ekonomika

Per pastaruosius 10 metų iš trijų Baltijos valstybių ekonomikų daugiausia laimėjo Lietuva, theigia SEB banko Latvijos padalinio makroekonomikos analitikas Dainis Gašpuitis. Ekonomistas apskaičiavo, kad nuo 2000 metų Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai 5,3 proc., Estijos – 4,6 proc., o Latvijos – 4,3 proc., praneša bnn-news.ru. Iki krizės BVP augimu labiausiai didžiuotis galėjo Latvija –2000–2007 m. jos PVP augo vidutiniškai po 8,8 proc. per metus.

Pasaulio ekonomika – rizikingoje padėtyje. Riaušės Vidurio Rytuose, revoliucijos Šiaurės Afrikoje, branduolinė nelaimė Japonijoje – investuotojai susiduria su iššūkiais kone visuose frontuose. Ko reikėtų baimintis labiausiai, klausia JAV portalas „Business Insider“. Pateikiame 10 dalykų, keliančių didžiausią pavojų pasaulio ekonomikai. 10. Infliacija kylančiose rinkose didėja, griežtinama finansų politika.

Kodėl šios ūkio krizės metu ekonomikos nuosmukis Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje buvo bene didžiausias Europoje ir, ko gero, pasaulyje? Kodėl šiuo metu Estijoje vidutinis atlyginimas „į rankas“ didesnis negu Lietuvoje trečdaliu arba maždaug 700 litų? (Statistikos duomenimis vidutinis estas 2010 m. III ketvirtyje uždirbo per mėnesį 660, o lietuvis – 460 eurų.

Svarstydama, kokias valstybines įmones privatizuoti, Vyriausybė kol kas neparduos savo valdomų žemės ūkio įmonių, tačiau ateityje jos vis tiek neišvengs permainų. Vyriausybė sprendė kelių savo valdomų įmonių likimą. Tarp jų buvo ir kelios pavaldžios Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Ši pateikė daug argumentų, kodėl viską reikėtų palikti kaip buvę. Tačiau ateityje kai kurias įmones gali tekti perduoti žemdirbių savivaldai ar į privačias rankas kaip yra visoje Europos Sąjungoje.

Europos ekonomikos atsigavimas po krizės prasidėjo, tačiau jis dar labai trapus. Apie tai pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso po tradicinio susitikimo su darbdavių organizacijomis ir profsąjungomis. „Mūsų ekonomika šiandien geresnė nei praėjusiais metais, tačiau jos atsigavimas dar labai trapus ir netolygus“, - pabrėžė jis. Savo ruožtu Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy patikino, kad ekonomika atsigauna sparčiau, nei buvo prognozuota.

Rytų Europos ekonomikos plėtra artimiausioje ateityje spartės ir taps labiau subalansuota, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Apžvelgiamose šalyse pastebimi vidaus rinkos stiprėjimo ženklai, kurie parems teigiamą eksporto įtaką ekonomikos augimui. Artimiausiais metais ekonomikos kilimą stabdys ribojančioji fiskalinė politika ir ne tokia sparti kaip praėjusiais metais pagrindinių eksporto rinkų plėtra.

Kinija aplenks Jungtines Valstijas pagal bendrojo vidaus produkto dydį iki 2030 m. tuo atveju, jeigu sugebės padidinti savo BVP per metus po 8 procentus visus dvidešimt metų, pareiškė Pasaulio banko ekonomistas Justinas Linas, praneša AFP. Dabar pirmąją vietą pagal BVP dydį užima Jungtinės Valstijos (apie 14,6 trilijono JAV dolerių (35,4 trln. Lt). Antrąją poziciją 2010 metais užėmė Kinija (5,879 trilijono JAV dolerių (14,26 trln.

Japonija tvirtina, kad žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotai šaliai atstatyti prireiks 25 trilijonų jenų (apie 750 mlrd. litų). Ši suma sudaro maždaug 6 proc. visos 2010 metais šalies pagamintos produkcijos vertės ir yra didžiausia iš iki šiol pateiktų nuotolių vertinimų, praneša BBC. Pasak Pasaulio banko, Japonijai po nelaimės atsigauti ir atstatyti prireiks penkerių metų. Žemės drebėjimas ir cunamis vadinami didžiausia šalies krize nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Japonijos ekonomika gali susitraukti dėl galingo žemės drebėjimo ir jį lydėjusio cunamio, tačiau vyriausybė turi pakankamai lėšų kovai su stichijos padariniais, teigia reitingų agentūra „Moody's“. „Moody's“ teigimu, rizikos Japonijos ekonomikai, šiuo metu trečiai didžiausiai pasaulyje, per pastarąją savaitę padidėjo.

