Augalai

Per Jonines Labanoro girioje pražydo viena puošniausių ir įspūdingiausių gėlių – didžiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora). Socialinio tinklo „Facebook“ Labanoro regioninio parko puslapyje pranešama, kad ši gražuolė gėlė, su savo stambiais gelsvais žiedais, kurie primena antpirščius, yra tikra miškapievių ir pakelių puošmena. „Ji nemėgsta nei saulės, nei pavėsio, todėl aptinkama miškapievėse, pakelėse.

Tręšimo pienu istorijos šaknys prasidėjo maždaug 2000 metais, kai vienas ūkininkas užsienyje paprasčiausiai pradėjo purkšti pieno perteklių ūkio paskirties žemėje. O šiai dienai turime tikrą pieno panaudojimo sodininkystėje bumą. Vieni pastebėjo, kad tręšimas pienu lėmė teigiamus pokyčius ir augalas geriau augo bei buvo mažiau kamuojamas ligų. Antri skundėsi šleikščiu kvapu ar netgi pastebėjo tragiškų rezultatų augalui.

Priežasčių, kodėl raudonuoja šilauogių lapai, yra ne viena. Jei pastebėjote pirmuosius raudonus šilauogių lapus, kviečiame iš arčiau susipažinti su tai lemiančiomis priežastimis ir sprendimo būdais, padėsiančiais jų išvengti. Viena iš galimų priežasčių, kodėl raudonuoja šilauogių lapai, tai maistinių medžiagų trūkumas. Kai šilauogių augalams trūksta pagrindinių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, azoto, fosforo ar geležies, jų lapai gali paraudonuoti.

Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) – kurklinių (Gryllotalpidae) šeimos vabzdys, dar vadinamas parpliu, turkliu. Tai yra požeminių erdvių vabalas, kuris gyvena po žeme ir gali sukelti žalą augalams. Kūno ilgis iki 5 cm. Galva nedidelė, burnos organai nukreipti į priekį, antenos neilgos. Turi trumpus odiškus antsparnius, ilgus vėduokliškus ir plačius sparnus. Priekinės kojos rausiamojo tipo. Patelė deda iki 500 kiaušinių, vystosi ilgai (2–2,5 metų) ir gyvena žemėje.

Vilniaus miesto savivaldybė trejus metus intensyviai kovoja su invaziniais ir itin agresyviai plintančiais Sosnovskio barščiais. Iškasta, nušienauta ir kitaip sunaikinta apie 28 tonos šių pavojingų augalų, išvalyta 72 ha miesto teritorijos. Kai kuriose teritorijose augalas visiškai išnaikintas. Sosnovskio barščių naikinimo programai skirta 92 tūkst. Eur, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Papartis – žymiai daugiau nei tik Joninių simbolis. Šis vos porą eurų kainuojantis, tačiau žavingai atrodantis augalas yra tikras išsigelbėjimas sukant galvą, kaip pagražinti tas sodo ar gėlyno vietas, kurios vargiai gauna saulės. Pasak „Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkės Vestos Paukštelo, lauko paparčiai yra nekaprizingi, todėl su minimaliomis pastangomis ir išlaidomis galima namų aplinkai suteikti išskirtinumo – įnešti daugiau žalumos ir natūralaus miško įvaizdžio.

Vasaros mėnesiais įkyrūs uodai plūsta į sodus ir namus. Laimei, yra natūralių būdų juos atbaidyti. Jei norite natūraliu būdu atbaidyti šiuos vabzdžius nuo savo namų ir sodo, sodininkė siūlo sprendimą. Sodininkystės entuziastė iš „Miller Flowers“ socialinio tinklo „TikTok“ paskyroje atskleidė, kokie augalai atbaido įkyrius vabzdžius, rašo express.co.uk. Norint, kad uodams jūsų namai neatrodytų patrauklūs, verta pagalvoti apie vieną augalą – citronelą arba kvapiąją citrinžolę (lot.

Naminių augintinių savininkai žino, kad savo gyvūnėliams negalima duoti tam tikrų maisto produktų, bet ar žinojote, kad kai kurie augalai jiems taip pat gali būti kenksmingi? Jei turite žemės lopinėlį prie namų ir esate aistringas sodininkas, turėtumėte atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus. Sodo ekspertai iš „GardenBuildingsDirect.co.uk“ papasakojo, kokie įprasti augalai gali labiau pakenkti nei padėti jūsų augintiniams.

