ekonomika

Po Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kvietimo į Lietuvą perkelti Baltarusijos ir Rusijos verslus, tai daryti galimybę svarsto kelios dešimtys bendrovių, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigia, kad dėl persikėlimo į Lietuvą kalbamasi su maždaug apie 60 įmonių, iš kurių dauguma yra jau esami agentūros klientai iš Baltarusijos.

Lietuvą gali ištikti ekonomikos sąstingis, kuris būtų nemažas smūgis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Pagal blogesnį scenarijų gali ištikti, jeigu ne recesija, tai ekonomikos sąstingis, kas Lietuvai, pripratusiai prie pakankamai spartaus ekonomikos augimo, būtų nemažas smūgis“, – trečiadienį LRT sakė šalies vadovas. Jo teigimu, ekonominė situacija – greitai keičiasi ir ji priklausys taip pat nuo neapibrėžtų prielaidų kaip karo Ukrainoje eiga.

Maisto prekių kainos parduotuvių lentynose jau dabar yra dešimtadaliu didesnės, nei buvo prieš metus, o dar šiek tiek jos gali padidėti antroje metų pusėje, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, kainų kilimą antoje metų pusėje gali išprovokuoti žaliavų, grūdų tiekimo iš Ukrainos ir Rusijos sutrikimai. O kas lietuvių laukia su šildymo, elektros ir degalų kainomis? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam priešiškų valstybių sąrašui, kuriuo remiantis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų bus galima pašalinti su šiomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis, rašoma pranešime spaudai.

Kas antras šalies gyventojas mano, kad per artimiausius 12 mėnesių Lietuvos ekonominė situacija pablogės, tačiau pesimistinės nuojautos neatsispindi lūkesčiuose dėl asmeninių finansų, rodo naujausia apklausa.  Banko „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 84 proc. gyventojų mano, kad artimiausioje ateityje jų pajamos išliks nepakitusios arba išaugs.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, jog šalies ekonomika dėl Rusijos invazijos susitraukė mažiausiai 35 procentais. „Matome, kad dabar, vykstant kariniams veiksmams, be to, pirmasis šokas nuo karo pradžios dar nepraėjo, mūsų vertinimais bendrojo vidaus produkto kritimas pasideda nuo 35 proc.“, – sakė jis. Premjeras konstatavo, kad kariniai susirėmimai vyksta 10 šalies sričių, kuriose įsikūrusios įmonės, sukuriančios apie 50 proc. BVP.

SEB grupės ekonomistai pablogino Baltijos šalių ekonomikos rodiklių 2022 ir 2023 metais prognozę. Pagal pagrindinį scenarijų, kai prekių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją beveik sustos, o tiekimo trikdžiai laikinai antrą ir trečią ketvirtį sujauks statybos ir pramonės sektoriaus darbą, Lietuvos BVP šiemet turėtų didėti 0,1 proc., Latvijos – 1,8 proc., o Estijos – 0,6 procento. Vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą šiemet Lietuvoje sieks 11 proc., Latvijoje – 9 proc.

Rusija dėl iki šiol liejamo žmonių kraujo Ukrainoje sulaukė griežto ekonominio atsako iš Vakarų valstybių, taip pat tarptautinių kompanijų. Surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu daugelis būtiniausių produktų Rusijoje kaip reikiant pabrango. Ukrainos žiniasklaidos priemonė „Segodnya“ rašo, kad plataus vartojimo prekių kainos Rusijoje padidėjo 109 proc. Tuo metu specialistai pastebi, kad kainų kilimas Rusijoje yra beprecedentis, mat tokio prekių brangimo nėra nė vienoje pasaulio šalyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda piktinasi Vyriausybės darbu. Esą ši, abejingai atmetusi jo siūlymą mokėti vienkartines išmokas, nesiima jokių kitų sprendimų. Tiesa, valdantieji jau kovoja su skaudžiai per žmonių pinigines kirtusiu šildymo sezonu, taikydami kompensacijas. Tačiau Seimo narys Algirdas Sysas sako, kad pagrindinis tikslas turėtų būti ne taikyti išskirtines lengvatas, o didinti žmonių pajamas.

Putino noras, kad visos „nedraugiškos“ šalys už rusiškas dujas ir naftą atsiskaitytų rubliais įneš daug chaoso, o tai gali paskatinti produktus perkančias šalis ieškoti kitų alternatyvų, teigė ekonomistė. TV3 žinių „Dienos komentare“ Jekaterina Rojaka aiškino, kad Rusija sėdi ant lūžtančios šakos. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vakar paskelbė, kad nuo šiol naftą ir dujas pardavinės reikalaudamas atsiskaityti rubliais.

