ekonomika

Nuvertėję pinigai ir beprotiška infliacija skaudžiausiai smogė nedideles pajamas gaunantiems baltarusiams. O kai kuriose degalinėse jau trūksta kuro. Baltarusijos ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad kreditai iš Tarptautinio valiutos fondo ar Maskvos šalies ekonomiką stabilizuotų tik laikinai, o po pusmečio padėtis tik blogės, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kasdien kylant kainoms, Baltarusijos vyriausybė tegali padėti vienu būdu: iki liepos įšaldytos socialiai jautrių prekių – cukra...

Lietuviškų braškių sezonas šiemet itin vėlyvas. Dėl vėsaus pavasario uogos ant prekystalių pasirodė trimis savaitėmis vėliau nei pernai. Tiesa, kol kas jos brangios. Bet augintojai sako, kad pirkėjų nestinga, nes braškynų Lietuvoje šiemet mažiau nei pernai, o dalis žmonių laukė būtent lietuviškų uogų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pirmąsias braškes augintojai pradėjo skinti šią savaitę, tačiau tik augančias šiltnamiuose.

Britų banko „Royal Banko of Scotland“ analitikai teigia, kad 3,3 proc. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio prognozė šiems metams ir 4 proc. 2012-iems yra pernelyg optimistiška, nes Vakarų Europos plėtra lėtėja ir bankai griežtina skolinimo sąlygas.

Lietuvos banko parengtame atsakingo skolinimo gairių projekte siūlymas riboti išduodamos paskolos ir užstatomo turto santykį iki 85 proc. neprasilenkia su daugumoje pasaulio šalių taikoma praktika. Sveikintini ir ketinimai dar labiau riboti skolinimą ne nacionaline valiuta bei griežtinti skolinimo sąlygas įsigyjant nebe pirmąjį būstą. Tačiau šios gairės gali nepasiekti keliamų tikslų, jei jos liks tik rekomendacinio pobūdžio.

Danija, Suomija, Vokietija ir Švedija pirmavo pagal inovacijas, o labiausiai atsiliko Centrinės ir Rytų Europos valstybės. Lietuva atsidūrė pačioje uodegoje. 2010 metais Europos Sąjunga (ES) įsteigė Inovacijų sąjungą, ekonominę politiką, kurios tikslas – skatinti pasaulinio lygio mokslinės bazės kūrimą.

Danijoje prasidėjo recesija, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja du mėnesius iš eilės, teigiama Danijos statistikos tarnybos tinklalapyje. Pirmąjį 2011 m. ketvirtį Danijos BVP susitraukė 0,5 proc., o paskutinį 2010 m. ketvirtį nusmuko 0,2 procento. Gegužės 30 d. Danijos finansų ministerija paskelbė ataskaitą apie valstybės biudžeto būklę. Savo apžvalgoje šalies finansų ministerija, atvirkščiai, pagerino šalies BVP augimo prognozę 2011 metais nuo 1,7 iki 1,9 proc.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareikalavo šalį „pastatyti ant karinių bėgių“, praneša Rusijos verslo portalas Kommersant.ru. Pasitarime, skirtame Baltarusijos ekonomikos krizei, jis pareiškė, kad krizę sukėlė išoriniai veiksniai, pirmiausia „nesuvaldomos“ užsienio (tarp jų ir Rusijos) masinės informacinės priemonės, ir faktiškai pareikalavo išvyti užsienio žurnalistus iš šalies.

Balandžio mėnesį keturi iš dešimties – 42 proc. – Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad per ateinančius 12 mėnesių ekonominė padėtis Lietuvoje nepasikeis. Kad ji per tą laiką pablogės nurodė beveik trys iš dešimties – 28 proc. – viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Ketvirtadalis – 24 proc. – respondentų tikisi ekonomikos pagerėjimo, o 6 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Prieš kelias dienas aptikau žinią apie nebūdingą Kinijos valdžios žingsnį. Buvo pripažintos Trijų tarpeklių elektrinės statybos klaidos. Iškart prisiminiau nuostabų Jia Zhang-ke filmą apie miestą, kuris buvo užlietas, pastačius Trijų tarpeklių užtvanką. Prisiminiau ir Kinijos susinaikinimo ciklus, dėl kurių šalyje labai sumažėja gyventojų.

