augalai

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Atšilus orui, augalams reikalingos maistinės medžiagos, kad jie greičiau pabustų bei geriau augtų. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip pasirinkti geriausiai dirvai ir augalams tinkančius substratus ir trąšas, kad jie džiugintų ne tik savo grožiu, bet ir gausiu derliumi.

Cinamonas yra puikus prieskonis, naudojamas maistui gardinti. Bet ar žinojote, kad šį prieskonį galite naudoti ir savo sode? Cinamonas buvo populiarus ilgą laiką. Šiais laikais jį naudojame tik virtuvėje. Nesvarbu, ar dedate jo į kokteilį, ar kepate cinamono ir obuolių pyragą, neįsivaizduojame virtuvės prieskonių lentynos be cinamono.

Pasaulio trijų didžiųjų ledo dangų stabilumas yra vienas svarbiausių klimato mokslininkų klausimų. Bet kuriam iš jų ištirpus, šimtai milijonai žmonių, gyvenančių žemai esančiose vietovėse, turėtų palikti savo namus. Taigi mokslininkai lygiai tiek pat sunerimo, kiek ir nustebo, kai po Grenlandijos ledo danga rado augalų fosilijas. Tai galimai reiškia, kad sala prarado savo ledo kepurę ne taip seniai, kaip buvo manyta. Klausimas „kada ištirpo didžioji dalis Grenlandijos ledo?“ sukelia daug ginčų.

Pavasariniai sodo darbai jau įsibėgėjo. Sodinti gėles pats tinkamiausias metas yra dabar, kokias gėles sodinti ir kaip jas suderinti tarpusavyje pasakoja Vytauto Didžiojo Universiteto Botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Dr. Arūnas Balsevičius. Dažniausiai kiemuose sodinamos gėlės skirstomos į mėgstančias šviesą ir mėgstančia pavėsį. VDU Botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Dr.

Grybautojai lengviau atsikvėpė: po šalto ir ilgo pavasario pagaliau pasirodė pirmieji grybai – bobausiai. Jie buvo pasirodę jau prieš Velykas, bet naktimis atšalo, tad ir grybai buvo nustoję dygti. O dabar, užtaikius gerą vietą, bobausių per valandėlę ir kibiriuką įmanoma parsinešti. Tik nereikia pamiršti, kad šie grybai turi nuodingų medžiagų, tad juos būtina nuvirti kelis kartus. Varėnos gyventojas Giedrius su žmona gyvena iš įvairių miško gėrybų.

Atšilus orui, augalams reikalingos maistinės medžiagos, kad jie greičiau pabustų bei geriau augtų. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip pasirinkti geriausiai dirvai ir augalams tinkančius substratus ir trąšas, kad jie džiugintų ne tik savo grožiu, bet ir gausiu derliumi.

Vienas žymiausių Japonijos gamtos reginių šiais metais pasiekė kraupų etapą. Sakuros pražydo anksčiausiai per daugiau nei 1200 metų. Ankstyvas žydėjimas – kvapnus priminimas, kad klimato kaita visam laikui keičia natūralų Žemės rutulio funkcionavimą, pradedant ekstremaliomis žiemos audromis ir baigiant pusmetį trunkančiomis vasaromis. Sakuros tokiuose miestuose kaip Japonijos Kiotas jau seniai reiškia ne tik sezono pokyčius.

Gamtos elementų ir žmogaus kūrinių dermė ypač svarbi kasdieniame žmogaus gyvenime. Deja, sukurti tinkamą santykį tarp jų pasaulyje, kuriame gyvybę vis dažniau norime pakeisti plastiku, naiviai tikėdami, kad jis gali kompensuoti gyvų augalų, žalumos suteikiamus pojūčius, sekasi vis prasčiau, rašoma pranešime spaudai.