Pietrytinę Japonijos dalį sudrebinęs vienas stipriausių istorijoje žemės drebėjimų ir po to praūžęs cunamis, anot Lietuvos specialistų, turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai. Kaip pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas, nors Lietuva ir yra toli nuo Japonijos, abi šalys nėra uždari katilai, jas sieja bendra pasaulinė ekonomika.

Finansų ministerija paskelbė pirmųjų dviejų mėnesių valstybės biudžeto pajamų plano vykdymo rezultatus. Jie – visai geri, nes pajamos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo net 14 procentų. Šiek tiek – apie 50 mln. litų – trūksta iki pajamų plano vykdymo, tačiau tai nėra didelis atsilikimas. Pajamų augimas, siekiant užsibrėžto plano įvykdymo, turėtų būti apie 16 proc., tačiau juk ir 14 proc.

Finansų ministerijai paskelbus išankstines 2011 m. prognozes, jog bendrojo vidaus produkto augimas šiemet sudarys 5,8 proc., Premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, jog tai lemia spartūs eksporto augimo tempai, kurie leidžia teigti, kad Lietuva ne tik išlipo iš duobės, bet ir ima kopti į naujas ekonomines aukštumas. „Ekonomikos augimą lemią labai spartus eksporto atsigavimas.

Po sprogimų Japonijos atominėje elektrinėje Fukušima-1 pasauliui susirūpinus dėl branduolinės energetikos saugumo, Lietuvos Prezidentė ragina neskubėti daryti išvadų dėl mūsų šalies energetikos ateities ir pasilikti atviras duris įvairiai energetikos struktūrai. Tačiau šalies vadovė mano, kad Lietuvai prioritetinė turėtų būti alternatyvioji energetika. „Neskubėčiau daryti išvadų.

Japonijos valdžios išlaidos žemės drebėjimo padariniams įveikti gali viršyti 180 mlrd. JAV dolerių, arba 3 proc. BVP. Ekspertai prognozuoja, kad trečiai pagal dydį pasaulio ekonomikai teks išleisti sugriautos infrastruktūros atstatymo darbams rekordinę sumą – didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.Situaciją apsunkina ir tai, kad šiuo metu Japonijos valstybės skola du kartus viršija šalies BVP dydį, vertinamą maždaug 5 trln. JAV dolerių.

Lietuvoje kol kas badu nemirštama, tačiau tarp gyventojų egzistuoja kraštutinė nelaimingumo išraiška – bauginančiai spartūs savižudybių ir emigracijos tempai, o viso to priežastis yra būtent moralinio klimato stoka, kuri dėl politikų neapdairumo laipsniškai naikiną tautą iš pat šaknų, teigia Lietuvos banko ekonomistas Raimundas Kuodis. „Manau, kad ne pinigų trūkumas čia yra svarbiausias, nes badu mes čia nemirštame. Tai ko trūksta, yra teisingumas ir atitinkamas moralinis klimatas.

Japonijos ekonomika atlaikys stichijos, nusinešusios tūkstančius gyvybių, smūgį, įsitikinę ekspertai. Maža to, tragedija gali tapti ekonomikos augimo katalizatoriumi. Dėl žemės drebėjimo kilo avarija vienoje didžiausių pasaulio branduolinių jėgainių – Fukushima-1 ir privertė sustabdyti 11 reaktorių iš 55, esančių 17-oje atominių elektrinių, tenkinančių beveik trečdalį vidaus elektros energijos paklausos.