ES valstybės narės galės pasiūlyti nustatyto dydžio subsidijų ir pigių paskolų įmonėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai poveikio, trečiadienį pranešė Europos Komisija. „Turime sušvelninti ekonominį šio karo poveikį ir paremti labai nukentėjusias įmones ir sektorius.

Premjerei pareiškus, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne Lietuvos banko, o Finansų ministerijos šių metų ekonomikos augimo prognozėmis, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ministerijos scenarijus bus panašus – ekonomikos augimas šiemet turėtų išlikti, tačiau dėl karo Ukrainoje poveikio jis bus mažesnis, nei prognozuota anksčiau, o infliacija augs labiau, nei buvo numatyta.

Rekordinės maisto kainos toliau kils aukštyn, perspėja ekonomistai. O sėjai ir sodinimui besirengiantys ūkininkai antrina, kad brangstant sąnaudoms kitos išeities nėra – tik kelti produktų kainas. Jas esą pristabdytų nebent gausus derlius, jei bus palankūs orai. Lietuviai prisipažįsta – kas tik turi galimybę, augins daržoves ir vaisius savo soduose, o kas žemės neturi, jau ruošiasi taupyti.

Metinei infliacijai priartėjus prie 15 proc. kartelės, Vyriausybė jau priėmė ir ruošia papildomas priemones jos pasekmių švelninimui. Kokia antiinfliacinė priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti žalingų šalutinių efektų? Infliacija įsibėgėjo dar praėjusių metų rudenį, o tam, be kitų veiksnių, įtakos turėjo ir sparčiai didėjęs užimtumas, atlyginimai bei vartojimas.

Dalis ekonomistų ir analitikų neatmeta, kad Lietuvos ekonomiką šiemet gali ištikti recesija. Jų vertinimu, situacija priklausys nuo Rusijos karo Ukrainoje eigos, tačiau pasekmės dėl Vakarų sankcijų Rusijai bei pasaulinių energijos kainų šuolio reikšmingai paveiks ūkio raidą.  15-lika ekonomikos ekspertų įvertino, kaip Rusijos karinė invazija į Ukrainą galėtų paveikti ekonomikos plėtrą ir ar Lietuvos ūkį šiemet gali ištikti recesija.

Vokietijos ekonomikos ekspertų manymu, tarptautinės sankcijos dėl Kremliaus sukelto karo Ukrainoje stipriai smogs Rusijos ekonomikai, o veiksmingiausios jos bus tiesiogiai prieš Rusijos centriniam banko nukreiptos. Kita vertus, ekonomistai nemano, kad sankcijos rimtai atsilieps Europos šalių ekonomikoms, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Manheime įsikūrusio Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW) surengtoje Vokietijos ekonomistų apklausoje 79 proc.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, ekonominius ryšius su ja nutraukia vis daugiau valstybių. Dėl to smarkiai brangsta žaliavos ir nafta, kyla ir maisto kainos. Tačiau kai kurie ekspertai ramina ir sako, kad šiokie tokie ekonominiai sunkumai Lietuvai išeis į naudą, nes šalis turės puikią progą galutinai atsijungti nuo Rusijos energetinių resursų.

Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ galėtų tęsti veiklą nepažeisdama Europos Sąjungos sankcijų, tačiau tarp galimų scenarijų – ir visiška arba dalinė prastova, sako bendrovės generalinis direktorius.  Rimantas Proscevičius bendrovės darbuotojams apie tai pranešė penktadienį įvykusiame „Lifosos“ ataskaitiniame susirinkime. „Vadovo teigimu, „Lifosa“ yra pasirengusi skelbti ir visišką arba dalinę prastovą.

Lenkijos vyriausybė vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad Lenkija imsis priemonių savo ekonomikai „derusifikuoti“ ir savo pavyzdžiu sieks įkvėpti kitas Europos valstybes atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių, skelbia naujienų portalas tvn24.pl.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad dėl karo Ukrainoje į Lietuvą artimiausiu metu planuoja atvykti tūkstančiai informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos. „Iš esmės galime kalbėti apie tūkstančius profesionalų – informacinių technologijų, telekomunikacijos specialistų, kurie atvyksta į Lietuvą ir jau yra pakeliui“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su verslininkais penktadienį sakė ministrė.