Atėjęs į valdžią Baltarusijoje 1994 metais, Aleksandras Lukašenka „socialinį stabilumą“ padarė vizitine savo režimo kortele. Nuo 1996 metų, kai išryškėjo ir pradėjo gilėti autoritarinės valdymo tendencijos, jis šalies visuomenei pasiūlė labai paprastą sandorį – sąlyginę buities gerovę mainais už laisvės suvaržymą, demokratinių procedūrų naikinimą bei neribotą savo valdžios stiprinimą.

Per pastaruosius 20 metų internetas dramatiškai pakeitė verslo aplinką. Grupė JAV mokslininkų atliko tyrimus, bandydami nustatyti interneto sukuriamą ekonominę vertę. Jų paskaičiavimais –ji didesnė už Kanados ir Ispanijos ekonomikas, rašo cnnmoney.com „McKinsey Global Institute“  trečiadienį paskelbė atlikto tyrimo rezultatus, kuriuose teigiama, kad 13 didžiausių pasaulio valstybių internetas sukuria 3,4 proc. ekonominio jų pajėgumo.

Didžiausia valstybės bėda, dėl kurios niekaip neatsigauna ekonomika, pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininko Roberto Dargis, – nesirūpinimas  kasdieniu žmonių gyvenimu. Trys sritys, kurioms derėtų skirti daugiausia dėmesio, kad šalies ekonomika atsigautų, tai energetika, užsienio investicijų pritraukimas ir biurokratijos aparato darbas.

Balandžio mėnesį, pirmą kartą per pastaruosius trejus su puse metų, mažiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų buvo tos nuomonės, kad šalies ekonominė padėtis blogėja. Nuo 2007 metų rugsėjo dauguma viešosios nuomonės apklausų dalyvių ją nuolat vertindavo kaip blogą. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 21–30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, šių metų balandį 45 proc.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įsitikinęs, kad šalis pajėgs įveikti ekonominę krizę. Apie tai, kaip praneša agentūra BELTA, Baltarusijos valstybės vadovas pareiškė Astanoje per susitikimą su Euroazijos nacionalinio L. N. Gumiliovo universiteto dėstytojais ir studentais, praneša „RIA Novosti“. Nuo kovo pradžios Baltarusijos ekonomika patyrė krizę - gyventojai masiškai supirkinėjo valiutą, prekes. Pirmadienį Baltarusijos nacionalinis bankas 56 proc.

Krizės buvo ir bus, tačiau svarbu imtis prevencinių priemonių ir padidinti ekonomikų atsparumą sugebant išvengti blogiausio pasikartojus naujai krizei – tai buvo pagrindinė šių metų Europos ekonomikos forumo Briuselyje žinia. Į kasmetinį forumą susirinkę apie pusę tūkstančio verslo, akademinės bendruomenės ir valdžios atstovų iš visos Europos Sąjungos diskutavo apie visą pasaulį sukrėtusią ir, akivaizdu, kad vis dar nepasibaigusią ekonomikos krizę bei sugebėjimą atgauti jėgas.

Specialistai parengė metodiką, kaip per šimtmetį dėl klimato kaitos pasikeis Panevėžio rajonas ir ūkininkų veikla. Šias rekomendacijas Panevėžio rajonas turės pirmasis šalyje, jomis galės naudotis ir kitos savivaldybės, praneša LTV „Panorama“. Ūkininkai sako jau seniai jaučiantys klimato pokyčius – dėl pastarųjų dviejų ekstremalių žiemų nukentėjo derlius. „Besniegės tos žiemos, iš pradžių sniego būna, paskui nuleidžia.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos žemes ūkis patyrė be galo daug virsmų, praradimų bei atradimų. Dabartinę jo būklę galima vertinti labai kontraversiškai, tačiau tikriausiai visi sutiks, kad būtina daryti viską, jog ateityje žemdirbystės padėtis būtų daug geresnė, nei esanti šiuo metu – kad ir kaip sparčiai judėtume žinių visuomenės ar inovatyvių technologijų link, žemes ūkis buvo, yra ir dar ilgai bus Lietuvos ekonomikos pagrindas.

Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Policijos departamento pareigūnai kontrabandos sulaikė net 50 proc. daugiau nei pernai, kontrabandos problemos būtų gerokai mažesnės, jei pavyktų sureguliuoti akcizų skirtumus. „Didžiausias spaudimas pasienyje kyla dėl taikomos skirtingos akcizų politikos. ES taiko aukštų akcizų politiką, dėl šios priežasties Rusijoje cigaretės kainuoja 6 kartus, Baltarusijoje – 10 kartų pigiau.

Lietuvos ekonomikos augimo prognozės Europos Sąjungoje (ES) atrodo geriausiai - Lietuvai prognozuojamas didžiausiais augimas bendrijoje, ketvirtadienį pareiškė Lietuvoje viešintis Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu. Pasak eurokomisaro, ES ekonomika atsigauna. Europos Komisija prognozuoja 1,75 proc. ES ekonomikos augimą šiais metais ir 2 proc. kitais.

Japonijos ekonomika, trečia pagal dydį pasaulyje, per pirmus tris šių metų mėnesius smarkiai susitraukė dėl kovą įvykusio žemės drebėjimo ir po jo praūžusio cunamio padarinių, praneša BBC. Japonijos vyriausybės duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas per pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 0,9 proc. Tai reiškia, kad, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Japonijos ekonomika sumažėjo 3,7 proc., o daugelis analitikų tikėjosi, kad metinis rodiklis sieks apie 2 proc.

Europos centrinio banko (ECB) atstovai atmeta Graikijos skolos restruktūrizavimo galimybę, o tai prieštarauja politikų pasiūlymams dėl šalies įsiskolinimų krizės sprendimo. Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai šią savaitę pirmą kartą svarstė galimybę pratęsti Graikijos skolos apmokėjimo laikotarpį, nes šaliai sunkiai sekasi įgyvendinti praeitais metais jai suteikto finansinės paramos paketo sąlygas.

Klestint tarptautinei prekybai, pasaulio ekonomikos atsigavimo nesustabdė nei kylančios maisto kainos, euro zonos valstybių finansinės problemos, nei gamtos katastrofos Japonijoje. Tačiau ekspertai perspėja, kad pasaulio ekonomika dar nėra visiškai išsigydžiusi praūžusios krizės žaizdų ir tebeguli ligos patale. Anot „Nordea Bank Lietuva“ vyr.

Degalų kainos Baltijos šalyse jau pasiekė lubas, duodamas interviu laikraščiui „Dienas Bizness“ teigė „Neste Oil“ viceprezidentas Panu Kopra. „Degalų vartojimas mažėja. Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje pasiekėme degalų priimtinų kainų limitą. Žmonės Lietuvoje ėmė naudoti suskystintas propano dujas, nes jos pigesnės“, – teigė P. Kopra. Anot jo, dėl aukštų naftos kainų šių metų pradžioje degalų vartojimas sumažėjo visose trijose Baltijos šalyse.

Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrai pritarė sprendimui skirti Portugalijai 78 mlrd. eurų (269 mlrd. Lt) paramą, praneša BBC. Du trečdalius šios sumos (52 mlrd. eurų (179,5 mlrd. Lt)) skirs ES, o vieną trečdalį (26 mlrd. eurų (89,5 mlrd. Lt) - Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Anksčiau Portugalijos finansų ministras Fernando Teixeira dos Santos skelbė, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 2 proc.

Socialinės problemos Lietuvoje, atrodo, jau pasiekė tą ribą, kurioje drąsiai galima taikyti istorinę frazę, kad viršūnės nebegali valdyti, o apačios nebenori gyventi kaip anksčiau. Ta kritinė riba, aišku, puikiai atsispindi statistikos rodikliuose.

Gyvename nuostabų laiką – tylų, gana ramų ir kartu absurdišką. Daug kuo primena sovietmetį – giliausią jo sąstingį. Ir beviltiškumo jausmas panašus – nematyti jokių prošvaisčių. Jei ne atviras vožtuvas į Europą, per kurį kasmet išsiveržia dešimtys tūkstančių emigrantų, padėtis šalyje būtų daug kritiškesnė nei sovietmečiu. Bet vožtuvas atviras, garas veržiasi, ir sistema sėkmingai atsikrato nereikalingų žmonių. O likusios Lietuvos idilė paremta tik kasmet Vyriausybės pasiskolinamais 7-8 mlrd.

