ekonomika

Kalbėdamas apie tai, kaip galima didinti Lietuvos verslo atsparumą, esant komplikuotiems santykiams su Kinija, prezidentas Gitanas Nausėda mato kelis sprendimo būdus. Vienas jų, anot prezidento, mokestiniai pakeitimai verslui, kitas – eksporto plėtra į kitus regionus. Kartu prezidentas politikus ragina su užsienio politika bei ekonomika susijusius sprendimus priimti atsižvelgiant į Lietuvos verslininkų interesus, nes, jo teigimu, tai yra šalies ekonomikos pagrindas.

Lietuva vienu metu susiduria su keliais ekonominiais iššūkiais. Lietuviškų prekių nebepriima Kinija, taip pat sunkiau ir Lietuvai įsivežti kiniškas prekes. Be to, dar auga beveik visų prekių ir paslaugų kainos. O centriniai bankai jau kalba apie planus kelti palūkanas.

Kątik prasidėję 2022 metai gali pažerti išbandymų ne tik politiniais ar pandemijos valdymo, tačiau ir ekonominiais klausimais. Šiaurės Amerikoje ir Europoje kylanti infliacija skatina ekspertų kalbas apie artėjančią krizę, o verslus ir žmones gąsdina kylančios energetikos kainos. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad šiandien didžiausia rizika šalies ekonomikai yra per dideli žmonių lūkesčiai dėl kylančių atlyginimų.

Euro zonos ekonomika šiais ir kitais metais augs sparčiau nei Jungtinių Valstijų, prognozuoja vienas didžiausių JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“. Jo ekspertų dabartiniais vertinimais, 19 valstybių vienijančios euro zonos bendrasis vidaus produktas 2022 metais didės 4,4 proc., 2023-aisiais – 2,5 proc., o JAV – atitinkamai 3,5 proc. ir 2,2 procento.

Lietuvos pašto valdyboje darbą pradėjo naujas nepriklausomas narys Arnoldas Schrovenas (Arnoldas Šrovenas). Tai pirmas kartas, kai joje dirbs užsienietis, pranešė Lietuvos paštas. Jis pareigas pradėjo eiti nuo pirmadienio, gavus Lietuvos banko sutikimą.

Lietuva suinteresuota santykių plėtra su Izraeliu, ypač ekonomikos ir prekybos srityje, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tai pabrėžė Izraelio vadovui Isaacui Herzogui penktadienį vykusio telefoninio pokalbio metu bei pasidžiaugė puikiais dvišaliais santykiais. Pokalbio, vykusio diplomatinių santykių užmezgimo 30-mečio proga, metu šalių vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir migracijos bei sienos apsaugos klausimus.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad priimant sprendimus dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimo būtina neskubėti ir įvertinti kuo daugiau aplinkybių. „Karštakošiškų sprendimų negali būti. Parlamentiniai komitetai bus tas lakmuso popierėlis, kad būtų pradėta kalbėti viena kalba ir ne taip, kaip ta karšta bulvė – čia tas atsakingas, čia tas atsakingas“ -trečiadienį LRT radijui sakė K. Starkevičius.

Pernykščiai metai buvo sunkūs visam pasauliui, tačiau mums, atrodo, jie buvo ypač sudėtingi. Nors juokaujama, kad krizės ateina tik tada, kai konservatoriai yra valdžioje, jiems išties pernai kliuvo didžiuliai išbandymai. Be to, jie ir patys sugebėjo prisivirti košės.

Kol kinai grūmoja kumščiu, Lietuva savo nuomonės nekeičia – ir toliau palaiko Taivaną, jo atstovybės neuždaro. Tuo tarpu Kinija savo grasinimus perkelia į ekonominę erdvę. Lietuvos verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius dėl Kinijos sankcijų, o tuo metu Vyriausybė siūlo finansines pagalbos priemones nukentėjusioms įmonėms.

