alga

Valstiečiai Tomas Tomilinas ir Jonas Jarutis siūlo kelti pareiginės algos koeficientus premjerui ir ministrams. Premjero pareiginio atlyginimo koeficientas didėtų nuo 25,8 iki 29,2, t. y. alga be priedų kiltų nuo 4463 iki 5051 euro, ministrų – nuo 23,8 iki 26,89, t. y. nuo 4117 iki 4651 euro iki mokesčių. Siūloma, kad nauji koeficientai įsigaliotų nuo spalio.

Didelę gyvenimo dalį praleidžiame darbe, tad svarbu, kad jis teiktų pasitenkinimą ir užtikrintų finansinį stabilumą. Deja, ne visada norimą darbą pavyksta rasti savo mieste. Ar tokiu atveju verta jo ieškoti kitame? Apie ką reikia pagalvoti, norint tai padaryti? Tik nedaugelis drįsta dėl geresnio darbo keisti miestą 2018 metų sausio pabaigoje, darbo biržoje buvo užregistruota 158 500 bedarbių. Daugiau nei 15 procentų jų buvo 16-29 metų amžiaus. Didesnis nedarbo lygis vyravo kaimo vietovėse.

Mokytojų noras užsitikrinti stabilų atlyginimą artėja prie finišo tiesiosios. Profsąjungų atstovai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prie derybų stalo gludina mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką. Tačiau profsąjungos turi savų nuogąstavimų. Mokytojai bijo, kad įgyvendinus ministerijos siūlomą modelį darbo neteks tūkstančiai.

Padidinta minimali mėnesio alga (MMA) daugiausia neramina smulkius rajonų verslininkus. Tačiau šiais metais suktis teko ne tik dėl padidintos MMA iki 400 Eur, bet ir nustatytų „Sodros“ grindų – net uždirbant mažiau nei MMA, darbdaviai įmokas „Sodrai“ privalo mokėti nuo minimalios algos. tv3.lt portalui jau pasipasakojo Jurbarko rajono verslininkų organizacijos vadovas prekybininkas Gintaris Stoškus, kokiomis nuotaikomis gyvenama jo regione.

Jaučiate, kad uždirbate per mažai? Turite kelias pasirinkimų galimybes, tačiau tikėtina, kad greičiau pasirinksite keisti darbą nei kalbėtis su dabartiniu vadovu.  Darbuotojai, kurie jaučiasi gaunantys per mažą atlyginimą yra labiau linkę ieškoti naujo, geriau apmokamo darbo, nes tai, jų manymu, efektyviausias būdas padidinti pajamas. Šią galimybę renkasi 65 proc., tai yra didžioji dalis, darbuotojų, kurie savo pajamas vertina kaip nepakankamas lyginant su jų užimama pozicija.

 Bibliotekų, muziejų, kitų kultūros įstaigų darbuotojai priminė premjerui Sauliui Skverneliui pažadus kelti jų algas. Ketvirtadienį vykęs susitikimas su Trišalės tarybos Kultūros komiteto nariais nebuvo iš anksto skelbtas premjero darbotvarkėje, po jo išplatintame pranešime S. Skvernelis teigė, kad Vyriausybė vykdys savo programoje įrašytą siekį didinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

Tarp Vyriausybės Seimui teikiamų pakeitimų atsidūrė ir pasiūlymai pavasarį kelti atlyginimus pedagogams, kariams, žvalgybos pareigūnams ir teisėjams. Nors ne visos ministerijos atskleidė, kaip keisis šių specialistų uždarbis, dalies profesijų atstovai į iniciatyvą žiūri skeptiškai ir tiesiai šviesiai vadina tai „pakazūcha“. Seimo pavasario sesijoje Vyriausybė svarstymams pateiks pakeitimus dėl etatinio apmokėjimo sistemos mokytojams, ketinama keisti mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėj...