Daugelis sutiks, jog kapų gėlių pasirinkimas turi būti ir praktiškas, ir estetiškas. Kapavietėje pasodinti tinkami augalai gali užtikrinti funkcionalumą ir išėjusio artimo žmogaus pagerbimą. Apie tai šiandien pasakoja kapų tvarkymo verslu užsiimanti Rūta Matulienė. „Vasaros metu gėlė numeris vienas yra sandovilė (sundaville)“, – vienareikšmiškai teigia įmonės „Eram service“ vadovė. Anot jos, ši gėlė brangesnė, tad ją renkasi ne visi.

Sveiki atvykę į pasaulį, kuriame dominuoja spalvingas ir daugialypis augalas – ožerškis (Lycium)! Šis bulvinių šeimos krūmas, yra išsibarstęs po visą Rytų Europą, Aziją, Pietų Ameriką ir Pietų Afriką, turi apie 80 rūšių, tačiau didžiausią įvairovę aptiksime Pietų Amerikoje. Ožerškis (Lycium) dažnai išauga iki 2–3 metrų aukščio, dygliuotomis šakomis ir linijiškais arba lancetiškais lapais.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas Giedrius pasidalijo vaizdu iš Kauno Taikos prospekto, kur užfiksavo matomumą užstojančius augalus ir priminė, kad tai – labai rimta problema, kuri gali sukelti net tragiškas avarijas. Giedrius parodė, kokie augalai gali sukelti rimtą bėdą kelyje. Pranešė apie problemą „Norėčiau pranešti apie jau nuo praeitų metų nuskambėjusią problemą, tik kitoje Taikos prospekto vietoje.

Augalų sveikata yra esminis veiksnys, lemiantis jų augimą, derlių ir bendrą gyvybingumą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuria susiduria augalai, yra lapų ligos. Viena dažniausių – chlorozė. Tačiau yra daugybė kitų augalų lapų ligų, kurios pakenkia ne tik lapams, tačiau ir derliaus gausumui bei kokybei. Šiame straipsnyje ir aptarsime pagrindines augalų lapų ligas ir problemas bei patarsime, kaip jų išvengti ir jas gydyti.

Azalija (Azalea) – tai mažas, bet ryškiai žydintis krūmelis iš rododendrų šeimos. Galvojat apie tobulą augalą savo sode ar balkone? Azalija čia kaip tik! Šie žaismingi krūmai, su spalvingais ir džiugiais žiedeliais, kilę tiesiai iš Azijos ir Šiaurės Amerikos. Kai azalija atkeliavo į Europą XIX a. iš tolimosios Kinijos, žmonės įsimylėjo ją iš pirmo žvilgsnio.

Kiaulpienė, daugelio laikoma tiesiog paprasta piktžole, iš tiesų yra nepaprastai vertingas augalas, kurio nauda sveikatai buvo žinoma jau nuo seniausių laikų. Šis augalas, dažnai matomas pievose ir soduose, yra tikras natūralios medicinos lobis, turintis gausybę naudingų savybių.  Socialio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mano žolelės“ rašoma apie kiaulpienės svarbą: „Jau tiek apie ją prirašyta, išgarbinta, apdainuota, bet vistiek nešioja nekenčiamiausių piktžolių pravardę.

Lietuvoje savaime auga apie 1,3 tūkst. augalų rūšių, tačiau nepaisant nemažos jų įvairovės, daugėja norinčių pasipuošti namų aplinką dekoratyviais, dažnai svetimžemiais ar net saugomais augalais. Kai kurie žmonės kartais bando „patobulinti“ ir greta savo sodybos esantį natūralų gamtos kampelį, ežerą. Todėl svetimžemių augalų rūšys plinta į gamtos buveines ir daro žalą aplinkai, o saugomos rūšys nyksta.

Be jau pagarsėjusio, skausmingus odos nudegimus sukeliančio Sosnovskio barščio, pakelėse žaibiškai plinta kur kas pavojingesnė augalų rūšis – japoninis pelėvirkštis, o teisingiau – japoninė reinutrė. Kai kurie sodininkai jį augina dėl grožio, nė neįtardami apie būsimą grėsmę. Tuo metu specialistai šį augalą ragina nedelsiant naikinti. Esą šiuo metu Lietuvoje, priešingai nei yra visoje Europoje, japoninė reinutrė neįtraukta į invazinių augalų sąrašą.

