ekonomika

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ padidino Estijos skolinimosi reitingo perspektyvą nuo stabilios iki teigiamos ir patvirtino A reitingą. Perspektyvos padidinimas reiškia didesnę tikimybę, kad ateityje reitingas bus didinamas. Agentūros teigimu, Estijos eksporto ir ekonomikos atsigavimas buvo įspūdingas. Tai rodo, kad šalis yra konkurencinga.

Jungtinės Karalystės iždo kancleris George'as Osborne'as gali lengviau atsipūsti – ketvirtadienį paskelbti duomenys rodo, jog mažmeninės prekybos ir automobilių gamybos apimtys auga, o valstybės skolinimasis mažėja, skelbia „The Daily Mail“. Mažmeninės prekybos mastai kovo mėnesį netikėtai išaugo 0,2 proc., paneigdami ekspertų prognozę apie 0,5 proc. nuosmukį. Automobilių pramonė praėjusį mėnesį taip pat galėjo džiaugtis augimu: pro gamyklų vartus išriedėjo 135,052 tūkst.

Turtingesni turi mokėti daugiau. Reikia apmokestinti nekilnojamąjį turtą, įvesti automobilių mokestį - tokius ir panašius siūlymus dabar svarsto ne tik politikai, bet ir didžioji dalis visuomenės. Socialdemokratai, pasiūlę įvesti progresinius mokesčius, sulaukia gana nemažai pritarimo iš vargingesniųjų bei karčių kritikos strėlių iš gausiau uždirbančiųjų.

Rusija turi tapti viena iš penkių didžiausių pasaulio ekonomikų per ateinančius 10 m., kad išvengtų kišimosi į jos vidinius reikalus. Tai pareiškė šalies premjeras Vladimiras Putinas, trečiadienį Valstybės Dūmoje pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, praneša „Ria Novosti“. „Būkime atviri – šiuolaikinaime pasaulyje visada bus kažkas, kas norės ateiti ir patarti, kur link turi judėti, kokią politiką vykdyti ir kokį kelią pasirinkti savo šaliai, jei esi silpnas“, – kalbėjo V. Putinas.

Stipriai pasaulinės finansų krizės paveiktos Rytų Europos ekonomikos šiemet ir kitąmet atsigaus, teigiama antradienį paskelbtoje Pasaulio banko tyrimo ataskaitoje.„Rytų Europos ekonomikų atsigavimo tempas 2011 ir 2012 metais paspartės“, - teigiama Pasaulio banko tyrimo ataskaitoje. Slovakijos ir Lenkijos ekonomikos išliks stiprios dėl mažo ikikrizinio disbalanso, Europos Sąjungos (ES) lėšų ir, kaip Lenkijos atveju, solidaus vartojimo.

Autoritarizmo salelę Lietuvos pašonėje sukrėtė ne tik teroro išpuolis, bet ir išlaidavimo sukelta valiutų krizė. Ar Baltarusija atsilaikys? Baltarusijos ekonomika, jau ir taip paskendusi sovietinėje pelkėje, vis grimzta. Jei valdžia nepriims tinkamų sprendimų, kovą prasidėjusi šalies valiutos krizė, kuri jau nuvedė į aklavietę privatųjį sektorių, ją dar labiau priartins prie finansų žlugimo.

Baltijos šalių įsigijimų ir susijungimų rinka, kaip ir viso Centinės ir Rytų Europos regiono, sparčiai atsigauna – sandorių vertė jau praėjusias metais regione padvigubėjo ir pasiekė 87 mlrd. eurų nuo prieš metus buvusių 40 mlrd. eurų, teigia Baltijos ir Šiaurės šalyse veikiantis investicinis bankas „Evli“. Daugėja ne tik pačių sandorių, bet ir sparčiai kyla įsigyjamų įmonių vertė.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas vis dar stiprus – geresni nei vidutiniai pagrindiniai makroekonominiai rodikliai akcijų rinkas aukštyn kels dar artimiausius 6-9 mėnesius, teigia Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančio investicinio banko „Evli“ analitikai. Pasaulinį ekonomikos augimą šiuo metu labiausiai skatina gerėjanti padėtis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) darbo rinkoje, stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje, augančios įmonių investicijos ir bankų palaikomas geras likvidumas rinkose.