Ketvirtą 2017 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,6 procento), per visus metus – 3,8 procento. Ekonomikos plėtra buvo viena iš sparčiausių per visą pokrizinį laikotarpį. Ypač džiugina įspūdingai išaugęs eksportas – 17 proc. (sausio–lapkričio mėn. duomenimis), nors importo didėjimas nuo jo neatsiliko ir buvo 17,5 procento.

Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti paskirstyti 23 mln. eurų, algos vidutiniškai turėtų didėti 20 proc., pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. Universitetams atitenka 17,2 mln. eurų, kolegijoms – 3 mln. eurų, mokslinių tyrimų institutams – 2,8 mln. eurų.

Darbo skelbimus vartantys žmonės tikrai pastebėjo, kad dažniausiai konkretus atlyginimas yra nenurodomas. Vietoj to skelbiama, kad atlyginimas yra konkurencingas ar stabilus, ar iš vis nepasakoma nieko. Darbdaviai įvardijo kelias priežastis, kodėl taip elgiamasi.

Atlyginimai priklauso ne tik nuo to, kokias pareigas užimi darbovietėje, bet ir neretai nuo paties miesto, kuriame dirbama. Tai parodo ir surinkti duomenys: daugiausiai ir mažiausiai uždirbančios profesijos kinta priklausomai nuo apskrities. Bendra tendencija: pusė gyventojų neuždirba vidutinės algos Portalas manoalga.lt paskaičiavo, kokia dalis atitinkamos apskrities gyventojų uždirba tai apskričiai būdingą vidutinę mėnesio algą. Šį kartą rezultatai gana panašūs.

Trylika su puse milijardo eurų - tiek santaupų bankuose ir kojinėse turi prikaupę gyvenimu besiskundžiantys lietuviai. Padalinus šią sumą visiems, ir jaunam, ir senam išeitų beveik po 5000-ius eurų. Tačiau tai tik skaičiai, realybė liūdnesnė.  Nors sukaupti milijardai eurų,  tik kas penktas lietuvis turi susitaupęs pakankamai. Bankininkai skaičiuoja, kad pusė lietuvių iš viso neturi iš ko taupyti.

Pica „skaninama“ vandeniu iš čiaupo skiestu padažu ir pasibaigusio galiojimo produktais – vargu, ar toks reklaminis šūkis pritrauktų daug lankytojų. Tačiau apie tokią situaciją pasakoja vienoje populiariausių šalies picerijų dirbusi vilnietė. Maža to, įmonė darbuotojus vilioja puikiais atlyginimais, tačiau mėnesio pabaigoje darbuotojai žadėtos algos neva neišvysta.

Pernai skubos tvarka Seimo padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir prokurorų atlyginimai iššaukė mažiau uždirbančių darbuotojų pasipiktinimą – neaišku, kodėl teisėsauga tapo valdančiųjų prioritetu. Buvę ir esami šių įstaigų darbuotojai pasakoja, su kokia situacija taikstėsi iki šiol, ir atsako, kaip didesni atlyginimai paveiks jų darbą.

Kai kuriuose Lietuvos teismuose vėluoja algos – prieš Kalėdų šventes ne visi teismų darbuotojai gavo atlyginimus. Tokia situacija susiklosčiusi Šiauliuose, neseniai panaši padėtis buvo ir Kauno apylinkės teisme, Jonavos teismo rūmuose. Šiaulių apygardos teismo visi darbuotojai už gruodį iki šiol nėra gavę algų. Tai penktadienį BNS patvirtino šio teismo atstovas Vytautas Jončas. Šio teismo darbuotojai mėnesio viduryje gauna avansą, o mėnesio pačioje pabaigoje išmokama likusi dalis.

Panašu, kad jaunieji medikai gali ruoštis pokyčiams – jų organizuojamo mitingo išvakarėse parlamentarai, medikai, prezidentūros ir Vyriausybės atstovai prie derybų stalo vieningai palaikė rezidentų siūlymus spręsti įsistenėjusias problemas.

