ekonomika

Lietuvoje įvedus antrą karantiną, kuro kainos nepasiekė rekordinių žemumų, kaip buvo galima matyti praėjusį pavasarį, kuomet litras dyzelino ar benzino nekainavo nė 1 euro. Vien per kelis mėnesius nuo praėjusio lapkričio pradžios iki šio sausio pabaigos kuro kainos Lietuvos degalinėse ūgtelėjo apie 6–7 proc., arba 7–15 centų už litrą. Specialistai kuro kainų augimo priežastis įvardija skirtingas. Viena jų – pastaruoju metu kylančios pasaulinės naftos kainos.

Lietuvos ekonomikos metinis nuosmukis paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiausias iš 11-kos duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu metu 2019 metais, smuko 1,3 proc., tačiau palyginti su trečiuoju ketvirčiu, augo 1,2 proc. ir tai buvo didžiausias augimas tarp 11-kos šalių.  Iš 11 valstybių ekonomika per metus labiausiai susitraukė Ispanijoje – 9,1 proc.

SEB banko duomenimis, pernai gyventojams būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 7 proc., o paskolų skaičius ūgtelėjo 3 procentais. Pandeminiais metais būsto paskolų smukimas buvo pastebimas tik pavasarį, pirmojo karantino metu. Antrasis karantinas rudenį ir vėlesnis jo sugriežtinimas pastebimos įtakos gyventojų skolinimuisi būstui nepadarė.

Vieno milijardo vertės Pagalbos verslui fondą valdanti Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) siekia supaprastinti reikalavimus įmonėms gauti fondo pagalbą. Taip norima pagelbėti kuo daugiau bendrovių, įskaitant ir mažesnes.   VIVA siūlo pakoreguoti fondo finansavimo kriterijus, kad į paskolas galėtų pretenduoti įmonės, turinčios maždaug 50 darbuotojų pagalbos suteikimo metu, o ne per paskutinius dvejus metus, kaip reikalaujama dabar.

Lapkritį įvestas ir gruodį sugriežtintas antrasis karantinas „Sodrai“ turi mažesnę įtaką nei pirmasis karantinas pernai pavasarį, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Padėtis šiuo metu yra tikrai kur kas geresnė nei pernai pavasarį, nepaisant to, kad susirgimų turime daugiau. Didžiausią su pandemija susijusią „Sodros“ išlaidų dalį sudaro išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams.

JAV ekonomika pernai susitraukė 3,5 proc., kai dėl COVID-19 pandemijos sustojo dideli verslo ir kasdienio gyvenimo sektoriai, rodo ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Tai buvo didžiausias JAV ekonomikos susitraukimas nuo pat 1946 metų, pranešė JAV Prekybos departamentas.

Trečiadienį Vyriausybė pratęsė karantiną ir gyventojų judėjimo tarp savivaldybių ribojimą iki kovo pradžios. Nors karantinas pratęstas dar mėnesiui, premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad tai nereiškia, jog jis visą mėnesį bus vienodai griežtas. Anot Vyriausybės vadovės, karantino švelninimas bus vykdomas palaipsniui, kiekvieną savaitę iš naujo vertinant epidemiologinę situaciją šalyje.

Lietuvoje Vyriausybei siūloma pratęsti karantiną iki vasario 28 d. Iš karantino ketinama išeiti palaipsniui, atsižvelgiant į sergamumą Covid-19 šalyje. Prioritetinėmis sritimis bus laikoma sveikatos apsauga, švietimo paslaugos bei atlaisvinimai verslui. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo informacija, kokius siūlymus ji teikia Vyriausybei. Pateikiame visą ministrės įrašą, publikuotą socialiniame tinkle.

Nepaisant paskelbto griežto karantino, Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius demonstruoja stuburą ir praėjusius metus pabaigė sparčiu augimu, skelbiama pranešime žiniasklaidai.  Statistikos departamento duomenimis, gruodį bendroji pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus išaugo 1,4 proc. Tačiau atmetus AB „Orlen Lietuva“ rezultatus, apdirbamosios gamybos rodikliai buvo puikūs.

