantieji išduoda tik ribotą skaičių banknotų.

Baltijos regiono ekonomikų atsigavimas vis akivaizdesnis ir šiemet šios tendencijos dar labiau sustiprės. Antrojo 2010-ųjų metų pusmečio rezultatai parodė, kad ekonomikų atsigavimas pernai buvo spartesnis nei tikėtasi. Pagrindinės priežastys – įspūdingi eksporto rezultatai ir teigiamas atsargų pokytis. Vis tik vidutinio laikotarpio prognozių Baltijos šalims „Danske Bank“ analitikai iš esmės nepakeitė: 2011-2012 metais Lietuvos BVP turėtų didėti po 3,6 proc., Estijos – po 3,9 proc.

Premjeras teigia, kad įgyvendinus pramonininkų reikalavimus, brangtų šiluma gyventojams apie 1 centą už kilovatvalandę. Andrius Kubilius teigia, kad pramonininkų siekiai sugrąžinti 2007-aisiais Gedimino Kirkilo Vyriausybės įvestą išimtį nemokėti VIAP (visuomenės interesus atitinkančių paslaugų) tarifo elektros energijai d edamosios toms įmonėms, kurios gamina elektros energiją savo reikmėms, neatitinka visuomenės interesų.

Statistikos departamento metinės analizės duomenimis, praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas ( BVP) didėjo visus keturis ketvirčius. Tai rodo, kad šalies ekonomika pamažu išeina iš recesijos ir sąstingio, teigia departamento direktoriaus pirmoji pavaduotoja Vilija Lapėnienė. Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje  konstatuota, kad pernai šalies ekonomika lyginant su 2009 m. paaugo 1,3 proc. ir sudarė daugiau nei 93 mlrd. Lt. BVP augimą lėmė gamyba, o ne vidaus vartojimas.

Ketvirtadienį vyriausybės surengtos spaudos konferencijos metu Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis (Jurgen Ligi) sakė, kad ekonomikos prognozuotojai tiki, jog šiais metais augs realusis darbo užmokestis, o tai reiškia, kad pajamos augs sparčiau nei kainos. J. Ligis sakė, kad paskutiniais 2010 m. mėnesiais ir šių metų pradžioje infliacija augo dėl aukštų degalų ir maisto produktų kainų. Estijos finansų ministras pažymėjo, kad vidutinė 2010 m. infliacija siekė 3 proc.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy per Pasaulio ekonomikos forumą Davose pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija niekada neleis eurui žlugti, pranešė BBC. Tačiau kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius jis pripažino, kad buvo kilęs susirūpinimas dėl euro ateities po suteiktos finansinės paramos Graikijai ir Airijai. „Ar tai būtų Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ar aš pats, mes niekada nenusisuksime nuo euro. Mes niekada neapleisime euro“, - teigė N. Sarkozi.

Trečiadienį Šveicarijos Davoso kalnų kurorte prasidėjusio pasaulio ekonomikos forumo dalyviai 2011 m. prognozuoja pasaulio ekonomikos atsigavimą, praneša BBC. Tačiau, anot Davose susirinkusių ekonomistų ir verslo lyderių, sparčiausiai augs tik besivystančių rinkų, tokių kaip Kinija, Indija ir Brazilija, ekonomikos. Taip pat prognozuojamas stiprus Jungtinių Valstijų ir Vokietijos ekonomikų augimas, tuo tarpu kitos išsivysčiusios ekonomikos padarys kur kas menkesnę pažangą.

Investavimas Kroatijos vertybinių popierių rinkoje – lyg perlus slepiančių moliuskų paieška gilioje jūroje: panėręs negali būti tikras, ar traukiamoje kriauklėje tikrai bus vertingas mineralas, ar teks nusivilti ir vėl nerti žemyn. Tačiau riziką ir nepasitikėjimą Balkanų rinka vis dažniau nugali analitikų ir investuotojų argumentai, kad būtent ši Kroatijos kriauklė turėtų būti vertinga.

