ekonomika

  Po pirmojo karantino dalis ekspertų garsiai kalbėjo apie Lietuvos ekonominį stebuklą. Kas šio stebuklo laukia ateinančiais metais, kai mūsų šalis atsidūrus tarp lyderių juodojoje statistikoje pagal susirgimų ir mirčių skaičių nuo koronaviruso? Apie ekonominės situacijos padėtį kalbėjome su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Sveiki, šį rudenį jūsų kolega Žygimantas Mauricas kalbėjo apie Lietuvos ekonominį stebuklą.

Lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) elektroninei žiniasklaidai – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams – bus taikomas nuo 2021 metų sausio.  Seimas antradienį priėmė Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad tokia lengvata padės žiniasklaidai per koronaviruso krizę netenkančiai pajamų.

Seimas leido į paramos gavėjų sąrašą įtraukti gyventojus, daugiausia medikus, gelbstinčius užsikrėtusius koronavirusu.  Tai aktualu ir, pavyzdžiui, Maisto bankui, kuris dabar negali remti medikų, nes jie nėra labdaros gavėjai.   Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pataisas: už balsavo 116, o susilaikė vienas parlamentaras. Pataisas teikė premjerė Ingrida Šimonytė bei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Augantis koronaviruso pandemijos mastas neigiamai veikia pasaulio ekonomikas, išlieka ir rizikos geopolitinėje situacijoje. Atnaujinti karantino apribojimai turi neigiamos įtakos tarptautinei prekybai, turizmui ir paslaugų sektoriui ir atitinkamai skatina peržiūrėti ekonomikų atsigavimų prognozes, perspėja Valstybės kontrolė.

Rengdama kitų metų biudžeto projektą, ankstesnė Vyriausybė „kai kuriuos dalykus paslėpė“, todėl dabar planuojamas deficitas yra didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Praėjusi Vyriausybė, sakykime taip, kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė šalies vadovas. Tačiau jis pabrėžė, kad krizės laikotarpiu yra natūralu, jog valdžios išlaidos būna didesnės nei pajamos.

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Kitų metų valstybės biudžete – beveik 5 mlrd. eurų deficitas. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis jau gąsdina, kad skolai padengti teks didinti mokesčius. Beveik milijardą valdantieji papildomai skirs kovai su pandemija. Naujoji vyriausybė atsigręžia į prastovose dėl karantino atsidūrusius darbuotojus ir jų darbdavius. Jiems išmokos turėtų didėti.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 20,679 mlrd. eurų ir sudarė 42,4 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje sukurta 20,4 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,9 proc., arba atitinkamai 9,964 mlrd. ir 5,306 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,6 proc.

Buvusi Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė, pastaruoju metu dirbusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclere, turėtų dirbti ekonomikos ir inovacijų viceministre.  Tai BNS antradienį patvirtino ministrės atstovė spaudai Skaistė Barauskienė. Pasak jos, J. Neliupšienė dar nėra paskirta, tai bus padaryta gavus teisėsaugos išvadą dėl tinkamumo užimti naujas pareigas.

Stipriai įsibėgėjusi antroji pandemijos banga ir galimos jos pasekmės yra didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai. Vis dėlto gyventojai ir įmonės dabar yra labiau prisitaikę dirbti karantino sąlygomis nei pavasarį, todėl prognozuojama, kad šios bangos poveikis šalies ūkiui bus mažesnis. Tačiau jei išsipildys blogiausias scenarijus, kitais metais šalies ekonomika susitrauks 3,3 proc. Taip prognozuoja Lietuvos bankas, antradienį pristatęs naujausią šalies ekonomikos apžvalgą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žada ieškoti lėšų biudžete nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių, taip pat numatyti daugiau pinigų paskoloms verslui. Šeštadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte ji tvirtino, kad dabartiniame biudžeto projekte paramai lėšų nėra suplanuota. „Labai svarbu numatyti pakankamai lėšų pagalbai verslui, kuris nukentėjo nuo karantino ir nuo kovido.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo planą, Lietuvos ekonomistas sako, kad tai gerokai kilstelėjo euro kursą, o tai gali atnešti žalos tiek ES ekonomikos, tiek Lietuvos eksporto atsigavimui.