Į 2021-uosius įžengusiems lietuviams – geroji žinia. Prognozuojama, kad atlyginimai augs, kaip tai buvo kasmet paskutinįjį dešimtmetį, o darbo vietų norintiems dirbti tikrai atsiras. Bet ar tikrai jau galime džiūgauti? Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Priklausomai nuo įmonės veiklos srities gali būti, kad atlyginimų augimas tikėtinas nuo 5 iki 10 procentų“, – laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Nuo 2020 metų lapkričio iki sausio vidurio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maždaug trečdaliu smuko apie 94 tūkst. smulkių ir vidutinių įmonių apyvarta, iš jų 10 tūkst. ji smuko 100 proc., sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Sausio vidurio duomenimis, 30 proc. apyvartos krytį patiria apie 94 tūkst. įmonių. Tai iš tiesų yra daug“, – Seimo „darbiečių“ frakcijoje penktadienį pranešė A. Armonaitė.

Vertindami prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2021 metais finansų analitikai sako, kad sumažėjusią kai kurių vartojimo prekių kainą lėmė mažėjanti paklausa dėl Covid-19 pandemijos. Vis dėlto, prognozuojama, kad šiemet galima tikėtis žymaus kainų paslaugų sektoriuje augimo. Taigi, kokių kainų augimo galima tikėtis šiemet, kiek jis bus žymus ir kam mes turime ruoštis? Ekonominėmis prognozėmis dalijosi ekonomistė Jekaterina Rojaka ir finansų analitikas Marius Dubnikovas „Žinių radijo" laidoje.

Euro zonos verslo aktyvumas sausį sulėtėjo, o pastarasis nuosmukis beveik neabejotinai patvirtina, kad COVID-19 pandemija ir toliau daro žalą ekonomikai, parodė penktadienį paskelbti svarbaus tyrimo rezultatai. Įmonių atidžiai stebimas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), kurį sudaro tyrimų bendrovė „IHS Markit“, yra laikomas anksčiausiu ekonomikos būklės rodikliu, o pastarieji rezultatai patvirtina nuogąstavimus, kad jau metus trunkanti viruso sukelta krizė toliau stiprėja.

Susitikimo su verslą skatinančia organizacija metu, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aptarė, kaip skatinti eksportą, gerinti verslo aplinką, mažinti biurokratinę naštą įmonėms – pasirengti geram ekonomikos startui po karantino pabaigos, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. „Labai svarbu, kad dabar karantino suvaržytas Lietuvos verslas tinkamu metu gautų reikiamą impulsą augti. Taigi kartu su teikiama parama rengiamės ir verslo plėtrai pasibaigus karantinui.

Viena didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupė „Swedbank“ nepakeitė Estijos ekonomikos raidos šiais metais prognozės, tuo tarpu Lietuvos ir Latvijos perspektyvos pablogintos, palyginti su pernai lapkritį skelbtomis. 2022-ųjų prognozės pablogintos Lietuvai, pagerintos Latvijai ir Estijai. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjo 2021 metais prognozė apkarpyta nuo 4 proc. iki 2,7 proc., Latvijos – nuo 3,1 proc. iki 2,8 proc., Estijos – liko 3,1 procento.

Ekonomistai neslepia, kad praėjusių metų pandemijos įtaką jusime dar ir šiemet, tačiau 2021-iesiems ekspertai visgi linkę piešti šviesesnį scenarijų – virusas turėtų atslūgti, o kelis įšaldytus šių metų pradžios mėnesius vėliau turėtų pakeisti spartesnis ekonominis atsigavimas. Tiesa, įspėjama ir dėl galimo kainų didėjimo.

Bankui SEB lapkritį prognozavus, kad šių metų Lietuvos ekonomika augs 3 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad griežtas karantinas sausį sumažins šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą iki 2 procentų. „Turiu sumažinti prognozę 2021 metams, 3 proc. BVP augimas yra per daug optimistinis. Manau, galutinis rezultatas šiemet bus iki 2 procentų“, – Baltijos šalių makroapžvalgos renginyje sakė T. Povilauskas.

Opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė teigia, kad dalis dirbančiųjų savarankiškai, kurie pasinaudojo valstybės suteikta galimybe atidėti mokesčių mokėjimą ir dėl to negali gauti nedarbo draudimo išmokos, pandemijos metu yra nepagrįstai diskriminuojami. „Girdime, kad dalis žmonių, kurie susitarė dėl mokesčių atidėjimo už 2019 m., dabar negali gauti nedarbingumo išmokos.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), ruošiasi verslui teikti naujas lengvatines tiesiogines COVID-19 paskolas. Teikiant iki 100 tūkst. Eur dydžio paskolas verslui apyvartinėms išlaidoms finansuoti pasitikėjimo principu bus vertinama paskolos gavėjo daugiau nei 30 proc. nukritusi apyvarta ir gebėjimas grąžinti paskolą. Naujajai paskolų priemonei iš valstybės biudžeto skirta 30 mln. Eur.

Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pristatys šalies ekonomikos gaivinimo planus, daugėjant ženklų, kad jos atsigavimas po koronaviruso pandemijos stringa, nepaisant trilijonų dolerių vyriausybės paramos.

Pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir skausmingi įmonių veiklos bei gyventojų mobilumo apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų ir paliko jų darbo vietas nežinioje. Tačiau COVID-19 sukelta epidemija turi ir kitą, kiek mažiau pastebimą pusę – spartesnę ateities darbo rinkos transformaciją.  Ši transformacija yra apibrėžiama, kaip perėjimas prie dar platesnio skaitmeninių technologijų naudojimo, robotizacijos ir dirbtinio intelekto įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje priims sprendimus panaikinti kai kurias mokestines lengvatas ir suvienodinti mokesčių naštą, kuri dabar skiriasi priklausomai nuo veiklos formų. Šalies vadovas sakė, kad jam optimizmo suteikia finansų ministrės Gintarės Skaistės pažadai vasarį sukurti ekspertų grupę.

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“ atskleidė daugiau informacijos apie keliamus tikslus įmonės vadovams, kad jie 2024 metais galėtų gauti opcionų sutartyse numatytų akcijų.  Grupė pranešė, kokios koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguotos EBITDA) ribos turės būti pasiektos.  „Ignitis grupės“ koreguota EBITDA 2023 metais turės būti ne mažesnė kaip 315 mln.

Dalis smulkiųjų verslininkų regionuose susiduria su dideliais pandemijos iššūkiais – dar neatsigavusios po pirmojo karantino mažos įmonės neturi finansinių rezervų. Pasak jo, verslininkai sako, kad tikrasis ribojimų rezultatas pasirodys šiemet po karantino, kai reikės atnaujinti veiklą, tačiau nerimo kelia ir galimas trečias karantinas, rašo delfi.lt.

Naujuosius metus, panašu, tenka pradėti su nerimu. Pandeminė krizė dar gali atnešti ir ekonominę, mat vis dar yra daug neaiškumų, kiek gali užsitęsti karantinas Lietuvoje ir kaip tvarkytis su koronaviruso padariniais seksis kitoms valstybėms. Tai nežada nieko gero gyventojams. Lietuvos ekonomistai, vertindami dabartinius ekonomikos rodiklius Lietuvoje ir pasaulyje, galimos krizės priežastis įžvelgia kiek skirtingas.

Vos už 260 eurų prastovose dėl karantino dienas leidžiantys tautiečiai pamažu praranda kantrybę. Dalis neslepia – nebežino, kaip toliau gyventi. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad jau kitą savaitę tikisi nuo pandemijos nukentėjusiam verslui skirti papildomus 180 milijonų eurų. Dirbantiesiems savarankiškai didesnės išmokos dar nekvepia, geriausiu atveju pinigų padaugės po mėnesio. Grožio specialistai, slidinėjimo centrai į valdžią kreipiasi jau raštu.

Akcinei bendrovei Lietuvos paštas baigus įgyvendinti išmaniojo siuntų skirstymo programą, šių metų kovo-balandžio mėn. ji atsisakys apie 380 darbo vietų. Šis pokytis, kuris buvo iš anksto suderintas su bendrovės darbuotojų atstovais, vykdomas pradėjus veikti moderniam Vilniaus logistikos centrui. Jo atidarymas leido automatizuoti ir centralizuoti siuntų skirstymo veiklą, tuo pačiu ženkliai sumažinant rankinio darbo poreikį.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,9 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir lapkritį buvo 10,4 procento. Didesnis nedarbas buvo tik Ispanijoje ir siekė 16,4 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 0,9 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,1 proc.

Seimo nariai suabejojo valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimu 2024 metais neatlygintinai išdalyti jos akcijų įmonių vadovams, jei bus pasiekti geri veiklos rezultatai.   Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai, penktadienį bendrame posėdyje svarstę šį klausimą, padarė pertrauką. Galimus sprendimus jie aptars neviešuose pasitarimuose, o sprendimą paskelbs kitą savaitę.