Ekonominio augimo vaisiai nėra tolygiai paskirstomi tarp dirbančiųjų, o pastaroji krizė dar labiau pagilino prarają tarp turtuolių ir vargšų. Juk nenormalu, kai pusę pasaulio turto valdo daugiau negu 1000 žmonių, o likusiems 7 milijardams lieka pasidalinti kitą pusę. Net nepadoru, kad pasaulyje vienas individas uždirba milijoną kartų daugiau nei kitas jo tėvynainis. Lietuvoje šis skirtumas kur kas kuklesnis – tik 224 kartai, tačiau ir tai yra nenormalu.

Rusijai nestinga ryžto imtis priemonių šalies ekonomikos modernizacijai ir užsienio investuotojų vilionėms. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė keletą svarbių iniciatyvų investicijų klimatui pagerinti – steigti regioninį įgaliotųjų investicijų ombudsmenų tinklą ir išplėsti smulkiųjų akcininkų teises. Svarbiausia – modernizacija Pagrindines investicijų klimato gerinimo kliūtis D. Medvedevas nurodė korupciją ir biurokratiją.

Taip susitikime-diskusijoje „Ką Lisabonos sutartis reiškia ES piliečiui“, vykusioje Alytaus rajono viešojoje bibliotekoje, kalbėjo žodžio kišenėje neieškanti, taiklias kritikos strėles į Vyriausybės ekonominę politiką laidanti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės katedros docentė daktarė Aušra Maldeikienė. Gyventojus į susitikimą pakvietė Alytaus Europos informacijos centras – Europe Direct.

Bedarbių skaičius Ispanijoje netrukus gali viršyti rekordinius 5 mln., šeštadienį paskelbtame interviu įspėja ministras. „Tai, ar viršysime 5 mln. nedarbą, priklausys nuo aktyviosios visuomenės dalies“, – verslo dienraščiui „El Economista“ teigė darbo ministras Valeriano Gomezas. „Reikia pasakyti, kad krizės metu darbo jėga buvo labai nepastovi“, – pridūrė jis.

Milijardierių skaičius Rusijoje per metus beveik padvigubėjo, penktadienį skelbia rusiškoji žurnalo „Forbes“ versija. Šiuo metu 1 mlrd. dolerių ar didesniu turtu gali pasigirti 101 Rusijos verslininkas. Pernai tokių suskaičiuota 62, o 2008 metais – 110. Šimto pačių turtingiausiųjų bendra turto vertė siekia 432 mlrd. dolerių ir lyginant su praėjusiais metais (297 mlrd.

Dėl sunkios ekonominės padėties daliai ūkininkų neišgalinčių atsiskaityti už techniką, trąšas, bankų paskolas, gręsia bankrotas. Lietuvoje dar tik svarstomas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, tačiau ūkininkai ir Žemės ūkio rūmai tvirtina, kad jame numatyta bankroto procedūra ūkininkams netinka, nes žemės ūkis – specifinė šaka. Kol kas antstoliai fermose ar ūkininkų laukuose – dar reti svečiai. Tačiau po pernykščių permainingų metų jų turto areštų, pasak ekspertų, padaugėjo.

Lietuviai nusitaikė į elektrinių automobilių rinką užsienyje, o kitą savaitę Kaune atsiras ir pirmoji lietuvių sukurta elektromobilių įkrovimo stotelė. Iš pradžių sukūrę elektrinį motorolerį, o dabar įprastą automobilį elektriniu pavertę kauniečiai sako, kad jį vairuoti daug maloniau. Tik esą reikia būti atidžiam – itin tyliai važiuojančio elektrinio automobilio pėstieji dažnai negirdi. Tokie automobiliai saug o ne tik gamtą, bet ir vairuotojo kišenę.

