augalai

Orchidėjos – kambariniai augalai, kuriuos auginti lengva, jei tik žinome, kaip tai daroma. Orchidėjų ekspertas Malcolmas Gregory davė geriausius savo patarimus tinklapiui express.co.uk. Nors orchidėjos turi įnoringo augalo reputaciją, daugelį jų auginti iš tiesų labai lengvai. Joms daug priežiūros nereikia, kai kurios jų rūšys žydi kasmet ar net keletą kartų per metus, tiesiog reikia žinoti, kaip tiksliai jomis rūpintis.

Krentantys lapai nukloja žemę spalvotu kilimu, tačiau kai kuriems šis grožis tampa tikru galvos skausmu – ką daryti su lapais, kur juos dėti? Neretai visa tai yra sugrėbiama į krūvą, sukišama į maišus ir išmetama. Tačiau visai be reikalo – sodininkų auksu vadinamos atliekos yra be galo vertingos visiems augalams. Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.

Perlaistyti kambarinius augalus pavojinga ir jie gali neišgyventi. Taigi, kaip efektyviai laistyti augalus jų neperlaistant? Gali būti sunku nustatyti kiek vandens augalams reikia. Kambarinių augalų ekspertė Mercy Morris pasidalino naudingais patarimais apie kambarinių augalų laistymą. Per gausus laistymas neišvengiamai pakenks bet kokiems kambariniams augalams ir yra „garantuotas būdas juos nužudyti“, ‒ įspėjo kambarinių augalų ekspertė Mercy, rašo express.co.uk.

Narcizai yra populiarios pasvasarį žydinčios gėlės. Monty Don paaiškina, kaip geriausia ir lengviausia sodinti jų svogūnėlius ir ką daryti, sukišus juos į dirvą. Monty Don yra sodininkas ir BBC laidos „Sodininkų pasaulis“ vedėjas. Jis dažnai dalijasi patarimais, ką kiekvieną savaitę geriausia atlikti sode. Viename iš savo naujausių vaizdo įrašų, skelbiamų „Gardeners’s World“ paskyroje „Twitter“ tinkle, Monty žiūrovams parodė, kaip geriausia sodinti narcizų svogūnėlius.

Hortenzijos ir rododendrai – dažnas vienas kitą papildantis derinys sode. Šie augalai pasižymi panašiais dirvos terpės poreikiais, taip pat žydi vienas po kito, todėl visuomet bus kuo pasigrožėti. Tačiau norint susikurti jų žiedų pasaką savo namuose gali prireikti nemažai pastangų ir žinių. Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn.

Žurnalas „Sodininkų pasaulis“ pasidalino patarimais kaip prižiūrėti rožes rudenį, kad jų vėliau nepultų ligos. Šie patarimai garantuoja, kad jūsų rožės sekančiais metais bus sveikos ir džiugins savo žiedais. Rožės klesti nuo birželio iki rugpjūčio, tačiau ateina rugsėjis ir jos gali atrodyti šiek tiek liūdnokai. Susmulkėję žiedlapiai, pasikeitę ar nukritę lapai ‒  visi požymiai, kad jūsų rožėms gali prireikti pagalbos.

Kambariniams augalams reikia skirtingo lygio priežiūros, palyginti su lauko augalais. Kai kurie yra kilę iš šiltesnio klimato, o kitiems reikia nuolatinės drėgmės. Vienas iš geriausių būdų užtikrinti, kad jūsų augalai išliktų sveiki, yra reguliariai juos maitinti ir tręšti. Lapų pagrindą turintiems augalams reikia trąšų, kuriose yra daug azoto, o žydintiems augalams reikia daug kalio.

Spalvotas, auksiniais lapais apkaišytas ruduo jau ant slenksčio. Gausiu derliumi apdovanojantis rugsėjis pasižymi ir darbų gausa. Rugsėjis – slyvų, kriaušių, obuolių ir retų sodo augalų vaisių skynimo bei sandėliavimo mėnuo. Rugsėjo pradžioje genimi vienmečiai obelų ūgliai. Prašviesinus vainiką geriau nusispalvins nokstantys obuoliai. Rudenį nupjauti ūgliai neduos vilkūglių pavasarį. Iki šalnų nuskinti vaisiai rūšiuojami ir sukraunami į saugyklas.

