ekonomika

Statistika gąsdina – per 2009 metus iš gyvenimo Kupiškyje savo noru pasitraukė 17 žmonių, per dešimt šių metų mėnesių – 15. Kupiškio rajone gyvena 22 tūkst. gyventojų, tad tai didžiausias skaičius savižudžių, tenkantis 100 tūkst. gyventojų visoje Europos Sąjungoje. Atsakymo neranda „Nežinau, kas gali įvardyti tikrąsias priežastis. Nuo panašios nelaimės mano šeimoje jau praėjo treji metai.

Pajūrio verslininkai sako kol kas nejaučiantys itin didelio norinčiųjų Kalėdas ir Naujuosius metus sutikti prie jūros susidomėjimo, nes esą dar ankstoka. Kol kas aktyviau galimybėmis pailsėti Lietuvos pajūryje per šventes domisi tik rusai. Bet kai kurių palangiškių teigimu, svečių gali būti mažiau nei pernai, mat daugelį gali nuvilti tai, kad uždarytas Palangos tiltas. Kalėdinį rūbą besivelkančio pajūrio verslininkai sako, kad vietų žiemos šventėms lietuviai užsisakinėti neskuba jau pora metų.

Naftos kaina abiejose Atlanto pusėse pasiekė aukščiausią lygį nuo pat finansinės krizės pradžios, praneša BBC. Europoje „Brent“ žaliavinės naftos kaina išankstiniuose sandoriuose pakilo iki 91,58 dolerių už barelį, o Jungtinėse Valstijose „West Texas Intermediate“ naftos kaina pasiekė 89,35 dolerius už barelį ir yra didžiausia nuo 2008 metų spalio. Nepaisant rinkos kilimo, kainos vis dar 40 proc. žemesnės nei buvusios prieš krizę.

Pasaulio žiniasklaida konstatavo nerimą keliančią pastarųjų metų tendenciją – pasaulyje vėl kilo padirbtų pinigų banga. Kol kas šis pareiškimas neįgavo grėsmingo mastelio, tačiau be abejonių dingstis susimąstymui yra. Iš karto po monetų išradimo jų padirbinėjimas buvo laikomas viena iš pelningiausių profesijų visais Antikos, Viduramžių bei Naujųjų laikų periodais.

Didžiosios Britanijos ekonomikos perspektyvos yra „vangios“, o atsigavimas bus lėtesnis nei po ankstesnių recesijų, prognozuoja Iždo įkurtas Biudžetinės atsakomybės biuras, kuriuo remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Biuras sumažino ateinančių metų Britanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio prognozę nuo 2,3 proc. iki 2,1 proc. ir pareiškė, kad 2012 metais Britanijos ūkis išaugs nebe 2,8 proc., o 2,6 proc.

Prieš dvejus metus Jungtinės Valstijos pateko į pačią giliausią finansinę krizę nuo 1930 metų. Ši krizė prasidėjo Volstrite, kur susikaupė didžiuliai nuostoliai, kurių mažai kas tikėjosi. Krizei pasiekus dugną, vos per pusmetį darbo neteko daugiau kaip 4 mln. žmonių. Vargu ar yra viena Main Street gatvė Amerikoje, kuri nebejaustų jos padarinių, „The Washington Post" rašo Sheila T. Bair, " Feral Deposit Insurance Corp" direktorių tarybos pirmininkė.

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje net sunkmečiu tebėra ekonomikos stuburas - jo sunešti mokesčiai į iždą, nors ir gerokai nusekę, vis dar nusveria stambiųjų įmonių atseikėtų mokesčių dalį, rašo „Verslo žinios“. Dienraščiui tokius duomenis pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Iš visų spalio 1 d. šalyje veikusių 72574 bendrovių labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės sudarė 98,5 proc. O per tris šių metų ketvirčius iš visos į biudžetą sumokėtos visos sumos 9,9 mlrd.

