augalai

Gyvūnų augintojai pasidalijo sukrečiančia žinia visiems, kurie mėgsta gėles ir augintinius. Prancūzų buldogą auginusi šeima išgyveno tragediją – šuniuko sveikata netikėtai pašlijo ir šis nugaišo. Kaip paaiškėjo, šuniuką nunuodijo dažnuose namuose esantis augalas. Kate Wagner pasidalijo istorija, kaip svarbu yra puikiai išmanyti augalų ir gyvūnų santykius. Namuose atsiradus sago palm augalui, vieną dieną prancūzų buldogė Lily sumanė pakramtyti augalo lapus.

Iš daržo nuėjusi nusiskinti česnaką moteris rado netikėtą staigmeną. Brooke Spiller iš Sauthemptono, Jungtinės Karalystės, buvo apstulbusi, kai pamatė, iki kokio dydžio išaugo jos česnakai. Moteris rado česnaką, kurio aukštis nuo šaknų iki stiebo viršaus buvo 127 cm – milžiniškos česnakų galvutės buvo didesnės už jos vos 90 cm ūgio dvimetę dukrą Dilailą. 22 metų amžiaus moteris česnakus pasodino praėjusiais metais, bet tikrai nesitikėjo, kad jie šitaip išaugs.

Liepos vidurys – pirmųjų  pomidorų metas. Šiemet užpuolus karščiams ypač svarbu tinkamai prižiūrėti šiuos augalus, kuo labiau sumažinti ekstremalią temperatūrą, nuolat vėdinti, gausiai laistyti. Agronomė Vilija Juškevičienė sako, kad geriausiai tokiu kaitros metu derėti gali nebent lauke auginami pomidorai.  Pomidorams ypač svarbi temperatūra, nes jie nemėgsta karšto oro, mėgsta drėgmę ir gausų laistymą.

Pomidorų marą sukelia grybeliniai organizmai, kurie greitai plinta ant lapų ir šakniagumbių. Pomidorų augimo sezonas yra liepa, tada ir reikėtų atidžiai juos prižiūrėti. Lietingu ir drėgnu oru maras gali sukelti problemų tiek bulvėms, tiek pomidorams, auginamiems lauke, tačiau šiek tiek rečiau − šiltnamiuose auginamiems pomidorams, rašo express.co.uk. Besikaitaliojančios oro sąlygos gali sukelti maro protrūkius.

Briliantinis žaliasis, vartojamas infekcijos profilaktikai po odos nubrozdinimų ar įdrėskimų, apsaugo nuo ligų ne tik žmones – šį vaistinį preparatą iš vaistinių lentynų graibsto ir sodininkai bei floristai. Kraštovaizdžio architektė Audronė Daubarienė pasidalijo naudingomis sodo paslaptimis ir atskleidė, kad ši priemonė iš namų vaistinėlės ne tik gydo augalus, bet netgi gali padidinti sodo derlių.

Sodininkystės ekspertė pasidalino fantastišku natūraliu būdu kenkėjams naikinti. Artėjant vidurvasaris, ir kenkėjai veisiasi intensyviau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Sodininkystės ekspertė Jane Perrone pasidalino savo geriausiais patarimais, kaip suvaldyti besiveisiančius kenkėjus. Nors gali kilti pagunda naudoti cheminius pesticidus, jie gali pakenkti ir tiems vabzdžiams, kurie naikina nepageidaujamus kenkėjus.

Dieviname braškes – jos tiesiog tokios skanios! Deja, raudoni vaisiai taip pat yra labai pažeidžiami, o tai reiškia, kad kartais tenka pusę jų išmesti. Jų plovimas jiems ypač kenkia: jūs jas nuplaunate, o po valandos braškės pavirsta į minkštą, minkštą košę. Laimei, radome patogų triuką, kuris padės jums išsaugoti braškes nuo minkštos mirties tik per 30 sekundžių! Prieš pristatydami šį patogų triuką, norime šiek tiek pakalbėti apie braškių valgymo naudą.

Hortenzijos ir rododendrai – dažnas vienas kitą papildantis derinys sode. Šie augalai pasižymi panašiais dirvos terpės poreikiais, taip pat žydi vienas po kito, todėl visuomet bus kuo pasigrožėti. Tačiau norint susikurti jų žiedų pasaką savo namuose gali prireikti nemažai pastangų ir žinių. Prekybos centruose, sodo skyriuose stalai nukrauti gausiai žydinčiomis hortenzijomis vazonėliuose.