Didžiąją laiko dalį skiriant veiklai Europos Parlamente, neretai tenka daugiausiai iš  žiniasklaidos susidaryti nuomonę apie nūdienos aktualijas. Reikia pripažinti, kad dabartinės vyriausybės pozicija viešojoje erdvėje yra tvirta: ekonomika atsigauna, investicijos ateina, sunkumai praeina – į tokį teiginį būtų galima sutraukti vyriausybinių žinių srauto turinį.

Turistai dabar negalės apsistoti ir „Pajūrio kempinge“, stacionariuose nameliuose – miestas nutraukė namelių statybos pirkimo procedūrą. Giruliuose, prieš dvejus metus atidarytame „Pajūrio kempinge“ poilsiautojai gali apsistoti tik su palapinėmis ir vadinamaisiais Kemeriais, praneša Lietuvos radijas. Vasarą čia jau turėjo stovėti ir 12 stacionarių namelių. Tačiau jų statybos konkurse pasiūlyta kaina buvo daugiau nei dvigubai didesnė už planuotą anksčiau.

Baltarusijos sostinėje Minske padėtis yra įtempta, ypač po daugelio politinių ir ekonominių įvykių. Nors tai ir neįprasta, A. Lukašenkos režimas pajuto spaudimą. Tai ir teroristinis išpuolis balandžio 11-ąją, ir naujos griežtos priemonės siekiant susilpninti opoziciją, 20 proc. pakilusios kainos bei daugiau negu 28 milijardų dolerių užsienio skola.

Krizė Fukušimos atominėje elektrinėje dar kartą visiems parodė, kad išgirtasis branduolinės energetikos amžius yra iliuzija – branduolinė energija nėra nei švari, nei saugi, nei pigi. Branduolinė energija yra grėsminga dėl trijų neišspręstų pavojų: atominių elektrinių saugumo, panaudoto branduolinio kuro ir daugiausia grėsmės keliančio veiksnio – branduolinių ginklų paplitimo. Jos alternatyvos yra techniškai modernesnės ir ekologiškesnės.

Mokesčių politikos ekspertas Danielas Mitchellas, kurio straipsnis apie Baltijos valstybių ekonominio taupymo rezultatus išspausdintas viename įtakingiausių JAV verslo žurnalų „Forbes“, ragina JAV politikus pasimokyti iš Baltijos valstybių patirties, kaip kovoti su rimta ekonomine krize. Anot straipsnio autoriaus, tiek JAV, tiek ir Baltijos valstybėse susiklostė fiskalinės krizės situacija, kurią lėmė nepamatuotas išlaidavimas ir nekilnojamojo turto kainų burbulas.

Šiandien norint atsiskaityti internete tenka tai daryti per tarpininkus, kurie kartais savų pinigų išleisti ten, kur norite, neleidžia. Esame linkę manyti, kad valdome savo darbu uždirbtus ar kitaip sukauptus pinigus ir galime juos išleisti kur ir kada norime. Daugeliu atvejų taip ir būna. Bet pasitaiko situacijų, kai tarpininkai – bankai, kredito kortelių valdytojai – parodo špygą.

Lažybų organizatorių teigimu, šiemet kaip niekad aktyviai lažinamasi dėl „Eurovizijos“ atlikėjų. Sumos siekia ir kelis tūkstančių litų, tačiau dažnas stato už tai, kad Lietuvos atstovė Evelina Sašenko į finalą nepateks, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Vidurdienį lažybų punktuose tuščia, tačiau, kaip teigia darbuotojai, šiemet lažintis, kas nuskins „Eurovizijos“ laurus, panoro beveik 50proc. daugiau žmonių nei prieš pernykštį dainų konkursą.

Jaunam žmogui dažnai sunku apsispręsti renkantis studijų programą, kurią norėtų studijuoti. Dar sunkiau, jei ji susijusi su menu ir kūryba, baiminamasi, jog vėliau bus sudėtinga realizuoti save, rasti darbą. Tačiau yra tokių studijų programų, kuriose dera ir mokslas, ir kūryba.