Sodininkystės ekspertas papasakojo, kurie augalai yra atspariausi sausroms – juos pasirinkus dėl laistymo jaudintis nereikės. Viduržemio jūros regiono augalai geriausiai tinka tiems, kurie vis pamiršta palaistyti sodo augalus. Šiais laikais net ir rudenį gali užklupti sausros – tai stebina daugelį sodininkų.  Atėjus karščiams augalus laistyti reikia nebe vieną, o du kartus per dieną. Ypač vazoninius augalus palaistyti būtinai reikės daugiau nei kartą per dieną.

Sodininkystės ekspertas paaiškino, kodėl nereikia dabar sodinti tulpių svogūnėlių. Sodo profesionalas sakė, kad nors dabar yra pats „piko sezonas“, tačiau dabar sodinti tulpes gali būti didelė klaida. Dabar pats tinkamiausias metų laikas pradėti sodinti svogūnėlius ir ruošti sodą žiemai. Jei dabar pasodinsite svogūnėlius, kitais metais mėgausitės grožiu.

„Reader's Digest“ neseniai rašė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių augalai namuose nuvysta – kai žmonės persistengia jais rūpindamiesi ir per dažnai laisto. Dėl tokio ištisinio laistymo augalo šaknys gali pradėti pūti – ant šaknų išsivysto grybelis, kuris augalą pražudo labai greitai. Taigi, jei norite nepadauginti vandens, laistyti reikėtų atsargiau. Pasirodo, viskas, ko reikia – tai ant augalo kartą per savaitę padėti du ledo kubelius, kad jis gautų pakankamai vandens.

Koronaviruso COVID-19 pandemijos metu pasaulyje ir Lietuvoje vykdant priešvirusinių ir sveikatą gerinančių priemonių paieškai, įdėmaus tyrėjų žvilgsnio sulaukė vaistinis, maistinis, dažinis, insekticidinis, dekoratyvinis augalas – juoduogis šeivamedis, dar vadinamas juoduoju bezdu, kiaurmedžiu, sambe, štruku.

Nereikli, greitai auganti, derlinga, skanias bei itin vertingas uogas nokinanti medlieva vėl grįžta į sodus. Nors šie uogakrūmiai daugiau buvo auginami senelių soduose, šiandieną medlievos savo sode pageidauja dažnas sodininkas. Uogakrūmis, kurio prisirpusias uogas dažnai prisimename iš vaikystės, vis dažniau savo vietą atranda šiandienos soduose. „Buskų medelyno“ atstovė Loreta Buskienė pastebi, kad užklausų ir pageidavimų įsigyti būtent šį vaiskrūmį kasmet vis daugiau.

Rožių krūmai yra nuostabaus grožio augalai – jie skleidžiasi tuzinais kvapnių žiedų, kurie džiugina visus. Bet ar žinojote, kad yra paprastas ir pigus būdas jų užsiauginti daugiau, naudojant kavos tirščius? Panaudoti kavos tirščiai yra puikios organiškos trąšos – jų gauti lengva ir pigu, žinoma, jei mėgstate ir namuose geriate kavą, rašoma doityourself.com. Kaip pasigaminti trąšų ir kavos tirščių Yra keletas būdų kavos tirščius panaudoti trąšoms.

Daugelis mėgsta namų aplinką pagyvinti augalais, ar tai būtų didžiausia palmė, ar mažas, ilgai žaliuojantis sukulentas. O vilnietė Svetlana Jameljanova, meilę augalams jautusi dar nuo vaikystės, dviejų kambarių bute susikūrė kambarinių augalų „džiungles“. Dabar 26-erių merginos kolekcijoje apie 150 augalų, nors, kaip pati juokauja, jau sunkiai pačiai pavyksta suskaičiuoti. Čia puikuojasi įvairiausi augalai, o Svetlana patikina – jie namuose kuria jaukumą.

Jūs nusiperkate bulvių, sudedate jas į spintelę ir nedelsdami pamirštate. Kai kitą kartą atsidarote spintelę, pamatote, kad bulvės pradėjo dygti ir dabar primena svetimą gyvybės formą.

Lietuvių pamėgtus augalus – buksmedžius – masiškai puola invaziniai kenkėjai. Tragiškiausia situacija Kaune, gyventojų kiemuose džiūsta gyvatvorės, o kapinėse jau stagarais virtę didžioji dalis kapus puošusių šių dekoratyvinių augalų. Specialistų prognozės niūrios – greitai šių dekoratyvinių krūmų mūsų šalyje gali tiesiog nebelikti, mat kenkėjus išnaikinti itin sunku.