„SpaceX“ įkūrėjas ir vadovas bei „Tesla Motors“ vadovas Elonas Muskas aplenkė „Amazon“ įkūrėją Jeffą Bezosą ir tapo turtingiausiu pasaulio žmogumi, ketvirtadienį pranešė JAV žiniasklaida. E. Muskas yra pagrindinis elektromobilių bendrovės akcininkas ir per pastaruosius metus susikrovė turtus iš sparčiai augančios „Tesla“ akcijų vertės. Pasak transliuotojo CNBC, verslininko turto vertė siekia 185 mlrd. JAV dolerių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai gruodį pradėjusi vadovauti Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako per pastaruosius ketverius metus mačiusi tam tikrą verslo demonizavimą. Interviu BNS pristatydama savo požiūrį ji  pabrėžė, kad darbo vietas kuria ne politikai, o verslininkai, kurie nebijo rizikuoti. Beveik mėnesį dirbanti ministrė tikina, kad ministerijoje nerado gerai veikiančių paramos verslui priemonių.

Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad laikini ekonominiai sunkumai dėl sankcijų Baltarusijos režimui yra pateisinami, nes žmogaus teisės yra pamatinė vertybė. „Mano vertybinė nuomonė – laikini ekonominiai sunkumai yra pateisinami, kai gini žmogaus teises, laisves ir bendrai pamatines amžinas vertybes“, – interviu BNS sakė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitinka su finansų ministre Gintare Skaiste aptarti viešuosius finansus ir mokesčių sistemą.  „Prezidentas penktadienį su finansų ministre aptars viešųjų finansų padėtį ir planus dėl mokesčių sistemos teisingumo didinimo“, – BNS pranešė Prezidentūra.

Tris kartus daugiau žmonių nei per pirmąjį karantiną plūsta nemokamo maisto ir kitų paslaugų. Vyriausybė žada didinti subsidijas darbdaviams, kad šie neišmestų į gatvę darbuotojų, didės ir pensijos. Tačiau nevyriausybininkai tvirtina, kad to nepakanka. Vilnietė Liucija kas antrą dieną ateina nemokamo maisto į socialinės pagalbos centrą. Moteris skundžiasi, kad darbo neteko būdama priešpensinio amžiaus, tad dabar verčiasi labai sunkiai.

Socialdemokratai Vyriausybę ragina nediskriminuoti smulkiųjų prekybininkų ir siūlo daliai jų leisti atnaujinti veiklą, jei šie laikosi karantino reikalavimų, rašo partijos atstovai. Pasak Seimo narės Orintos Leiputės, dalis smulkiųjų verslų atstovų, kurie karantino metu priversti stabdyti savo veiklą, lig šiol tegauna 257 eurų išmoką. Tuo metu daugeliui jų dar reikia mokėti ir nuomos mokesčius, ir mokesčius „Sodrai“, ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Visų trijų Baltijos šalių ekonomikų temperatūra krito labiausiai per dešimtmetį. Prastėjanti padėtis darbo rinkose, vangus kredito augimas ir stipriai išaugęs gyventojų taupymas vėsino šalių ekonomiką. Visgi gera žinia ta, kad šįkart valstybės turėjo pakankamai įrankių temperatūrai palaikyti.  „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas rodo reikšmingus pokyčius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Po sudėtingų 2020-ųjų, daugelis su viltimi žvelgia į 2021-uosius. Tą daro ir ekonomistai – šių teigimu, 2020 metų krizė Lietuvos ekonomikai neturėtų padaryti didelės žalos. Esą maždaug pusė sektorių, naujausiais duomenimis, rodo teigiamą augimą. Visgi specialistai kai kuriems sektoriams dar įžvelgia pavojų.