Spalio mėnesį šeši iš dešimties – 61 proc. – Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad šalies ekonominė padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo. Trys iš dešimties – 29 proc. – nurodė, kad ji nepasikeitė. 7 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad per tą laiką ekonominė šalies padėtis pagerėjo.

Vakar parlamentarai pradėjo svarstyti kitų metų valstybės biudžetą, kuris sulaukė aršios opozicijos kritikos ir dėl nepagrįstai padidintų pajamų planų, ir dėl abejotinų išlaidų ne pirmo svarbumo projektams. Vyriausybei duota laiko iki gruodžio 7–osios biudžeto projektą patobulinti. Kontrabandininkus – į purvą Opozicijos atstovai biudžetą kritikavo pirmiausia dėl pernelyg optimistinio pajamų surinkimo plano.

Kitais metais socialinei paramai planuojama skirti dvigubai daugiau lėšų nei biudžete buvo skirta šiemet. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Skirmos Kondratas teigimu, kitąmet valdžia turėtų stengtis sudaryti palankias sąlygas atsirasti naujoms darbo vietoms. „Kitų metų biudžete numatyta dvigubai daugiau pinigų paramai nei buvo šių metų biudžete. Mes atsižvelgiame į žmonių poreikius ir bandysime sušvelninti skurdo pasekmes.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės nuomone, dar per anksti džiaugtis pasigirstančiais žodžiais apie krizės atoslūgį. Jos teigimu, kelias atgal į ekonominę gerovę ir ūkio stabilumą neįmanomas kokioje nors vienoje atskirai paimtoje šalyje, o įmanomas tik bendromis, integraliomis pastangomis.

Penktadienį Lietuvoje lankysis Europos Komisijos narys Laslas Andoras (Laszlo Andor), atsakingas už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį. Socialinės politikos ir užimtumo klausimus svečias aptars su Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi bei socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku. L. Andoras dalyvaus Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Seimo rengiamoje socioekonomikos konferencijoje, kurioje sakys įžanginę kalbą.

Pasimokiusi iš situacijos Ukmergėje, Vyriausybė siūlo Seimui tobulinti Šilumos ūkio įstatymą ir nustatyti, kad ginčo atveju būtų paskirtas nepriklausomas garantinis šilumos tiekėjas. Tai įtvirtinančioms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

Vyriausybė iki 2012-ųjų vidurio žada grąžinti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, kurie jas mažesnes gavo nuo 1995-ųjų. Kada ir kaip kompensuoti nuo šių metų sumažintas dirbančiųjų pensijas, žadama spręsti vėliau, praneša LTV informacinė laida „Šiandien“. Dirbusiems pensininkams ne visa pensija mokėta nuo 1995-ųjų iki 2002-ųjų. Vėliau Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad tai buvo padaryta nepagrįstai, Seimas priėmė sprendimą nesumokėtą dalį pensininkams kompensuoti.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, krizės Lietuvai reikėjo, kad ji pagaliau susirūpintų savo finansais. ,,Man kasdien iš ryto norisi pramiegoti ir neiti į darbą, nes dabartinė veikla labai sudėtinga.

Premjeras Andrius Kubilius įsitikinęs, jog galima drąsiai konstatuoti, kad pernai buvome kritikuojami ir mokomi, kaip turėtumėm elgtis krizės akivaizdoje, o šiandien kiti turėtų sekti mūsų pavyzdžiu. Ministras Pirmininkas prisiminė, jog prieš metus visas pasaulis laikraščiuose skaitė, kad esame ties žlugimo riba. „Pavyko viską išspręsti, kas priklausė nuo mūsų. Įgyvendinome tai, ką buvome užsibrėžę.

Maždaug pusšimtis ES paramos negavusių žaliąją energetiką norėjusių plėtoti asmenų apskundė Žemės ūkio ministeriją teismui. Mat ministerija praėjusį mėnesį atmetė visus – beveik 200 – projektų, pagal kuriuos Lietuvos kaimuose už Briuselio pinigus ketinta statyti vėjo, vandens ir saulės jėgaines, praneša LTV „Panorama“. Vėjo jėgainę Biržų rajone pasistatęs ūkininkas sako, kad dar pavasarį Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros programos priemonę „Perėjimas prie n...