Nuo šiol orchidėjas prižiūrėti bus lengviau – šis netikėtas metodas padeda jų neperlaistyti, rašoma bhg.com.au. Ledo kubelių metodas augalų laistymui jau seniai tapo folkloru, bet kai kurie žmonės vis tiek tikina, kad jis tikrai veikia. Kambariniai augalai tampa vis populiaresni, todėl nenuostabu, kad žmonės ieško lengvesnių būdų juos prižiūrėti. Kai kurie augalai yra labai atsparūs ir juos laistyti reikia visai nedaug, tačiau yra ir tokių rūšių, kurias numarinti labai lengva.

Vaistažolių rinkėjai raitojasi rankoves – už lango liepų žydėjimo įkarštis, tad žIedus nuo medžių kai kurie skuba skinti į pagalbą pasitelkę net ir keltuvus. Esą nuo viršūnių nuskinti vadinamieji liepukai ir kvapnesni, ir prikaupę daugiau eterinių aliejų, tad arbatos kur kas skanesnės. O gamta šiemet dosni ne tik medumi kvepiančių žiedų, bet ir kitokių vaistažolių – gausu ir čiobrelių, ir vyrų augalu vadinamo gauromečio.

Kasmet į įvairias ekspedicijas vykstantys botanikai ieško retų augalų, ar tikrina jau anksčiau atrastų būklę. Deja, kartais jiems tenka labai nusivilti – įprastoje vietoje unikalių augalų neberanda. Juos iškasę žmonės tempia į savus darželius, o kartais jie nunyksta ir dėl neprižiūrėtų augaviečių. Retų augalų apsaugai mūsų šalyje vis dar trūksta ir deramo dėmesio, ir lėšų.

Sodininkystės ekspertas įspėja tėvus, kad kai kurie augalai, nors ir gražūs, tačiau gali kelti pavojų vaikams ir augintiniams. Kai kurie populiarūs augalai iš tikrųjų gali kelti riziką vaikų ir augintinių sveikatai. Ekspertai iš GardenBuildingsDirect.co.uk įvardijo augalus, kurie gali būti nuodingi. „Daugelis mūsų augalų iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nekalti, tačiau yra keletas tylių žudikų, kurie kai kuriais atvejais gali sukelti mirtiną riziką.

Visi norime užauginti kuo didesnį pomidorų derlių, tačiau kartais tam kelią pastoja įvairios ligos ir kenkėjai. Fitoftorozė Ją sukelia bulvinė fitoftora. Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės esti įvairaus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Sergančio vaisiaus vidus taip pat rudas. Ant lapų dėmės būna netaisyklingos, pilkai rusvos, dažnai su šviesesniu pakraščiu.

Pomidorai neatsiejami nuo vasariškų salotų, troškinių, įvairiausių picų, sumuštinių, makaronų ar užtepėlių. Tradiciniai raudonieji pomidorai Lietuvoje itin mėgstami ir nuolat patenka į kasdienių daržovių penketuką. Kaip teigia prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė Jolanta Sabaitienė, pomidorai – ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai.

Cinamonas yra vienas populiariausių prieskonių pasaulyje. Virtuvėje jis skleidžia savo unikalų aromatą, sušildo, skatina metabolizmą ir veikia kaip antioksidantas. Pasirodo, kad jį labai sėkmingai galime naudoti ne tik virtuvėje, bet ir sode. Kaip ir kodėl? Tuoj sužinosite, rašo healthyandpretty.com. Ši gudrybė sode yra neįtikėtinai paprasta, greita bei pigi, o nauda – neįkainojama. Ko dar nežinojote apie cinamoną? Cinamonas nėra naujiena. Jis Indijoje auginamas nuo seno.

Jei neradote paparčio žiedo, neverta nusiminti. Tai tik legenda. Bet, kaip sako botanikai, išties esama paparčių rūšių, kurios atrodo tarsi žydėtų. Šie augalai stebina savo pavadinimais, be to, jie maistingi. Tik štai svarbu nesupainioti kurio jauną ūglį arba šakniastiebį į burną dėti, mat dalis jų – itin nuodingi. Kokios gi Joninės be paparčių? Jų mūsų šalyje auga 24 rūšys, o kai kurios itin retos, jas ir miške įžiūrėti sunku.