Pirmąją koronaviruso bangą Lietuvos ekonomika atlaikė gerai, tačiau dabar susiduria su naujais iššūkiais. Kas laukia mūsų verslo šį sunkų laikotarpį, kalbėjome su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi. Sveiki, kaip verslas išgyvena antrąjį karantiną: kas pablogėjo, pagerėjo, palyginus su pirmuoju? Sveiki.

Pasaulio ekonomikai prireiks dvejų ar trejų metų sugrįžti į ikikrizinį lygį, tvirtina Pasaulio banko (PB) prezidentas Davidas Malpassas. Išsivysčiusios šalys po COVID-19 krizės atsigauna sparčiau nei tikėtasi, tuo tarpu daugelis besivystančių ekonomikų atsilieka daugiausia dėl turizmo sektoriaus griūties, taip pat dėl šių šalių piliečių, dirbančių užsienyje, perlaidų sumažėjimo, interviu leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė jis. „Kinijos ekonomika pakilime, ir tai padeda jos kaimynėms.

Nuo trečiadienio įsigalioja nauji ribojimai, susiję su koronaviruso stabdymu. Ekonomistų nuomonė dėl jų skiriasi: vieni yra įsitikinę, kad karantinas ir jo griežtinimas reikalingas, tačiau valdžia turi užtikrinti paramą ir žmonėms, ir verslams. Kitų nuomone, pirmiausia reikėtų įsitikinti priemonių efektyvumu, o tik tada prašyti gyventojų jų laikytis.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse lapkritį užfiksuota tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje vartojimo kainos per metus krito. Metų defliacija Latvijoje fiksuojama septintą, Estijoje – aštuntą mėnesį iš eilės. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 0,6 proc., Latvijos ir Estijos – nukrito atitinkamai 0,7 proc. ir 1,1 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus atpigo 1,0 proc., paslaugos – pabrango 4,4 proc.

Seimą pasiekė Vyriausybės programa, dėl kurios Saulius Skvernelis ir Ingrida Šimonytė jau spėjo apsikeisti aštriais žodžiais.  Ar naujosios Vyriausybės programa leidžia tikėtis, kad jos politika bus socialiai teisingesnė ir jautresnė, kalbėjome su ekonomistu, sociologu Romu Lazutka. Sveiki. Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis apsižodžiavo dėl naujosios Vyriausybės programos.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė sako matanti mažai galimybių bent dalį būsimos Vyriausybės programoje numatytų ambicijų įtraukti į kitų metų valstybės biudžetą.

Dėl lapkritį prastėjusios epidemiologinės padėties šalyje ir prasidėjusio karantino ekonomikos aktyvumas sulėtėjo, tačiau gerokai mažiau negu pirmojo karantino metu. Tą pagrindžia ir SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus. „Juodąjį penktadienį“ atsiskaitymų kortele naudojant kortelių skaitytuvus skaičius, palyginus su pernai, ūgtelėjo 1 proc., tačiau atsiskaitymo vertė šoktelėjo aukštyn 15 proc.

Kaip tris vaikus auginanti mama, antrąjį karantiną galėčiau palyginti su antrojo vaiko gimimu. Nerimo, baimės, panikos akimirkų daug mažiau ir viskas daug aiškiau. Tačiau nors ir žinant, kaip elgtis ir ko nekartoti, visgi ir čia yra nemažai povandeninių srovių bei netikėtų duobių. Antrasis karantinas sutampa su švenčių laukimo laikotarpiu, kurio metu daugelis gyventojų pameta finansų kontrolę ir pasiduoda emocijoms.

JAV įsikūrusi viena didžiausių biotechnologijų bendrovių pasaulyje „Biogen“ šią savaitę pradėjo veiklą Lietuvoje, kur ketina atlikti klinikinius tyrimus ir kitus projektus su vietos partneriais.  Bendrovė gruodžio 1 dieną atidarė atstovybę Vilniuje, pranešė „Biogen“. Jos vadovas Lietuvoje  Mikko Fernstromas sako, kad tai yra pirmoji ilgalaikio įmonės įsipareigojimo Lietuvai dalis. Vėliau „Biogen“ ieškos galimybių toliau investuoti Lietuvoje.

