ekonomika

Į pabaigą artėjant 2010-iesiems viešojoje erdvėje vis dažniau buvo girdima įvairių pasvarstymų apie praėjusių metų šalies pasiekimus ekonomikoje, socialinėje politikoje, tarptautinėje scenoje.

Ekonominių konsultacijų grupė „PwC“ mano, kad per didelė Didžiosios Britanijos priklausomybė nuo Europos ir Šiaurės Amerikos rinkų lems laipsnišką ekonomikos smukimą nuo 2011 m. iki 2050 m., rašo guardian.co.uk. „PwC“  įspėja, kad ateinančius keturis dešimtmečius Didžiosios Britanijos ekonomika smuks, jeigu šalies verslininkai neįsiverš į Azijos ir Lotynų Amerikos rinkas.

Trys garsūs ekonomistai, iš kurių du yra gavę Nobelio premiją, tvirtina, kad finansinės Europos problemos 2011 metais neišnyks. Paulas Krugmanas, Josephas Stiglitzas ir Nourielis Roubini perspėja Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybes, kad jų priemonės nėra veiksmingos. Kai kurios Vidurio Europos šalys praėjusiais metais džiugino rinkas savo rezultatais. Vokietijoje, pavyzdžiui, antrąjį praėjusių metų ketvirtį užfiksuoti sparčiausi ūkio augimo tempai nuo 1990 metų.

Už nugaros dešimt trečiojo tūkstantmečio metų. Tai puiki proga atsigręžti ir pabandyti apžvelgti šio dešimtmečio rezultatus. Svarbiausia praėjusios dekados didvyre, be abejonių, tapo Kinija. Dabar tai atrodo neįtikėtina, tačiau 2000 metais nominali šalies BVP vertė buvo žemesnė už Rusijos - apie 1, 1 trl. dolerių. Po 10 metų šis skaičius išaugo 5 kartus – dabar Kinijos ekonomika siekia 5, 75 trl. dolerių ir užima antrą vietą pasaulyje.

Vokietija –  ketvirtoji pagal dydį ekonomika pasaulyje ir pirmoji Europos Sąjungoje. Šioje šalyje sukuriama apie 27 proc. eurozonos BVP, o jos ekonomika orientuota į eksportą. Vokietija yra antroji pagal dydį pasaulio eksportuotoja (pirmąją vietą šiame sąraše nuo 2009-ųjų užima Kinija), galinti džiaugtis solidžiu valstybės einamosios sąskaitos perviršiu, rašoma „Danske Bank“ analitikų apžvalgoje.

Žaliavų kainos pasaulinėje rinkoje jau pradeda atsiliepti Estijai ir gali paskatinti šalies infliaciją, Estijos ekonominių tyrimų instituto direktorės Marje Josing nuomonę cituoja „rus.err.ee„. Didžiausią Estijos vartotojų susirūpinimą kelia staigus žaliavų pabrangimas pasaulinėje rinkoje, sakė M. Josing per interviu ERR radijo naujienų laidai. „Deja, neigiamų naujienų vartotojai sulaukia iš visur. Svarstomos medvilnės, taip pat cukraus kainos.

Pasaulį apėmusios nedrąsios ekonomikos pavasario nuotaikos. Daugelis džiaugiasi teigiamais BVP augimo tempais, tarsi sufleruojančiais, jog blogiausia jau praeityje. Europą, Jungtines Amerikos Valstijas kamuoja opios nedarbo, augančios valstybės skolos problemos, tačiau tikimasi, jog jas išspręs ateityje toliau augsianti gamyba ir vartojimas. Didžiųjų rinkų atsigavimą jaučia ir į eksportą orientuotos šalys, kuriose augantis eksportas bent iš dalies atsveria sumažėjusią vidaus rinkos paklausą.

Nors premjeras Andrius Kubilius nesiliauja kalbėti apie šalies ekonomikos kopimą iš duobės, tauta mano kitaip. Vakar Statistikos departamentas paskelbė, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų yra tos nuomonės, jog ekonominė situacija šiemet tik blogėjo, o 41 proc. mano, kad ekonomika neatsigaus ir kitąmet. Diduma žmonių nieko gero nesitiki iš gyvenimo ir 2011-aisiais. Net 85 proc. apklaustųjų mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis tik pablogės arba geriausiu atveju nesikeis.

Nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje ateinančiais metais turėtų augti, nes šalies darbo rinkos padėtis vis dar bus prastoka dėl vyriausybės vykdomos biudžeto deficito mažinimo programos, teigia Britanijos personalo ir plėtros institutas (CIPD), kuriuo remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Instituto ekspertai prognozuoja, kad darbo vietų skaičius Didžiojoje Britanijoje ateinančiais metais sumažės 200 tūkst. Valstybinio sektorius kompanijos sumažins 120 tūkst.

Eidamas 43 metus mirė ekonomistas, buvęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Ugnius Trumpa.U. Trumpa Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete 1993 metais įgijo filosofijos magistro laipsnį,   1997 metais Tarptautinio verslo mokykloje prie Vilniaus universiteto gavo ekonomisto diplomą.

Praėjus metams po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Visagino profsąjungų susivienijimo vadovas R. Kumpis sako, kad miestas paliktas vegetuoti. „Matome ir suprantame, kad stebuklų nebus“, – sako jis. Tuo metu miesto meras V. Račkauskas tikisi, jog „situaciją dar pavyks suvaldyti“. Jis mano, jog lėšas į miestą pavyks pritraukti čia įrengus dydžiu Utenos sporto arenai nenusileidžiantį kompleksą.

Vyriausybė, Seimas bei savivaldybės sveikina visus Lietuvos gyventojus su Naujaisiais metais ir ne tik linki įvairių padidėjusių mokesčių, bet ir nuoširdžiai juos dovanoja. Būkite sveiki, linksmi bei turtingi. Rekordai – dar ne riba Geroji Lietuvos valdžia prieš kiekvienus Naujuosius metus prisimena savo ištikimus mokesčių mokėtojus ir pasveikina juos su šventėmis. Puikiausia dovana – didesni mokesčiai. Taip gyventojai apdovanojami ir šiemet.

Rytoj estai atsibus jau be savo tautinės valiutos – kronos. Ją pakeis euras, kurio ateitimi niekada netikėjo britai, išlaikę galingąjį svarą sterlingų. Savo kroną išsaugojo net švedai, o eurą turintys ispanai, portugalai, airiai, graikai įklimpo į gilią krizę.

Estijai įsivedus eurą jos ekonominis bendradarbiavimas su kitomis euro zonos šalimis tik stiprės, o atotrūkis tarp buvusių partnerių, kurios šia valiuta dar nedisponuoja didės, pastebi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R. Kuodis. Apžvalgininkas R. Staselis sako, kad euro įvedimas – dar ne viskas. Anot jo, svarbiau, kokias sąlygas potencialiems investuotojams Estija sudarys ateityje.

Per paskutinį šio amžiaus ketvirtį pasaulio ekonomika ,,išsitempė“ nuo stabilaus augimo iki žemos infliacijos. Vadinamasis didysis santūrumas neleido daugumai politikų suvaldyti ekonomikos ir susitvarkyti su finansų krizėmis. Tačiau, kai „didysis santūrumas“ peraugo į ,,didįjį nuosmukį“, lemtingos visuotinio mąstymo klaidos iškilo į dienos šviesą. Pamatėme, kaip prastai mes suvokiame ryšį tarp finansų sistemos ir platesnio masto ekonomikos, taip pat ryšius tarp valstybių.

Apžvelgdamas šiuos metus žymus žurnalistas, publicistas Algimantas Čekuolis mano, kad jie geresni, nei buvo galima tikėtis, ir linki vertinant praėjusius mėnesius atsižvelgti į realią situaciją, o ne svajones. Daugelis panevėžiečių mėgsta žurnalisto, rašytojo Algimanto Čekuolio vedamas laidas, noriai skaito jo knygas. Tačiau ne visi tikriausiai žino, kuo šiam žymiam žmogui svarbus Panevėžys. Vertinti – ne norais A. Čekuolis gimė Panevėžyje, čia dažnai būdavo ir vėliau.