Atėjus rudeniui, laikas pasirūpinti tinkama sodo priežiūra ir vejos tręšimu. Kam tręšti veją rudenį? Tam, kad sustiprėtų jūsų augalų ir vejos šaknys bei suteiktumėte jiems tvirtą pagrindą, kuriuo galėsite džiaugtis pavasarį. Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti apie trąšas, yra formulė, kurią sudaro trys skaičiai – 5-10-5. Pirmasis skaičius reiškia azotą, kuris skatina vejos ir žalumynų augimą. Antrasis skaičius reiškia fosforą, kuris padeda augti šaknims.

Ar žinojote, kad rugiagėlių losjonas ir rožių vanduo gali padėti sudirgintoms ir pavargusioms akims? Norėdami palepinti akis, sumažinti tamsius ratilus ar net kovoti su alergija, galite pasitelkti ir natūralias priemones. Šie keturi augalai tokie veiksmingi, kad galėsite pamiršti akių lašus ir specialius tirpalus. Rugiagėlė Antikoje, šis žolinis augalas buvo naudojamas mėlynų akių gydymui. Laikui bėgant, tokia rugiagėlės reputacija išliko.

Drėkinančios, raminančios, maitinančios ir gydančios savybės. Tam tikri augalai gali padėti kovoti su odos ligomis, nudegimais ar net raukšlių atsiradimu. Oda atspindi mūsų fizinę ir psichologinę sveikatą. Kai kurie augalai suaktyvina organus, kurie padeda pašalinti toksinus ir taip veikia odos būklę. O mūsų oda reikia rūpintis ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Vienas populiariausių Prancūzijos naujienų portalų LeFigaro.fr dalinasi keletu augalų panaudojimo būdų.

Laistymas yra kiekvieno daržo sėkmės paslaptis. Tačiau ar žinote, kaip teisingai laistyti augalus? Ir kaip dažnai tai turėtumėte daryti? Mes visi žinome, kaip svarbu reguliariai laistyti augalus, tačiau ar laistome juos tinkamai? Yra technika, kuri laikoma teisingu augalų laistymu. Toks neteisingas laistymas gali netgi pakenkti jūsų augalams.

Klaipėdos rajone gyvenantis vyras sugalvojo išskirtinę idėją – vieną namo kambarį atidavė maistiniams augalams, kuriais prekiauja. Ir dar muziką jiems groja. Sako, taip žalumynai auga greičiau, tampa tvirtesni ir maistingesni. Ypač augalams patinka klasikinė muzika. Skamba atpalaiduojanti muzika, čiulba paukščiai, ore tvyro taika ir ramybė. Anot Klaipėdos rajone gyvenančio choreografo Dariaus, tokia aplinka tobula augalams.

Lietuvos ūkininkai skundžiasi dėl prasto derliaus ir kaltina gamtą, kad ši šiemet pateikė vieną siurprizą po kito. Iš pradžių daržoves – bulves, morkas, burokus laukuose šutino kaitra, o vėliau talžė ledų kruša. Pasak ūkininkų, gamta sumaišė mėnesius ir dėl orų kataklizmų nukentėjo ne tik daržovių, bet ir grūdų derlius. Jau dabar prognozuojama, kad dėl prasto derliaus brangs duona, bulvės, burokėliai, svogūnai, morkos.

Jei paklaustumėte gerų virėjų, kokią daržovę jie laiko nepakeičiama, daugelis paminės svogūną. Svogūnai yra esminis daugelio sriubų, troškinių ir pagrindinių patiekalų ingredientas. Be jų neįsivaizduojama pica ar čirškantys kepsniai. Kitas puikus dalykas, susijęs su svogūnais, yra ilgas jų galiojimo laikas. Laikomi vėsioje, tamsioje vietoje, jie visada būna po ranka, kai reikia. Tiesą sakant, tinkamai laikant,  kai kurios svogūnų veislės gali išsilaikyti ištisus metus, rašo gardeners.com.

Koronaviruso COVID-19 pandemijos metu pasaulyje ir Lietuvoje vykdant priešvirusinių ir sveikatą gerinančių priemonių paieškai, įdėmaus tyrėjų žvilgsnio sulaukė vaistinis, maistinis, dažinis, insekticidinis, dekoratyvinis augalas – juoduogis šeivamedis, dar vadinamas juoduoju bezdu, kiaurmedžiu, sambe, štruku.