Pandemijos suvaržymų padarinius jaučiančiame prekybos sektoriuje vis svaresne atsvara fizinei prekybai tampa prekyba internetu. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per paskutinį lapkričio savaitgalį, kuomet prekybininkai surengia didžiausius sezono išpardavimus, šalies gyventojai pirkdami internetu išleido 56 proc. daugiau ir atliko 19 proc. daugiau mokėjimo operacijų, lyginant su paskutiniuoju spalio savaitgaliu.

Kai kuriems ekonomistams Lietuvai siūlant įsivesti cukraus mokestį – 1 euro akcizą už 1 kilogramą cukraus, valdantieji tikina tokio mokesčio neplanuojantys. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms, pranešė lrt.lt.

Vyriausybei nusprendus iš Ateities ekonomikos DNR plano neskirti lėšų trijų šalies oro uostų atnaujinimui, bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas teigia, kad kyla grėsmė stabdyti Palangos oro uosto veiklą. Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento vadovas Saulius Kerza teigia, jog iš DNR plano teko išbraukti oro uostų atnaujinimo projektus, nes jų gali būti nespėta laiku įgyvendinti – pagal DNR planą tai reikia padaryti iki kitų metų pabaigos.

Elono Musko vadovaujama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šių metų gruodį bus pirmą kartą įtraukta į prestižinį akcijų indeksą „S&P 500“. Įmonė prisijungs prie didžiausių JAV bendrovių klubo, kuriame „Apple“, „Amazon“, „Berkshire Hathaway“ bei kitos garsios bendrovės.

Kitų metų biudžeto deficitas neišvengiamai bus didesnis nei 5 proc., kurie dabar numatyti Seimui pateiktame projekte, sako paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, taip yra todėl, kad Seime jau yra priimti įstatymai, pavyzdžiui, dėl papildomo pensijų indeksavimo ar įtraukiojo ugdymo, kuriems finansavimas biudžeto projekte nėra atspindėtas.

Šiemet kalėdinių dovanų paieška keliasi į internetą. Tam, kad elektroninėse parduotuvėse apsipirktumėte saugiai, padės kelios paprastos taisyklės.  Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi šešiais patarimais, kurie leis išvengti nesusipratimų bei padės apsipirkti saugiau ir sklandžiau.  Taisyklė Nr.

Nors šiuo metu pasaulį yra sukausčiusi pandemija, rūpestis aplinka, kurioje gyvename, klimato kaita ir tvarūs sprendimai vis dažniau yra visų mūsų dėmesio centre. Jei anksčiau tvarumas dažniau būdavo siejamas su socialine atsakomybe, tai šiandien jis tampa verslo ateities kryptimi ir apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, sparčiau nei rinkoje didinančioms atlyginimus, teigia prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Kai kurios mokestinės paskatos ir lengvatos kuria vertę ir gali lemti didesnes pajamas į biudžetą. (...) Galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau nei likusios įmonės. Turime valstybių, kurios tokią praktiką naudoja“, – trečiadienį lrt radijui sakė S. Krėpšta.

Vyriausybė trečiadienį toliau svarstys dėl naujų subsidijų nuo karantino apribojimų nukentėjusiems verslams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės pasitarime siūlo pritarti kriterijams, kuriuos atitinkančios įmonės galės pretenduoti į paramą, bei dėl karantino ribojamų veiklų sąrašui.

Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija siūlo valstybei gelbėti sektorių formuojant 100 mln. eurų užsakymą jų paslaugoms. Šios galėtų būti suteiktos apie 140 tūkst. gyventojų, kurie persirgo koronavirusu ar tiesiog jaučia sveikatos sutrikimų.  Pasak asociacijos, taip būtų padėta įmonėms, o kartu pagerinta visuomenės sveikata, rašo portalas delfi.lt.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje teiks išvadą dėl siūlymo kartą per metus mokėti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją. Šią idėją kritikuoja Vyriausybę formuojantys centro dešinieji ir prezidentas Gitanas Nausėda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo iš esmės pritarti praėjusios kadencijos Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignevo Jedinskio siūlymui mokėti 13-ą pensiją, tačiau siūlo ją  diferencijuoti pagal pajamas, nes apie 90 tūkst.