Lietuvos eksportas trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo, o statybų sektorius po ilgos pertraukos fiksavo pagyvėjimą.  Su eksporto sėkme susijusios gamintojų kainos šalyje mažėjo, užsienyje – didėjo, o infliacija ūgtelėjo. Lietuvoje pramonės produkcijos didėjimo metiniai tempai buvo didesni nei vidutiniai ES ir euro zonos šalyse. Spalio mėnesį infliacija ir gamintojų produkcijos kainos augo.

„DnB Nord“ banko analitikai pagrindine kliūtimi Lietuvos ūkio plėtrai mato aukštą nedarbo ir emigracijos lygį, investicijų stoką bei būtinybę toliau mažinti biudžeto išlaidas. Tas pačias problemas jie įžvelgia ir kaimyninėje Latvijoje. Kitąmet Baltijos šalys ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai.

Neseniai BBC publikavo Stenfordo universiteto profesoriaus Iano Morriso straipsnį apie tiesioginį santykį tarp pasaulinio viešpatavimo ir geografijos veiksnių. Balsas.lt pristato skaitytojų dėmesiui šią medžiagą. Vieno iš savo paskutinių vizitų į Pekiną metu Didžiosios Britanijos ministras Davidas Cameronas pareiškė, kad Kinija susigrąžins sau stambiausios ekonominės valstybės titulą.

„Financial Times“ teigia, kad Baltijos valstybių ekonomikos vėl ima augti po gilaus nuosmukio, o tai teikia vilties kitoms krizės ištiktoms šalims. Estijos ekonomika išsiplėtė daugiau negu tikėtasi 4,7 proc. trečiame ketvirtyje, remiantis oficialia informacija, paskelbta ketvirtadienį, pažymint, kad tai buvo sparčiausias metinis augimas beveik trejus metus, praneša „Financial Times“. Latvija antradienį pranešė, kas jos ekonomika išaugo 2,7 proc.

Premjero Andriaus Kubiliaus akimis, po 20 metų Lietuva bus klestinti aukštųjų technologijų valstybė, ir save gerbiantys pasaulio verslininkai nusigrauš nagus, jei nebus čia investavę. Bet... iki tol gresia dar viena krizė, kuriai pasirengti Lietuva turės visą dešimtmetį. Siūlo pasidairyti po pasaulį Trečiadienį A.Kubilius mėgino įpūsti optimizmo Saulėtekio alėjoje įsikūrusios Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos studentams, paragindamas pažvelgti į Lietuvą 2030 metais.

Šalies kaimynės nacionalinis bankas paskelbė antrąkart devalvuojąs Baltarusijos rublį valiutų krepšelio atžvilgiu. Seimo narys Julius Veselka mano, kad toks baltarusių žingsnis mūsų šalį dar labiau priartins prie bankroto. Užvakar žiniasklaida pranešė, kad Baltarusijos rublio kursas jau sumažėjo visų pagrindinių valiutų, kuriomis prekiaujama Baltarusijos valiutų–akcijų biržoje, atžvilgiu. Euro kursas ūgtelėjo 2,9 proc., iki istorinių aukštumų – 4 tūkst. 291 rublio už eurą. 0,3 proc.

Kinijos eksporto augimas šiemet buvo akivaizdus, nepaisant šalies greitos ekonominės plėtros sulėtėjimo. Kinijos prekybos perteklius spalio mėnesį pasiekė antrą pagal dydį lygį šiais metais, praneša BBC. Eksportas augo 22,9 proc. daugiau nei pernai, o importas pakilo 25,3 proc., nors naujausia informacija rodo, kad Kinijos plėtra silpnėja. 27,1 mlrd. dolerių (17 mlrd. eurų) perteklius smarkiai padidėjo lyginant su rugsėjo 16,9 mlrd.