Jauni žmonės galvoja, kad sąnarių problemos jų neliečia. Ir tada vieną dieną, atlikdami paprastus judesius, jaunesni nei penkiasdešimt metų žmonės, pajaučia netikėtą sąnarių skausmą. Gali atsirasti ir tam tikras sustandėjimas sąnariuose, kuris vis labiau žmogų vargina. Baltojo gluosnio, dilgėlių nuovirai, užpilai ir kompresai gali nuraminti pažeistas vietas. Dabar pats laikas veikti! Svarbu tinkama laikysena, sveika mityba, mankšta.

Aplinkos puoselėjimui neabejingi lietuviai pastaruoju metu eina iš proto dėl hortenzijų. Šiems želdynų augalams ir mėgėjai, ir sodininkai negaili pinigų. Medelynuose didžiuliais baltais žiedais viliojantys krūmai perkamiausi šį sezoną. Hortenzijomis žmonės puošia alpinariumus, sodybas, kuria net parkus lankytojams. Per pusę tūkstančio šluotelInių hortenzijų prie namų pasisodinęs verslininkas iš Panevėžio rajono šiomis gėlėmis žavisi, nes sukrauti žiedai nevysta iki pat šalnų.

Šalia Palangos gyvenančios moters kieme užaugo saulėgrąža milžinė. Augalo aukštis net keturi metrai. Pati moteris sako, kad saulėgrąžos specialiai nesodino, greičiausiai, tuo pasirūpino paukščiai.  Milžiniška, net keturių metrų saulėgrąža užaugo netoli Palangos, Girkalių kaimo gyventojos Eugenijos kieme. Moteris pasakoja, kad augalo net nesėjo, tačiau šalia stovėjo lesykla, kurioje paukščiams buvo pabėrusi saulėgrąžų. Tad juokauja, kad augalo tėvai yra sparnuočiai.

Piktžolės vejoje vasarą yra gana paplitęs reiškinys, tačiau tai nereiškia, kad su tuo turite  taikstytis, ypač kai daugiau laiko praleidžiate sode. Laimei, yra šeši paprasti būdai pašalinti vejos piktžoles be chemikalų. Piktžolės neįtikėtinai vargina sodininkus, ypač kai taip sunkiai dirbate, kad jūsų sodas atrodytų gražiai ir patraukliai. Tačiau nesijaudinkite, nes galite jų lengvai atsikratyti be stiprių chemikalų, rašo express.co.uk.

Ar kada bandėte riešutauti ežere? Tikriausia ne, o viena šeima rudenį skinti riešutus galės tiesiog savo ežere. Iš Raudonosios knygos išbrauktą, kaip XIX amžiuje išnykusios floros dalį, vandens riešutą, šeima pabandė pasodinti savo ežere, o jam prigijus ir davus vaisius pasikvietė mokslininkus, jog šie įvertintų ar vandens riešutą galima būtų pakartotinai įkurdinti ir kituose vandens telkiniuose.

Užderėjo vasaros sezono karaliai – pomidorai, dėl kurių derliaus daugelis lietuvių eina iš proto. Tačiau augintojai pastebi, kad daržininkai tampa vis išrankesni ir reiklesni šiai šiltnamio daržovei. Daugėja egzotinių rūšių, į madą grįžo naminiai pomidorai. Panevėžio rajone, Miežiškiuose ūkininkiaujanti Vilma Burneikienė didžiuliame šiltnamyje sukūrė tikrą pomidorų rojų.

Sodininkystės ekspertas tvirtina, kad lietumi nereikėtų pasitikėti. Kai temperatūra pakyla, turite pasirūpinti, kad augalus laistytumėte bent kasdien. Tačiau laistant augalus, svarbu naudoti teisingą techniką ir nepasitikėti krituliais – jie už jus darbo neatliks. „Sodininkų pasaulio“ ekspertas Kevin Smith paaiškino, kaip laistyti vazoninius augalus ir kodėl vis tiek reikia juos laistyti net po lietaus, rašo express.co.uk.

Jei paklaustumėte gerų virėjų, kokią daržovę jie laiko nepakeičiama, daugelis paminės svogūną. Svogūnai yra esminis daugelio sriubų, troškinių ir pagrindinių patiekalų ingredientas. Be jų neįsivaizduojama pica ar čirškantys kepsniai. Kitas puikus dalykas, susijęs su svogūnais, yra ilgas jų galiojimo laikas. Laikomi vėsioje, tamsioje vietoje, jie visada būna po ranka, kai reikia. Tiesą sakant, tinkamai laikant,  kai kurios svogūnų veislės gali išsilaikyti ištisus metus, rašo gardeners.com.