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Nors Lietuvoje pavasaris permainingas, gamtos ciklas juda savo keliu ir greitu metu sulauksime sakurų – japoniškų vyšnių žydėjimo. Įvairiose pasaulio šalyse šie medeliai pražysta skirtingu laikotarpiu, priklausomai nuo gamtinių sąlygų. Sakurų žydėjimo šventė – „Hanami” Japonijoje turi gilias tradicijas ir ypač mėgiama. Su laiku sakurų parkai išpopuliarėjo Europos ir JAV miestuose.

Saulutei kylant ir laipsniams kopiant vis aukščiau, dienoms ilgėjant, karantino išvarginti žmonės net nesulaukę, kol nutirps sniegas, raitojasi rankoves ir skuba greičiau į šiltnamius ar bent jau kuria daržą ant palangės. Socialiniuose tinkluose esančios daržininkų mėgėjų grupės tiesiog ūžia nuo patarimų, patirčių apsikeitimų ir džiaugsmų ar nusivylimų, kaip pavyko užauginti vieną ar kitą daigą, ką jau pasėjo, o gal dar tik ketina sėti savo lauko šiltnamiuose.

Pavasaris – itin gausus sodo ir daržo darbais. Dabar tinkamas metas ne tik sėti pomidorus ar genėti vaismedžius. Balandžio mėnesis tinkamas aviečių sodinimui, o pasirinkus tinkamą aviečių rūšį, derliumi mėgausitės jau rudenį. Apie aviečių sodinimą pavasarį bei jų priežiūrą tv3.lt portalui pasakojo agronomijos mokslo krypties daktarė Loreta Buskienė. Atėjus šiltajam sezonui, avietes reikėtų sodinti kuo anksčiau. Tai reiškia, kad atšilus orams ir pradžiūvus dirvai, laikas kibti į darbus.

Žiemiškam šaltukui traukiantis iš Lietuvos, vieni sodininkai sukruto genėti senų vaismedžių, kiti pradėjo dairytis naujų sodinukų. Neretas internetiniuose forumuose ėmė ieškoti patarimų, kaip teisingai įveisti sodą, kad įdėtas triūsas vėliau atsipirktų gausiu derliumi. Sodininkams, norintiems turėti gražų ir sveiką sodą, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr.

Saldžiavaisiai šermukšniai brandina vitaminingas uogas, labai naudingas sveikatai, ir džiugina akį savo dekoratyvumu. Bet kuris šermukšnis taps gražiausiu perliuku, puošiančiu aplinką nuo pavasario iki pirmų žiemos dienų. Šermukšnius sodybose galima auginti ir kaip vaisinius, ir kaip dekoratyvius augalus. Jie dera su pušimis, eglėmis, kėniais, dauguma lapuočių. Gražiai atrodo auginami pavieniui, grupėmis, sodo priekyje ar toliau.

Nors populiarumo stokoja dėl aitroko skonio, gražgarstė daugelio vertinama dėl maistinių, gydomųjų savybių. Gražgarstė kaip vaistinis augalas buvo auginama ir naudojama jau senovės Romos laikais. Ši lapinė daržovė nuo seno buvo ypač populiari italų, prancūzų virtuvėje, o dabar ji plačiai auginama ir valgoma visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Augalas nėra labai reiklus dirvai, tačiau pasižymi viena bloga savybe – greitai perauga.

Kambarinės gėlės – vienas jaukiausių namų akcentų. Tačiau tam, kad savo žaluma jos džiugintų ilgai – būtina ne tik nepamiršti jų palaistyti, pasirūpinti, kad joms užtektų šviesos, bet ir užtikrinti, kad jų persodinimas būtų atliekamas reguliariai ir tinkamai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad žmonės namuose esančių gėlių gerove įprastai susirūpina pavasarį, o aktyviausi gėlių priežiūros prekių pardavimai, anot jos, būna kovo-balandžio mėnesiais.

Šviežio derliaus bei tvarkingos namų aplinkos poreikis skatina gyventojus jau nuo ankstyvo pavasario planuoti darbus sode, darže bei gėlyne. Anot specialistų, norint džiaugtis gausiu derliumi ir sutvarkytu kiemu, tereikia susipažinti su sodo darbų kalendoriumi. Ekspertai dalijasi patarimais, kokių darbų vertėtų imtis jau dabar, o kuriuos galima atlikti pavasario pabaigoje.