Jeigu patikėtume premjero A.Kubiliaus žodžiais, praėjusiais metais Lietuva ėjo tik nesibaigiančių ekonominių ir socialinių laimėjimų keliu. Tokią išvadą primygtinai perša 52 puslapių Vyriausybės veiklos 2010 metų ataskaita. Pernai Vyriausybė savo prioritetais laikė nedarbo mažinimą, ekonomikos skatinimą, energetinės nepriklausomybės siekį, kovą su korupcija, sveikatos, socialinės ir švietimo sričių reformavimą. Ataskaita skelbia, kad visi rodikliai pasiekti ar pasiekti bent iš dalies.

Didžiausių pasaulyje besivystančių pasaulio ekonomikų Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos (BRIC) viršūnių susitikimo metu šalių vadovai ragino suteikti joms daugiau įtakos, įskaitant greitą Rusijos priėmimą į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), praneša BBC. Pietų Afrika pirmą kartą dalyvavo grupės susitikime.

Pastangos įsivesti eurą tokiose valstybėse kaip Estija ar Lietuva atneša šalių ekonomikai daugiau naudos nei pats bendros valiutos įsivedimo faktas. Taip mano žinomas SEB banko Estijoje vyriausiasis ekonomistas, buvęs šios šalies premjero patarėjas ekonomikos klausimais Hardo Pajula. Jo teigimu, euro įsivedimas tokiose mažose rinkose kaip Baltijos šalys yra neišvengiamas, tačiau jis atlieka labai svarbią funkciją – sutelkia politines jėgas ir vienija jas bendram ekonominiam tikslui.

Iš trijų Baltijos šalių Lietuvos verslo atstovai optimistiškiausiai vertina šalies ekonomines perspektyvas ir savo verslo plėtrą. Tai parodė tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ atliktas tyrimas „Ekonomikos pulsas 2011“. Ekonomikos prognozės Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų respondentų (63 proc.) Lietuvoje  šiemet prognozuoja  4-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.

Lietuvos vartotojų nuotaikos 2011 metų pavasarį ir toliau gerėjo – rodo Vartotojų nuotaikos indeksas (VNI). VNI matuoja vartotojų gyvenimo kokybės, materialinės padėties bei vartojimo pokyčius. Šis indeksas atskleidžia ne tik kaip pasikeitė vartotojų padėtis, elgsena, bet ir kokie jų ateities lūkesčiai. 2009 m. gegužės mėn. vartotojų nuotaikos indeksas buvo neigiamas ir siekė –27 proc. Tai reiškia, kad tuo metu 27 proc. buvo daugiau neigiamai nei teigiamai nusiteikusių žmonių. Birželio mėn.

Islandija, kuri buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto slenksčio, o pernai pavasarį nukentėjo dar ir nuo Eyjafo ugnikalnio išsiveržimo, Europai pateikė naują akibrokštą. Visuotiniame referendume jos rinkėjai pasakė „ne“ Altingo (parlamento) pakartotiniam sprendimui atiduoti skolas Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams. Į ES pretenduojanti šalis atsidūrė labai nepatogioje padėtyje.

Šalies ekonomika atsigauna sparčiau nei numatyta ir didelė tikimybė, kad reikšmingas augimas šiais metais tęsis. Esant tokioms tendencijoms, prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika augs nuo 3,6 iki 3,9–4,2 proc. Tai, pasak Violetos Klyvienės, Danske banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims, daugiau nei Latvijos ekonomika, kuriai prognozuojamas 3,2 proc. augimas, tačiau mažiau nei Estija, kuri augs 5,0-5,1 proc.

Vienas mano pažįstamas, kažkada dirbęs dar LTSR Plano komitete, išdėstė savitą požiūrį į sovietmečio vadybą. Anot jo, visi svarbiausi reikalai būdavo sprendžiami pirtyse po medžioklių. Įkaušę vietinės nomenklatūros atstovai aptardavo kadrų klausimus, iššniukštinėdavo, kas ką mano dėl kokio nors nurodymo iš Maskvos, susimirksėdavo dėl bendros pozicijos. Sovietinė Lietuva – tai girtų žmonių darbas, apibendrino mano draugas.