Dar 2009 m. pasirašytame Nacionaliniame susitarime įvardyta, kad Lietuva konkurencingumo sieks per  mokslo, inovacijų ir technologijų integraciją, tačiau paslaugų sektoriaus tendencijos šiandien dar toli nuo siekiamybių. „Mūsų tikslas – tapti Šiaurės Baltijos regiono aukštųjų technologijų šalimi, - teigė Ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Globali krizė turi susilaukti ir globalaus atsako, todėl pasaulio valstybės, tarptautinės organizacijos privalo imtis bendrų priemonių, kad įveiktų ekonomikos iššūkius, teigė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kolumbijos universitete pirmadienį skaičiusi paskaitą apie pasaulio ekonomikos gaivinimo priemones ir Lietuvos patirtį kovojant su ekonominės krizės pasekmėmis.

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakultetas sudarys sutartį su Rusijos universitetu, kuriame studijavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tokias geras žinias iš Sankt Peterburgo parsivežė fakulteto prodekanas prof. Algirdas Miškinis bei doc. Larisa Bielinskaja.

Tyrimų duomenimis, šalių, kurių vadovai susitinka su ištremtu Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama, eksportas į Kiniją sumažėja vidutiniškai 8,1 proc. Vokietijos Gottingeno universiteto tyrimai parodė, kad vadinamasis „Dalai Lamos efektas“ prasidėjo nuo 2002 m., kada Kinijos prezidentu tapo Hu Jintao, praneša cnn.com. Šis tyrimas yra pirmoji empirinė analizė, atskleidžianti tokių susitikimų ekonomines pasekmes. Didžiausias sumažėjimas jaučiamas technikos ir transporto įrangos eksporte.

Lietuvos ekonomika atsigauna gana sparčiai, tačiau trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad atsigavimas praranda pagreitį. Tokią nuomonę penktadienį pateikė „Danske" banko analitikai. Vertindami trečioji ketvirčio BVP įvertį, jie pastebėjo, kad geresnius rezultatus rodė tik pramonės ir paslaugų sektoriaus bendrovės, tuo tarpu statybos, žemės ūkio ir mažmeninės prekybos sektoriai geresniais rezultatais pasidžiaugti negalėjo.

Vis dar sakoma – jis arba ji užaugo be pasakos. Tai apie mokslais ar sportais perkrautą vaikystę. Arba šiaip nykią būtį. Politikoje tokie posakiai nelabai turi prasmės. Valdžia pasirūpins, kad piliečiai neliktų be pasakos. Ką jau ką, o kokią nors pasakaitę tikrai paporins. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, šiaip jau santūri ir maloni moteriškė, turi pasakų sekėjos talentą. Naujausias jos kūrinys – apie slibiną ir šešėlyje užkastus pinigus. Nedaug ji apie tai šnekėjo, tačiau vaizdžiai.

JAV įmonių susidomėjimas Lietuva auga, tad netrukus vėl galime sulaukti stambių vardų, interviu ,,Ekonomika.lt“ teigė ambasadorė Anne E. Derse. Pastaruoju metu Lietuva sulaukė stambių užsienio įmonių investicijų. Kaip JAV žiūri į verslo aplinką Lietuvoje? Vienas svarbiausių dalykų, dėl kurio dirbame JAV ambasadoje – noras plėsti santykius su Lietuva. Šaliai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, verslo aplinka Lietuvoje siekia tarptautinių standartų.

Pasaulio prekybos duomenimis, šiuo metu ekonomika atsigauna, tačiau neaišku, kiek ilgam. Banko „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad sulauksime antros recesijos, tačiau ir patvaraus ekonomikos augimo nesitiki. „Europos Sąjungos (ES) šalys nepadarė jokių išvadų iš ekonomikos krizės, nematyti, kaip rengiamasi kelti konkurencingumą, todėl ir Lietuvos ekonomikos atsigavimas lieka su klaustuku.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair" pradėjo skraidinti nauju maršrutu - iš Kauno į Švedijos Geteborgo miestą.Šiuo maršrutu „Rynair" lėktuvai skraidys tris kartus per savaitę - trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais, teigiama oro linijų bendrovės išplatintame pranešime.