Nebegalėdami taikstytis su menkais atlyginimais ir darbo sąlygomis, Lietuvos medikai organizuoja mitingą, siekdami valdžiai parodyti, jog nesibaimina laimės ieškoti svetur. Šiuo savo žingsniu medikai reikalauja ne konkrečių skaičių algalapyje, o visapusiškos pertvarkos, po kurios rezidentų ir gydytojų atlyginimai būtų susieti. Nuo sausio 1 d. rezidentų algos didėja 10 proc.

Netikėtas valdančiųjų poelgis Seimo posėdžių salėje sukėlė ažiotažą – opozicija paliko posėdį paskelbus perbalsavimą dėl gydytojų rezidentų darbo užmokesčio. Tačiau net ir po opozicijos spaudimo valdantieji nusprendė nepritarti konservatorių pasiūlymui didinti rezidentų atlyginimus. Konservatoriai Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas antradienį pateikė siūlymą kitąmet didinti gydytojų rezidentų darbo užmokestį.

„Kažkada per rikiuotę mums pasakė „elkitės kaip pareigūnai, nes tokie esate“. Bet gaila, kad visi jau seniai nebesijaučia pareigūnais, o tik kažkieno trečiarūše našta...“, - apie planus emigruoti ir apverktinas darbo sąlygas pasakoja jaunas Lietuvos ugniagesys. Nesulaukę parlamentarų pritarimo didinti atlyginimus ugniagesiai nebetyli ir drąsiai pasakoja, kaip iš tiesų atrodo jų darbas.

 Keli parlamentarai prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti įstatymą dėl padidinto kitų metų pareiginės algos bazinio dydžio, jis atlyginimus keltų ne tik tarnautojams, bet ir politikams. Seimas praėjusią savaitę po devynerių metų pertraukos dviem eurais iki 132,5 euro pakėlė bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas. Didžiajai daliai tarnautojų tai reikštų atlyginimo augimą maždaug 10 eurų iki mokesčių.

 Penktadienį pranešta, kad Šiauliuose užfiksuotas išskirtinis darbuotojų smurto prieš darbdavį atvejis. Gruodžio 14 d. 12.15 val. Šiauliuose, Spindulio g., namo kieme, du darbuotojai ir vienas pažįstamas asmuo dėl vėluojančių algų už statybos darbus sumušė darbdavį. Iš smurtą patyrusio vyro kelnių kišenės taip pat buvo pagrobta 1050 eurų. Sumuštam vyriškiui prireikė medikų pagalbos – po apžiūros jis išleistas gydytis ambulatoriškai. Padaryta turtinė žala įvertinta 1270 eurų.

Iš dviejų svarbiausių valdžios vyrų lūpų šią savaitę pasipylė kaip reta riebios arogancijos apraiškos. Sauliaus Skvernelio ir Viktoro Pranckiečio remarkos dėl ugniagesių ir dėstytojų atlyginimų pribloškė šių sričių darbuotojus.

 „Sodra“ ketvirtadienį išsiuntė 84 tūkst. vadinamųjų „vyšninių vokų“ savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie rizikuoja gauti mažas pensijas, jei jų oficialios pajamos nepadidės. Tai yra ankstesnės akcijos, kuria buvo perspėti samdomi darbuotojai, tąsa. „Jeigu nepasidinis pajamų, 9 tūkst. gyventojų rizikiuoja nesukaupti net minimalaus 15 metų stažo ir išvis negauti „Sodros“ pensijos, o 57 tūkst. rizikuoja nesukaupti būtinojo stažo, kuris nuo kitų metų ilgėja. Tad apie 60 tūkst.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ketvirtadienį planuoja registruoti projektus dėl valstybės tarnybos pertvarkos – valdininkų skaičius turėtų sumažėti, o jų atlyginimai augtų. Ministro teigimu, šiuo metu valstybės tarnyba nėra patraukli dėl mažų atlyginimų, sunku išlaikyti gerus specialistus. Anot E. Misiūno, jei prieš keletą metų konkursuose pretenduodavo keturi žmonės į vieną vietą, šiuo metu sulaukiama tik dviejų pretendentų.