Virš Lietuvos jau kurį laiką telkiasi tamsūs debesys – užsirūstinusi Kinija vis kelia įtampą. Prognozuojama, kad konfliktas su Kinija skaudžiausiai atsilieps Lietuvos ekonomikai, o ypač investicijų rinkai. Ekonomistas įspėja, kad kelio atgal nebėra – Lietuva nebegali taikytis su Kinija ir privalo ieškoti užnugario Vakaruose. Jo žodžiais tariant, Lietuvos reputacija Europos Sąjungos akyse gerokai smuko.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2022-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2022 metais Lietuvos BVP turėtų augti 3,3–3,7 procento.

Pernykščius metus užbaigėme kaip niekada aukštomis prekių ir energetinių išteklių kainomis, kurios šiemet dar didės, pastebi ekonomistai ir viliasi, kad vis tik atlyginimai augs sparčiau. Jie prognozuoja, kad pernai visko prisipirkę, šiemet vartosime mažiau. Tačiau įspėja, kad daugiausiai grėsmių galime patirti dėl Kinijos sankcijų.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbius Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros ir ekonomikos gyvenimo įvykius 2021-aisiais. SAUSIS Sausio 4 dieną Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl šiuo metu Rusijoje kalinčio Romo Zamolskio padarytų nusikaltimų. Sausio 7 dieną prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti ieškinį dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2021 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius. Sausis 1 d. Lietuvai pradėjus liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką, nuo 2020-ųjų pradžios daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų elektrą pradėjo tiekti jų pasirinkti nepriklausomi tiekėjai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva trečiadienį Vyriausybė pritarė dar dviem pagalbos priemonėms, kurios skirtos Lietuvos įmonėms, patiriančioms sunkumų eksportuoti savo produkciją į Kiniją. Priemonės skirtos naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai. Įmonių produkcijai pristatyti užsienyje ir planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui iš viso numatyta skirti 6 mln. eurų.

Nutrūkus Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ produktų tranzitui, Lietuvos ekonomika reikšmingos įtakos nepajustų, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų.  Naujienų agentūra BNS paprašė penkiolikos ekonomistų ir ekspertų įvertinti, ar „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimas turėtų reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai.  Septyni apklaustieji teigė, kad reikšmingos įtakos ekonomikai neturėtų, keturi mano, kad turėtų.

Reikšmingiausia 2021-ųjų metų įvykiai buvo didelis infliacijos šuolis bei kilusi įtampa Vilniaus ir Pekino santykiuose, teigia BNS kalbinti ekonomistai.  Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 13-kos, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.  12 apklaustųjų mano, kad didžiausios reikšmės ekonomikai šiemet turėjo infliacijos šuolis.

Lietuvos ekonomika išlaiko spartų augimą ir jau yra sugrįžusi į priešpandeminį lygį, todėl reikėtų pradėti diskusijas dėl išskirtinių aplinkybių, kurios leidžia valstybėms narėms nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams, taikymo tikslingumo, teigia Finansų ministerijos naujausią 2021–2024 metų ekonominės raidos scenarijų įvertinusi Valstybės kontrolė.

Kol užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis maudosi Vakarų žiniasklaidos šlovės spinduliuose gavęs „drakonų skerdiko“ pravardę, Lietuvos verslas sugeria Kinijos įsiūčio smūgius po Vyriausybės sprendimo Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę. Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir Lietuvos gyventojams? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Tebesitęsiant energetikos išteklių brangimui, ekonomistai ragina valdžią jau dabar galvoti, kaip kompensuoti rizikas tiek daug energijos vartojančiam verslui, tiek labiausiai pažeidžiamiems gyventojams.  Pasak SEB analitiko Tado Povilausko, Latvija ir Estija kompensuoja vartotojams elektros kainos infrastruktūros dedamąją, todėl Lietuvos verslas irgi galėtų prašyti panašios valdžios pagalbos.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad ateinančių metų pradžioje prekių ir paslaugų kainos toliau kils, tačiau ramina, kad sparčiau auga ir atlyginimai bei pensijos, todėl gyventojų perkamoji galia nesumažės. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare" kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis. Kas mūsų laukia kitais metais? Girdime, kad Lietuvos bankas jau didina infliacijos prognozes, kurios buvo iki šiol.