Kinijos BVP augimo tempas trečiajame šių metų ketvirtyje sulėtėjo iki 9,6 proc. Kinija jau yra antra po Jungtinių Amerikos Valstijų pasaulio ekonomika. Tačiau eilinis kinas to nejaučia – bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui – 3,8 tūkst. JAV dolerių – rodo gana žemą pragyvenimo lygį,rašo AFP.

Sunkmetis keičia pirkėjų įpročius. Pasidarė naudinga ir madinga įvairiais būdais mažinti vartojimą ir išlaidas: dalytis praktiško pirkėjo informacija internete, ieškoti geriausios kainos ir kokybės santykio, pirkti ekologiškus, vietos gamybos produktus. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius dvejus metus mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu.

„Vakarų Baltijos laivų statykla“ skelbia statysianti dar vieną naują keltą. Projekto vertė – daugiau nei 40 mln. litų, praneša Lietuvos radijas. Pagal pasirašytą sutartį, dukterinė „Vakarų laivų gamyklos“ įmonė – „Vakarų Baltijos laivų statykla“ – per 8 mėnesius statys visiškai įrengtą automobilių ir keleivių keltą, plaukiosiantį tarp Norvegijos fiordų. Keltas nebus itin didelis – apie 66 metrų ilgio, beveik 14 pločio, jame tilps 50 automobilių ir pusantro šimto keleivių.

Nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčio iniciatoriai labai apsidžiaugė, kai jų sumanymui pritarė neseniai Lietuvoje viešėję Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovai. Karštos galvos iš šių mokesčių tikisi labai skirtingų rezultatų. Štai Finansų ministerijos atstovai atsargiai mini 50 mln. Lt sumą, o jaunasis premjero patarėjas šią sumą linkęs padidinti dešimt kartų.

Rugsėjo mėnesio Lietuvos bankų duomenys rodikliai rodo stabilumą, nežymų paskolų portfelio didėjimą, mažėjantį gyventojų polinkį taupyti ir augančius juridinių asmenų indėlius. Pagerėjimas paskolų rinkoje buvo nulemtas skolinimu bankų įmonės grupėms. Rugsėjo mėnesį bendra paskolų suma padidėjo tik 60,9 milijono litų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Stasio Kropo teigimu, antrą mėnesį iš eilės pastebimas nežymus pagyvėjimas skatina pozityvias prognozes.

Šiuo metu Lietuvoje darbo neturi 305,8 tūkst. žmonių, 0,08 procentiniais punktais mažiau negu prieš savaitę. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo neturi 14,14 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Teritorinės darbo biržos spalio 22–28 dienomis bedarbio statusą suteikė 4,6 tūkst. ieškančių darbo žmonių – 376 mažiau nei ankstesnę savaitę. Tarp naujai registruotų bedarbių didžiausią dalį sudaro nedirbę nuo pusės iki dvejų metų – 69 proc. (3,2 tūkst.

Opozicijos lyderis, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad Statistikos departamento paskelbti rodikliai neleidžia šokinėti iš džiaugsmo. Jo manymu, situacija šalyje dar nesikeičia. „Eiliniam šalies žmogui nerūpi BVP skaičiai. Vieniems nedarbas, o kitiems sudėtingas iššūkis, kaip pragyventi iš 600 litų, yra patys geriausi įrodymai, kad situacija šalyje dar nesikeičia", - mano LSDP frakcijos seniūnas.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Naujoje apžvalgoje bankas teigia, kad po krizės atsigaunančios Lietuvos ekonomikos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,5 proc., o kitąmet jis pasieks net 4 proc. Tai būtų geriausias rodiklis tarp Centrinės Europos ir Baltijos šalių.Šių metų liepos mėnesį skelbtos ERPB prognozės Lietuvai buvo prastesnės. Tuomet bankas teigė, jog 2010-aisiais mūsų šalies BVP smuks 1 proc.