Per artimiausią dešimtmetį arba net greičiau JAV „nustos buvusios stambiausia pasaulio ekonomika pagal BVP dydį“. Tai pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinio direktoriaus pavaduotojas Džonas Lipskis (John Lipsky) kalbėdamas per JAV-Prancūzijos seminarą Vašingtone. Dž. Lipskis nenurodė, kam JAV galėtų užleisti ekonominio lyderiavimo pasaulyje pozicijas, bet ir be to galima numanyti, kad tai gali būti tik Kinija. Pasak specialisto, toks scenarijus „visiškai tikėtinas“. Dž.

Pietų Ramiajame vandenyne esanti Samoa sala ketina laikrodžius pasukti 24 valandomis į priekį ir taip paskatinti šalies ekonomiką. Šalis ketina pereiti į vakarus nuo Datos keitimosi linijos – sąlyginės Žemės paviršiaus ribus, abipus kurios tuo pačiu metu data skiriasi viena para. Tikimasi, kad šis žingsnis padės pagerinti ekonominius ryšius su Australija ir Naująja Zelandija, praneša BBC. Dabar Samao yra 21 val. vėliau nei Sidnėjuje. Nuo gruodžio 29 dienos ten bus 3 val. anksčiau.

Per artimiausius 5-8 metus Europos ekonomikos laukia nauji sukrėtimai, kurie nustums į šešėlį Didžiąją 30-ųjų metų depresiją, teigia žymus Rusijos ekonomistas, publicistas, TV ir radijo laidų vedėjas Michailas Chazinas. Istorinis kontekstas Dabartinio masto krizės Europoje per pastaruosius 2 tūkstančius metų vyko dukart: IV—VI ir XVI—XVII amžiais. Abu kartus – globalinio ekonominio modelio vystymosi pasikeitimo metu, pabrėžia M. Chazinas.

Rusijos ekonomika tradiciškai lieka priklausoma nuo savo pagrindinio eksportuojamo resurso – naftos – kainų. Dėl tokio ūkio nediversifikuotumo šalis yra kritikuojama nuolatos, nes tai ją daro itin priklausomą nuo svyravimų pasaulio rinkose, rašoma AB banko „Finasta“ apžvalgoje. Pastarojo meto naftos kainų augimas sudarė prielaidas šalies BVP plėtrai. 2010 metais Rusijos BVP didėjo 4,0 proc., 2011 metais analitikai taip pat prognozuoja artimą 4-5 proc. ūkio plėtrą.

Penktadienį po pranešimų apie daugiau nei prognozuota išaugusį JAV užimtumo lygį naftos kaina atsigavo. Padidėjęs užimtumas sumažino nerimą dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo, dėl kurio nafta pastarosiomis dienomis pigo. JAV darbo departamento duomenimis, balandį naujų darbo vietų buvo sukurta daugiau nei tikėtasi - 224 tūkst. Po pranešimų apie daugiau nei tikėtasi išaugusį užimtumo lygį JAV sustiprėjo ir JAV dolerio kursas, o tai apribojo naftos kainų kilimą.

Šalta žiema ne tik išgąsdino didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet įklampino kai kuriuos panevėžiečius į dar gilesnį skolų liūną. Šilumos tiekėjai abejoja, ar pavyks jas visas susigrąžinti iki kito šildymo sezono pradžios. Komunalines paslaugas teikiančios įmonės požymių, kad krizė baigiasi ir gyventojų kišenės pilnėja, nemato. Mat gyventojų skolos joms ne tik nemažėja, bet ir auga. „Panevėžio energijos“ bendrovei gegužės 1-ąją viso miesto vartotojai buvo skolingi 14,36 mln. litų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba ir Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame penki šiauliečiai kaltinami dokumentų klastojimu, neteisėta įmonių veikla, apgaulingu ir aplaidžiu bendrovių apskaitos tvarkymu. Šiauliečių vadovaujamos įmonės savo apskaitoje fiksuodavo neegzistuojančias buitinės technikos, mobiliųjų telefonų ir jų priedų, kompiuterių ir jų dalių pirkimo ir pardavimo operacijas su Latvijoje registruotomis įmonėmis.

