augalai

Jei jūsų kambariniai augalai atrodo šiek tiek prasčiau nei įprastai, galbūt ieškote būdo juos atgaivinti. Šis triukas padės jiems greitai atsigauti. Ar esate augalų mylėtojas, tačiau net ir labiausiai stengiantis nepavyksta išlaikyti augalo? Nepaisant viso rūpesčio ir dėmesio, kuriuos jiems skyrėte, gali būti nemalonu žiūrėti, kaip mylimi augalai išsausėja ir nuvysta. Laimei, atrodo, kad bananų žievelės yra raktas augalų išsaugojimui.

Augalus puolantys amarai, baltosios muselės ar kiti kenkėjai nedžiugina nei vieno sodininko. jei išbandėte visas priemones, o jų atsikratyti vis vien niekaip nepavyksta, dar nenuleiskite rankų ir pabandykite pasigaminti šią priemonę. Į šilto vandens puodelį įmaišykite kelis arbatinius šaukštelius paprasto skysto indų ploviklio. Venkite tokių, kurie turi riebalų šalinimo priemonių, baliklių ar antibakterinių ingredientų, naudokite patį paprasčiausią, rašoma bobvila.com.

Entuziastingi sodininkai stengiasi daryti viską, kad jų augalai kuo gražiau žydėtų. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – augalai gauna per daug vandens ir dėl to gali nukentėti. Genialus triukas gali padėti to išvengti. Empress Eyrie feisbuke pasidalijo sumania gudrybe, kuria užkerta kelią galimai problemai – augalų perlaistymui. Ji į kambarinių augalų vazonus įdeda tamponus, kurie sugeria vandens perteklių ir neleidžia jiems mirkti vandenyje. Moteris dailystart.co.

Soduose jau pradeda sirpti uogos, bręsta vaisiai, nerimsta kenkėjai – visa tai susiję su papildomais rūpesčiais ir darbais. Nuėmus braškių derlių reikia sutvarkyti braškyną. Jei jame daug ligotų, pažeistų lapų, nedelsdami juos nušienaukite, kad dar spėtų ataugti jauni ir sveiki lapai. Mažiau pažeistus uogynus nupurkškite 0,3 proc. vario oksichlorido tirpalu arba 1 proc. Bordo skysčiu. Jeigu pastebėjote voratinklinių arba žemuoginių erkių, braškynus derėtų nupurkšti ir 0,2 proc.

Kiekvienas esame gimę po tam tikru Zodiako ženklu. Vaistiniai augalai taip pat turi savo planetas. Gydymasis būna efektyviausias, kai sutampa žmogaus ir vaistinio augalo Zodiakai. Štai kodėl gydymuisi reikia stengtis pasirinkti savo augalus. Avino planeta – Marsas. Šio ženklo medžiai: ąžuolas (03 21), lazdynas (03 21 – 03 31), šermukšnis (04 01 – 04 10), klevas (04 11 – 04 20).Marso augalai dilgina, duria, žydi raudonai. Tai – dilgėlės, garstyčios, karpažolės, svogūnai.

Kaune botanikos sode galva svaigsta nuo rožių aromato ir jų grožio. Čia žydi tūkstančiai šių iš įvairiausių pasaulio kampelių atgabentų gėlių. Tačiau iki šiol nėra nė vienos veIslės, išvestos Lietuvoje. Mat jei tokia ir slepiasi kokiam nors darželyje, oficialiai ji niekur neregistruota.  Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode į kvapų ir žiedų grožio fiestą vilioja gėlynų karalienė – rožė.

Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Kovodami su invazinėmis, turistų automobiliais atkeliaujančiomis augalų rūšimis, biologai į pagalbą pasitelkė skeltanages. Į pievą paleistos ožkos per kelias savaites dantimis rupšnodamos „nušienauja“ per pusšimčio arų dydžio pievas, taip suėsdamos ir nepageidaujamas čia augalų rūšis. Mokslininkai sako, kad tokį metodą žmonija taikė dar prieš pradėdama šienauti pievas, ir jis puikiai pasiteisino.