Yra du tipai žmonių gaunančių didelį valandinį atlyginimą: tie, kurie uždirba per 200 tūkst. dolerių per metus ir tie, kurie dirba vos kelias valandas per savaitę, todėl gauna didesnį valandinį atlygį. ,,Uždirbti 100 dolerių per valandą JAV yra pakankamai sunku" , - cnbc.com teigė tyrimų bendrovės ,,PayScale" analitikas Alas Lee. Vidutinis valandinis atlygis JAV siekia 16 dolerių, taigi uždirbti 100 dolerių nėra paprasta.

Nors premjeras Andrius Kubilius nesiliauja kalbėti apie šalies ekonomikos kopimą iš duobės, tauta mano kitaip. Ketvirtadienį Statistikos departamentas paskelbė, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų yra tos nuomonės, jog ekonominė situacija šiemet tik blogėjo, o 41 proc. mano, kad ekonomika neatsigaus ir kitąmet. Diduma žmonių nieko gero nesitiki iš gyvenimo ir 2011–aisiais. Net 85 proc. apklaustųjų mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis tik pablogės arba geriausiu atveju nesikeis.

Skurdžiausių – vadinamųjų probleminių – rajonų sąrašas lieka toks, koks ir buvo patvirtintas prieš trejus metus, nors Vyriausybė šiemet galėjo jį koreguoti. Pasak savivaldybių asociacijos, šį sąrašą būtų galima išplėsti dar keliais rajonais, tačiau tai daryti, kai regionams Europos Sąjungos skiriamų, papildomų lėšų panaudojimas tik įsibėgėja, būtų netikslinga, praneša naujienų laida „Šiandien". Probleminių teritorijų sąraše šiuo metu 14 rajonų. Juose daugiausia bedarbių, pašalpų gavėjų.

Jau kurį laiką, o ypač metų sandūroje, pasaulis kraustosi iš proto dėl prognozių. Prognozuojama apie viską: kainas, bendrojo vidaus produkto augimą, naujausių technologijų ateitį, investavimo kryptis. Tai – savotiški verslo ir mokslo horoskopai, kurie, kaip ir gyvenimiškieji, kartais išsipildo, o kartais – ne. Viskas priklauso nuo „aiškiaregių“ kvalifikacijos. Pasaulis turi savo Nourielį Roubini, Lietuva – Gitaną Nausėdą. Kai pataikoma į dešimtuką, pranašas gauna tam tikrą titulą.

„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus ir prašė pateikti 10 teigiamų ir 10 neigiamų prognozių ateinantiems metams. Šiandien savo prognozes pateikia „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. Žvilgsnis į ateitį (I) Žvilgsnis į ateitį (II) Teigiamos prognozės 1. Ekonomikos augimas šiemet, mūsų vertinimu, paspartės iki 3,7 proc. 2. Sudarant ir patvirtinant kitų metų biudžetą pavyko atsiriboti nuo kai kurių populistinių sprendimų.

Po Naujųjų metų brangs dyzelinas, cigaretės, spauda, gali didėti šalto vandens ir šildymo kainos. Dangų nušvietus naujametiniams fejerverkams kaip ir kone kasmet įsigalioja nauji akcizai ar mokesčiai, kurie dažniausiai būna ne itin palankūs eilinio gyventojo kišenei. Rūkysime brangiau Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje brangs pigesnės cigaretės, nes ateinančiais metais dėl Europos Sąjungos (ES) reikalavimų akcizo tarifas visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 221 litas už 1 tūkst.

Johnsonas Paulas knygoje „Žydų istorija“ rašo, kad vertybinių popierių biržą sukūrė žydai, nes norėjo apsaugoti savo turtus nuo pogromų ar nepalankios valstybės politikos. Kitais žodžiais tariant, akcijų rinkos ir dabar atlieka tą pačią, iš pradžių numatytą funkciją – apsaugoti investuotojų kapitalą. Skamba paradoksaliai, juk per pasaulio finansų krizę daug investuotojų neteko dalies kapitalo. Tačiau ar rinka dėl to kalta? Greičiausiai – ne.