Daili gėlių puokštė ant stalo gali praskaidrinti net ir labiausiai apsiniaukusią dieną. Deja, gėlės yra brangios, ypač turint omenyje, kad po kelių dienų jas vis tiek teks išmesti į šiukšliadėžę. Bet yra būdas be vargo užsiauginti nuosavų rožių puokštę, rašoma tips–and–tricks.com. Gėles mėgsta visi Gėlės yra labai gražios ir namuose sukuria jaukią ir džiugią atmosferą.

Pomidorai – lietuviško šiltnamio karaliai. Ne be reikalo sakoma, kad pomidorai mėgsta sodininko dėmesį, todėl norint sulaukti turtingo derliaus, būtina palaikyti komfortiškas augimo sąlygas. Donatos Jankauskienės šiltnamyje šiemet noksta net 50 pomidorų veislių. Moteris sako mėgstanti eksperimentuoti ir kasmet ieškanti dar neaugintų pomidorų sėklų. Nors šis pavasaris buvo šaltas ir drėgnas, pomidorų persodinimas vėlavo tik savaite.

Graži ir sveika veja, kuria būtų galima grožėtis vasarą, didžiąją laiko dalį leidžiant lauke – kiekvieno, turinčio kad ir mažiausią lopinėlį žolės, siekis. Visgi karščiai, su kuriais šiuo metu susiduriame Lietuvoje, tikras iššūkis, siekiant išsaugoti vejos grožį. Kaip tinkamai šiuo periodu pasirūpinti veja, kiek dažnai ir kada ją laistyti, kokį jos aukštį išlaikyti pjaunant – agronomo, apželdinimo specialisto Tautvydo Gursko esminiai patarimai.

Vasaros pradžia – pats augalų derėjimo ir augimo metas. Dabartinė kaitra augalų augintojams kelia nerimą, kad augalai nudžiūs, o po tokių karščių dažnai tikimasi stiprios liūties, kuri augalus gali sunaikinti. Kaip daigus atgaivinti po karštos dienos, tv3.lt paaiškino sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė Elena Survilienė. Mokslininkė sako, kad dažnas kaitros padarinys augalams – išdžiūvę lapai, kurie blokuoja vandens garų įsisavinimą.

Vasarą praleisti kuo daugiau laiko žydinčioje terasoje norime visi. Tačiau kad gėlės apdovanotų žiedais, svarbu žinoti kur, ką ir kaip sodinsite. Be to, terasose ar tiesiog balkonuose ryžtamasi eksperimentuoti auginant medelius arba krūmus. Balkone ir terasoje galima auginti įvairiausius augalus, bet prieš renkantis, ką auginti, svarbu įsivertinti, į kurią pusę yra balkonas ar terasa, kiek vietos skirsime augalams, kokio dydžio vazonus galime pastatyti.

Žydintis ir spalvingas balkonas – beveik kiekvieno miestiečio svajonė. Juk daug maloniau leisti šiltus vasaros vakarus ar gaivinančius rytus žiedų apsuptyje. Tačiau tokia prabanga gali mėgautis ne kiekvienas, nes augindami balkone gėles žmonės daro daug klaidų. Daktarė Ingė Auželienė atskleidžia, kokias klaidas daro gėlių augintojai. Pirmiausia, anot ekspertės, žmonės pasirenka augalus, kurie yra netinkami auginti jų balkone.

Šią vasarą, kaip ir praeitais metais, daugelis ūkininkų ir sodininkų skundžiasi, kad laukuose, gėlynuose ir daržuose – sraigių ir šliužų antplūdis. Šie kenkėjai niokoja daugelį kultūrinių augalų. Kova su šiais kenkėjais gali būti itin sunki, todėl pastaruoju metu Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) gauna daug užklausų, kaip juos sunaikinti.

Rytinis kosulys, krenkštimas, skausmingas ryjimas, išdžiūvusi burna – tokie yra netipiški požymiai, kurie gali suklaidinti net specialistus. Pasaulyje  gastroezofaginio refliukso liga (GERL) serga nuo 8 iki 30 procentų žmonių, o Lietuvoje – apie 10 procentų. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes daugeliui prastai besijaučiančių žmonių diagnozė lieka nenustatyta. Šios ligos paplitimas tarp vyrų ir moterų yra beveik vienodas. Pastebima, kad ji vis dažniau užklumpa jaunesnio amžiaus asmenis.