Baltarusijos valdžia uždraudė valstybinei žiniasklaidai rašyti apie ekonominę krizę šalyje. Laikraštis „Komersant“ tvirtina, kad žurnalistams draudžiama rašyti apie situaciją, susijusią su valiuta, augančiomis kainomis, nedarbu. Laikraštis tvirtina, kad Baltarusijos prezidento administracija surengė specialų ideologinį seminarą valstybinių leidinių vyriausiesiems redaktoriams. Seminare žurnalistams buvo rekomenduojama nerašyti apie valiutos kursą, jos apimtis keityklose ir augančias kainas.

Lietuvos valdžia  pamiršo, kad šalies ekonomines problemas efektyviai galima išspręsti tik tada, kai pašalinama problemą sukėlusi priežastis. Pastarojo meto sprendimai ir naujos iniciatyvos rodo, kad valdžia pametė kelią dėl takelio ir net pasuko klystkeliais. Valdžia nori išnaikinti nelegalų darbą, vokelius, ieško, kaip kovoti su kontrabanda ir kitu šešėliu. Tačiau visos jos numatomos priemonės prasideda ir baigiasi didesniu reguliavimu, apmokestinimu ir bausmėmis.

Azijai reikia naujo pavyzdinio vartotojo. Tikėtina, kad pokrizinė „vartotojų zombių“ karta Jungtinėse Amerikos Valstijose per artimiausius metus apsunkins pasaulinį vartojimo augimą. Tai reiškia, kad pagal eksporto apimtis pirmaujanti besivystanti Azija neturi kito pasirinkimo kaip tik atsigręžti į vidų ir pasikliauti savo 3,5 mlrd. vartotojų. Be abejo, tai nėra pirmas kartas, kai Azijai tenka susidurti su vaikščiojančiais ekonominiais numirėliais.

Darbo imigrantai iš Rytų Europos šalių 2004–2009 metais gerokai prisidėjo prie Didžiosios Britanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Kaip neseniai parengtoje ataskaitoje teigia Nacionalinio ekonominių ir socialinių tyrimų instituto ekspertai, šiuo laikotarpiu Britanijos BVP padidėjo 7,7 proc., arba 98 mlrd. svarų sterlingų.

Pagaliau yra kuo pasidžiaugti! Lietuvos ūkio augimas įgauna pagreitį. Šių metų pirmą ketvirtį, palyginus su atitinkamu periodu pernai, ekonomika augo 6,9 procento. Pasak Statistikos departamento, augimas fiksuojamas visose ūkio šakose. Spartų pirmo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą lėmė ir žemos bazės efektas – 2010 m. pradžioje beveik visų, išskyrus pramonę, veiklos rūšių bendroji pridėtinė vertė dar mažėjo. Tačiau tai tik parodo prieš metus įvykusį labai teigiamą lūžį.

Didžiojoje Britanijoje kelis savaitgalius trunkanti laisvadienių virtinė kirto per ir taip šlubuojančią šalies ekonomiką. Panašu, kad jos neišgelbėjo net karališkosios vestuvės. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį vykusias karališkąsias vestuves pavadino geriausia žinia ekonomikai, tačiau įprastas jau tapęs ilgasis savaitgalis buvo nuostolingas.

Statistikos departamentui paskelbus apie 6,9 proc. pirmąjį ketvirtį ūgtelėjusį bendrąjį vidaus produktą (BVP), teigti, kad šalies ūkis tvirtai stojasi ant abiejų –  eksporto ir vidaus rinkos – kojų, dar pernelyg ankstyva, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak jo, galima pasidžiaugti, kad šių metų pradžioje buvo įtvirtintos teigiamos makroekonominės tendencijos, kurios ėmė ryškėti antrąjį 2010 m. pusmetį ir ypač ketvirtąjį ketvirtį.

Šiemet Vyriausybės pastangos valstybines bendroves priversti dirbti geriau patyrė fiasko, praneša LTV naujienų tarnyba. Vyriausybė, pasipriešinus susisiekimo ir energetikos ministerijoms, nenustatė valstybės įmonėms rodiklių. Tai atidedama kitiems metams. Apžvalgininkai, dėl nesugebėjimo įmones priversti dirbti pelningiau, kaltina vyriausybę.