Lietuva – maža šalis, tačiau ir joje išryškėja skirtingos gyventojų galimybės, dažnai priklausančios nuo gyvenamosios vietos. Neabejotina, kad ekonominis nuosmukis turėjo įtakos visai šaliai, neišskiriant nė vienos savivaldybės. Tačiau skirtingų gyventojų pajamos priklauso nuo skirtingų ekonominės veiklos sektorių, o šie nukentėjo ne vienodai. Kadangi savivaldybėms pervedama gyventojų pajamų mokesčio dalis sudaro vidutiniškai 41 proc.

Dėl sparčiai išaugusio eksporto į Azijos šalis ir padidėjusių namų ūkių išlaidų verslo pasitikėjimas Vokietijoje sausį netikėtai pakilo iki rekordinės aukštumos. Sausį, palyginti su gruodžiu, Miunchene įsikūrusio „Ifo“ instituto sudaromas verslo pasitikėjimo indeksas padidėjo nuo 109,8 iki 110,3 punkto - aukščiausio lygio nuo šalies suvienijimo 1991 m. Ekonomistai prognozavo, kad indeksas išliks nepakitęs. 2010 m. Vokietijos ekonomikos augimas siekė 3,6 proc.

Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Islandijos, Latvijos ir Lietuvos ministrų pirmininkų susitikimo Londone metu sakė, kad Šiaurės ir Baltijos šalys gerai atsigauna po krizės. „Yra didelė tikimybė, kad tapsime visos Europos Sąjungos (ES) ekonomikos atsigavimo varikliu. Mes įrodėme, kad naujovės, atvirumas ir besitęsiantis dėmesys konkurencingumui atneša sėkmę“, - sakė A. Ansipas.

Visu smarkumu siautėjant krizei ne vienas šalies gyventojas užduoda sau klausimą – ar gilioje ekonominėje duobėje mes esame? Ar dar toli iki tokio trapaus ekonomikos atsigavimo, koks buvo 2007–2008 metais? Įmonių pelningumas neatskleidžia realios padėties Kai kurie optimistiškai nusiteikę ekonomistai tvirtina, kad į šį opų klausimą iš dalies gali atsakyti įmonių pelningumo statistika. Naujausi Statistikos departamento (SD) duomenys išties gali džiuginti.

Į viršų kopianti pasaulio ekonomika Lietuvos gyventojams turėtų ne tik sužadinti šviesių vilčių, bet ir kelti nerimą. Po krizės atsitiesiantis planetos ūkis teikia daugiau galimybių mūsų šalies eksportui. Tačiau kartu gali visiškai nokautuoti mūsų valstybės, kurią sunkmetis pasiuntė į nokdauną, vidaus vartojimą. Tai Lietuvai gali reikšti net bankrotą.

Infliacija vėl įgauna pagreitį: gruodį užfiksuotas metinis vartojimo kainų augimas buvo didžiausias per pastaruosius pusantrų metų ir siekė 3,8 proc. Daugiausia įtakos kainoms turėjo brangstantys maisto produktai ir energetiniai ištekliai. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 2010 metų gruodį pasaulinės maisto kainos pagerino 2008 metais pasiektą rekordą.

Trečiadienį „Nordea“ bankas paskelbė, kad 2011 m. prognozuoja Estijai beveik 4 proc. ekonomikos augimą, nes šalis sugebėjo pasipelnyti iš pasaulio ekonomikos atsigavimo sekdama Šiaurės Europos šalių pėdomis. Banko teigimu, perėjimas prie euro skatina patikimumo augimą ir palengvina naujas investicijas. Eksporto augimo prognozės geros, tačiau tam, kad būtų garantuotas plataus masto ekonomikos augimas, vidaus paklausos pagyvinimas yra svarbesnis nei kada nors anksčiau.

Statistika nedžiugina: beveik kas dešimtas vyresnis nei 19 metų šalies gyventojas yra kam nors skolingas. Tačiau tarp paslaugų teikėjų aiškių tendencijų neišryškėjo: vieni fiksuoja mažėjančias skolas, kiti – didėjančias, o treti – ilgėjantį atsiskaitymo laiką. Skolininkus skaičiavome paprastai: Statistikos departamento duomenimis, pernai lapkritį Lietuvoje gyveno per 3,2 mln. žmonių, iš jų apie 700 tūkst. yra jaunesni nei 20 metų, kurie dažniausiai į skolų liūną dar nebūna įklimpę.