Šalies savivaldybės daugybę metų kovoja su sovietmečiu į Lietuvą atvežtu invaziniu ir pavojingu augalu – Sosnovskio barščiu. Tik visos pastangos kol kas panašios į kovą su vėjo malūnais. Augalai sėkmingai veši ir plečiasi toliau, užimdami vis naujas teritorijas. Šiais metais Aplinkos ministerija savivaldybėms puola į pagalbą – skirs daugiau nei pusę milijono eurų kovai su šiuo augalu.  Netoli Marijampolės esantis Pietarių kaimas. Ir jame įsiveisusi Sosnovskio barščių plantacija.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

„Pomidorus pernai ėmė pulti ligos. Ką galima būtų padaryti, kad jie ilgiau derėtų, geriau noktų?“ – teiraujasi Gertrūda iš Šiaulių. Atsako agronomė Svetlana Jastramskienė. Auginimo ABC Vėsios naktys, permainingi orai nėra palankūs pomidorams. Ypač kenčia prastai vėdinamuose šiltnamiuose augantys augalai. Geriausia, kai intensyvaus augimo metu vyrauja 18–30 laipsnių šiluma ir 70–80 proc. oro drėgnumas.

Avietės yra daugiamečiai augalai, kurie vis atsinaujina leisdami naujus ūglius. Jos nesunkiai prižiūrimos, auga beveik kiekvienoje dirvoje, gausiai dauginasi. Jų priežiūra nėra labai reikli ir sudėtinga, be to – greitai duoda gausų derlių. Avietės naudojamos ne tik maisto gaminimui, bet ir turi daug gydomųjų savybių. Vaistinei žaliavai avietės renkamos liepos–rugpjūčio mėnesį, giedrą dieną, nudžiūvus rasai. Šviežios uogos turi daug vitaminų, malšina troškulį, gerina virškinimą.

Norint sulaukti kuo gausesnio derliaus, darže svarbu ne tik paisyti sėjomainos principų, bet ir tinkamai parinkti kaimynus augalams. Augalams, kaip ir žmonėms, būdinga abipusė simpatija ar antipatija. Vienų kultūrų kaimynystė išeina į naudą, kitų – kenkia derliui ir augalų kokybei. Augalai gali sugyventi tarpusavyje arba konkuruoti, padėti vieni kitiems arba išstumti nepageidaujamą kaimyną iš savo teritorijos. Augalas – gyvas organizmas, kovojantis dėl savo gyvenamosios aplinkos.

Greičiausiai daugelis savo namų vaistinėlėje turi vandenilio peroksido, kurį naudoja nedideliems įpjovimams ar įbrėžimams. Tačiau ar žinojote, kad jį galima naudoti ir rūpinantis augalais? Pasirodo, kad vandenilio peroksidas yra puiki trąša ir apsauga nuo kenkėjų. Jis turi papildomų deguonies molekulių, kurios padeda augalų šaknims absorbuoti maistines medžiagas iš dirvožemio. Taip augalai auga greičiau, yra sveikesni, apsaugoti nuo galimų kenkėjų, rašoma gardeningknowhow.com.

Mielės ne tik tobulai stimuliuoja augimą bei veikia audringą žydėjimą, bet ir sustiprina šaknų sistemą. Tokios mielių trąšos yra itin naudingos po persodinimo bei augalo persirgtų ligų. Gėlių mišiniui reikės: 1 gramo (arba 10 gramų presuotų) sausų mielių; 1 arbatinio šaukštelio cukraus; vandens.  Pirmiausia mieles ir cukrų užpilame nedideliu kiekiu vandens, išmaišome ir paliekame maždaug 15–20 minučių, kol pasirodys burbuliukai. Tuomet perpilame skystį į vieną litrą vandens.

Kiekvienas sodininkas stengiasi kuo geriau prižiūrėti gėles ir augalus, tinkamai laistyti, tręšti, persodinti ir panašiai. Tačiau kartais pastangų neužtenka ir augalus vis vien užpuola kenkėjai – mašalai. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jų atsikratyti labai sunku, iš tiesų tą padaryti gali padėti paprasčiausi degtukai. Elena Matveeva išbandė paprastą, bet genialų triuką, kuriuo dalijasi ir su kitais žmonėmis.

Šį vakarą pasitinkame pačią magiškiausią metų naktį – Joninių naktį, kai net patys mažiausi gamtos reiškiniai ima ir įgauna stebuklingą pavidalą. Apie pačias seniausias Joninių tradicijas, pagrindinius ritualus ir jų reikšmę pasakoja etnologė Eglė Valentė. Kasmet birželio 22–24 dienomis Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Ši trumpiausia naktis nuo seno yra sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga.