Susikurti nedidelį ir jaukų sodą norisi ir gyvenantiems mieste. Turint tik kelių arų plotą svarbu tinkamai sukomponuoti augalus, vaismedžius, krūmus, tačiau reikia palikti ir erdvės, kad namo kiemas būtų patogus naudoti. Kaip to pasiekti ir kokius augalus rinktis domėjosi TV3 laida „Svajonių sodai“.  Mieste kuriant sodą gali kilti problemų susijusių su dirvožemiu, oro sąlygomis, kurios gali pritraukti ligas ir kenkėjus.

Žiemos pabaiga – pats laikas ne tik pradėti ruoštis sodo ar daržo darbams, bet ir suplanuoti seno kiemo erdves. Paprastai perplanavimo procesas gali būti nelengvas, juk sklypas nėra tuščias popieriaus lapas, kuriame gali pažymėti norimas erdves, tačiau yra keletas aspektų, padėsiančių susikurti akiai mielą aplinką. Pradėti reikėtų nuo minties, kad idealios aplinkos nesukursi, o grožis yra skonio reikalas ir būtų geriausia apsieiti be kaimynų ar draugų nuomonės.

Algimanto Žemaičio gėlininkystės ūkyje šiuo metu – pats darbymetis. Šeimos ūkyje darbams vadovaujantis A. Žemaičio sūnus Eimantas sako, kad tulpių paklausa pavasarį labiausiai šokteli dėl tradicijos dovanoti gėles moterims kovo 8-ąją. Apie 250 tūkst. įvairių spalvų tulpių, užaugintų Žemaičių šeimos šiltnamiuose, jau atsidūrė „Maximos“ parduotuvėse.

Vidutinio atsparumo vienmetės gėlės turi ilgesnį vegetacijos periodą, todėl jos sėjamos anksčiau – kovo–balandžio mėn., šiltnamiuose arba inspektuose. Šios vienmetės gėlės gerai pakelia nedideles pavasario šalnas. Į atvirą gruntą jos sodinamos gegužės antroje pusėje. Šiai grupei priskiriamos gėlės: darželinis arktotis (Arctotishybridahort.), pilkoji bajorė (Centaureacinerea L.), kininis gvazdikas (Dianthuschinensis L.), darželinis šlamutis (HelichrysumbracteatumWilld.

Pavasarį atbunda ne tik gamta, bet ir sodininkai. Būtent kovo mėnesį įprastai pradedame genėti medžius, tačiau šį darbą svarbu atlikti teisingai. Šis laikas, pasak LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Noberto Uselio, yra pats tinkamiausias daugumos vaismedžių genėjimui. Genėti medžius galima ir anksčiau ar vėliau, tačiau temperatūros stulpelis neturėtų siekti daugiau nei 10 laipsnių šalčio.

Ohajo valstijos universiteto ir Džordžijos universiteto mokslininkai neseniai publikavo tyrimą apie orchidėjų laistymą ledo kubeliais. Štai trys paplitę mitai, kuriuos tyrimas paneigė.  1 mitas: Orchidėjų laistymas ledo kubeliais jas pražudys Tyrimo metu buvo palygintos ledo kubeliais ir įprastu būdu laistomos orchidėjos. Tyrėjai stebėjo augalo gyvavimo trukmę, išvaizdą, lapiją ir šaknų sistemą, bei pastebėjo, kad šie rezultatai nesiskiria.

Kambariniai augalai yra populiarūs, nes atrodo, kad juos prižiūrėti yra gana lengva. Svarbiausia, kad suprastumėte, ką jums sako jūsų augalas, kai ant lapų matosi dėmės ir žymės. „Bright Side“ išskyrė 8 ženklus, rodančius, kad savo augalu reikėtų pasirūpinti kitaip. Pažiūrėkite, kuris paveikslėlis geriausiai atitinka jūsų augalą, ir sužinokite, kaip galite jiems padėti.