Kitų metų nacionaliniame biudžete bei valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) biudžete aiškiai atsispindintis deficitas bei nuo Nepriklausomybės atkūrimo praktiškai nepakitęs bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis ekonomikos analitikus verčia pripažinti, jog racionalių sprendimų tiek politinėje arenoje, tiek fiskaliniame sektoriuje trūkumas bei aiškios ateities strategijos neegzistavimas gramzdina tiek šalies ekonominį sektorių, tiek ir pačią valstybę.

Prieš pat Kalėdas, kai visa šalis jau gyveno šventinėmis nuotaikomis ir rimti sprendimai visuomenei buvo nebeįdomūs, Vyriausybės posėdyje nutarta 50 mln. litų biudžeto lėšų įmesti į UAB “Būsto paskolų draudimas„ kiaurą kišenę. Taip esą buvo padidintas valstybei priklausančios UAB įstatinis kapitalas, nors lygiai tokia pat procedūra jau atlikta šių metų pavasarį.

Jeigu paaiškėtų, kad „Gazprom“ laikosi pozicijos nemažinti dujų kainos Lietuvai už tai, kad ji siekia įgyvendinti Trečiąją Europos Sąjungos direktyvą, tai prilygtų ekonominiam šantažui, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Gazprom“ valdybos viceprimininko Valerijaus Golubevo teiginius, kad Lietuvai, esą, „nėra pagrindo mažinti kainų“, A. Kubilius vadino „išpuoliu prieš Lietuvą“ ir žadėjo toliau dar ryžtingiau siekti spartinti dujų ūkio pertvarkas bei terminalo statybas.

Pirmoje reportažo dalyje buvo kalbėta apie Baltarusijoje gruodžio 19 d. numatytus prezidento rinkimus. Šiame straipsnyje aptariami šalies ekonomikos aspektai ir verslo ryšiai su Lietuva. Į autorės pateiktus klausimus atsakė Mizeso mokslinio tiriamojo centro jaunieji ekonomikos ekspertai.

Seimas pratęsė Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino įgaliojimus iki balandžio 15 dienos. Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 8, o 28 susilaikė. Dekretą, kuriuo paveda R. Šarkinui ir toliau dirbti, kol bus paskirtas naujas banko valdybos pirmininkas, yra pasirašiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2008 metais, finansinės rizikos metu, pasaulis susivienijo, kad pertvarkytų pasaulio bankų sistemą. 2009 metais, kai sugriuvo prekyba ir labai išaugo nedarbo lygis, „G-20“ pirmą kartą susitiko, kad užkirstų kelią nuosmukiui virsti didžiąja depresija.

Prognozuojama, kad emiravę tautiečiai šiemet į Lietuvą parsiųs 3,5 mlrd. litų, BFL nuotr. Baigiantis metams tradiciškai padidėja pinigų srautas į Lietuvą. Manoma, kad emigravusių tautiečių artimiesiems skiriama suma šiemet bus rekordinė. Be to, išeivių įplaukos į Lietuvos ekonomiką, anot ekspertų, – toli gražu ne vien perlaidos.

Vienoks Kūčių stalas laukia valdančiojo elito ir visiškai kitoks tų, kuriems tenka gyventi žemiau skurdo ribos. Kas labiausiai erzina Lietuvos žmones: dideli Seimo narių, premjerų ir prezidentų atlyginimai ar arogantiškas elegsys, melavimas ir solidarumo stoka? Dėl to esama įvairių nuomonių. Kiek reikia Seimo nariui? Dainininkė Agnė Petravičienė laidoje „Valandoje su Rūta“ kelia klausimą, kodėl Seimo nariai nesutiktų dirbti už 3 tūkst. litų atlyginimą.

Demokratų ir respublikonų lyderiai Vašingtone tariasi tarpusavyje dėl naujų mokesčių apkarpymo. Ar toks netikėtas susitarimas rodys, kad nauja, stipresnė Amerika visai čia pat? Vis dėlto, tiesa yra priešinga. Tai, ką mes dabar matome yra susitarimas dėl labai pavojingo požiūrio į viešuosius finansus: pratęsimas ir išplėtimas to, ką buvęs prezidentas George'as H. W. Bušas yra pavadinęs „vudu ekonomika“. Jos pasekmės tuoj pasieks JAV ir visą pasaulį.