Rusmenė džiugina akį savo įstabiais varpelio formos žiedais. Tačiau auginti jas ryžtasi tikrai ne daugelis. Ir tam yra bent dvi priežastys: visų pirma, ji gana įnoringa ir norint ją auginti reikia nemažai žinių; antra – visos rusmenės dalys mirtinai nuodingos. Tad jeigu turite mažų vaikų ar augintinių, šias gėlės savo sodui rinkitės labai gerai apgalvoję. Na, o tiems, kurie nusprendė auginti rusmenę, dalinamės patarimais, kaip tai padaryti.

Šylant orams vis dažniau į namus ima brautis vorai, tačiau jei jų nemėgstate ar net bijote, yra paprastas būdas, kaip jų atsikratyti – pasisodinkite šiuos augalus namuose. Sušilus orams dažniau atidarome namų langus, norėdami įsileisti gryno oro, tačiau taip į namus patenka ne tik oras, bet ir nekviesti svečiai – vorai. Nors vorus pastebime ne visada, jų mūsų namuose būna ištisus metus, ypač vasarą, kai dažniau praveriame langus, rašo mirror.co.uk.

Piktžolės gali būti tikras galvos skausmas, tačiau, laimei, sodininkystės entuziastai dalijasi paprastu patarimu – jas sunaikinsite beveik akimirksniu. Aistringi sodininkai atskleidė, kad vienas skystis, pasak jų, yra geresnis už baltąjį actą, kai prireikia naikinti piktžoles iš skalda ar žvyru padengtų plotų.  Daugeliui sodininkų iki skausmo pažįstama kova su jomis, kai tvarkinga lauko erdvė pavirsta nebesuvaldomomis džiunglėmis.

Gegužės 19 dieną – Sekminės. Tai šventė, švenčiama sekmą (t.y. septintą) savaitę po šv. Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip šv. Kalėdos ar šv. Velykos, mat jos metu daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvuliams – karvėms. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Pagonys medį laikė žmogaus ir visos gyvūnijos protėviu.

Netrukus pražys rožės, o kad jų žiedai džiugintų ilgiau, ekspertas rekomenduoja naudoti paprasto vaisiaus žieveles. Rožės yra klasikinės gėlės, kurios puikiai tinka beveik kiekvienam sodui ir, priklausomai nuo veislės, gali būti auginamos apželdintuose sklypuose arba vazonuose. Jų būna nuostabių veislių bei spalvų ir jos gana atsparios, jei tinkamai prižiūrimos. Kai rožės žydi, jas reikia tręšti, taip pat genėti ir reguliariai šalinti lapus, rašo express.co.uk.

Braškes gali sunaikinti amarai ir žaliasparniai, tačiau jas išgelbėti gali pigus ir paprastas namų apyvokos produktas. Amarai ir žaliasparniai kenkia braškėms ir kitiems sodo augalams, jie kasmet išgraužia milijonus brangių vaisių ir su jais tikrai labai sunku kovoti. Gera matyti, kaip klesti braškės, bet jei ant jų aptiksite šimtus mažyčių baltasparnių ar žaliasparnių amarų, tai reiškia, kad uogų derliumi gali netekti džiaugtis, rašo express.co.uk.

Vos tik atšilus orams, dažnai nė nesulaukus, kol neliks šalnų pavojaus, balkonai apsipila gėlių žiedais. Vis tik norint, kad vaizdas džiugintų, svarbu žinoti kelis dalykus – nuo to, kaip tinkamai parinkti augalus pagal sąlygas balkone iki tinkamos priežiūros.

Melsvės – vienos iš populiariausių ir dažniausiai auginamų augalų šešėliuotuose soduose visame pasaulyje. Be to, tai puikus pasirinkimas pradedančiam sodininkui, nes nepavykti auginti melsvių tiesiog neįmanoma. Jos puošnios, lengvai prižiūrimos, gražiai derinamos su kitais gėlyno augalais. Vienoje vietoje gali augti net 30 metų.