Lietuvos daržuose sojos auginamos nuo seno. Visgi mūsų klimatas šioms ankštinėms daržovėms nėra labai tinkamas, tad jos mūsų lysvėse gana retos. O štai mokytoja senjorė Liuda Paliulienė iš Gražiškių miestelio (Vilkaviškio r.) sojas augina kone 20 metų. „Sojas mūsų šeima pamėgusi dėl saldesnio skonio ir naudos širdžiai, – prisipažino L. Paliulienė. – Kadangi jos šilumamėgės, auginu arba paprastame, dirbtinai neapšildomame šiltnamyje, arba lauke, bet užuovėjoje.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – patarimai kaip tręšti augalus birželio mėnesį ir šią visą vasarą. Nors praūžusios liūtys ne tik sočiai palaistė augalus, bet ir išplovė iš dirvos maisto medžiagas. „Todėl būtinas papildomas tręšimas“, – sako „Agrochemos“ konsultantas, agronomas Andrej Lenart. Anot jo, papildomos maistinės medžiagos pagreitina augalų augimą, jie būna stipresni, formuoja didesnį derlių.

„Tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių gyventojai atėjus vasarai trokšta susikurti nors mažą žalią kampelį poilsiui. Skoningai apželdintas balkonas ne tik kelia vidinį džiaugsmą ir ramina po dienos darbų, bet ir ypatingai pagerina estetinę pastato išvaizdą bei mikroklimatą patalpoje – sumažina dulkių prasiskverbimą į vidų, apsaugo nuo gatvės triukšmo,“ – teigia Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dekoratyvinio želdinimo profesijos mokytoja Regina Ribokienė.

Mes praleidžiame daug laiko savo miegamajame (bent aštuonias valandas kiekvieną naktį), todėl svarbu, kad jūsų miego erdvė būtų kuo ramesnė. Nors žvakės palengvinti jūsų mintis prieš užmiegant, gyvų augalų pridėjimas į savo posilsio erdvę taip pat gali padėti atsipalaiduoti. Tiesą sakant, NASA nustatė, kad daugelis populiarių augalų, tokių kaip dracena ir trijuostė sansevjera pašalina toksinus ir pagerina bendrą oro kokybę, kuri yra svarbiausia geresniam nakties poilsiui.

Sodininkai ragina nepraleisti šiemet išskirtinės progos ir pasimėgauti įspūdingais sodų vaizdais. Mat gegužę pats obelų žydėjimo metas, o šiemet dėl šalto pavasario visų augalų net ir gėlių žydėjimas nepaprastai ilgas. Ant obels baltus it sniegas žiedus skaičiuojantis sodininkas Gytis Kuliešius džiūgauja, šiemet jo sodo šakos turėtų linkti nuo obuolių. Dabar obelų soduose pats žydėjimo metas ir laikas, kada gali būti lemtingas būsimam derliui.

Darbingiausias pavasario mėnuo gegužė nuvylė daugelį. Sulaukėme sniego, šalnų, krušos ir intensyvaus lietaus. Todėl šiais klimato pokyčių laikais galima teigti, kad sprendimas kurti daržus balkonuose ar terasose iš tiesų gali pasiteisinti. Juk tuomet viena mažiausių namų erdvių gali tapti jaukiausia jų vieta, taip pat tokiu nedideliu plotu lengva pasirūpinti, apsaugoti jį nuo orų permainų.

Jei ieškote puošnių gėlių, tik nedaugelis nusileidžia ryškiems ir spalvingiems bijūnams – didžiulių jų žiedų pasitaiko ir nemažos lėkštės dydžio. Yra trys bijūnų rūšys: puikieji bijūnai, kurie kiekvieną žiemą pasislepia po žeme, krūminiai bijūnai, kurie būna aukštesni ir stambesniais kotais, ištveriančiais ir žiemą, bei hibridiniai bijūnai – krūminio ir žolinio bijūno hibridai, kurių gauti gali būti sudėtinga, rašoma gardenersworld.com.

Pavasaris – puikus metas sėti daržoves bei vaisius, tačiau, skirtingai nei daugelis galvoja, tai galima daryti ne tik darže, bet ir savo namų balkone. Kraštovaizdžio specialistas ir agronomas Tautvydas Gurskas tikina, kad balkonas – puiki vieta auginti ne tik krūmelius, bet ir daržoves bei vaisius. Tinkamai jas prižiūrint galima užsiauginti netgi bulvių ar obuolių. Pavasariui įsibėgėjus galima įsigyti paaugusių daigų, įvairių daržovių, krūmelių ir vaismedžių.