Nors šalies Vyriausybė tautą maitina džiugiomis žiniomis apie ekonomikos atsigavimo požymius, Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir dienraščio „Respublika" užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa liudija, kad didžioji dalis žmonių tokią valdžios poziciją laiko pigiomis iliuzijomis. Šiaulių universiteto docentas A. Gumuliauskas „Respublikai" teigė manantis, kad apie gerėjantį gyvenimą trimituojanti šalies valdžia tikriausiai nelabai orientuojasi, kas vyksta periferijoje.

Krizė suteikė galimybę pasimokyti. Per praėjusius 200 metų, išskyrus Didžiosios Depresijos atvejį, finansinės krizės kildavo vargingose ir nestabiliose šalyse, kurioms reikėdavo pagrindinės politikos sureguliavimo. Šiandieninė krizė prasidėjo turtingose pramoninėse šalyse – ne tik dėl antrinės būsto paskolų rinkos paskolų JAV, bet taip pat ir dėl blogo bankų valdymo bei viešojo sektoriausskolų Europoje.

Seimas pasigavo premjero Andriaus Kubiliaus idėją neklausyti Konstitucinio Teismo (KT) nuomonės apie teisės aktų atitikimą svarbiausiam šalies įstatymui, jei jie susiję su valstybės finansais. Tada būtų gerai: galėtume nemokėti pensijų senjorams, algų darbuotojams, įvesti mokamą mokslą mokyklose, ir niekas neprikaišiotų dėl Konstitucijos pažeidimo. Susižavėjo vengrais „Turime tam tikrą problemą dėl KT išaiškinimų.

Ateities karta dar 40 metų kentės dėl dabartinės valdžios klaidų Kalėdų išvakarėse nesinori skleisti neigiamų emocijų, bet objektyvius faktus verta paminėti, nes skaičiai kalba patys už save. Parašyti šį straipsnį mane paskatino dalyvavimas televizijos laidoje su valdančiosios koalicijos atstovu Eligijumi Masiuliu.

Europos Sąjunga rengiasi peržiūrėti kelis dešimtmečius veikiantį Stabilumo ir augimo paktą ir reikalauti, kad ES valstybės nebekeltų grėsmės euro stabilumui. Apginkluos paktą Naujienų portalas „imarketnews.

Pokalbis su režisieriumi Oliveriu Stone'u apie naująjį jo filmą apie Volstritą, tėvą bankininką, žmonių nepasotinamumą ir Amerikos griaunamąją galią. - 1987 m. Michaelas Douglasas, jūsų filme „Volstritas“ suvaidinęs biržos spekuliantą, ištarė plačiai pagarsėjusį sakinį „Būti godžiam yra gerai“. Ką jums reiškia godumas? - Kuklumo stoką. Mes turime valgyti, bet jei pilvą kimšte prisikemšame, tai yra godumas. Mums reikia pinigų, bet jei dolerius kaupiame, esame godūs.

Nacionalinės energetikos strategijos projektas jau spėjo sulaukti nemažai kritikos. Prielaidos, prognozės ir skaičiai – jų yra arba per mažai, arba nėra aišku, kuo jie remiasi, trūksta elementarių paaiškinimų. Jei visa Strategija vadovaujasi prielaidomis, kurių pagrįstumo negalima patikrinti, tuomet iškyla klausimų dėl pačios strategijos patikimumo ir atitikimo realybei.

Dėl šalį ištikusio ekonominio nuosmukio Lietuvoje šiek tiek sumenko regioniniai Lietuvos ekonomikos skirtumai, teigia SEB banko ekspertai. Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui 2007 m. sudarė 157 proc. šalies vidurkio, tuo tarpu 2009 m. − 153 proc. Atvirkščiai, paskutiniame pagal ekonominį potencialą Tauragės regione atsilikimas sumažėjo nuo 45 proc. iki 49 proc. šalies vidurkio.

Iš komos bundanti šalies ekonomika gaivina ir paskolų rinką, teigia Lietuvos banko (LB) ekspertai. LB Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 m. pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, rašo „Kauno diena“. Pasak LB Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresniojo ekonomisto Simono Krėpštos, „šį pusmetį, palyginus su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dve...