Daugelis vaisių ir daržovių augintojų, siekdami išauginti gausų derlių ar optimizuoti maisto produktų gamybą, ūkininkaudami į pagalbą neretai pasitelkia pesticidus. Pesticidai – augalų apsaugos produktai, skirti apsaugoti augmeniją nuo kenkėjų. Jie naikina ligas sukeliančius ir keliančius grėsmę visuomenės sveikatai organizmus, naikina pasėlius pažeidžiančius vabzdžius, grybus ir piktžoles, kontroliuoja kenkėjus, kurie gadina visuomenės saugumui gyvybiškai svarbius namus ir statinius.

Primename, kad kambarines gėles derėtų laistyti rečiau ir saikingiau, nes žiemą daugumai augalų natūraliai sulėtėja medžiagų apykaita, o drėgmė skatina augimą. Tačiau žydintiems augalams reikia daugiau dėmesio. Žiemą žydinčius augalus, pavyzdžiui, orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, ir kambarines gėles stambiais lapais patariama laistyti šiltu vandeniu, kad nenušaltų šaknys.

Nors graikiniai riešutmedžiai daugiau įsivaizduojami kaip egzotinių šalių medžiai, jie jau išsikovojo savo vietą kaip mėgstami sodo augalai ir Lietuvoje. Įdomu tai, kad riešutmedį galima užsiauginti pasodinus sėklą, tiesa, laukti reikės ne taip jau trumpai. Bet verta – juk apie graikinių riešutmedžių gydomąsias savybes žinota jau antikos laikais.

Savo darže ant palangės galite užsiauginti daržovių net neiškėlę kojos iš namų. Ir tam nereikia nei didelės patirties, nei išmonės. Ant namų palangės gali augti itin daug įvairiausių augalų – ne tik tradiciniai svogūnai ar pipirnės.

Primename, kad kambarines gėles derėtų laistyti rečiau ir saikingiau, nes žiemą daugumai augalų natūraliai sulėtėja medžiagų apykaita, o drėgmė skatina augimą. Tačiau žydintiems augalams reikia daugiau dėmesio. Žiemą žydinčius augalus, pavyzdžiui, orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, ir kambarines gėles stambiais lapais patariama laistyti šiltu vandeniu, kad nenušaltų šaknys.

Nors už lango žiema rodo dantis ir nė nežada trauktis, pats laikas pradėti želdinti namų palanges ir ruoštis šiltnamių sezonui. Bene populiariausios daržovės – pomidorai ir paprikos. Jas augina dauguma sodininkų, nes įdomios šių daržovių rūšys taip ir prašosi būti išmėgintos. Kaip teisingai auginti daigus, kad sulauktume gausaus derliaus? Prieš 14 metų aktyviai daržininkauti pradėjusi kaunietė Tatjana Miliuk prisipažino bandžiusi auginti bene 300 įvairiausių pomidorų veislių.

Mielės ne tik puikiai stimuliuoja augimą ir lemia audringą žydėjimą, bet ir stiprina šaknų sistemą. Tokios mielių trąšos ypač naudingos po persodinimo ir augalo persirgtų ligų. Ingredientai: 1 g sausų mielių arba 10 g presuotų; 1 arbatinis šaukštelis su kaupu cukraus; vanduo. Paruošimas: Mieles ir cukrų užpilti nedideliu kiekiu vandens, išmaišyti ir palikti 15–20 min, kol pasirodys burbuliukai. Perpilti skystį į 1 litrą vandens.

Kelmės rajone, Butkiškėje, gyvenanti trijų vaikų mama ir žolininkė Kristina Šilinskienė (Naktižiedė) jau daugelį metų pasakoja žmonėms apie laukinių augalų paslaptis ir moko iš jų gaminti sirupus, maistą, augalus, kosmetiką… Žiniomis apie natūralią kosmetiką ir valgomus laukinius augalus ji dalijasi paskaitų ir praktinių užsiėmimų metų, kuriuos veda mokyklose ir įvairiose bendruomenėse, o karantino metu ir virtualioje erdvėje.