Kam gyslotis, o kam trauklapis – kalbėsime apie vieną ir tą patį augalą. Tikriausiai nusibrozdinus kelį atlėkdavo močiutė su gysločio lapu ir uždėdavo ant žaizdos – klasikinis vaizdelis. Bet gysločio naudos nereikia apriboti tik kraujavimo stabdymu – tai nuostabi priemonė sveikatai gerinti, jeigu naudosite jo lapus ar sėklas arbatai bei maistui.

Neseniai moteris savo augalų lapuose pastebėjo milžiniškas skyles. Ji pasinaudojo paprastu triuku, kuris patvirtino, kad kaltininkai – šliužai. Turbūt nėra nieko blogiau, nei ryte rasti daržo augalus skylėtais lapais. Kenkėjų sode neišvengsime, tačiau yra būdų, padedančių sumažinti jų daromą žalą. Amarus galite atbaidyti skystu muilu arba pesticidais, o graužikus – apipurškiant augalus pipirų bei aliejaus mišiniu. Paprastas triukas padės atsikratyti ir šliužų, rašo express.co.uk.

Daug gamtos mylėtojų mėgsta savo sodo sklypuose auginti didelius, žydinčius medžius. Vienas iš tokių – akacija arba vikmedis. Jos žiedų kvapas sklinda iš gana toli ir sustiprėja naktį, viliodamas vabzdžius. Manoma, kad akacijos pavadinimo kilmė yra dvejopa. Graikiškai šio medžio pavadinimas reiškia „aštrus“, o  egiptietiškai – „dygliuotas“. Dauguma akacijų rūšių auga Australijoje, Afrikoje arba Azijoje.

Pomidorai – viena iš labiausiai mėgstamų daržovių tiek virtuvėje, tiek sode. Jų sultingumas, subtilus skonis ir rūšių įvairovė daugelį sodininkų verčia pasinerti į pomidorų auginimo pasaulį. Ūkininkė, pomidorų priežiūros ekspertė Jonata Pauraitė sako, kad sėkmingas pomidorų augintojas turi žinoti įprastas sodinimo taisykles. Jos teigimu, pomidorų auginimas yra menas, kuris reikalauja kantrybės, žinių ir rūpestingumo.

Vaikštinėdama po pajūrio regioninį parką sutuoktinių pora aptiko seniai Lietuvos gamtoje išnykusiu laikytą retą invazinį augalą – skopoliją. Nors krauna gražius, į eleboro panašius žiedus, skopolija yra mirtinai pavojinga. Kalviai prieš kaustydami ja ramindavo arklius, o žiniuonės augalo nuoviru girdydavo nėštumą nutraukti norinčias merginas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Ekologas Erlandas Paplauskis pajūrio regioniniame parke apžiūrinėjo retą augalą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui stiprinti augalų apsaugos produktų kontrolę, taip apsaugant rinką nuo falsifikuotų ar netinkamai registruotų prekių. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui. Anot ministerijos, dabartinis tokių produktų reguliavimas yra nepakankamas ir neužtikrina pažeidimų, susijusių su falsifikuotais augalų apsaugos produktais, prevencijos.

Kol pavasaris dar tik įsibėgėja, specialistai ragina stoti į kovą su Sosnovkio barščiais. Dabar pats tinkamiausias laikas naikinti šį sveikatai pavojingą invazinį augalą, šalia kurio ne tik neauga jokie augalai, bet nesiartina net ir vabzdžiai. Ir nors specialistai ragina tai daryti kasmet, kai kurie tautiečiai ne tik nenaikina Sosnovskio, bet ir specialiai jį laiko net ir siekdami pasipelnyti – pavyzdžiui, prašo valdžios ten, kur auga Sosnovskio barščiai, leisti įkurti labirintų vietas.

Raudonėlis labiausiai žinomas kaip aromatingas prieskoninis augalas. Tačiau jis tinka ne tik picai ir makaronams pagardinti. Raudonėlio eterinis aliejus turi daug naudingų žmogaus sveikatai savybių – mažina kosulio ir peršalimo simptomus, dezinfekuoja, slopina uždegiminius procesus. Jis naudojamas ir kūno priežiūros produktuose, parfumerijoje bei aromaterapijoje. Šiame straipsnyje papasakosime apie raudonėlio eterinio aliejaus teikiamus privalumus ir jo naudojimo būdus.