2010 metų rugsėjį asociacijos „Investors' Forum“ įmonių vadovų apklausa parodė, kad norint gerinti verslo aplinką Lietuvoje svarbiausia yra imtis veiksmų prieš korupciją. LLRI duomenimis šešėlinė ekonomika (2010 m.) siekė net  28 % BVP lygį , t.y. daugiau nei bet kada nuo 1997 m. Vyriausybė siekia iš šešėlio ištraukti milijardą – investuotojai nori padėti ir  pateikia pasiūlymų: kovoti su šešėliu ir korupcija reikia sistemingai ir keliais frontais tuo pačiu metu.

2011 metų prognozės žada Lietuvos ekonomikos atsigavimą. BVP augs 3–4 procentus, nacionalinio biudžeto pajamos augs žymiai sparčiau už BVP – kone 20 procentų. Toks ekonomikos atsigavimas ir džiugina, ir kelia nerimą, ypač likus metams iki Seimo rinkimų. Politikų atmintis trumpa, dar trumpesnė ateities perspektyva. Kiekvienam papildomam surinktam litui politikai be didelio vargo pasiūlys 5 litus papildomų išlaidų ir skolos kilpą.

Japonijos bankas papildomai skirs 17 trilijonų jenų (549 mlrd. Lt) atkurti nacionalinei ekonomikai, kuri smarkiai nukentėjo nuo šalį ištikusio niokojamo žemės drebėjimo. Atitinkamas sprendimas buvo priimtas pirmadienį skubiame Japonijos banko vadovybės posėdyje. Dėl Japonijoje įvykusio žemės drebėjimo, nuostoliai gali siekti nuo 14,5 iki 34,6 mlrd. JAV dolerių, praneša AFP, remdamasi kompanijos „AIR Worldwide“ skaičiavimais.

Po Japoniją nusiaubusio žemės drebėjimo Azijos valiutų rinkos taip pat jaučia įtampą. Ypač gali nukristi jena, skelbia bloomberg.com Japonijos valiuta jau prarado apie 0,2 proc. savo vertės. Investuotojai pardavė P. Korėjos ir Taivano valiutos atsargų. Užsienio analitikai teigia, kad dėl žemės drebėjimo gali sulėtėti Japonijos užsienio prekyba. Tai reiškia, kad trečioji regiono ekonomika stipriai nukentėjo nuo gamtos stichijos.

Paskui kylančias degalų kainas skuba brangti ir paslaugos, kurias teikiant degalai sudaro didžiąją dalį sąnaudų. Kai kurios tarpmiestinio keleivių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės aiškina jau nebeturinčios rezervų augančias kainas kompensuoti pelno sąskaita. Skaičiuojama, kad litras degalų per metus pabrango maždaug 80 centų, o bilietų kainos esą per tą laiką beveik nesikeitė. Todėl jau nuo balandžio kai kurios įmonės žada kelti kainas.

Amerikos leidinys „Business Insider“ publikuoja 18 šalių sąrašą, kurioms gresia bankrotas, kai valstybė negali išmokėti skolų. Estija ir Latvija, skirtingai nei Lietuva, į tą sąrašą nepateko. Ekspertai tokias išvadas pateikė remdamiesi „Bloomberg“ ir „CMA Datavision“ duomenimis. Reitingo sudarytojai vertinimui pasirinko formalųjį CDS rodiklį – kredito rizikos apsikeitimo sandorius (ang.

Didžiausią poveikį infliacijai darė brangstantys maisto produktai. Kylančias infliacijos tendencijas iš esmės lemia išoriniai veiksniai – globalus maisto ir naftos kainų kilimas. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad šių veiksnių įtaka tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalių ekonomikose yra didesnė nei euro zonoje. Tai visų pirma priklauso nuo mūsų vartojimo struktūros, kurioje santykinai didesnė dalis tenka maisto produktams bei energetikai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 11-ąją dalyvaus skubiai šaukiamame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje, kuriame bus svarstomos priemonės, kaip apsaugoti po ekonominės krizės atsigaunančią Europą nuo galimos įtakos, kurią gali sukelti įvykiai Šiaurės Afrikoje. Šalies vadovės teigimu, neramumai Šiaurės Afrikoje kelia grėsmę ES ekonomikai „Tai, kas vyksta tolimoje Šiaurės Afrikoje, gali tiesiogiai paveikti visos Europos ir Lietuvos ekonomiką.