Orchidėjos – populiarus namų augalas, stebinantis savo formų, dydžių ir spalvų įvairove. Jei norite, kad ji visada atrodytų didinga ir puošni, štai jums keli jų priežiūros patarimai. Neperlaistykite Jei orchidėjų šaknis paliksite vandenyje, jos pradės pūti, todėl ypatingai svarbu jų neperlaistyti. Savo tinklalapyje „Interflora“ rašo, kad gėlę reikėtų laistyti tik kartą per savaitę ir ji džiugins savo žiedais.

Augalų laistymas yra esminis išgyvenimo ir klestėjimo aspektas, tačiau padarykite ką nors ne taip ir turėsite negyvą augalą. Kaip dažnai turėtumėte laistyti augalus?  Štai keletas taisyklių, kurios pravers prižiūrint augalus: Palaikykite drėgmę Dauguma augalų yra priklausomi nuo drėgmės, todėl laistykite tikslingai, naudodami laistytuvą su plonu antgaliu arba butelį. Šiek tiek išdžiūvusi dirva prieš laistymą skatina šaknų augimą, todėl laistydami nepersistenkite.

Botanikos sode Kaune jau žydi pirmosios rožės. Nors žiedų spalvomis, formomis ir aromatu jos primena mums įprastas, šios aukštaūgės populiaresnės Šiaurės šalyse ir dar vadinamos vikingų rožėmis. O lankytojai sako žiedų jau pasiilgę ir žavisi visais žiedais – rožių, vilkdalgių ir besiskleidžiančių pavienių bijūnų  Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jau kvepia pirmosios rožės. Šiame didžiausiame šalies rožyne žydi aukštaūgės, dar vadinamos „vikingų“ rožėmis.

Jei tikrąjį pavasarį VDU Botanikos sode Kaune žymi pražydusios tulpės, tai tikrosios vasaros pradžios simboliu galima laikyti išsiskleidusias pirmąsias rožes: čia, didžiausiame šalies rožyne, iš viso auginama per pusantro tūkstančio rožių rūšių ir veislių. Iš jų pirmosios pražysta vienos įdomiausių ir toli gražu ne kiekvienam pažįstamos tankiadyglio erškėčio hibridų grupės rožės (angl.

Alyvoms sužydus, daržininkams gamta davė signalą atvirame grunte sėti agurkus. Jie auga praktiškai kiekviename darže, tačiau vienur jie dera sveiki ir gausiai, kitur – pavieniai ir ligoti. Kad būtume apdovanoti gausiu agurkų derliumi, būtina gerai pasiruošti sėjai, o augimo metu pamaitinti augalus. Prieš beriant agurkų sėklas į dirvą, svarbu tinkamai parinkti žemę.

Norint sukurti prižiūrėto kiemo įspūdį, itin svarbi – tvarkinga veja. Tačiau kaip ja pasirūpinti nuolat skubantiems žmonėms, neturintiems laiko ilgai trunkančiomis priežiūros procedūromis? Specialistai pataria išsirinkti vejapjovę, kuri atitiks individualius poreikius. Jie pateikia 6 klausimus, padėsiančius paprasčiau įvertinti savo lūkesčius ir išsirinkti labiausiai tinkančią vejapjovę.

Geriau neišmeskite panaudotų kavos tirščių – jie gali būti ne mažiau vertingi, nei kava, kurią iš jų pasigaminote.  Kavos tirščius galima naudoti kaip mulčią Turbūt kada esate susimąstę – ar kavos tirščiai gali praversti sode? Atsakymas – taip! Kavos tirščius galima naudoti kaip puikiausią mulčią, ypač tiems augalams, kuriems reikia rūgštingesnės dirvos, rašoma plantcaretoday.

Tręšimas mielėmis pastebimai pagerina augalo būklę, didina derlingumą, paspartina vaisių brendimą. Tačiau jeigu norite, kad mielių tirpalas nepakenktų, reikia jį tinkamai paruošti ir naudoti. Kodėl pomidorai ir agurkai laistomi mielėmis? Tręšimas mielėmis turi daug pliusų ir jeigu jas naudosite pagal visas taisykles, jų poveikis augalams bus labai teigiamas.

Armenas Adamjanas eksperimentavo su dviem augalais – vieną jų jis įdėjo plaukų ir gavo netikėtą rezultatą. Vyras pasidalino paprasta gudrybe, kuri, jo teigimu, padeda atgaivinti vystančius augalus – jis naudojo savo paties plaukų kuokštą.  Armenas Adamjanas (31) pasakoja, kad šį metodą sugalvojo ieškodamas, kur panaudoti savo slenkančius plaukus. Nuo plaukų šepečio nuimdamas plaukus jis nusprendė pasižiūrėti, kas atsitiks, jei juos jis įdės į vazoną su augalu.