Trečiadienį Vyriausybė spręs, ar Seimui siūlyti Augalų apsaugos įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuvos rinką siekiama apsaugoti nuo falsifikuotų ar netinkamai registruotų augalų apsaugos produktų. Tokią iniciatyvą Ministrų kabinetui parengė Žemės ūkio ministerija. Anot ministerijos, dabartinis tokių produktų reguliavimas yra nepakankamas ir neužtikrina pažeidimų, susijusių su falsifikuotais augalų apsaugos produktais, prevencijos.

Snaputis (lot. geranium) yra žydintis snaputinių augalų genties augalas, paplitęs beveik visame pasaulyje. Snapučių rūšių žinoma apie 380. Pavadinimas galimai kilęs iš graikų kalbos, kadangi graikų kalboje žodis „geranos“ reiškia gervę, o snapučio subrandinti vaisiai yra panašūs į gervės snapą.  Augalas ypatingas tuo, kad yra nelepus, atsparus ligoms, gali augti beveik visur, iš vieno kero išaugindamas ilgus, išsišakojusius, nemažą plotelį žemės galinčius padengti stiebus.

Atšilus orams, lietuviai plūstelėjo į miškus rinkti sužaliavusių meškinių česnakų. Juos vadina vaistu nuo šimto ligų – gamina užpiltines, ruošia ir šaldo įvairius pagardus, valgo šviežius. Mokslininkai patvirtina, kad meškiniai česnakai turi gausybę naudingų medžiagų. O girininkai su nerimu stebi plūstančius žmones, nes kai kurie niokoja plantacijas, augalus rauna ir pardavinėja. Aplinkos ministerija įspėja apie atsakomybę ir svarsto vėl griežtinti apsaugą.

Grigiškių seniūnija pasidalino įspėjimu – pamatę šį grėsmę keliantį augalą praneškite seniūnijai. „Sosnovskio barščiai – piktžolė, kelianti grėsmę tiek augalams, tiek žmogui! Prašome gyventojų pagalbos identifikuojant jų augimo vietas Grigiškių seniūnijos teritorijoje“, – rašo savo socialinio tinklo paskyroje.

Ryškiomis spalvomis pleškančios gėlės – vienas iš gražiausių ir pigiausių namų akcentų. Tai, kad šiemet daug namų balkonų, terasų ir sodų pražys įvairiais žiedais, rodo ir gėlių, sėklų pardavimo skaičiai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Visgi, planuojant jomis dekoruoti balkonus, reikėtų vadovautis ne tik gėlių išvaizda, bet ir įvertinti bene svarbiausią aspektą – ar jos augs saulėje, ar didžiąją dienos dalį leis pavėsyje. Tam pravers keletas naudingų patarimų.

Gėlyne šalia pavasarį atbundančių krokų, narcizų, tulpių ir kitų pirmų pavasarinių gėlių, su mumis nuo balandžio sveikinasi ir raktažolė. Rūšių įvairove besididžiuojanti gėlė puošia gėlynus, alpinariumus ir kapavietes įvairiausio stiliaus, formos bei spalvų žiedais. Šias gėles pamėgs ir kambarinių gėlių mėgėjai, nes kai kurios rūšys pritaikytos auginti patalpose.

Širvintų rajone gyvenanti 41-erių Lina Vorvarovskaja – augalų mylėtoja. Sodyboje tarp augalų ir žiedų pasiklysti galinti Lina neslepia, kad ją su gamta sieja itin stiprus ryšys.   Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojaus ji pasidalino auksiniais kambarinių augalų priežiūros patarimais ir atskleidė, kaip augalai gali tapti ne tik puošmena namams, bet ir gyvenimo dalimi.

Sakura arba japoninė vyšnia užburia savo žiedų grožiu. Jos žydėjimas žymi tikro pavasario pradžią. Žmonės traukia į sakurų parkus, darosi asmenukes, fotografuojasi su šeimomis ir tiesiog gėrisi šiuo trumpu, bet įstabiu žydėjimu. Pirmasis sakurų parkas Lietuvoje įkurtas dar 2001 metais, tad akivaizdu, kad šios vyšnios puikiai gali prigyti ir augti mūsų krašte. Na, o jeigu norite japoninę vyšnią užsiauginti savo sode, turime jums gerų žinių.