Kad jūsų gėlės gražiai, gausiai augtų ir džiugintų akį – įsiklausykite į patyrusių floristų patarimus. Šios rekomendacijos padės jums užveisti didingą žydintį sodą ant palangės. Vanduo – visų augalų gyvybės pagrindas. Kiekvienai augalų rūšiai laistymas turi būti individualus. Taip pat kambarinius augalus būtinai reikia patręšti, jeigu jūs norite gražaus žydėjimo ir tankios lapijos. Cukrus Pats natūraliausias tręšimo būdas kambarinėms gėlėms.

Vasara ir pavasaris yra patys maloniausi sezonai, tačiau, šylant oro temperatūrai, atsiranda ir erzinančių uodų. Jei norite juos laikyti atokiau nuo savo kiemo ar buto, galite pasistatyti keletą augalų. Štai kokie augalai turi būti jūsų namuose, kieme ar balkone, jei norite, kad uodų neliktų. Levandos – dėl galingo kvapo levandos padeda išvengti uodų. Pasodinkite levandą aplink poilsio vietą, o kai ji žydės, uodų nebesimatys. Tą patį galite padaryti, jei turite erdvų balkoną.

Ką būtina žinoti apie toksiškus, mūsų sveikatai kenksmingus augalus? VDU Kauno Botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja, profesorė Ona Ragažinskienė papasakojo apie augalus, kuriuos galima priskirti prie naudingųjų, bet reikėtų ypatingai atsargiai su jais elgtis, nes neteisingai juos vartojant jie yra nuodingi. Tai ypač aktualu auginantiems mažus vaikus.

Lietuvos pievose – daugybė žydinčių augalų. Tad žolininkai ragina nelaukti, griebti krepšius ir keliauti į pamiškes, pievas, užtenka ir sodybos kiemo. Mat ten, pasak žolininkų, galybė ne tik vitaminų, bet ir maisto. Iš kiekvienoje patvorėje augančių augalų galima pasigaminti skanaus, sveiko ir nieko nekainuojančio maisto. Pievos ir laukai šiuo metu net šviečia nuo žydinčių pienių. Jų pilna ir kiemuose. Tai – puikus maistas, sako žolininkė biologė Monika Smilgytė.

Antradienį Lietuvą trumpam nuklojus sniegui ir sinoptikams artimiausiomis naktimis prognozuojant šalnas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius teigė, kad per tokius staigius klimato pokyčius gali nukentėti dekoratyviniai augalai, vaismedžiai, kurių dabar pats žydėjimo metas. Ekspertas patarė, kaip žmonės gali apsaugoti savo augalus.

Gamtos ir sodo mylėtujus džiuginantis projektas „TV3PLAY svajonių sodai“ šį kartą dalinasi patarimais, ką reikia žinoti apie kenksmingus augalus. VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, mokslo darbuotoja prof. Ona Ragažinskienė laidoje papasakos, ką būtina žinoti apie toksiškus, mūsų sveikatai kenksmingus augalus.  Vienas iš tokių augalų, kurio geriau nereikėtų auginti savo kieme – paprastasis ricinmedis.

Šviežios daržovės ištisus metus? Kodėl gi ne?! Tipinis šiltnamis – tai statinys, kurį sudaro metalinė (dažniausiai plieninė) konstrukcija, o visuma yra įstiklinta ar dengta skaidriu plastiku. Tokiomis sąlygomis formuojasi specifinis mikroklimatas, kuris yra palankus augalų augimui nepriklausomai nuo temperatūros už šiltnamio ribų. Mūsų klimatas nelepina sodininkų. Auginimo sezonas yra pakankamai trumpas, todėl jei norime anksčiau mėgautis šviežiomis daržo gėrybėmis, verta investuoti į šiltnamį.

Šie augalai tikrai verti dėmesio ir pagarbos, todėl soduose vis dažniau auginami. Natūraliose augavietėse aktinidijos vietinius gyventojus stebina paslaptingomis gydomosiomis savybėmis ir neįtikėtina galia, kuri pritraukia ne tik miškuose klaidžiojančių katinų, bet ir tigrų dėmesį. Legendose pasakojama, jei žmogus aptinka šių augalų natūraliose augavietėse, jie iš tos vietos pasitraukia ir slepiasi.

Nuo salotų pagardinimo ar naminių užtepėlių iki podagros ir vėžio gydymo – maždaug kas penktas Lietuvos gamtoje randamas augalas ar jo veikliosios medžiagos gali būti pritaikyti praktikoje. Vėlyvas pavasaris ir artėjanti vasara yra tinkamiausias laikas šiais natūraliais produktais papildyti namų vaistinėlę ar virtuvę. Kaip nesuklysti ir parsinešti organizmui naudingų, o ne žalingų laukinių augalų, pataria vaistininkas ir fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius.