Prieš metus paukštininkai džiūgavo, kad kiaušiniai – viena paklausiausių prekių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tačiau šiemet padėtis pasikeitė. Paukštynai sako, kad šiemet dirba nuostolingai. Augusios pašarų ir kritusios kiaušinių kainos esą gerokai sumažino pastaruosius kelerius metus augusius pelnus.

Nedidelis miestelis Mugardos Šiaurės Ispanijoje nutarė susigražinti buvusią nacionalinę ispanų valiutą – pesetą. Parduotuvėlių savininkai  tikisi, kad visi, kurie dar turi užsilikusių pesetų, atvyks jų išleisti į Mugardos. Tokiu būdu norima sulaukti daugiau turistų ir įpūsti ugnies ekonomikos augimui. Nors nacionalinę ispanų valiutą  - pesetą -  jau devinti metai kaip pakeitęs euras, ekonomikos nuosmukis Ispanijoje skatina verslininkus būti kūrybingais.

Didžiosios Britanijos reklamos agentūra WPP pasitelkė į pagalbą Anglijos futbolo lygas, aiškindama, kaip pasaulio ekonomikos auga skirtingais tempais, skelbia „The Telegraph“. „Premier“ lyga. WPP čia mato BRIC šalis – Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją, „Next 11“ vienuoliktuką – Bangladešą, Egiptą, Indoneziją, Iraną, Meksiką, Nigeriją, Pakistaną, Filipinus, Pietų Korėją, Turkiją, Vietnamą. Taip pat į šią lygą papuola Kolumbija, Vietnamas ir Pietų Afrika.

Lietuvai planuojant statyti naują didelę atominę elektrinę, kai kurie pramonininkai ir jų vadovas Bronislovas Lubys siūlo galvoti apie kitą alternatyvą – mažus branduolinius reaktorius. Tačiau ekspertai ir energetikos ministerijos atstovai į šią naujovę žiūri atsargiai. „Kalbos apie tokius reaktorius yra nukreiptos galbūt 10-15-20 metų į priekį“, – pramonininkų siūlomas alternatyvas įvertino energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Naftos produktus išgaunančių šalių gyventojai privalo jausti daugiau tokių išteklių naudos, BBC teigė milijardierius George'as Sorosas. Anot jo, neramumai Libijoje yra revoliucija prieš korupciją, kurią sukėlė piktnaudžiavimas iš naftos pramonės gautais pinigais. G. Sorosas aiškino, kad daugiau skaidrumo ir atsakomybės reikėtų ir kitoms naftos pramonės šalims, tokioms kaip Rusija bei Saudo Arabija. Libijoje kiekvieną dieną išgaunama 1,6 mln.

Rytų partnerystės programos idėją 2008 m. pasiūlė Lenkija ir Švedija. 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje vykusiame ES ir rytinių jos kaimynių (išskyrus Rusiją) vadovų susitikime Rytų partnerystės iniciatyva bei jos programa buvo oficialiai patvirtinta ir pavadinta tiesiog Rytų partneryste.

Klimato kaitos mažinimas neretai pristatomas kaip kompromisas tarp ekonomikos ir aplinkosaugos. Tačiau diskusijos dėl naštos pasiskirstymo vyksta per ilgai. Naujas tyrimas, atliktas šešių pirmaujančių Europos universitetų ir institutų, parodė, kad Europa gali priimti sprendimus, kurie būtų palankūs jos ekonomikos ir aplinkosaugos interesams. Analizė paremta išsamiu Europos augimo perspektyvos įvertinimu.

Lietuvos ekonomika iššoko iš duobės gan greitai –  atsigavimas vis akivaizdesnis, tačiau be investicijų į našumą, aukštą pridėtinę vertę, augimas nebus tvarus ir ilgalaikis. Lietuvos ekonomiką veža eksporto traukinys, vidaus paklausa atsigauna palengva, o NT rinkoje – vis dar ankstus rytas“, - teigia Violeta Klyvienė, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims. Antrojo 2010-ųjų metų pusmečio rezultatai parodė, kad ekonomikos atsigavimas pernai buvo spartesnis nei tikėtasi.