„Kas atsitiko anturiui – pradėjo gelsti lapai, kai kurie net iškrito, parudavo lapų stiebai. Gal perlaisčiau? Ką daryti?“ – klausia Inga L. iš Panevėžio. Anturiai gerai auga šviesioje, šiltoje vietoje. Pernelyg tamsiame kambaryje anturiai nežydi, o prie pietinių langų vasarą nuo saulės apdega, todėl pagelsta lapai. Anturiai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl turi būti reguliariai laistomi, kad žemė visą laiką būtų drėgna. Vandens perteklių reikėtų nupilti.

„Mūsų kiemui ir sodui trūksta privatumo, tačiau nenorime tvorų, tik greitai augančių augalų. Kokius medžius ir krūmus ar jų veisles rekomenduotumėte?“ – teiraujasi Sigita iš Molėtų r. Jei norite visžalių augalų, rinkitės paprastąsias egles (jos nebrangios) ir vakarines tujas „Columna“, „Brabant“. Iš lapuočių medžių greičiausiai auga liepos, klevai, beržai, kaštonai ir tuopos, bet tai dideli medžiai.

Nors už lango dar gili žiema, pats metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ruoštis darbų sezonui. Aktualiausia vasario mėnesio naujiena – sėklų paieška. Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai arba būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Pirmojo karantino metu nusprendusi pasisodinti seniai namuose pamerktą bambuką, panevėžietė Agnė nenumanė, kuo viskas baigsis. Atrodo, dar prieš metus merginos namuose nežaliavo nė vienas augalas, tačiau dabar ji gali pasigirti ne viena dešimtimi gėlių ir sparčiai augančia gėlių mylėtojų bendruomene „Instagrame“. 23-ejų Agnė iš Panevėžio augalus pamilo mažiau nei prieš metus – pirmojo karantino metu.

Vanduo – visų augalų gyvybės pagrindas. Kiekvienai augalų rūšiai laistymas turi būti individualus. Taip pat kambarinius augalus būtinai reikia patręšti, jeigu jūs norite gražaus žydėjimo ir tankios lapijos. Cukrus. Pats natūraliausias tręšimo būdas kambarinėms gėlėms. Cukrus skaidosi į gliukozę ir fruktozę. Būtent gliukozė ir daro stebuklus. Tokių trąšų paruošimui reikia ištirpinti 1 valgomąjį šaukštą cukraus 0,5 l vandens arba tiesiog pabarstyti cukrumi žemę vazone, o paskui palaistyti.

Pastaruoju metu augalai konteineriuose pasidengė didžiuliu sniego sluoksniu, puikiai apsaugančiu nuo šalčio. Tačiau atlydžio metu esant sniego pertekliui gali užmirkti substratas, kuris atšalus virsta ledo luitu. Ką daryti? Gelbsti agroplėvelė Jei oro prognozės pranašauja didelį šaltį, konteineriuose esančius augalus galima apvynioti agroplėvele, prieš tai nupurčius sniego kepurę. Temperatūrai pakilus agroplėvelę reikėtų nuimti, nes gali pradėti brinkti pumpurai.

Sveikatos pasisemti galima ne tik iš preparatų, bet ir iš augalų – to, ką suteikia gamta. Šiuo metu vis daugiau domimės rytų medicina, bet pamirštame, kad mūsų protėviai taip pat žinojo gydomąją augalų galią ir sėkmingai ja naudojosi. Laida „Sveikata.lt“ primena apie laiko patikrintus augalus, kurie itin aktualūs peršalimo sezono metu.  Augalų naudą mums išsiaiškinti padeda vidaus ligų gydytojas, VU dėstytojas bei „Švenčionių vaistažolių“ fabriko direktorius Elmantas Pocevičius.