Prezidentas su naujojo Seimo atstovais aiškinasi, ar pavyks įgyvendinti pažadą Lietuvą paversti gerovės valstybe. Valdžia sutaria, kad pensijos ir algos Lietuvoje per mažos. Tačiau prašnekus, kaip jas reikės didinti, kalba pakrypsta apie mokesčių didinimą. Politikai aptarinėja jau ne tik taršos mokestį ar mokesčių lengvatų naikinimą, bet ir prisiminė Verygos taip ir neįvestą cukraus mokestį, dėl kurio brangtų daugelis nesveikų maisto produktų.

Kasmet gruodį stebimą atsiskaitymų kortelėmis apyvartos bei operacijų skaičiaus augimą šiemet turėtų paskatinti ir karantino sustiprintas elektroninių atsiskaitymų spurtas. Lietuvos bankų asociacija (LBA) kviečia klientus neatidėlioti reguliariųjų mokėjimų paskutiniosioms metų dienoms ir juos pagal galimybes atlikti iš anksto.

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti viruso plitimą, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad vos įvedus apribojimus atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis partraukė žemyn, ypatingai paslaugų sektoriuje. Visgi, nors epidemiologinė situacija šiuo metu kur kas blogesnė nei pavasarį, atsiskaitymai kortelėmis krito gerokai mažiau nei pirmojo karantino metu.

Rudens epidemiologinė kreivė Lietuvoje jau kurį laiką laikosi aukštumose, o miestų vitrinos tuštėja dėl bankrutuojančių verslų. Tačiau „Luminor" banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad antrosios viruso bangos poveikis ekonomikai – kol kas tik preliminarus. Tačiau jis siūlo žiūrėti į ateitį ir imtis priemonių tam, kad jaunimas, kilus krizei, neemigruotų iš Lietuvos.

Šalyje siaučiant koronavirusui daugelis lietuvių, nors ir jaučiasi nesaugūs dėl savo pajamų, muša nuosavų namų pirkimo rekordus. Kas tautiečius paskatino juos pirkti? Vilnietis Marijus jau seniai svajojo apie nuosavą namą. Senos statybos, 4 kambarių butą Fabijoniškėse 4 asmenų šeima iškeitė į kotedžą Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje. Būstą Marijus įsigijo rugsėjį.

Pasaulinių technologijų milžinių, tokių kaip „Facebook“, planuojamos kriptovaliutos gali sutrikdyti Europos finansų sistemą, penktadienį perspėjo Europos Centrinio Banko (ECB) valdybos narys. „Didžiosios technologijų įmonės gali kelti didelę riziką ekonominiu ir socialiniu požiūriu bei gali apriboti, o ne išplėsti vartotojų pasirinkimą“, – pareiškė ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta.

Nors Lietuvą purto pandemijos krizė, išaugo bedarbių skaičius, bet atlyginimas Lietuvoje per metus vidutiniškai padidėjo net 10,4 procento. Ekonomistai sako, kad lenkiame ne tik Latviją ir Estiją, nes tai vieni geriausių rodiklių Europoje. Taigi kam labiausiai didėjo darbo užmokestis ir kokio atlygio augimo galima tikėtis ateityje? Pasaulį užklupus pandemijos krizei, į kovą teko stoti ne tik su pačiu virusu, bet ir jo sukeltomis pasekmėmis ekonomikai.

Europos Komisija pagaliau patvirtino bendrijos septynerių metų biudžetą, kuris siekia rekordinius 1,8 trilijono eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei buvo skirta ankstesniame 2014-2020 metų biudžete, ir tai nepaisant fakto, kad bendriją paliko viena iš didžiausių ekonomikų Jungtinė Karalystė. Tiesa, šįkart į biudžetą įtrauktas Europos Sąjungos atsigavimo fondas, kurio lėšos sudaro liūto dalį − jos turės iš naujo pakurti šalių ekonomikas po pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen su paskirtąja Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte telefonu aptarė situaciją dėl vakcinų nuo koronaviruso bei Europos gaivinimo fondą. „Geras pirmasis telefono skambutis su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte dėl mūsų darbo su vakcinomis ir dėl Lietuvos planų, susijusių su #NextGenerationEU ir biudžetu“, – tviteryje trečiadienio vakarą rašė EK vadovė.