Vokietijos ekonomika – viena iš geriausiai funkcionuojančių Europoje. Apie ją žurnalas „Economist“ savo vasario 5 d. numeryje paskelbė keletą straipsnių, kurie kai kuriems žurnalo skaitytojams atrodė nepakankamai tiksliai atspindintys Vokietijos realybę.Ir štai vasario 24 d. žurnalas išspausdino jų pasisakymus.

Mažas pajamas turintieji vis dažniau pareiškia norą išsinuomoti socialinį būstą. Suvedęs duomenis Statistikos departamentas paskelbė, kad iki praėjusių metų paskutinės dienos teisę į socialinį būstą pareiškė 9 procentais daugiau šalies gyventojų nei užpernai. Prašytojų eilė ilgėja Iki 2010-ųjų gruodžio 31-osios į savivaldybėse sudaromus kandidatų socialiniam būstui gauti sąrašus buvo įtrauktas 28461 asmuo.

Ekspertai sako, kad krizė – tinkamiausias laikas verslininkams pertvarkyti savo verslą, o vartotojams – pakeisti vartojimo įpročius. Tarptautinės konsultacijų ir audito bendrovės „Pricewaterhouse Coopers“ atliktos apklausos duomenimis, net 72 proc. vartotojų pripažįsta, kad jų įpročiai per krizę gerokai pasikeitė. Geras gyvenimas vieną dieną gali pasibaigti, todėl net kai viskas labai sekasi, reikia kartais pagalvoti apie galimas nesėkmes ir joms deramai pasirengti.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Strauss-Kahnas įspėjo, kad pasaulio ekonomikos augimas gali sulėtėti, jeigu naftos kainos ilgą laiką išliks tokios aukštos, kokios yra dabar. Praėjusią savaitę dėl protestų Libijoje naftos kainos pirmą kartą nuo 2008-ųjų išaugo iki maždaug 120 JAV dolerių už barelį. „Aš esu sunerimęs. Tokios aukštos naftos kainos gali pakenkti ekonomikos augimui“, - sakė D. S. Kahnas.

Statistikos departamentas praneša, kad ekonominių vertinimų rodiklis 2011 m. vasario mėnesį buvo minus 5 procentai ir, palyginti su sausio mėnesiu, padidėjo 3 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 3, statybos – 9, paslaugų sektoriaus – 4, mažmeninės prekybos – 7 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, nepasikeitė.

Kinijos ministras pirmininkas Wen Jiabao pranešė, kad šalis sumažino metinį ekonomikos augimo tikslą nuo 7,5 iki 7 proc. ir yra pasiryžusi pažaboti augančias kainas, informuoja BBC. Dalyvaudamas internetinėje konferencijoje W.Jiabao taip pat pažymėjo, kad Kinija turi užtikrinti, jog šalies ekonomikos augimas būtų ilgalaikis. Oficialiais duomenimis, infliacija Kinijoje siekia beveik 5 proc., tačiau maisto produktų kainos išaugo 10 proc., o tai sukėlė gyventojų pasipiktinimą.

Intensyvėjantys globalizacijos procesai sukuria aplinką, kurioje valstybių vidaus politinės krizės veikia net ir kituose žemynuose esančių šalių ekonomiką ir politiką. Egipto politinė krizė, prasidėjusi 2010 m. sausio 25 d. masiniais protestais, reikalaujančiais Egipto prezidento Hosni Mubarako pasitraukimo, daro vis didesnį poveikį naftos kainoms.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2011 m. vasarį buvo minus 24. Pernai tokiu pat metu rodiklis buvo dvigubai blogesnis. Šį mėnesį gyventojai truputį optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus pokyčius ir savo galimybes bent kiek sutaupyti per artimiausius metus, bet šie pokyčiai buvo tokie maži, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su sausio mėnesiu, nepasikeitė, praneša Statistikos departamentas. 5 proc.

Ar Lietuvoje jau baigėsi krizė? Šis klausimas vis dažniau nuskamba viešoje erdvėje, tačiau atsakymo į jį pateikti nesiryžta niekas. Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas tikina, kad Lietuvoje krizė nuolatinė ir daugialypė, todėl, kad ji baigiasi – tik iliuzija. Knygoje „Lietuvos krizės anatomija“ finansų analitikas įdėmiau pažvelgė į reiškinius, lėmusius finansų krizę Baltijos šalyse ir visame pasaulyje.