Dabartiniai signalai, kurie pasaulyje sklinda apie Lietuvą, tikrai neprisidės prie gero šalies įvaizdžio ir taip mes nepritrauksime investuotojų, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. Seimo narys taip pat pasisakė ir apie situaciją, susijusią su susisiekimo ministru. Kai tik susigadinome santykius su Kinija, buvo sakoma, kad tai nieko baisaus, nes mūsų importas menkas, eksportas taip pat nieko tokio.

Kol Lietuvoje verda politiniai skandalai dėl Baltarusijos režimo trąšų važiavimo per Lietuvą – mes nusprendėme pasižiūrėti, kiek gi „Belaruskalij“ uždirba režimui pinigų ir kaip smarkiai Lukašenkai skaudės, jei trąšos nebekeliaus ne tik per Lietuvą, bet pavyzdžiui ir per visą Europą. Ekonomistai neslepia – Lukašenkai skaudės, bet ne ką mažiau skaudės ir mums. O trąšas mūsų ūkininkams gali tekti pirkti ir iš ne ką mažesnio priešo nei Lukašenka – Putino.

Gruodžio 10 dieną Užsienio reikalų ministerija (URM), reaguodama į Lietuvos verslo problemas su Kinija – muitinės deklaracijų atmetimą, lietuviškos kilmės prekių ar kitų šalių kilmę turinčių prekių, atvykstančių iš Lietuvos, nepriėmimą, – surengė skubų pasitarimą su Lietuvos įmonių, verslo asocijuotų struktūrų bei ministerijų atstovais.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, baigiantis metams, pasirašė tradicinį įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos ateinančiais metais tikslų. Jo ketvirtadienį išleistas įsakas skelbia, jog 2022-aisiais ekonomika turi augti 2,9 proc., o infliacija neviršyti 6 procentų. Įsake taip pat numatyta, jog šalies įmonių investicijos plėtrai kitąmet turėtų būti 3,3 proc.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį aptarė įsigaliojusias JAV sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ ir jų poveikį Lietuvai bei konkrečioms įmonėms.  Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius BNS sakė, kad posėdis buvo uždaras, todėl jo turinio jis negali komentuoti.

Lietuvos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 5,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4,1 proc., o tik euro zonoje – 3,9 procento. Latvijoje BVP per metus augo 5,1 proc., Estijoje – 9,2 procento.  Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, Lietuvos BVP nepakito, Latvijos – augo 0,6 proc.

Ekonomistų tyrimai pasaulyje rodo, kad gyventojai dažniausiai yra linkę pervertinti dabartinę infliaciją ir prognozuoti pernelyg didelį kainų augimą, negu jis yra iš tiesų. Panašią tendenciją galime įžvelgti ir Lietuvoje, įvertinę spalio pabaigoje SEB banko užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktą gyventojų apklausą, kuri rodo, kad daugelis apklaustųjų galvoja, kad per ateinančius dvylika mėnesių kainos mūsų šalyje dar padidės dviženkliu dydžiu.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, nuo gruodžio 6 d. visos „Lidl“ parduotuvės ilgins darbo laiką ir dirbs nuo 7 iki 23 val. Be to, nuo šios dienos dalyje „Lidl“ parduotuvių bus įvestas pirkėjų srauto reguliavimas, užtikrinant 30 kvadratinių metrų prekybos plotą vienam pirkėjui, rašoma pranešime spaudai. „Didėjant pirkėjų srautams prieš didžiąsias metų šventes, priėmėme sprendimą pailginti visų parduotuvių darbo laiką – nuo gruodžio 6 d. pirkėjų lauksime nuo 7 iki 23 val.