Seime ruošiantis tvirtinti kitų metų šalies biudžetą, pasiūlymas didinti mažiausiai uždirbančių ugniagesių atlyginimus palaikymo nesusilaukė. Idėją kritikavęs premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad ugniagesiai savo pinigus iššvaistė pirkdami „auksines kopėčias“. Seimas antradienį tvirtina kitų metų valstybės biudžetą, kuris, valdančiųjų teigimu, yra socialiai orientuotas ir padės sunkiausiai gyvenantiems visuomenės sluoksniams bristi iš skurdo.

Studentų, jų tėvų ir valdžios lūkesčiai aukštajam mokslui išties dideli, juk čia gimsta šalies specialistai. Tačiau palyginus akademikams ir parduotuvių darbuotojams siūlomus atlyginimus ištinka šokas – parduotuvėje dėstytojai uždirbtų daugiau. „Sodros“ duomenimis, spalio mėnesį dalies valstybinių universitetų vidutiniai atlyginimai nusileido vidutiniams prekybų centrų darbuotojų uždarbiams. Pavyzdžiui, prekybos centro „Lidl Lietuva“ vidutinis spalio mėnesio bruto atlyginimas – 853,39 eurai.

  Kalvarijos ligoninės jau du mėnesius neturi iš ko mokėti algų darbuotojams, rašo portalas 15min.lt. „Du mėnesius darbuotojai negauna algų. Visas personalas – 68 žmonės – medikai, slaugytojai, visi. Priežastis yra ta, kad nėra pacientų, todėl ligoninė nesugeba uždirbti. Nėra šiandien pinigėlių tiek, kiek reikia, nes reikalavimai tokie, kad, nepaisant gyventojų skaičiaus, turime užtikrinti, pavyzdžiui, rentgeno budėjimus visą parą.

Bankams pats metas iš esmės keisti požiūrį į verslą, taip pat ir į jų darbuotojų bei vadovų darbo užmokesčio politiką, pareiškė „Nordea“ finansų grupės vadovas Casperas von Koskullas. Jo žodžiais, artėjantis masinis bankų veiklos automatizavimas ir robotizavimas neabejotinai sumažins jų darbuotojų skaičių bei atlyginimus. Didžiausias Skandinavijos finansų konglomeratas jau pradėjo persitvarkymą pagal naują verslo modelį, labiau paremtą technologijomis nei žmogiškaisiais ištekliais.

Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo laikotarpio situacija yra visai nebloga, o 2017-uosius apskritai bus galima vadinti spartaus ekonomikos augimo metais. Deja, įsisenėjusios sisteminės problemos ir nejudančios reformos aptemdo vidutinio laikotarpio perspektyvas.

Po devynerių metų Seimas ketina padidinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas. Pagal projektą, kitąmet norima nustatyti, kad šis dydis siektų 132,5 euro, tai yra būtų 2,5 euro didesnis nei šiemet. Vyriausybė norėjo kitąmet šį dydį kelti pusantro euro, tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė jį didinti labiau – iš pradžių pritarta 137 eurų dydžiui, vėliau jis sumažintas iki 132,5 euro.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo priimti naują Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įstatymą. Juo, be kita ko, būtų keliami atlyginimai pareigūnams. Parlamentarai pažymi, kad kai kada STT pareigūnų tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir tarnautojų, o takoskyra išryškėjo STT pareigūnų tarnybos sąlygas palyginus su prokurorų situacija.

Kėdainių „Nevėžiui“ patyrus aštuntą nesėkmę Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), ekipos vyriausias treneris Ramūnas Cvirka rėžė, kad amerikietis Malcolmas Grantas susirgo žvaigždių liga. Skolingas neliko ir gynėjas, atskleidęs, kad negauna atlyginimo. M.Grantas šiame sezone rinko po 13,9 ir atliko 4,5 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes. „Prieš treniruotę, kažkam pranešė, kad mūsų komandoje daugiau nežais. Su juo atsiskaityta, atlyginimas nevėluoja. Matyt, jis serga kažkokia žvaigždžių liga.