Kone visus 2020-uosius besitęsianti koronaviruso pandemija ir visuotiniai karantinai pridarė žalos beveik kiekvienai pasaulio valstybei, nukentėjusiai nuo Covid-19. Pasaulio šalys skaičiuoja ne tik koronaviruso atvejus ir aukas, bet ir žalą sveikatos apsaugos sistemai bei ekonomikai. O kokias silpnąsiais vietas Lietuvoje apnuogino koronaviruso pandemija?  Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Skurdas ir atskirtis lieka opiausios Lietuvos problemos. Tai vėl kartoja tarptautiniai ekspertai, šįkart – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, išanalizavusi, kaip atrodo Lietuvos ekonomika. Pasak organizacijos vadovo, Lietuva turėtų įsivesti ir didesnį taršos mokestį automobiliams. Tiesa, nei dabartinė, nei būsimoji Vyriausybė nepuola kalbėti, kad toks mokestis greitu metu bus plečiamas ar didinamas. Nedaug Lietuva esą pažengė ir gerindama švietimo kokybę.

Ekonominio bendardarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)  Lietuvai pateiktas ekonomikos vertinimas ypač aktualus su koronaviruso pandemija kovojančiai ir valdžių pasikeitimą išgyvenančiai Lietuvai, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, identifikuotos probleminės sritys ir tyrimo įžvalgos gali pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą, praneša Prezidentūra.

Lietuva turi galimybių išbristi iš pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, tačiau būtina atsakingai žvelgti į augančią valstybės skolą, teigia kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka. „Kalbant apie ateitį, kaip mes atsigausime, viskas yra mūsų pačių rankose, visos prielaidos tam yra. (...) Turime nepamiršti, kad turime ne tik efektyviai investuoti, bet ir suvaldyti skolos augimą.

Valstybė privalo turėti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, tačiau tik tuomet, kai ekonomika pradės atsigauti po koronaviruso krizės, sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius. Pasak Angelio Gurrios, tokia strategija galioja ne vien Lietuvai, o visam pasauliui. „Valstybės skola auga dėl visų priemonių. Kai valstybė ims atsigauti, Vyriausybė turėtų nusistatyti ilgalaikius skolos tikslus ir ilgalaikę skolos mažinimo strategiją.

Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, CO2 dujų išmetimas yra mažesnis, tačiau mirtingumas nuo kietųjų dalelių yra bene didžiausias. Aplinkosauginiai mokesčiai yra maži, todėl juo reikia didinti. Šiais ir kitais klausimais pirmadienį kalbama virtualioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos ekonomikos tyrimo pristatymo sesijoje. Organizacija atkreipia dėmesį, kad Lietuva turėtų labiau apmokestinti taršą.

Prieš artėjantį karantiną tautiečiai iš parduotuvių lentynų šluoja buitinę techniką, nešiojamus kompiuterius, televizorius ir vaizdo kameras. Pasak ekonomistų, lietuviai pinigų sutaupė atsisakydami kelionių, koncertų, restoranų, o santaupas ėmė leisti namų apyvokos daiktams, technikai ar net baldams. O per metus rekordiškai išaugo ir lietuvių santaupos bankuose – jos pasipildė net 2 milijardais eurų. Žmonės rikiuojasi į eilę elektronikos prekių parduotuvėse tam, kad įsigytų trokštamą daiktą.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys penktadienį paskelbė susitarimą, suteiksiantį bendrą pagrindą mažinti didelį koronaviruso pandemijos spaudimą patiriančių besivystančių valstybių skolas, bet aktyvistai teigė, kad šio žingsnio nepakanka „skolų krizių bangai“ nuslopinti. G-20 narės praeitą mėnesį susitarė skolų įšaldymo iniciatyvą pratęsti šešiems mėnesiams – iki ateinančių metų birželio, nors Pasaulio bankas ir aktyvistai ragino pasisakė už metų trukmės pratęsimą.