Kino ekspertai sako, kad žiūrovų Lietuvos kino teatruose mažėja dėl bilietų kainų ir repertuaro, praneša Lietuvos radijas. Lietuvos kino industrijos asociacijos duomenimis, kino teatrai pernai pardavė maždaug 7 proc. mažiau bilietų nei užpernai. Asociacija skaičiuoja, kad nors per pastaruosius metus daugėjo kino teatrų, žiūrovų pernai taip pat pora procentų sumažėjo. Anot apžvalgininkų, viena iš žiūrovų skaičiaus mažėjimo priežasčių ta, kad panaikinus PVM lengvatą, brangsta bilietai.

Krizei atslūgstant laukiama, kada atsigaus ir darbo rinka, tačiau ekonomikos ekspertai įspėja, kad šį kartą nedarbas nėra susijęs vien su ekonomikos ciklu. Atsigavus gamybai, nebūtinai atsiras pakankamai darbo vietų – išsivysčiusiose šalyse jų mažėja dėl technologinių inovacijų ir dėl prekybos iškėlimo į pigesnę darbo jėgą turinčias šalis. Prognozuojama, kad ateityje gerai apmokamą darbo vietą rasti ir išlaikyti bus vis sunkiau.

Lietuvos žiemos ir slidinėjimo centrų atstovai teigia, kad šiemet poilsiautojų sulaukia mažiau nei praėjusią žiemą, nors sezoną pradėjo gerokai anksčiau. Pasak jų, verslui įtaką daro permainingi orai ir neteisingas žmonių požiūris į slidinėjimo trasas. Šią žiemą Lietuvos slidinėjimo centrai sezoną pradėjo dviem–trim savaitėmis anksčiau, tačiau lankytojų sulaukia mažiau, apyvarta taip pat prastesnė.

Ekspremjeras, Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius sveikina darbdavių ir profsąjungų atstovų susitarimą minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį – nuo 470 iki 530 litų. Politikas ragina dabartinę Andriaus Kubiliaus Vyriausybę priimti atitinkamus sprendimus, padėsiančius įgyvendinti šį susitarimą.

Pasaulio ekonomikos augimas šiais metais sulėtės, o didžiausią postūmį ūkiui duos Indija ir Kinija, prognozuoja Pasaulio bankas. Jo vertinimu, pasaulinis BVP šiemet augs 3,3 proc., lyginant su 3,9 proc. augimu pernai. Tačiau šių rodiklių nepakaks nedarbui labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse sumažinti, praneša BBC.

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ataskaitoje teigiama, kad globalus ūkis „yra nepajėgus atlaikyti naujus sukrėtimus“. PEF pasaulinės ekonomikos rizikų ataskaita įspėja, kad ekonominės pusiausvyros nebuvimas, nepastovios produktų kainos ir valiutų kursai bei vyriausybių biudžeto deficitai neleidžia pasiekti ilgalaikio tarptautinės ekonomikos augimo. Spartus populiacijos didėjimas taip pat kelia grėsmę, nes iki 2030 m. jis 30-50 proc. padidins maisto, vandens ir energijos paklausą.

„Džiugi“  žinia vairuotojams –  benzino ir kitų degalų kaina, gerokai perkopusi 4 litų kartelę, gali dar kilti. „Orlen Lietuva“ neslepia, kad galimi ir nauji degalų kainų rekordai, rašo „Kauno diena“. Esą dabartines kainas vis dar labiausiai veikia JAV šeštadienį įvykusi naftotiekio avarija, o ateityje degalai gali brangti dėl atsigaunančios Lietuvos ir pasaulio ekonomikos. „Kainas prognozuoti sunku, nes „Orlen Lietuva“ produktų kainas nustato, atsižvelgdama į padėtį rinkoje.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Christopheris Pissaridesas pareiškė manąs, kad Europos Sąjunga (ES) neturi pakankamai išteklių, kad sugebėtų išgelbėti Ispaniją, jei jos ekonomika žlugtų ir ji būtų priversta prašyti finansinės paramos, o tai galėtų lemti ir euro pabaigą. Ch. Pissaridesas sakė, kad Ispanijos ekonomikos žlugimas būtų labai rimta problema, kuri galėtų sužlugdyti bendrą euro zonos valiutą.