Nuo kitų metų augančios darbuotojų pajamos ir pensijos turėtų didinti žmonių perkamąją galią ir kompensuoti sparčiai kylančias vartojimo kainas, tačiau ne visiems žmonėms, sako BNS kalbinti ekonomistai.  Finansų analitikas Marius Dubnikovas teigia, jog minimalią algą uždirbančių žmonių pajamos turėtų visiškai kompensuoti infliacijos augimą, kadangi jų alga kils 14 proc. Tačiau jis mano, kad viduriniosios klasės pajamas, tikėtina, „suvalgys“ infliacija.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-spalio mėnesiais pajamų gavo 926,7 mln. eurų (9,4 proc.) daugiau, negu prognozuota, ir 2,173 mlrd. eurų (25,3 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Faktinės bendros minėtų biudžetų šių metų dešimties mėnesių pajamos – 10,764 mlrd. eurų (prognozuotos – 9,838 mlrd. eurų), pranešė Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą sausį-spalį gauta apie 8,824 mlrd. eurų – 1,839 mlrd. eurų (26,3 proc.

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas per šių metų devynis mėnesius uždirbo ,6 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai jis buvo 3,1 mln. eurų.  Banko suteiktų paskolų portfelis grynąja verte per tris šių metų ketvirčius išaugo 7 proc. iki  214 mln. eurų, teigiama Medicinos banko pranešime. „Pandemija vis dar daro skirtingą įtaką atskiriems verslo sektoriams, išlieka neaiškumo dėl pačios pandemijos suvaldymo veiksmų ir jų padarinių.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3732 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 10 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,372 procento. Ši emisija pradėta platinti 2020-ųjų vasario 10 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų spalio 25 dieną obligacijų parduota už 15 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,393 procento.

Lapkričio pradžioje pasaulio akcijų rinkose tendencijos išsiskyrė – JAV ir Kinijoje fiksuotas kritimas, o Europos ir Baltijos šalių rinkos kopė į viršų. Mūsų regiono investuotojų nuotaikas palaikė nepajudinama ECB pinigų politika, atnaujintos geresnės euro zonos augimo prognozės bei geri įmonių rezultatai.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Ekspertai teigia, kad brangimas nesustos ir iki metų pabaigos.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sakė, kad kainos nukris tik pradėjus šilti orams.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvoje ruošiasi įgyvendinti vadinamąją inovacijų reformą. Įgyvendinus reformą planuojama įsteigti naują įstaigą, kuri būtų atsakinga už inovacijas. Jos vadovui žadamas 4–5 tūkst. atlyginimas į rankas. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva inovacijų atžvilgiu atsilieka nuo kitų šalių. Anot jos, Europos Komisija rekomendavo sukurti vieną nacionalinę verslo ir inovacijų paramos agentūrą.

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, leidžiančioms nuo kitų metų sausio Lietuvoje pradėti vietinio sidro gamybą.  Parlamentarų grupė siūlo nuo 2022-ųjų leisti veikti privačioms ne masinės gamybos natūralios fermentacijos sidro gamyklėlėms, kurios, kaip ir aludariai, gamintų iki 0,5 mln. litrų arba 5 tūkst. hektolitrų (pirminiame variante siūlyta iki 10 tūkst. litrų arba 100 hektolitrų) šio gėrimo.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija spalį siekė 8,2 proc. ir buvo didžiausia ES. Latvijoje infliacija siekė 6 proc., o Estijoje – 6,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 4,4 proc., o vien euro zonoje – 4,1 procento.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, jog kuriama Inovacijų agentūra veiklą pradės kitų metų pradžioje. „Tikiu, kad taip“, – į klausimą, ar pavyks veiklą pradėti kitų metų pradžioje, LRT radijui trečiadienį atsakė ministrė.  Pasak jos, tikimasi, kad su naująja agentūra pavyks sukurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, pasiekti didesnio aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų eksporto, įmonių našumo ir didesnių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Besitęsianti pandemija visai nebeslopina daugelio šalių ir ūkio sektorių augimo – ekonomikos augimas įsibėgėjo ir viršijo daugelį prognozių. Specialistai pastebi, kad vis dažniau ekonomikos augimą pristabdo ne paklausos trūkumas, bet vartotojų norų nesugebanti pasivyti pasiūla. Anot jų, trūksta ne tik medžiagų, komponentų, logistikos sandėlių, bet ir darbuotojų.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Lyginant su praėjusių metų spaliu, kainos išaugo net 8 procentais. Šis rekordinis šuolis jau kelia nerimą ekonomistams. Baimė dėl tuštėjančių piniginių jau atsispindi ir pačių gyventojų apklausose. Gali būti, kad tai – ne riba, o pagal infliacijos šuolį metų pabaigoje rizikuojame būti vieni pirmųjų Europoje.