Po sudėtingų 2020-ųjų, daugelis su viltimi žvelgia į 2021-uosius. Tą daro ir ekonomistai – šių teigimu, 2020 metų krizė Lietuvos ekonomikai neturėtų padaryti didelės žalos – maždaug pusė sektorių, naujausiais duomenimis, rodo teigiamą augimą. Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai sako, kad ekonominis pagerėjimas jau matomas ir skirtingais 2020-ųjų laikotarpiais – antrąjį-trečiąjį metų ketvirčius, pagal visas ekonomines veiklos rūšis, įmonių pajamos iš viso augo net 17,5 proc.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2021-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Ekonomika po koronaviruso pandemijos nulemto nuosmukio 2020-aisiais šiemet, tikimasi, augs. Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,9 proc., tačiau jei pandemija bus sėkmingai suvaldyta, augimas siektų 4,5 proc., o jei tai užtruktų, BVP smuktų 3,3 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad 2021 metai atneš pokyčių. Tačiau teigiamų ar neigiamų – specialistų nuomonės išsiskyrė. Vieni tikino, kad šiais metais brangs prekės ir paslaugos, nes algos augs, o paslaugų teikėjai norės užsidirbti. Kiti tikina priešingai – paslaugų teikėjai konkuruos, tad pirkėjus vilios nuolaidomis. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėdamas apie kitų metų kainas teigė, kad didžiausi pokyčiai laukia energetinių išteklių. „Gamtinės dujos tarptautinėje rinkoje brangsta.

Lietuvos ekonomika bene mažiausiai nukentėjo nuo koronaviruos pandemijos visoje Europos Sąjungoje. Užtat bedarbių skaičius pas mus buvo bene didžiausias. O Vyriausybė ne visada rinkosi tinkamas priemones bedarbių skaičių sumažinti. Todėl siūlomos rekomendacijos, kaip tai padaryti.

Pirkėjai prie kasų ar turguose skaičiuoja centus, o patys centai galimai skaičiuoja paskutinius savo metus. Europos Komisija siūlo visoms bendrijoms narėms apsvarstyti galimybę panaikinti vieno ir dviejų euro centų monetas, o pirkinių kainas kasose apvalinti. Lietuvos bankas tam pritaria – esą kaldinti ir tvarkyti smulkias monetas kainuoja daugiau nei siekia pačių centų vertė. Žmonės menkaverčius centus esą tiesiog išbarsto, o apyvartoje šių monetų tiek, kad užpildytų net 10 traukinio vagonų.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2020 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius. Sausis 1 d. Pradėjo veikti Suomijos ir Estijos dujų rinkas sujungęs dujotiekis per Baltijos jūrą „Balticconnector“. 2 d. Lietuvos statybų bendrovė „Alvora“ pradėjo beveik 80 mln. eurų vertės naujo magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos parengiamuosius darbus.

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-lapkritį buvo 3,456 mlrd. eurų. Valdžios balansas buvo 3,768 mlrd. eurų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 312,3 mln. eurų perteklių. Centrinės valdžios pajamos sausį-lapkritį buvo 12,478 mlrd. eurų, išlaidos – 15,484 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 449 mln. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.  Mokesčiai sudarė 56,2 proc.

Nors prieš šventes gyventojai plūdo į prekybos centrus, nepaisydami ir koronaviruso grėsmės, prekybininkai teigia, kad pirkėjų apsilankė gerokai mažiau, nei prieš metus, tačiau iš parduotuvių jie išvyko su didesniais krepšiais. Ir jeigu didieji prekybininkai išlieka santūrūs, internetu prekiaujantys verslininkai trina rankomis –  kalėdinio laikotarpio prekybos apimtys dvigubai didesnės nei pernai.

Šie metai sunkūs ne tik Lietuvai, bet ir mūsų migrantams. Anksčiau dosniai siuntę užsieniuose uždirbtus pinigus į tėvynę artimiesiems, šiemet išeiviai pinigų perlaidas sumažino beveik perpus. Ekonomistai tai sieja su pandemijos sukelta recesija ir mano, kad lietuviams išeivių paramos reikia vis mažiau – ir patys esą vis geriau gyvename. „Sunkus laikotarpis dabar, kai virusas užpuolė. Kas nori dirbti, netingi, randa darbus. Mūsų klinika buvo uždaryta 4 mėnesius vasarą.

Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje dėl išaugusio darbo iš namų kitąmet stiprės biurų ploto atsisakymo tendencijos, tačiau Vilniaus biurų paklausos aktyvumą generuos iš Baltarusijos persikeliančios įmonės, prognozuoja rinkos ekspertai. Anot jų, labiausiai dėl pandemijos nukentėję viešbučio, prekybos ir maitinimo patalpų segmentai turės dėlioti kitas turto strategijas, o išsiplėtusi elektroninė prekyba spartins logistiktos ir gamybos segmentų plėtrą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.