Antradienį Australijos centrinio banko tarybos narys pranešė, kad šalį niokojantys potvyniai gali 1 proc. sumažinti jos 2011 m. ekonomikos augimo rodiklį. „Jeigu atsižvelgsite į potvynių padarytą žalą, suprasite, kad ji tikrai gali 1 proc. sumažinti bendrą 2011 m. ekonomikos augimą„, - sakė Warwickas McKibbinas. BBC teigimu, ekonomistai jau prognozavo, kad dėl potvynių 2011 m. ekonomikos augimo rodiklis sumažės 0,5 proc.

2011 metais visi prognozuoja BVP augimą, pirmiausia dėl eksporto. Pramonės ir transporto metinis pardavimas du ketvirčius iš eilės augo 20 proc. Tačiau transportas didina savo pelningumą, o pramonėje sąnaudos jau pradeda viršyti pajamų augimą. Šiemet kaip niekad pasijuto sezoniškumas. Didžiausias teigiamas metinio pardavimo augimo pokytis ir darbuotojų skaičiaus augimas buvo statybos šakoje.

Daugiau nei 60 milijonų gyventojų turinti Italija jau per 30 metų nuolat gyvena su valstybės biudžeto deficitu. Šios politikos rezultatas – antroji pagal dydį Europos Sąjungoje valstybės skola 2010-ųjų metų pabaigoje: 119 proc. BVP. Kaip bebūtų, šalies biudžeto deficitas neviršija 4 procentų eurozonos vidurkio ir siekia apie 3,5 proc. Pasaulio finansų krizės metu ypač nukentėjo Italijos eksportas, sukuriantis apie 27 proc. šalies BVP.

Pasibaigus šventėms ir prasidedant metams linkiu Vyriausybei ir koalicijos partneriams konservatoriams mažaverčius ekonominius eksperimentus pakeisti realistišku požiūriu ir konkrečiais darbais. Praėję metai pasižymėjo keliais nemaloniais bruožais. Visko apmokestinimo manija Tai buvo iškreiptos formos socializmo mokesčių sistemoje, energetikos sektoriaus pertvarkos imitavimo ir negailestingo susipykimo su logika metai.

Atsigaunant ekonomikai ir tikintis didesnio vartojimo dalis įmonių šiais metais planuoja gausinti rinkodaros biudžetus. Ekspertų manymu, tai racionalu: žinant, kaip ir kada save pristatyti, galima daugiau laimėti. Stengsis išnaudoti progą Beveik pusė Lietuvos marketingo asociacijos narių šiemet planuoja vidutiniškai 20 procentų didinti rinkodaros biudžetus. Minėtos asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus teigia, kad tokį įmonių sprendimą lemia dvi pagrindinės priežastys.

Pirmadienį Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis sakė manąs, kad makroekonomine prasme galima teigti, jog krizė Estijoje baigėsi, tačiau šalis dar gali sulaukti naujos krizės. „Makroekonomine prasme galime teigti, kad krizė baigėsi, nes ekonomikos augimas yra atstatytas. Nepaisant to, darbo rinkos žaizdos gyja lėtai, nedarbo lygis yra aukštas, o biudžete fiksuojamas deficitas, todėl bendri ekonomikos atkūrimo darbai dar tik prasidėjo“, - sakė J. Ligis.

Prieš keletą metų merdėjusi sliekininkystė šiuo metu sparčiai plečiasi. Skaičiuojama, kad vien pernai sliekų augintojų skaičius šalyje padidėjo 10 kartų. Šiuo metu Lietuvos ūkiuose sliekai gamina tik organines trąšas, kurias graibsto užsienio šalys, tačiau ateityje verslininkai planuoja sliekus auginti ir kosmetikos, farmacijos ar žvejybos pramonei, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Apleistoje fermoje pastatytose vermiložėse nepailstamai darbuojasi apie 3 milijonai sliekų.