Sodininkų pasaulyje dalinamasi nauju paprastu būdu atbaidyti šliužus nuo daržo gėrybių. Šliužai dievina plačialapius vešlius augalus darže, todėl geriausiai juos nuo lysvių laikyti atokiai. Kiekvienas sodininkas yra susidūręs su pačiu dažniausiu daržo kenkėju – šliužu. Šliužai mėgsta taikytis į vešlius ir daug lapų turinčius augalus bei daržoves. Dažniausiai jų ėdami augalai – melsvės, dalijos ir žirneliai. Ten, kur gyvena šliužai, bet kokį augalą užauginti gali būti labai sudėtinga.

Delfiniumai (pentiniai) – tai įspūdingo grožio augalai, kurie papuošia kiekvieną sodą. Bet kada reikėtų trumpinti ilgus jų stiebus? Delfiniumai auga gegužės bei birželio mėnesiais – jie pasižymi ilgais, iki dviejų metrų galinčiais siekti stiebais su žiedais. Šias gėles labai mėgsta bitės ir kiti polinatoriai, o pamerktos į vazą namuose jos atrodo ypatingai. Delfiniumai yra daugiametės gėlės, išsiskiriančios ryškiomis spalvomis.

Tręšimas mielėmis pastebimai pagerina augalo būklę, didina derlingumą, paspartina vaisių brendimą. Tačiau jeigu norite, kad mielių tirpalas nepakenktų, reikia jį tinkamai paruošti ir naudoti. Kodėl pomidorai ir agurkai laistomi mielėmis? Tręšimas mielėmis turi daug pliusų ir jeigu jas naudosite pagal visas taisykles, jų poveikis augalams bus labai teigiamas.

Piktžolės gali sugadinti bet kurį sodą – jos išnyra būtent ten, kur yra mažiausiai pageidaujamos, ir plinta žaibo greičiu. Baltasis actas gali efektyviai šalinti piktžoles, sutaupyti jums pinigų ir laiko – štai kaip iš acto pasigaminti galingos piktžolių naikinimo priemonės. Piktžolių ravėjimas vargina ir užima daug laiko, ypač jei piktžolės išplitusios po visus sodo kampus, dygsta tarp plytelių ir net šalia jūsų auginamų augalų.

Sodininkystė duoda daug naudos žmogaus fizinei ir psichinei savijautai. Ekspertas atskleidė, kodėl piktžolių ravėjimas ne tik gražina daržą ar sodą bet ir gerina jūsų pačių sveikatą. Karališkosios sodininkystės draugijos tyrimai atskleidė, kad žmonės, kurie kasdien dirba sode,  geriau jaučiasi ir nepatiria tiek streso, lyginant su tais, kurie sodininkyste nesižavi.

Gyvūnų augintojai pasidalijo sukrečiančia žinia visiems, kurie mėgsta gėles ir augintinius. Prancūzų buldogą auginusi šeima išgyveno tragediją – šuniuko sveikata netikėtai pašlijo ir šis nugaišo. Kaip paaiškėjo, šuniuką nunuodijo dažnuose namuose esantis augalas. Kate Wagner pasidalijo istorija, kaip svarbu yra puikiai išmanyti augalų ir gyvūnų santykius. Namuose atsiradus sago palm augalui, vieną dieną prancūzų buldogė Lily sumanė pakramtyti augalo lapus.

Iš daržo nuėjusi nusiskinti česnaką moteris rado netikėtą staigmeną. Brooke Spiller iš Sauthemptono, Jungtinės Karalystės, buvo apstulbusi, kai pamatė, iki kokio dydžio išaugo jos česnakai. Moteris rado česnaką, kurio aukštis nuo šaknų iki stiebo viršaus buvo 127 cm – milžiniškos česnakų galvutės buvo didesnės už jos vos 90 cm ūgio dvimetę dukrą Dilailą. 22 metų amžiaus moteris česnakus pasodino praėjusiais metais, bet tikrai nesitikėjo, kad jie šitaip išaugs.

Liepos vidurys – pirmųjų  pomidorų metas. Šiemet užpuolus karščiams ypač svarbu tinkamai prižiūrėti šiuos augalus, kuo labiau sumažinti ekstremalią temperatūrą, nuolat vėdinti, gausiai laistyti. Agronomė Vilija Juškevičienė sako, kad geriausiai tokiu kaitros metu derėti gali nebent lauke auginami pomidorai.  Pomidorams ypač svarbi temperatūra, nes jie nemėgsta karšto oro, mėgsta drėgmę ir gausų laistymą.