Nors ekonominė situacija Lietuvoje šįmet šiek tiek pagerės, įsisenėjusios problemos –  didžiulis nedarbas ir šešėlinė ekonomika - nesitrauks, pranašauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai, remdamiesi 54 sėkmingai dirbančių įmonių vadovų ir finansininkų apklausa. Į šešėlį gena mokesčiai Kas pusmetį atliekamo Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2011 m. Bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtels 2,8 proc., toliau didės eksportas, nuo 17 iki 15 proc.

Beveik trečdaliui šalies ekonomikos skendint šešėlyje, padėtį iš esmės gali pakeisti tik valstybės valdymo vairą perėmusi aktyvi, nebijanti atsakomybės ir turinti vaizduotę valdžia, o dabartinė – padėties neblogina, tačiau užima poziciją, jog nieko padaryti nebegalima, tikina ekonomistas prof. Povilas Gylys. „Tam, kad šalies ekonomika imtų lįsti iš šešėlio, turi būti aiški strategija, kaip ekonomiką išvesti iš krizės. Tai pagrindinis dalykas.

Verslu užsiimantys žmonės, o ypač smulkieji verslininkai, dažnai skundžiasi, kad jų santykiai su kontroliuojančiomis institucijomis nėra lygiaverčiai ir kad sunku rasti teisybę. Šiems žmonėms įprasta pasiūlyti teisybės paieškoti teismuose – tai padaro net pačios kontroliuojančios institucijos, įteikdamos patikrinimo aktą. Jei nesutinki su sprendimu ir paskirta nuobauda -  kreipkis į teismą. Manoma, kad nagrinėjimas teisme bus naudingas visų pirma pačiam skundžiančiajam.

Trečiadienį Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris pareiškė, kad dėl atsigavusios ekonomikos pasaulis yra pajėgesnis susidoroti su smarkiai augančiomis naftos kainomis. „Dabar ekonomika yra daug pajėgesnė susidoroti su augančiomis naftos kainomis. Centriniai bankai turi daug patirties tvarkantis su tokiais dalykais“, - sakė T. Geithneris. T. Geithneris taip pat pridūrė, kad JAV finansinė sistema dabar yra geresnės formos nei buvo prieš recesiją.

Trečiadienį Olandijos ekonominės politikos tyrimų biuras CPB paskelbė, kad pernai gruodį pasaulio prekybos mastas pirmą kartą pasiekė prieškrizinį lygį, o iš viso per 2010-uosius pasaulio prekybos mastas padidėjo rekordiniu 15,1 proc. rodikliu.Šie duomenys yra dar vienas įrodymas, kad pasaulio ekonomika atsigauna. 2009-aisiais pasaulio prekybos mastas susitraukė 13 proc. Pasaulio prekybos masto padidėjimas tarp šalių buvo labai nelygus.

2010 metais Kinija aplenkė Japoniją , bendrąjį vidaus produktą tapusi ekonomiškai stipriausia valstybe pasaulyje. Dabar su Kinija varžosi tik Jungtinės valstijos, tačiau tai gali būti tik vienerių metų klausimas, kol ši šalis atsidurs pirmaujančiose pozicijose. Pigus darbas ir „tu gali“ principas, iš žemdirbių visuomenės, pavertė Kiniją „pasaulio fabriku“. Čia gaminama viskas - nuo automobilių ir žaislų iki delikačių iPhone, Motorola Xoom tablet ir kt., elektronikos prietaisų.

Pernai paskutinį metų ketvirtį jau stebėjome pirmuosius vidaus vartojimo atsigavimo požymius, kai ir mažmeninės prekybos apyvarta per metus išaugo apie 8,5 procento. Tačiau metinis namų ūkių vartojimo pokytis tebebuvo neigiamas. Šiemet jau išvysime nedidelį augimą, kuris, kaip prognozuojame, sieks ne mažiau kaip 1 procentą.

Arabų pasaulyje siaučiant demokratiniams protestams, Baltarusijoje reikalai pakrypo į dar blogesnę pusę. Ypač po to, kai šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka numalšino porinkimines demonstracijas ir įkalino septynis iš devynių buvusių kandidatų į prezidento postą.