Kosmosas pasaulyje jau seniai suprantamas kaip praktinė veikla, kuri teikia ekonominę naudą, tačiau Lietuvoje vis dar vyrauja samprata, kad kosmoso veikla yra tik didžiųjų valstybių politinės ir karinės galios demonstravimo priemonė, kuri mažai valstybei yra visiškai nereikalinga ir nenaudinga. Tiek didžiosios, tiek mažosios valstybės aktyviai veikia kosmoso ekonomikoje ir suvokia, kad ši veikla didina pridėtinę vertę valstybei ir kartu žmonėms.

Artėjant didžiausios metų šventėms išaugo susidomėjimas organizuojamomis kelionėmis į užsienį. Panašu, kad „diržų veržimosi“ laikas eina į pabaigą, nes pernai ekonominės krizės siaubą patyrę kelionių organizatoriai jau gali lengviau atsikvėpti ir su palengvėjimu mojuoti pilniems turistų lėktuvams bei autobusams.

Praėjusią savaitę Rusijai iškovojus teisę rengti 2018 metų pasaulio čempionatą, į Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) būstinę Ciuriche (Šveicarija) skubiai atvykęs šalies premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad būsimų arenų statybas finansuoti turės ir Rusijos oligarchai. Stadionų dar nėra Rusijos dienraštis „Kommersant“ skelbia, kad 2018 metų čempionatas kainuos daugiau kaip 50 mlrd. JAV dolerių.

Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas pasižadėjo pusę savo 4,4 mlrd. dolerių siekiančio turto paaukoti labdarai. 26 metų milijardierius pasirašė „Aukojimo pažadą“ (angl. Giving Pledge) – dokumentą, kuriuo jau kelios dešimtys JAV turtuolių pasižadėjo labdarai skirti bent jau 50 proc. savo turto. Šia kampanija, kurio s sumanytojai – „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas ir investicijų guru Warrenas Buffettas, siekiama skatinti turtingųjų filantropiją.

Panevėžyje esanti sporto ir pramogų arena tampa našta savivaldybei, BFL nuotr. Pasibaigus euforijai dėl modernių sporto ir pramogų arenų statybų, savivaldybėms jos tampa akmeniu po kaklu. Slegiama milijoninių skolų Panevėžio valdžia priversta arenos valdytojo prašyti arenos valdytoją sumažinti koncesijos mokestį.

Kurį laiką džiaugęsi pačių žvejų prekiaujama šviežia žuvimi, pastaruoju metu klaipėdiečiai sako jos pasigendantys. Žvejai teisinasi prastais žvejybai orais ir neslepia, kad tokia prekyba – ekonomiškai nenaudinga, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Trečiadieniais ir šeštadieniais prie vieno iš prekybos centrų užsukę klaipėdiečiai dažnai galėdavo nusipirkti ką tik iš jūros pargabentos žuvies. Tačiau pastaruoju metu jos rasti itin sunku.

Neseniai įvykęs pasaulio lyderių susitikimas Seule pasibaigė be jokių valiutų ar prekybos sutarčių. Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos apkaltino viena kitą sąmoningu manipuliavimu valiutomis, kad gautų pranašumą prekyboje. Pasaulio prekybos Dohos roundas (Pasaulinės prekybos organizacijos koordinuojamas daugiašalių derybų ciklas dėl prekybos liberalizavimo) lieka sustabdytas. Pokalbio apie “pavojų" kilti valiutų ir prekybos karams metu tokie karai jau prasidėjo.

Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorius Lietuvoje Simonas Buttas interviu ,,Ekonomika.lt“ sakė tikįs, kad  investicijų Lietuvoje čiaupas nebus užsuktas. - JK kompanija atidarė alternatyvios energijos jėgainę Kariotiškių sąvartyne. Ar pasiteisina Lietuvoje investuojančių britų lūkesčiai ir ko galime tikėtis ateityje? - Džiaugiamės, kad į naujos jėgainės atidarymą investavo britų kompanija, nes tai kol kas vienintelė tokia jėgainė, išgaunanti energiją iš metano dujų.