Cheminės medžiagos yra neatskiriama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Jų žalingą poveikį suvokiame daugiausia tik pajutę negrįžtamus sveikatos, gyvenamosios, poilsio aplinkos pakitimus. Apsauga nuo cheminių medžiagų poveikio sveikatai ir aplinkai tampa aktualesnė dėl labai plataus cheminių darinių vartojimo.

Pavasarį skleidžiantis vaistiniams, o ypač mūsų kraštui nebūdingiems, augalams specialistai skuba priminti, visur turėti saiką ir savigyda neužsiiminėti. O ypač nederėtų patiems eksperimentuoti su egzotiniais vaistiniais augalais – mat jie vieną gydo, kitam kenkia. Iš kurio augalo išgaunami brangiausi prieskoniai, kas pasižymi ir naudingomis, ir nuodingomis savybėmis, o kam teko garbė suvaidinti filme apie Harį Poterį – netrukus sužinosite.

Jei dėl koronaviruso viešumoje privaloma kaukė ant veido kam pabodo ar vargina, atskleisime dar vieną jos privalumą: burną ir lūpas dengianti kaukė padeda išvengti alergijos nuo žiedadulkių, kurių su kiekviena diena vis daugyn. Beje, alergologai sako, kad suaktyvėjus žiedadulkėms, ypač beržų, pirmieji alergijos požymiai gali priminti ir grėsmingo viruso siptomus.

Kol vilniečiai liūdi ir pražydusiomis sakuromis gali pasidžiaugti tik per tvoras ar internetą, Panevėžyje pagaliau sužydo vos pernai kultūros ir poilsio parke pasodinti medeliai. Tiesa, nors ir karantinas Aukštaitijos sostinės gyventojams sužydusiomis japoninėmis vyšnaitėmis i pasigrožėti taip griežta neuždrausta. O norinčių iš arti nufotografuoti prasiskleidusius sakurų žiedus netrūksta. Panevėžyje įsismarkauja žydėti vos pernai pasodintos japoninės vyšnaitės.

Palangiškio Vytauto Kuso namuose pražydo gėlė, kuri žiedą sukrauną tik kartą per dešimtmetį. Tačiau tuo apsidžiaugė ne visi. Lavongėle vadinamas augalas žydėdamas skleidžia nosį riečiantį kvapą kuriuo vilioja muses. Nepaisant to menininkas lavongėle mėgaujasi, o nemalonų kvapą siunčia koronavirusui. Kaliją primenančios gėlės dideliu žiedu, pavadinimas ne toks gražus ir romantiškas. Tai – lavongėlė. Ji pirmą kartą po pasodinimo pražysta tik praėjus beveik dešimčiai metų.

Artėjant Motinos dienai gėlių augintojams prasideda pats pavasarinio sezono įkarštis. Tad Covid-19 krizė gėlininkams stojo pačiu blogiausiu metų laiku. Jų šiltnamiuose jau žydi tūkstančiai našlaičių daugiausiai skirtų kapams papuošti, bet parduoti sekasi sunkiai, mat prekyba tokia vangi, kad vargiai duos kokį nors pelną. Per karantiną visiškai sustojo ir skintų gėlių verslas. Tulpių, narcizų, žydrių augintojai nebesitiki visai užsidirbti. Visuotinis karantinas rodos apėmė ir šalies kapines.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pažinti ir išmokti panaudoti išskirtinius augaluose slypinčius turtus. Kaip teigia Botanikos sodo mokslininkai, šios įgytos žinios yra svarbios kasdien – ne tik tuomet, kai susiduriame su sveikatai pavojingomis ligomis. Apie šiuo metu VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijose pražydusius augalus, jų vertingąsias savybes ir panaudojimo būdus pasakoja mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.

Prie kūdrų, pagrioviuose, kirtavietėse, jaunuolynuose, nešienaujamose pievose želia nereiklus dirvožemiui krūmas – blindė, arba gluosnis, pavasarį apsipilantis dideliais geltonais „kačiukais“. Tai nuo seno žinomas vaistinis augalas, kurio žievėje gausu glikozido salicino, organizme virstančio salicilo rūgštimi. Ar žinojote, kad suskubę prisiskinti gluosnio„kačiukų“, galėsite mėgautis kvapnia ir skania arbata? Juk dabar – pats blindžių žydėjimas.