Užsienio reikalų ministerijai (URM) suteikus Europos Sąjungos (ES) sankcijų išimtis Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“ ketvirtadienį leista atlikti dalį mokėjimų, patvirtino įmonė. „Lifosa“ gavo teisę vykdyti dalį būtiniausių finansinių operacijų.

Verslas prašo valdžios įvertinti galimybę dėl smarkiai brangstančių energetikos išteklių sunkumų patiriančioms bendrovėms atidėti degalų akcizų mokėjimą, o įmonių, kurų veikla sutriko dėl žaliavų trūkumo, darbuotojams mokėti už prastovas. „Yra problemos su nafta ir naftos produktais – yra ir piniginių srautų sutrikimai, ir kainos pakilusios, o reikia mokėti akcizus.

Ukrainos vyriausybė toliau funkcionuoja, bankininkystės sistema stabili, šalis trumpuoju periodu gali mokėti skolas, bet Rusijos invazija galėtų sukelti niokojamą recesiją, pirmadienį paskelbė tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF įspėjo, kad karas gali sukelti ir platesnių pasekmių, įskaitant grėsmę pasaulinei maisto saugai dėl kylančių kainų ir trukdymo sėti javus, ypač kviečius.

Lietuvos verslai traukiasi iš Rusijos ir Baltarusijos – medieną ir geležį importuojančios įmonės ieško naujų rinkų Vakaruose. Pasak ekonomistų, Europos rinkose žaliavos gerokai brangesnės, tad brangs ir įvairios prekės. O į infliaciją papildomai žibalo įlies į viršų kopianti naftos, gamtinių dujų kaina – įkandin brangs maisto produktai. Prognozuojama, kad jau netrukus infliacija Lietuvoje pasieks ir 15 procentų.

Lietuvoje šių metų sausį prekių eksportuota už 3,11 mlrd. eurų – 36,5 proc. daugiau nei pernai sausį. Prekių importas siekė 3,41 mlrd. eurų – 53,9 proc. daugiau.  Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 34,1 proc. iki 2 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 17,5 proc.), užsienio prekybos deficitas siekė 301,6 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, eksporto augimui įtakos turėjo išaugęs naftos produktų (3,1 karto), plastikų ir jų gaminių (57,5 proc.

Su karo belaisviais rusais Ukrainoje bus elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o vėliau jie dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką, antradienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas. Jis pabrėžė, kad Ukraina griežtai laikysis visų tarptautinės humanitarinės teisės normų. „Būtent tai mus skiria nuo Rusijos agresoriaus, kuris šaudo į civilius gyventojus, vykdo raketų ir bombų atakas.

Ar Europos Sąjunga galės visiškai atsiriboti nuo Rusijos, kuriai pernai už dujas, naftą ir kitas prekes sumokėjo 160 milijardų eurų? Anot ekspertų, Europos valstybėms teks susitaikyti su aukštesnėmis žaliavų kainomis. Pavyzdžiui, brangesnį metalą senajam žemynui teks vežtis iš kitur. Didžiausias iššūkis – Rusijos naftos produktų ignoravimas. Jei Europa norės gyventi be rusiškų dujų, gali tekti pristabdyti kovą su klimato kaita, deginti daugiau anglies, plačiau naudoti branduolinius reaktorius.

Kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai sako, kad dėl įvairių valdžios siūlomų antiinfliacinių priemonių Seimas apsispręs po to, kai bus priimtas sprendimas didinti finansavimą šalies gynybai. Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, priėmus biudžeto pataisas dėl gynybos finansavimo bus svarstoma, kokių priemonių reikia imtis siekiant amortizuoti sparčiai kylančias naftos, dujų ir kitų išteklių kainas.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė skirti kiaulių ir viščiukų broilerių augintojams 8,1 mln. eurų paramos.  Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas teigė, kad kiaulių augintojams prašoma 6,1 mln. eurų, o viščiukų broilerių augintojams – 2 mln. eurų.  „Paveikė ir kovidas, ir kiaulienos perteklius Europos Sąjungoje. Pagal mūsų skaičiavimus prašome virš 6,1 mln.

Šių metų infliacija nebus didesnė negu vasarį ir gali siekti 9–10 proc., sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Kovą matysime ne tokius didelius bent jau mėnesinės infliacijos skaičius, kokie buvo sausį, vasarį, nes kovą šilumos kainos gyventojams bus mažesnės negu vasarį, nes kovą šilumos kainos bus skaičiuojamos pagal sausio gamtinių dujų kaina, kurios siekė apie 84 eurus už megavatvakandę, kai gruodį buvo apie 120 eurų.

Dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos šiemet laukia pokyčiai, metai bus neaktyvūs – gali būti mažiau įsigijimų, dėl žaliavų trūkumo gali strigti statybos, sako ekonomistai.  „Aktyvumo prasme nekilnojamojo turto srity bus labai neaktyvūs metai.

Rusijos centrinis bankas, pirmadienį viešai pripažinęs, kad naujausios į šalies ekonomiką nutaikytos Vakarų sankcijos smarkiai apribojo jo galimybes naudotis sukauptomis oficialiosiomis tvirtos valiutos atsargomis, atsisakė intervencijų į šalies tarpbankinę valiutų rinką, tai yra atsisakė gelbėti į istorines žemumas smigusį rublį, kurios, anot pačios Rusijos analitikų, vargu ar jau yra dugnas.

Vieningas sprendimas taikyti griežtas ekonomines sankcijas Rusijai už sukeltą kruviną karą Ukrainoje, Kremlius patyrė tikrą ekonominį krachą – įšaldomos oligarchų sąskaitos, apribota galimybė vykdyti mokėjimus. Dėl šios priežasties Rusijos pagrindinė valiuta rublis yra rekordinėse žemumose.  Kaip rašo CNN, pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo susitikti su savo patarėjais, siekiant aptarti ekonominę situaciją šalyje.

Rusijos rublį ištiko krizė – jo vertė nukrito daugiau nei 30 procentų. O tai dar ne pabaiga – prognozuojama, kad rublis gali pasiekti rekordines žemumas, o rusų atlyginimai taps nieko verti. Gyventojai Rusijoje apgulė bankomatus. Maža to, Europai uždarius oro erdvę, užsienyje įstrigo 27 tūkstančiai Rusijos turistų. Ekonomistų teigimu, Rusija patiria precedento neturintį ekonominį šoką.  Milžiniškos žmonių eilės Rusijoje rikiuojasi prie bankomatų.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos šaliai atsiliepė greitai ir skaudžiai – pirmadienį Rusijos rublis nuvertėjo jau beveik 30 procentų. Ekonomistai prognozuoja, kad per ateinančius mėnesius infliacija Rusijoje gali siekti net iki 70 procentų, o šalies negelbės net didžiulis centrinio banko rezervas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Rusijos rublis krito į istorines žemumas.

Naujausios sankcijos Rusijai radikaliai pakeitė sąlygas jos ekonomikai, apribojo galimybes panaudoti aukso ir užsienio valiutos atsargas bei suformavimo papildomų priemonių finansiniam stabilumui užtikrinti poreikį, pareiškė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina. „Rusijos bankas šiandien nusprendė pakelti bazinę palūkanų normą iki 20 proc. metų palūkanų [nuo 9,5 proc.

Ekonomistai jau skaičiuoja, kaip autų kainos dėl brangusių žaliavų, o tai visada augina ir maisto kainas. Karo veiksmai stabdytų verslininkų investicinius planus ir galimai lėtintų ir visos Lietuvos ekonomikos augimą, taip pat – ir algų šuolius. Vienas svarbesnių klausimų – ar gali būti, kad užsivertų ir Lietuvos siena su Baltarusija. Tai reikštų visiškai stojusį krovinių tranzitą į Rytus ir šimtamilijoninius nuostolius. Savo kasdienybę įamžina vilkikų vairuotojai.

Karinė agresija Ukrainoje pastaruoju metu lemia ženklius svyravimus vertybinių popierių, valiutų ir žaliavų rinkose. Nors prognozuoti artimiausią ateitį šiuo metu itin sudėtinga, vertinant istoriškai, lokaliai apibrėžti konfliktai turėdavo trumpalaikį poveikį pasaulio finansų rinkoms, kurios sugrįždavo prie ilgamečių vidurkių, rašoma pranešime spaudai.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija vasarį pasiekė beveik 14 proc.,  o mėnesio – 1,7 proc., SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog prognozės viršytos su kaupu  – jis prognozavo, kad mėnesio infliacija sieks apie 1 proc. Pasak analitiko, bankas turės didinti ir metinę infliacijos prognozę – nuo 7,2 iki maždaug 9 proc.  Anot ekonomisto, itin didelei infliacijai didžiausios įtakos turėjo išaugusios naftos kainos.