Ar jau mąstote, kokios trąšos būtų tinkamiausios jūsų daržui? Pasirodo, kad puikias trąšas augalams galima pasigaminti iš namuose randamų produktų. Augalai mėgsta tanino rūgštį, kurios gausu arbatos lapuose. Išimkite tirščius iš pakelių ir apiberkite jais augalo krūmą, galite įkasti jų į žemę. Arbatos lapuose esančiais mineralais galima pamaitinti ir rožių krūmą. Kiaušinių lukštai Kiaušinių lukštuose gausu kalcio, kuris augalui padeda išlaikyti tvirtumą, palaiko lapų žalumą.

Atrodo, kad kurkliai rausia be jokios priežasties – kurmiarausiai dygsta visur, augalai ir žolė džiūsta. Rausiasi jie greitai, taip pat greitai juda tuneliais pirmyn ir atgal. Ar kurklių gausa pavojinga? Tą parodys jūsų augalai ir pievelė. Vienas organinis kovos su kurkliais būdas yra savadarbiai spąstai su melasa. Įkaskite stiklainius probleminėse vietose taip, kad stiklainio viršus būtų viename lygyje su žeme. Pripilkite iki pusės mišinio: viena dalis melasos, 10 dalių vandens.

Kol atšilus orams dažnas galvoja, kokias daržoves sėti, kiti – jau ima pavasarinių smidrų derlių, mat ūkininkų laukuose pumpurus jau leidžia baltieji, žalieji ir violetiniai šparagai. Už egzotiškosios šakninės daržovės ryšulėlį po žiemos išsiilgę lietuviai negaili pakloti ir virš 10 eurų. Lietuvių ūkininkai trina rankomis, nes populiarėja ir kitokios daržovės – į madą vėl grįžta rabarbarai. Šiaulietės Jurgitos Krištopaitienės ūkyje jau stiebiasi pirmieji smidrų ūgliai.

Jei šiltnamyje ar sode atsirado kenkėjų, įleiskite… plėšriųjų ar grobuoniškų erkių. Nors daugeliui erkės asocijuojasi su pavojingomis kraujasiurbėmis, pastarosios, priešingai nei jų giminaitės, krauju nesimaitina. Pagrindinis jų maistas – augalus apninkantys kenkėjai. Inovacinės firmos „MKDS“ marketingo specialistė Aurelija Baranauskienė sako, kad plėšriosios erkės naudojamos įvairių daržovių, vaisių, dekoratyvinių augalų priežiūrai ir kenkėjų kontrolei.

Nežinia, kodėl, bet net ir apie augalus pasiskaitę, juos pasodinę, pamaitinę ir kruopščiai laistydami vis tiek juos randate visus nuvytusius? Nieko tokio – sodininkystė sekasi ne visiems. Bet yra viena gudrybė, vis labiau plintanti socialiniuose tinkluose, kuri gali padidinti jūsų šansus nenumarinti dar vieno augalo – tai ledo kubeliai.

Norintieji papuošti kiemą, terasą ar balkoną skuba rinktis augalus. Pasak gėlininkės Rūtos Petrulytės, kaip ir anksčiau, populiariausios yra pelargonijos, petunijos, surfinijos, begonijos, sprigės, vasariniai jurginai, našlaitės. Ne pirmi metai itin paklausios svyrančiosios našlaitės. „Vadinasi, žmonėms patinka, kai augalai ne tik žydi, bet ir kvepia“, – sakė pašnekovė. Dažnas renkasi našlaitines pelargonijas, kurių lapai ypač kvapnūs, o smulkūs ryškiaspalviai žiedeliai primena našlaites.

Kiekvienas daržininkas nori kuo anksčiau paragauti pirmųjų pomidorų. Sakoma, kad rūpestingi šeimininkai sėja juos jau vasario pradžioje, o nerūpestingi – tik kovo viduryje. Tačiau tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu laiku. Pomidorai turi vieną ypatybę: kuo vėliau pasėjami, tuo trumpesnis jų vegetacijos periodas. Šie augalai jaučia dienos trukmę: kuo ji ilgesnė, tuo labiau pomidorai skuba nokinti vaisius.

Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi per dvejus metus išnaikinti 99 proc. mieste esančios pavojingo invazinio augalo – Sosnovskio barščio – populiacijos. Kaip šeštadienį pranešė savivaldybė, pradėtas įgyvendinti invazinio augalo gausos reguliavimo planas, truksiantis iki 2022-ųjų. Purškimo darbai pradedami šį savaitgalį. Pasak savivaldybės, iki šiol su Sosnovskio barščiais kovota priemonėmis, kurios šio invazinio augalo plitimą pristabdydavo, tačiau iki galo nesunaikindavo.

Pomidorai – bene daugiausia dėmesio reikalaujantis daržo augalas. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis šie vaisiai dažniausiai serga ir kaip šių ligų išvengti. Pilkasis puvinys Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.

Rudeniškai pavasariški orai kol kas neleidžia įsibėgėti sėjai daržuose, tačiau jau po geros savaitės tikimasi darbus pradėti pilnu tempu. Būsimą derlių užauginti padės ne tik kokybiškos sėklos, bet ir geras dirvos paruošimas, priešsėlis ar daržovėms parinktas „kaimynas“. Ruošiant dirvą daržo augalų sėjai, pagrindiniai darbai yra kultivavimas ir frezavimas.

Kardeliai – tikra sodo ar kiemo pažiba, užburianti savo dekoratyvumu ir spalvomis. Dažnai norima žiedų sulaukti rugsėjo 1-ąją, kad vaikai, grįždami į mokyklas, galėtų jas dovanoti savo mokytojoms.  Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vadovė dr. Gitana Štukėnienė portalui tv3.lt pasakojo apie šių gėlių sodinimo subtilybes ir patarė, kaip prižiūrėti, kad žiedai džiugintų ilgiau.

Kompostavimas – ne tik patogus ir tvarus būdas atsikratyti sodo tvarkymo bei maisto atliekų, bet ir galimybė pačiam pasigaminti natūralių trąšų. Vis dėlto, prieš metant atliekas į komposto dėžę, verta įsitikinti, kad ji tinkamai sukonstruota ir prižiūrėta. Sodininkai ir daržininkai mato keleriopą kompostavimo naudą. Pastebima, kad kompostas veikia dirvos struktūrą: molingose dirvose jis pagerina oro laidumą, o smėlingose padeda normalizuoti drėgmės balansą.

Kol oras daržininkyste užsiimti nėra itin malonus, sėjos sezonas įsibėgėja, o įvairiausių prieskoninių augalų ir žolelių galima pasėti ne tik darže, bet ir ant palangės. Šviežios žolelės ne tik džiugins pavasariška žaluma, bet taip pat suteiks patiekalams reikiamų skonio akcentų bei papildys racioną vitaminais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad balandis – pats sėklų prekybos pikas. „Balandis matome ypatingą sėklų pardavimų augimą.

Samanos puošia, bet tik tada, kai auga ten, kur norite jūs, tačiau jei to netrokštate, jos tampa piktžolėmis ir galvos skausmu. Nors samanos jūsų žolytei nekenkia, tačiau veja dėl jų atrodo nelygi ir dėmėta. Tradiciškai samanoms naikinti  naudojamas geležies sulfatas. Dar galite vejos dirvos rūgštingumą sumažinti kalkių pagalba. Arba, kaip įprasta, galite pasidarbuoti grėbliu ir taip bandyti pašalinti nepageidaujamas samanas.

Jau planuojame, ką sodinsime darže ir gėlyne. Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir ligų, kai nenorime naudoti cheminių preparatų? Daugybė augalų savo sudėtyje turi eterinių aliejų ir toksinų, atbaidančių ar žudančių kenkėjus bei ligų sukėlėjus. Vandeninės ar fermentuotos šių augalų ištraukos bei nuovirai tikrai pagausins mūsų derlių. Jie tinka ir kambariniams augalams apsaugoti. Dilgėlė Šis augalas ne tik naikina amarus, apsaugo nuo grybinių ligų, bet ir skatina daigų augimą.

Vienas dažniausiai šiltuoju metų laiku naudojamų sodo technikos įrankių – vejapjovė. Jų yra visokiausių – nuo paprastų mechaninių iki išmaniosiomis programėlėmis valdomų robotų, tad išsirinkti nėra lengva. Ekspertai pataria renkantis vejapjovę pirmiausia atsakyti į klausimus, kur ir kaip ją naudosite bei kokio rezultato tikitės.