Balandis – darbingiausias sodininkų metas. Pats laikas pagalvoti ne vien apie derlių, bet ir apie aplinkos grožį. Todėl gėlynuose atsargiai nurenkame senus medžių ir krūmų lapus, kitas augalų liekanas, supurename žemę, naikiname piktžoles. Orui atšilus, palaipsniui nudengiame rožes, geriau – apsiniaukusią dieną. Nukaskime žemių ar durpių kaupus, dalį durpių palikime mulčiui. Jei trūksta drėgmės, nudengtus krūmelius palaistykime.

Pavasaris yra laikas skirtas sodinti ir sėti. Jei paprastai savo sodui augalus ir gėles renkatės intuityviai arba pagal spalvą, formą ir dydį, galbūt šiais metais galite pabandyti šiek tiek pakeisti savo požiūrį. Šį kartą rinkitės augalus pagal tai, ar jie gali atbaidyti kenkėjus.   „Bright Side“ sudarė sąrašą augalų, kurie atbaido kenkėjus. 1. Mėtų Mėtos mėgsta drėgną žemė ir joms reikia minimalios priežiūros. Mėtas yra tas augalas, kurį mėgstame dėl stipraus kvapo.

Daugelis karantiną sunkiai išgyvenančių floristų nebežino, ar pavyks išlaikyti skintų gėlių verslus. Tačiau ne visi skuba pasiduoti nebūčiai ir palikti gėles vysti užrakintuose salonuose. Štai Pasvalio gėlininkės nors ir nebegali prekiauti pačios, gėlių puokštes klientams palieka prie durų. Tokia savitarna pasiteisino. Pasvalietės Vilmos Žvinytės rankose ką tik baigta kurti dirbtinių gėlių puokštė. Ši dėžutė iškart keliauja už durų, kur gėlių kompozicija pati lauks savo kliento.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo vienas seniausių parko medžių – japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum). Beveik šimtą metų skaičiuojantis ir savo pavadinimą puikiai atspindintis medis skirtingais metų laikais žavi lapų bei žiedų spalvomis, na o rudenį japoninis puošmedis lankytojus vilioja švelniu karamelės aromatu. „Šiemet japoninio puošmedžio žydėjimo pradžia nesiskiria nuo pernai: 2019 metais balandžio 8 d. skelbėme apie žydėjimą.

Karantino metu vis dar draudžiama ne maisto, vaistų, veterinarijos ar optikos prekių parduotuvių veikla, tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė išlygai leisti prekiauti su sodininkyste susijusiomis prekėmis lauke. „Draudimas netaikomas augalų, skirtų sodinti, sėklų, trąšų prekybai lauko sąlygomis specializuotose vietose“, – numatoma Vyriausybės nutarime. Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 27 dienos 24 val.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo daugybe legendų ir mistiškų istorijų apipintas augalas – vaistinė mandragora (Mandragora officinarum Bertol.). Pagausėjus populiariųjų žinių ir moksliniais tyrimais nepagrįstų rekomendacijų apie kai kurių vaistinių augalų stebuklingąsias galias, dalijamės Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos, vyresn. mokslo darbuotojos prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės įžvalgomis.

Kauno botanikos sodą nusiaubė stirnos. Darbuotojai sako išbandę įvairiausias priemones, tačiau šios neatbaido žvėrelių. Šiemet stirnos sunaikino kone pusę įspūdingos tulpių kolekcijos, išliko tik tulpės, uždengtos apsauginiu tinklu. Botanikos sode įvairiaspalvius žiedus jau išskleidė ankstyvosios tulpės. Ir nors lankytojai jų nemato, mat įstaiga neveikia dėl karantino, vargu ar galėtų grožėtis, jei jo ir nebūtų. Mat įspūdingą tulpių grožį slepia apsauginis tinklas.

Vienas daugiausiai diskusijų keliančių dalykų yra tinkamas orchidėjų laistymas. Paprastai sakoma, kad geriau laistyti mažiau, ypač žiemą, nei per daug. Kai orchidėja krauna naujus žiedus, augalas yra aktyviojoje augimo stadijoje, todėl jam reikia daugiau vandens, rašoma hicksnurseries.com. Jei augalas tam tikru metu aktyviai neauga, laistyti reikėtų mažiau. Orchidėjų priežiūrai galioja keletas bendro pobūdžio rekomendacijų – būtent, rekomendacijų, o ne griežtų taisyklių.