Su kontrabanda kovojančių institucijų atstovai nutarė siūlyti įteisinti laisvės atėmimą už pakartotiną neteisėtą prekių gabenimą. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste įvykusiame tarpžinybinės komisijos kovai su kontrabanda išvažiuojamajame posėdyje teisėsaugos institucijų atstovai nutarė siūlyti įteisinti laisvės atėmimą už pakartotiną kontrabandos gabenimą.

Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2010 m. trečiąjį ketvirtį siekė 24974,6 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 0,6 procento, o palyginti su antruoju 2010 m. ketvirčiu – 6,7 procento.

Baigusi darbo vizitą Kinijoje, Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Briuselį, kur dalyvaus Europos Vadovų Taryboje. Dvi dienas posėdžiausianti Europos Vadovų Taryba svarstys ekonominės politikos koordinavimo, klimato kaitos klausimus, derins pozicijas susitikimams su JAV, Rusija, Ukraina ir G20 – ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių valstybių finansų ministrų ir Centrinių bankų valdytojų – grupe.

Valstybė valdo turtą už beveik 18 mlrd. Lt ir sulaukia vos 0,1 proc. grąžos. Tai valdžia sužinojo tik pasamdžiusi Švedijos ekspertus, kuriems atseikėjo 100 tūkst. Lt. Tačiau pasiūlyta holdingo kūrimo idėja sulaukė Prezidentės, opozicijos ir netgi valdančiosios koalicijos politikų kritikos. Tad „Visuomiu“ pavadinta struktūra tapo tik dar vienu aistras sukėlusiu ir greitai subliuškusiu projektu. Dabar jau svarstoma kito darinio – centrinės agentūros – steigimo galimybės.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos pramonininkų konfideracijoje (LPK) pristatinėdama ateinančių metų biudžetą, sulaukė klausimų, kodėl tik šiemet buvo nuspręsta iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 1 mlrd. litų. „Jei tą milijardą būtų galima taip lengvai pasemti, jis jau būtų pasemtas. Tačiau su šešėline ekonomika nėra taip paprasta, kad nuėjai už miško, nukirtai slibinui galvą ir visi džiaugiasi paimtais pinigais", – sakė ji.

Baigiantis rugsėjui prasidedant spaliui vėl padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad ekonominė Lietuvos padėtis blogėja. Palyginti su rugpjūčio mėnesio viešosios nuomonės apklausos duomenimis, per mėnesį tokių respondentų padaugėjo 8 procentiniais punktais. Pasak rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ marketingo direktoriaus Romo Mačiūno, nuo šių metų pradžios kiekvieną mėnesį po truputį gerėjęs šis rodiklis rugsėjį gerokai sumenko pirmą kartą šiais metais.

Žemės sklypų kainos per pastaruosius kelerius metus drastiškai krito. Ar jos stabilios, ar vis dar rieda žemyn? Nekilnojamojo turto (NT) brokeriai teigia, kad per pastaruosius kelerius metus kai kurių žemės sklypų kainos krito net 80 proc., tačiau jų prognozės dėl dabartinės situacijos skiriasi – vieni teigia, kad kainos jau stabilios, kiti sako, kad kainų dugnas dar nepasiektas. „Dabar kainos jau stabilizuojasi. Kristi pradėjo 2008 metų 1–2 ketvirtyje.

Seime pristatytas Valstybės biudžeto projektas sulaukė labai skeptiškų vertinimų. Vieni jį vadino niūriu ir fantastiniu, kiti – priešrinkininiu ir švaistūnišku. Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius kitų metų biudžetą vadina rinkiminiu, su pripiešta, 2 mlrd. litų dirbtinai padidinta pajamų dalimi. „Tai – nerealus biudžetas. Bandoma apgauti ir rinkėjus, ir valdančiosios koalicijos narius. Ir pati vyriausybė tai pripažįsta, nes to paties įstatymo 19 str.