Tvirtai prigijusias hortenzijas lengva prižiūrėti, tačiau neretai pasitaiko, kad jauni augalai pradeda vysti. Pasak sodininkystės entuziastų, yra būdų, kaip tai ištaisyti. Hortenzijos yra gražūs sodo augalai dideliais subtiliais žiedais, todėl itin liūdna, jei jie pradeda vysti. Augalas vysta dėl daugelio priežasčių, tačiau retai kada dėl ligos – dažniausiai taip būna dėl netinkamų auginimo sąlygų.

Vilniuje jau sužydėjo sakuros – o tai savaite anksčiau nei įprastai. Vos tik išsprogus pirmiems japoniškų vyšnių pumpurams, minios žmonių plūsta jomis grožėtis: darosi asmenukes, fotosesijas, rengia piknikus ar tiesiog šokinėja aplink medžius. Šių medelių žydėjimu tautiečiai ir miesto svečiai galės džiaugtis dar dvi savaites. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Sakurų mėgėjai plūsta į dešinįjį Neries krantą grožėtis japoniškomis vyšniomis.

Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) – tai šilų augalas, kurio sėklas išnešioja vėjas. Auga sausuose pušynuose, miško aikštelėse, ant sausų šlaitų, lengvuose smėlio dirvožemiuose, tai labiau pietryčių Lietuvos augalas, bet ir rytų Aukštaitijoje galime juo pasigrožėti. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais.  Vėjalandės šilagėlės įdomūs augalai.

Lauko žolelių, augalų nauda – neįkainojama. Jau senovėje žmonės tikėjo, kad įvairios žolėlės turi ne tik dekoratyvinių, gydomųjų savybių, bet yra ir puikus delikatesas. Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mano žolelės“ rašoma apie įvairų laukinių žolelių ir keptų pienių pumpurų panaudojimą: „Kepti pienių pumpurai. Dar vienas paišdykavimas per mano praktinius žolelių užsiėmimus.

Atėjus pavasariui, daugelis nori dažniau pasipuošti namus. Aplinkos ministerija siūlo savo erdvių puošybai pasirinkti natūralias, tvarias dekoracijas. O ypač gerą darbą gamtai galima padaryti tam panaudojant invazinius augalus, pavyzdžiui, šluotinį sausakrūmį. „Sausakrūmis dar nežydi, tačiau ir pasimerkę puokštę skaisčiai žalių sausakrūmio stiebų namuose sukursime pavasarišką nuotaiką.

Kauniečiai apstulbo pamatę, kad jų mieste įvyko netikėtas krūmynų kirtimas, kurio priežastys jiems tapo mįsle. Kauniečiai nuogąstavo, kas atsakingas už šiuos kirtimus, kodėl buvo pašalinta tiek daug augalų. UAB „Dirbtinis pluoštas“, kurios teritorijoje ir buvo iškirsti augalai, atstovai sako, jog pramonės prospekte esanti įmonė norėjo atlikti tvarkymo darbus. Teigiama, kad iškirsti buvo tik tai teritorijoje esantys krūmai – medžiai liko nepaliesti.

Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įspėja, kad jau pražydo vienas nuodingiausių augalų Lietuvoje – žalčialunkis: jo negalima skinti, liesti, net – uostyti, nes žiedadulkės gali pakenkti akims ir kvėpavimo takams. Visos šio augalo dalys šio augalo dalys – nuodingos, o ant odos patekusios augalo sultys gali sukelti pūsles ir žaizdas.

Ponios Hinch gerbėja pasidalino paprasta priemone, kuri padeda atbaidyti šliužus nuo augalų ėdimo. Tai padės greitai ir lengvai atbaidyti ne tik šliužus, bet ir sraiges. Užuot naudoję druską ar varinę vielutę, išbandykite naudoti epsomo druską, dar vadinamą magnio druska, rašo express.co.uk. Jean Quinn socialinių tinklų grupėje „Ponios Hinch sodininkystės patarimai“ paskelbė: „Norėdami sumažinti šliužų populiaciją, pabandykite nuo takų nuvalyti šliužų paliktas žymes su actu.