Škotija ketina tapti naujausia valstybe, išbandžiusia keturių dienų darbo savaitę po to, kai Škotijos nacionalinė partija paskelbė įsteigianti 10 milijonų svarų sterlingų fondą tam, kad kai kurios įmonės galėtų sutrumpinti darbuotojų valandas, nesumažindamos atlyginimo. Panašūs bandymai vyksta Airijoje ir Ispanijoje, remiantis prieš keletą metų Islandijoje atliktais bandymais.

Kainoms Lietuvoje kylant dešimtą mėnesį iš eilės, infliacijos tempo lėtėjimo galima tikėtis pavasarį, teigia bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Energijos nešėjai yra pagrindinis faktorius, kodėl infliacija įsibėgėja vis labiau, bet, žinoma, ir toliau tęsiasi pandemijos paliktas šleifas žaliavų rinkose.

Infliacija jau muša seniai matytus rekordus. Per metus kainos pakilo daugiau kaip 8 proc. ir jau primena prieš praėjusią finansų krizę buvusį kainų burbulą. Ekonomistai mėgina raminti, kad kitais metais infliacija turėtų atslūgti, tačiau pripažįsta, kad numatyti milijardai europinės paramos kainas ir toliau pūs. Tad žmonės skundžiasi, kad  pensijų ir algų didinimas – nepakankamas. Šiaulietė Skimutė su didžiuliu nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi artėjančią žiemą.

Latvijoje dėl padidėjusio COVID-19 sergančiųjų skaičiaus įvestas karantinas, nedirba didieji prekybos centrai, pasilinksminimo vietos, tad kaimynai plūsta į Lietuvą. Mūsų šalyje pasiskiepiję latviai džiaugiasi galėdami apsipirkti ir pramogauti. Epidemiologai aiškina, kad šiuo metu nebūtinų kelionių reikėtų vengti, tačiau sienos su kaimynais uždaryti nėra priežasčių. „Mes esame pavargę nuo tų visų įstatymų, kuriuos turime su Pavlustu ir jo beždžionėmis.

Tarptautinė kavos organizacija (ICO) nuo 2015 m. rudenį ėmė minėti kavos dieną, kad padidintų supratimą apie produktą ir iššūkius, su kuriais susiduria gamintojai. Per pastaruosius 12 mėnesių C kaina – orientacinė prekybinės „Arabica“ kavos kaina Niujorko tarptautinėje prekių biržoje – pakilo nuo 1,07 JAV dolerio (0,92 euro) už 454 g iki maždaug 1,95 JAV dolerio. Dar liepos mėnesį kaina siekė 2,08 JAV dolerio, rašo theconversation.com.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugsėjį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2020 metų rugsėju – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 11,3 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 3,2 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 4 proc., o Estijoje – 16,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje augo 0,8 proc., Latvijoje – 0,4 proc., Estijoje – 7,1 procento.

Šalies gyventojai išeiti į pensiją norėtų, jei tam papildomai būtų sukaupę vidutiniškai 154 tūkst. eurų sumą, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Banko ekspertų skaičiavimu, tokia suma daugeliui gyventojų leistų savo mėnesio pajamas senatvėje padidinti maždaug 600 eurų, rašoma pranešime spaudai. „Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia apie 410 eurų.

Įgyvendinant Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių bei jiems atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą (Memorandumas) dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, esamas pinigų išgryninimo vietas šalyje papildys bendri finansinių paslaugų teikėjų bankomatai, juos administruotų nepriklausomas tiekėjas, rašoma pranešime spaudai. Iš šių bankomatų klientai galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo banko bankomatų.