Iš vyriausybės didesnių algų reikalauja ne tik medikai. Skurstantys šalies mokslininkai taip pat piktinasi mažais, kartais net 500 eurų į rankas nesiekiančiais atlyginimais. Emigracija vilioja ne tik jaunus rezidentus, bet ir ką tik iškeptus mokslų daktarus, kurie tam, kad išgyventų turi rinktis tarp užsienio ir papildomo, nekvalifikuoto statybininko ar vairuotojo darbo Lietuvoje.

Lietuvos darbuotojų atlyginimai per metus padidėjo mažiausiai ir išlieka kukliausi Baltijos valdybėse, rodo statistika. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 29,1 proc. kuklesnis nei Estijoje ir 8 proc. mažesnis nei Latvijoje, rodo statistika. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 851 euras, Latvijoje - 925 eurai, Estijoje - 1201 euras.

Jeigu pažvelgsime į oficialią statistiką pamatysime, kad pagal vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, Estija mus lenkia ženkliai, tačiau į priekį įsiveržusi ir Latvija. Tačiau pažiūrėsim į vartojimą ir situacija jau kitokia. Ekonomistai beda pirštu į šešėlį ir teigia, kad dėl Lietuvos atsilikimo kalta ne tik valdžia, o ir visuomenė. Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.

 Kitąmet medikų darbo užmokestis galėtų didėti 15–20 proc., teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Yra realybė, susijusi su mūsų finansinėmis galimybėmis, ir manau, kad kompromisas, kurio ieškoma, galbūt pavyks paankstinti atlyginimų kėlimą – ne liepos 1-oji, o šiek tiek anksčiau. Tas diapazonas 15–20 proc., dėl to tikrai galima derėtis, kalbėtis, ieškoti papildomų, dar trūkstamų finansavimo šaltinių. Manau, kad bet kokiu atveju tai yra dialogas.

Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. Esą maisto produktų kainos visur vienodos. Tuo tarpu profsąjungų atstovai sako, jog regionuose situacija gali ir dar labiau pablogėti.

 Lietuvos karių atlyginimus iki 2020 metų numatoma padidinti 30 proc., lyginant su praeitų metų situacija. Per artimiausius trejus metus iš valstybės biudžeto tam numatoma skirti daugiau kaip 88 mln. eurų, rodo Vyriausybės patvirtintas projektas. Nuo šių metų spalio karių atlyginimai padidėjo 5 proc. Dabar „į rankas“ eilinis gauna 555 eurus, seržantas - 714 eurų, kapitonas - 1022 eurus, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija. Maistpinigiams kariai gauna po 240 eurų per mėnesį.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) reikalauja Seimo taisyti kitų metų valstybės biudžetą ir užtikrinti statutinių pareigūnų darbo užmokesčio kilimą 2018 metais. „2018 metų Lietuvos biudžete turi būti numatytos lėšos teisėsaugos pokyčiams finansuoti. (...) Pasakysiu tiesiai – pareigūnų netenkina iš Vyriausybės į Seimą iškeliavęs kitų metų šalies biudžeto projektas.

 38 proc. Latvijos jaunimo iki 25-ių metų amžiaus norėtų per mėnesį "į rankas" uždirbti nuo 800 eurų iki 1200 eurų, o 20 proc. - daugiau kaip 1200 eurų, rodo SEB banko internetinės apklausos rezultatai. Beveik 70 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog po penkerių metų jų mėnesio darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis kaip 1000 eurų, o apytikriai penktadalis tikisi didesnės negu 2000 eurų mėnesio algos po mokesčių. Dabar 43 proc.

Sveikatos apsaugos ministras žada, kad medikų piniginės papilnės kitų metų viduryje. Tačiau kiek laisvų pinigų algoms liks biudžete, Veryga nežino. Medikams nuolatiniai valdžios pažadai jau atsibodo. Algas esą reikia kelti ne keletu procentų, o kelis kartus. Antraip jie grasina arba emigruosiantys, arba kilsiantys į streiką. Pavyzdį Lietuvai rodo latviai – ten medikų algos kitąmet didės net 80-čia procentų. Valerijus Morozovas šeimos gydytoju dirba jau 15 metų.