Skolose skęstančios Europos niekas taupyti nepriverčia, o štai panašioje situacijoje atsidūrusi socialistinė Kuba, atrodo, greitai paseks Kinijos ekonomikos pavyzdžiu. Kubos sostinės Havanos gatvių vaizdas neįprastai keičiasi – čia kaip grybai po lietaus dygsta smulkieji verslai. Ne, tai ne nelegali prekyba, o didžiųjų Kubos ekonomikos reformų pradžia ir pirmasis sovietinio stiliaus ekonomikos ,,krestelėjimas" nuo praėjusio amžiaus vidurio.

Atrodo, kad skeptiškai nusiteikę islandai laimės“, – pareiškė šalies ministrė pirmininkė Johanna Sigurdardottir. 2008 metų spalio 7 dieną Islandijos valdžia buvo priversta perimti savo kontrolėn banką „Landsbanki“, kuriam grėsė bankrotas. Taip Reikjavikui perėjo šios kompanijos padalinio „Icesave“, vykdžiusio operacijas pasaulio rinkoje, įsipareigojimai. Britų ir olandų investuotojai tuomet neteko apie 4 milijardus eurų. „Islandijos žmonės pateko į labai bjaurią situaciją.

Penktadienį Japonijos vyriausybės atstovai teigė, kad po šalį nuniokojusių stichinių nelaimių jos ekonomikos padėtis yra sunki. Kol Japonija bando susidoroti su žemės drebėjimo ir cunamio padariniais, ji patiria didelį kitų šalių spaudimą. Kinija išreiškė susirūpinimą dėl radioaktyvaus vandens išleidimo į vandenyną.

Kelininkai atsargiai vertina Susisiekimo ministerijos ketinimus centralizuoti regioninių kelių priežiūrą, jų turtą ir valdymą perduodant Automobilių kelių direkcijai. Ši iki rudens turi parengti siūlymus, kaip ūkiškiausiai tvarkyti visą kelių priežiūros sistemą, praneša LTV „Panorama“. Susisiekimo ministerija vėl judina prieš metus nemažą pasipriešinimą sukėlusią kelių priežiūros sistemos reformą.

Penktadienį Japonijos vyriausybės atstovai teigė, kad po šalį nuniokojusių stichinių nelaimių jos ekonomikos padėtis yra sunki. Kol Japonija bando susidoroti su žemės drebėjimo ir cunamio padariniais, ji patiria didelį kitų šalių spaudimą. Kinija išreiškė susirūpinimą dėl radioaktyvaus vandens išleidimo į vandenyną.

Portugalija jau skambina pavojaus varpais ir prašo pasaulio padėti. Ekonominė krizė – kurią daugelis ekspertų jau spėjo „nurašyti“ – atrodo nė neketina trauktis. Juo labiau krizė neketina trauktis Lietuvoje. Impotentiška Andriaus Kubiliaus politika negali padėti išlipti iš duobės.

Užvirusiuose debatuose dėl nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių minimas siekis mažinti socialinę atskirtį ir sustiprinti viduriniąją klasę, tačiau kokie Lietuvos gyventojai galėtų būti laikomi viduriniąja klase, ypač po šalį sudrebinusio ekonominio nuosmukio, lieka neaišku. Ekonomistai šiuos gyventojus yra linkę įvardinti kaip 2–3 tūkst. litų darbo užmokestį gaunančius išsilavinusius specialistus, kurių Lietuvoje yra gana nedaug, o jų skaičius augant emigracijai nuosekliai mažėja.

Šalies politinių sluoksnių, verslo atstovų, kai kurių ekonomistų pastaruoju metu nuolat girdimi entuziastingi pareiškimai apie finansinio nuosmukio pabaigą greičiausia gali reikšti tik gyventojų lūkesčių, optimizmo bei vidaus vartojimo skatinimą, kadangi realios krizės priežastys niekur nedingo, su jomis nekovojama, o tik stengiamasi užgožti realią situaciją, mano kai kurie analitikai.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija. Augančios kainos skatins būti racionalesniais Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.

Apie ekonominės krizės pabaigą kalbantys šalies vadovai nemeluoja, bet ir nepasako visos tiesos. Sudurti galams Lietuvoje reikia uždirbti 1400–1500 litų, atskaičius mokesčius, tačiau net 48 proc. žmonių verčiasi iš mažiau nei 1000 litų atlyginimo. Sumokėjo varguoliai „Kai ekonomistai profesionaliai kalba apie krizės pabaigą, jie praneša labai paprastą žinią: mažų mažiausiai jau pusmetį ekonomika auga.