Auksas tarptautinėje rinkoje ketvirtadienį, prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą fone padidėjus saugių aktyvų paklausai, pasiekė aukščiausią nuo 2020 metų rugsėjo kainų lygį, praneša „Trading Economics“. Balandžio mėnesio aukso ateities sandorių kaina „Comex“ biržoje išaugo 3,3 proc. iki 1974 dolerių už Trojos unciją. Nuo šių metų pradžios šis taurusis metalas tarptautinėje rinkoje pabrango 7,7 procento.

Ketvirtadienį skubiai sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje turėtų būti išplėstas Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas, jis palies tiek bankus, tiek atskirus asmenis, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Galiu pasakyti, kad yra sankcionuojami dar eilė Rusijos bankų, įšaldant jų turimas lėšas Europoje, drastiškai išplečiamas žmonių sąrašas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai griežtai smerkia Rusijos veiksmus Ukrainoje ir ragina įvesti agresoriui griežtas sankcijas, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos. „Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, griežčiausiai kaip įmanoma smerkiame plataus masto Rusijos agresiją prieš nepriklausomą, taikią ir demokratišką Ukrainą“, – teigiama pareiškime.

Nesilpstančios geopolitinės įtampos dėl Ukrainos fone aukso kainos tarptautinėje rinkoje pirmąkart nuo pernai birželio pakilo aukščiau 1,9 tūkst. JAV dolerio už Trojos uniciją. Balandžio mėnesio aukso ateities sandorių kaina „Comex“ biržoje ketvirtadienį išaugo 1,7 proc. iki 1902 dolerio už unciją. Išaugusi geopolitinė įtampa skatina investuotojus orientuotis į saugius aktyvus, tokius kaip taurieji metalai.

Finansai turi vieną įdomią ypatybę – jie gali būti ta tema, kuria poroje vengiama kalbėti, ir tuo pačiu metu dažna ginčus sukeliančia priežastimi. Priimtinas finansų valdymo būdas ir gebėjimas apie tai kalbėtis be įtampos abiem poroje gyvenantiems žmonėms gali būti svarbi darnių santykių sudėtinė dalis, rašoma pranešime spaudai.

Naujame „Financial Times“ sudarytame finansiškai ir ekonomiškai pažangiausių bei versliausių Europos miestų reitinge Vilnius užėmė antrąją vietą. Ketvirtadienį paskelbtame reitinge Vilnius įvertintas bendroje vidutinio dydžio miestų kategorijoje, pranešė miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“. „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ sudaromame reitinge „European Cities and Regions of the Future 2022/2023“ atsižvelgta į pandemijos suvaldymo apžvalgą, praėjusių ir ...

Pasiūlos trikdžiai, kurių neigiamas poveikis Europos ekonomikos atsigavimui prilygsta kai kurių šalių plėtros tempams įprastu metu, gali tęstis ir 2023 metais, ketvirtadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Be šių suvaržymų, apimančių ir gamyklų veiklos pertraukimus bei komponentų stygių, ekonomikos augimas pernai būtų buvęs maždaug 2 procentiniais punktais didesnis, tinklaraščio įraše teigė Vašingtone įsikūręs skolintojas.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį patvirtino 2022 metų biudžetą. Miestas šiais metais planuoja gauti 243,4 mln. eurų pajamų, o išlaidos jas viršija beveik puse milijono eurų ir siekia 243,8 mln. eurų.  Biudžetas patvirtintas jam pritarus 30 tarybos narių ir vienam susilaikius.  Biudžeto pajamos yra 19,4 proc., arba 39,6 mln. eurų didesnės nei pernai, didžiausią jų dalį – apie 50 proc. numatoma gauti iš gyventojų pajamų mokesčio.

Pramonės augimas Lietuvoje praėjusių metų gruodį buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje gruodį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, augo 33,3 procento. Visoje ES ji augo 2,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 7,1 proc., o Estijoje – 7,6 procento.  Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė Lietuvoje padidėjo 6,2 proc., Latvijoje – 3,8 proc., o Estijoje – 2,2 procento.

Pensijų fondai Lietuvoje pernai generavo rekordinę finansinę grąžą, o kolektyvinio investavimo subjektų rinka pirmą kartą per pastaruosius 5 metus augo, praneša Lietuvos bankas (LB). „Nepaisant vis dar tebesitęsiančios pandemijos, 2021 m. išsivysčiusioms rinkoms buvo sėkmingi – uždirbta didžiausia vidutinė metinė grąža per visą pensijų fondų gyvavimą Lietuvoje.