Pomidorų marą sukelia grybeliniai organizmai, kurie greitai plinta ant lapų ir šakniagumbių. Pomidorų augimo sezonas yra liepa, tada ir reikėtų atidžiai juos prižiūrėti. Lietingu ir drėgnu oru maras gali sukelti problemų tiek bulvėms, tiek pomidorams, auginamiems lauke, tačiau šiek tiek rečiau − šiltnamiuose auginamiems pomidorams, rašo express.co.uk. Besikaitaliojančios oro sąlygos gali sukelti maro protrūkius.

Briliantinis žaliasis, vartojamas infekcijos profilaktikai po odos nubrozdinimų ar įdrėskimų, apsaugo nuo ligų ne tik žmones – šį vaistinį preparatą iš vaistinių lentynų graibsto ir sodininkai bei floristai. Kraštovaizdžio architektė Audronė Daubarienė pasidalijo naudingomis sodo paslaptimis ir atskleidė, kad ši priemonė iš namų vaistinėlės ne tik gydo augalus, bet netgi gali padidinti sodo derlių.

Sodininkystės ekspertė pasidalino fantastišku natūraliu būdu kenkėjams naikinti. Artėjant vidurvasaris, ir kenkėjai veisiasi intensyviau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Sodininkystės ekspertė Jane Perrone pasidalino savo geriausiais patarimais, kaip suvaldyti besiveisiančius kenkėjus. Nors gali kilti pagunda naudoti cheminius pesticidus, jie gali pakenkti ir tiems vabzdžiams, kurie naikina nepageidaujamus kenkėjus.

Dieviname braškes – jos tiesiog tokios skanios! Deja, raudoni vaisiai taip pat yra labai pažeidžiami, o tai reiškia, kad kartais tenka pusę jų išmesti. Jų plovimas jiems ypač kenkia: jūs jas nuplaunate, o po valandos braškės pavirsta į minkštą, minkštą košę. Laimei, radome patogų triuką, kuris padės jums išsaugoti braškes nuo minkštos mirties tik per 30 sekundžių! Prieš pristatydami šį patogų triuką, norime šiek tiek pakalbėti apie braškių valgymo naudą.

Hortenzijos ir rododendrai – dažnas vienas kitą papildantis derinys sode. Šie augalai pasižymi panašiais dirvos terpės poreikiais, taip pat žydi vienas po kito, todėl visuomet bus kuo pasigrožėti. Tačiau norint susikurti jų žiedų pasaką savo namuose gali prireikti nemažai pastangų ir žinių. Prekybos centruose, sodo skyriuose stalai nukrauti gausiai žydinčiomis hortenzijomis vazonėliuose.

Nuo šiol orchidėjas prižiūrėti bus lengviau – šis netikėtas metodas padeda jų neperlaistyti, rašoma bhg.com.au. Ledo kubelių metodas augalų laistymui jau seniai tapo folkloru, bet kai kurie žmonės vis tiek tikina, kad jis tikrai veikia. Kambariniai augalai tampa vis populiaresni, todėl nenuostabu, kad žmonės ieško lengvesnių būdų juos prižiūrėti. Kai kurie augalai yra labai atsparūs ir juos laistyti reikia visai nedaug, tačiau yra ir tokių rūšių, kurias numarinti labai lengva.

Vaistažolių rinkėjai raitojasi rankoves – už lango liepų žydėjimo įkarštis, tad žIedus nuo medžių kai kurie skuba skinti į pagalbą pasitelkę net ir keltuvus. Esą nuo viršūnių nuskinti vadinamieji liepukai ir kvapnesni, ir prikaupę daugiau eterinių aliejų, tad arbatos kur kas skanesnės. O gamta šiemet dosni ne tik medumi kvepiančių žiedų, bet ir kitokių vaistažolių – gausu ir čiobrelių, ir vyrų augalu vadinamo gauromečio.

Kasmet į įvairias ekspedicijas vykstantys botanikai ieško retų augalų, ar tikrina jau anksčiau atrastų būklę. Deja, kartais jiems tenka labai nusivilti – įprastoje vietoje unikalių augalų neberanda. Juos iškasę žmonės tempia į savus darželius, o kartais jie nunyksta ir dėl neprižiūrėtų augaviečių. Retų augalų apsaugai mūsų šalyje vis dar trūksta ir deramo dėmesio, ir lėšų.