Vykstant valstybės biudžeto pyrago dalyboms, Seimas vieningai pritarė idėjai didinti valstybės tarnautojų pareiginį algos bazinį dydį 1,5 euro. Nors ši suma neprilygsta valstybės tarnautojų uždarbiui iki krizės, tai pirmasis žingsnis, mano įstatymą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Šalyje kainos ir toliau kyla kaip ant mielių. Valdžia tikina, kad kyla ir atlyginimai. Štai ruošiamasi ir vėl didinti minimalią mėnesinę algą. Planuojama pridėti 20 eurų, tad MMA sieks 400 eurų. Tačiau darbuotojai tikina padidėjusių atlyginimų nejaučiantys. Priešingai, mažos algos katastrofiškai retina specialistų gretas. Vienas svarbiausių prioritetų, pasak buvusio LR Kultūros ministro Šarūno Biručio, - kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas.

 Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų - iki 400 eurų.  Dėl to ketvirtadienį sutarė Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijanti Trišalė taryba. Galutinį sprendimą priims Vyriausybė. Taryba taip pat sutarė, kad ateityje MMA didinimas bus labiau depolitizuotas ir siejamas su vidutinio atlyginimo dydžiu - ji negalės būti mažesnė nei 45 proc. ir didesnė kaip 50 proc. vidutinės algos. Minimali alga bus peržiūrima vieną kartą per metus.

Darbo kodekse įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas gali būti naudingas tiek apie 100 tūkstančių Lietuvos darbuotojų, tiek darbdaviams, teigia advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partnerė Vilija Viešūnaitė. Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui ir įtvirtinus galimybę pasirašyti nekonkuravimo susitarimą, darbdaviai jį įvertino skeptiškai.

Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir oligarchai“, „visi darbdaviai – išnaudotojai“, „visi pardavėjai – sukčiai“ lygio mąstymo, bet niekaip nepavyksta. Kad nepavyksta, rodo valdžios teisės aktų pakeitimo iniciatyvos, akivaizdžiai „subalansuotos“ tik „vagims, sukčiams ir išnaudotojams“. Štai du pavyzdžiai.

1000 eurų per mėnesį „į rankas“ – tokį atlyginimą po policijos reformos pareigūnams prieš porą metų žadėjo tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Premjeras džiaugiasi, kad minimalus policijos pareigūnų atlyginimas jau siekia 700 eurų, tačiau policijos atstovai tikina, kad ne viskas taip paprasta. Ekonomistai mano, kad minėtasis pažadas tebuvo populizmas, o politologai – kad premjeras paprasčiausiai susidūrė su šalies biudžeto valdymo realybe.

Premjeras Saulius Skvernelis sako tikintis, kad ateityje atlyginimai šalyje augs, o reaguodami į užsienio kapitalo įmonių atėjimą į Lietuvą, pasitempti bus priversti ir vietos verslininkai. „Užsienio kapitalo įmonėse vidutinis atlyginimas yra 1,2 tūkst. eurų. Aišku, tik kiekis tų darbo vietų nėra toks. (...) Mūsų verslas niekur nedings, kadangi konkurencija darbo rinkoje yra didžiulė.

Latvijos gyventojų manymu, vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas“ turėtų siekti 1165 eurus, kad būtų patenkinti „normalaus gyvenimo“ poreikiai, rodo naujausi sociologinių tyrimų bendrovės SKDS šalies gyventojų apklausos rezultatai. Respondentų nurodytas vidutinis minimalių mėnesio pajamų dydis, būtinas „visų svajonių išsipildymui“ – 3342 eurai. Deja, tokie norai smarkiai prasilenkia su realybe. Kaip rodo oficialioji statistika, vidutinis išmokėtas mėnesio atlyginimas sudaro tik 55 proc.