Šaltąjį metų sezoną galima paįvairinti vasarą primenančiais kambariniais augalais. Jei tinkamai pasirinksite augalus, jie žydės visą žiemą, tereikės paisyti kelių taisyklių. Gėles reikėtų patręšti. Tam geriausiai tiks sausos trąšos (lazdelių forma), kurių užtenka net trims mėnesiams. Nepamirškite teisingai laistyti, nes dauguma žydinčių augalų nemėgsta perliejimo. Vazonus su gėlėmis statykite kuo arčiau langų, kad augalai gautų daugiau šviesos.

Kartais grožis ir destrukcija gyvena toje pačioje erdvėje – drėgna aplinka, kurios reikia orchidėjoms, dažnai gali joms ir pakenkti. Grybelinės ligos, dėl kurių orchidėjos pradeda pūti, taip pat veši drėgnoje aplinkoje. Nedaugelis įtartų, kad su bjauriomis grybelinėmis infekcijomis kovoti ir orchidėjoms sveikatą sugrąžinti gali cinamonas. Dažniausios orchidėjas užklumpančios grybelinės ligos yra fitoftoro, pitiumo ir rizoktonijos rūšių patogenai.

Žiemą medžiai ir krūmai galėtų mėgautis šaltojo sezono ramybe, tačiau kai kuriuos iš jų galima apgenėti formuojant vainikus. Dauguma medžių nebijo šaltuko, todėl genėjimas tokiomis sąlygomis jiems tikrai nepavojingas. Tiesa, oro temperatūra lauke turėtų būti ne žemesnė kaip –10 laipsnių. Jei spaudžia rimtesnis minusas, genėjimą verta atidėti šiltesnėms dienoms dėl jūsų pačių patogumo ir saugumo. Dabar galima pažeminti, kartu atjauninti senų ir, atrodo, beviltiškai aukštų obelų vainikus.

Vis labiau kaustantis šaltis priverčia sukti galvas auginantiems augalus. Jiems kyla daug klausimų: sniegą nupurtyti ar ne? Augalą aprišti, pridengti, ar vis dėlto nereikia? Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo mokslo darbuotoja Asta Malakauskienė pasidalino patarimais, kaip pasirūpinti savo augalais. Mokslininkė pasakoja, kad mūsų kraštams įprastiems augalams specialios priežiūros žiemą nereikia, tačiau auginantiems egzotinius, naujų veislių ar skiepytus augalus vertėtų suklusti.

Daugumos šeimininkų svajonė yra turėti gražų gėlyną, kurio nereikia ravėti. TV3 laidai „Svajonių sodai“ želdynų dizaineris ir kraštovaizdžio architektė atskleidė, kad norint pasiekti tokį rezultatą reikia susidraugauti su piktžolėmis.  Kuriant natūralistinį gėlyną, kurio nereikia prižiūrėti ar ravėti, svarbu suprasti, kad piktų augalų nėra.  „Šitas rododentrynas, kurį mes vadiname visko gėlynu, buvo vien garšvos.

Naujiems metams ruošiant namus reikia ne tik skirti lėšų naujiems daiktams, bet taip pat ir išmesti keletą senesnių, kad namuose viskam būtų pakankamai vietos. Daiktai, kuriuos vertėtų iš namų išmesti dar iki Naujųjų metų:  Nuvytę augalai Dirbtiniai ir sausi augalai namams suteikia išsikvėpusios energijos, rašoma homify.com. Nuvytusias gėles ir augalus būtinai reikia išnešti iš gyvenamųjų erdvių. Daugelis žmonių šiais laikais namams renkasi dirbtinius augalus.

Paskutinis metų mėnuo paprastai kviečia mėgautis būsimomis šventėmis, vis dėlto pamiršti sodo darbų dar nevertėtų. Pirmasis žiemos mėnuo truputį palepino sniegu, kuris paprastai palengvina sodininkų dalią, tačiau, deja, jo vėl nebeliko.Todėl už lango siaučiantys vėjai ir šaltis gali pakenkti mažiau atspariems augalams. Nors daugelis gėlynais pasirūpino lapkritį, nevėlu tai padaryti ir dabar.