Lietuva pamažu netenka „pigios“ kaimynės. Tarptautinis valiutos fondas vos prieš porą savaičių pasiūlė nuvertinti Baltarusijos rublį, ir to užteko, kad visos kainos pradėtų šokti pasiutpolkę. Baltarusijos valdžia pradėjo „parengiamuosius darbus“. Kovo pabaigoje atgimęs Rusijos laisvos minties dienraštis „Moskovskije novosti“ publikuoja reportažą iš Baltarusijos, kurį sutrumpintą čia pateikiame. Pensininkei iš Bobruisko Galinai Sergejevnai štai jau penktas rytas prasideda parduotuvėje.

Socialinių mokslų daktarė Aušra Maldeikienė gražių ir raminančių kalbų nesako. Jeigu gyvenimas šalyje ne gerėja, ekonomistė taip ir sako: yra blogai. Europos informacijos centro kvietimu į Panevėžį atvykusi socialinių mokslų daktarė Aušra Maldeikienė beveik du šimtus panevėžiečių įtikinėjo, kad atkurti ekonomiką įmanoma.

Darbas Lietuvoje neprilygsta darbui tarptautinėje kompanijoje, įsitikinęs didžiausioje pasaulyje alaus gamintojoje ,,Anheuser–Busch InBev“ dirbantis lietuvis Rolandas Rupšys. Daugiau nei 2,5 metų alaus gamintojos vidaus audito skyriui Centrinėje ir Rytų Europoje vadovaujantis R. Rupšys teigia matantis daugybę skirtumų tarp karjeros Lietuvoje ir svetur. Interviu savaitraščiui ,,Ekonomika.

Praėjusių metų pabaigos BVP duomenys bylojo apie įsibėgėjantį ekonomikos atsigavimą visose trijose Baltijos valstybėse. Silpniausia šiuo požiūriu išliko Latvija, kurios BVP per 2010 metus sumažėjo dar 0,3 proc. Lietuvos ir Estijos ekonomikos sugebėjo ūgtelėti atitinkamai po 1,3 proc. ir 3,1 proc. Žvelgiant iš šiandienos pozicijos, Baltijos šalių ekonomikos praeitais metais sugebėjo atsitiesti sparčiau nei, ekonomistai prognozavo 2010 metų pradžioje.

Japonijos vyriausybė ketina paprašyti šalies kompanijų valanda anksčiau pradėti šią vasarą darbo dieną, kad būtų sutaupyta elektros energijos. Tokioms priemonėms ryžtasi norint padengti dalį nuostolių, kurių šalies ekonomika patyrė dėl kovo 11 d. stichinių nelaimių.

Vyriausybėje tęsiasi mūšiai aiškinantis, kiek valstybės valdomos įmonės turėtų uždirbti pinigų pagrindiniam jų akcininkui – Lietuvos žmonėms. Premjero Andriaus Kubiliaus netenkina kai kurių ministerijų valdomų įmonių pasiūlymai šiemet akcininkams garantuoti labai nedidelę grąžą, praneša LTV naujienų tarnyba. Įmonių motyvas – profsąjungų pasipriešinimas mažinamoms algoms, nenoras atleidinėti žmonių, išaugusiomis žaliavų ir kuro sąnaudomis.

Žmonių aukos ir materialinių vertybių nuostoliai po žemės drebėjimo ir cunamio Japonijoje nesuvokiami. Neįmanoma tiksliai įvertinti padarytą žalą, bet galima bandyti įvertinti potencialius šios nelaimės padarinius likusiai Azijos daliai ir kitiems pagrindiniams pasaulio ūkiams.

Ministrų kabinetas patvirtino 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje liaupsinami sprendimai, padėję šalies ūkiui ir gyventojams įveikti ekonominį nuosmukį. Šią ataskaitą Vyriausybė teiks tvirtinti Seimui. „Respublika“ pateikia kai kuriuos abejonių keliančius nuopelnus iš juodraštinio ataskaitos varianto.

Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia. Mūsų, lietuvių yra daugiausiai. Kitataučių valstybėje mažiausiai. Estų kaimynė Suomija – sudėtingo likimo, bet jau turtinga valstybė. Estai moka pasigirti savo pasiekimais. O Latvija yra regiono centre. Tokie kiekvienos šalies privalumai. Tiesa, ar tai, kad mažai kitataučių yra privalumas – ginčytina. Kultūrų įvairovė yra vienas iš ekonominės sėkmės veiksnių. Manau, kad jei pas mus žydų būtų tiek kiek prieš karą, tai mes gyventume geriau.

Socialdemokratai A. Butkevičius, B. Bradauskas , J. Olekas, A. Sysas, ir B. Vėsaitė įregistravo įstatyto projektą  dėl gyventojų pajamų  mokesčio pakeitimo.  Siūlo asmenims, kurių metinės pajamos iki 48 tūkst. litų palikti esamą 15 proc. tarifą, o pajamų dalį, viršijančią 48  tūkst. litų, bet neviršijančią  120 tūkst. litų apmokestinti  33 proc. tarifu, o pajamų dalį, viršijančią 120 tūkst. litų – 40 proc. tarifu.

Penktadienį Rusijos statistikos tarnybos vadovas Aleksejus Surinovas pareiškė, kad šešėlinė ekonomika sudaro 16 proc. šalies bendro vidaus produkto (BVP), informuoja „RIA Novosti“. „Šešėlinė ekonomika šiuo metu sudaro maždaug 16 proc. BVP. Į šį rodiklį neįtraukiama nelegali veikla - prostitucija, pornografija, prekyba narkotikais ir piratinėmis prekėmis“, - sakė A. Surinovas.

Vakar baigėsi krizė. Gerąją naujieną paskelbė Premjeras ir Prezidentė – kur dėsies, reikia tikėti, nors savo kailiu Lietuvos gyventojai to nepajuto. Darbo biržos giriasi mažesniu įregistruotų bedarbių skaičiumi, nors šis demonstruoja ne tikrąją padėtį, bet sugebėjimą dirbtinai mažinti nedarbo rodiklius. Galima sutikti, kad eksportas auga, tačiau paanalizavę eksporto struktūrą džiaugsimės mažiau. Didžiausią eksporto dalį sudarė rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių (40,7 proc.

Ministrų kabinetas savo pasitarime pritarė 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitai. Tačiau vargu ar ją išdrįs palaiminti Seimas, nes dokumente yra ir visiškai tikrovės neatitinkančių teiginių, ir svetimų nuopelnų pasisavinimo, ir gyrimosi darbais, dėl kurių reikėtų gėdytis. „Mažino“ nedarbą Vyriausybė labai patenkinta savo pernykšte veikla, todėl pritarė jos ataskaitai, surašytai net 105 lapuose. „Vakaro žinios“ skaitytojų teismui pateikia įdomesnius teiginius iš šio dokumento.

Dokumentų klastojimas laikomas nusikaltimu, o netvarkingas net nedidelės buhalterijos tvarkymas taip pat įvertintas atitinkamų kodeksų straipsniais. Bet yra kategorija dokumentų, kur leidžiama „netyčia klysti“. Tai įstatymai. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas atkeliavo į priėmimo stadiją ir paslaptingu būdu „techniškai pasikoregavo“. Viso labo – trimis žodelyčiais, kurie atskirai paimti nieko nereiškia: vietoj iki atsirado ne mažiau kaip iki.

„Lietuvos ekonomika – trapi ir isteriška“, – tvirtino nepriklausoma ekonomistė Aušra Maldeikienė, praėjusią savaitę Šiaulių Europos centro kvietimu skaičiusi paskaitą Šiauliuose, lygindama dvi ekonomikas – lietuviškąją ir europietišką.

Krizė baigėsi, tačiau skirtingos verslo bei visuomenės grupės tai jaučia nevienodai. Pristatydamas SEB banko parengtą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą, šio banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad eksporto rinka atsigavo dar praėjusiais metais, vidaus rinkos versle taip pat artimiausiu metu galima tikėtis apyvartų augimo, tačiau žmonių namų ūkių krizei vargu, ar jau atėjo pabaiga.